Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir M. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Anykščių rajono savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams 2023 m. spalio 3 d. nutartimi viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 33 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja M. P. ir jos sutuoktinis L. P., kurie nėra turto savininkai, pastatą – kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), yra sąžiningai įgiję bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdę ne mažiau kaip dešimt metų, o (duomenys neskelbtini) mirus L. P., visą jo turėtą turtą paveldėjo dukra A. M., kuri dabar, kaip įpėdinė ir teisių perėmėja, kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. A. M. paveldėjusi tėvui priklausantį turtą – kontoros pastato dalį, jį taip pat valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo nuo pat tėvo mirties iki dabar, t. y. daugiau nei 16 metų. Vadinasi L. P. ir jo įpėdinė A. M. 65/100 kontoros pastato dalimis naudojosi, jį valdė ir prižiūrėjo daugiau kaip 27 metus.

2023 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus Regioninio valstybės archyvo Utenos filialo raštas „Apie ŽŪB „Nevėžis“ kontoros pastato pirkimą už pajus“ ir jo priedai patvirtina, kad ŽŪB „Nevėžis“ pajininkų sąrašuose yra įrašai apie P. M., P. ir P. L., K. priklausančius pajus bei apie likviduojamos ŽŪB „Nevėžis“ 1996 m. sausio 31 d. kontoros pastato pardavimą už pajus bendrovės nariams P. L. ir P. M.. Iš VĮ Registrų centro išrašo apie juridinį asmenį matyti, kad 2021 m. kovo 22 d. ŽŪB „Nevėžis“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto – kontoros pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos, 2023 m. spalio 31 d. VĮ Registrų centras pareiškėjų prašymą atmetė, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka teisinei registracijai atlikti.

Viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų – asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjų paaiškintų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad kontoros pastato nevaldė jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėjas.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad kontoros pastatas, kaip nekilnojamasis daiktas priklausytų valstybei ar savivaldybei, negauta.

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš daugiau nei 27 m. laikotarpį būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjos kontoros pastatą pradėjo valdyti 1996 m. ir nepertraukiamai ją valdo iki šiol (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad kontoros pastato valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Nurodytų sąlygų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teismui duoda teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į kontoros pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 35/100 dalis pastato – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 65/100 dalis pastato – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.