- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-343-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41159-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjos advokatės S. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas M. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. (2 dienos), sulaikymo (duomenys neskelbtini) laikas nuo 2022 m. kovo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį bei suėmimo nuo 2022 m. kovo 22 d. laikas.
Kardomąją priemonę – suėmimą, pratęstą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, – nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nutrauktas procesas dėl nukentėjusiojo D. J. civilinio ieškinio.
Tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iš M. V. solidariai su A. A., pripažintu kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-607/2020, priteista 3 491,61 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš M. V. priteista 2 151,82 Eur ekstradicijos išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 19 d., nuo 16.00 val. iki 18.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendrai su A. A., kuriam dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tyčia sunkiai sužalojo D. J., o būtent: po 16.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. J. pakvietus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išeiti į kiemą bei jam atėjus prie atvažiavusio prie jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Š., A. A. sudavė smūgį D. J. į galvą ir taip jį apsvaigino, toliau, įsėdus D. J. į automobilį, važiuojant mišku, automobilyje A. A. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, nuo to šis prarado sąmonę, po to, būnant miške, išlipus iš automobilio, A. A. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, o jis, M. V., sudavė smūgį į galvą, nuo to D. J. parkrito ant žemės, tuoj po to jis, M. V., koja trypė nenustatytą skaičių kartų gulinčio ant žemės D. J. galvą, taip nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, voko nusileidimą, dalinį akies raumens paralyžių, galvos smegenų sumušimą, lokaliu pakraujavimo židiniu kairėje tarp smegenų kojytės ir smilkininės skilties, tai yra, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei plačius odos nubrozdinimo plotus nugaroje abipus stuburo, tai , atskirai imant, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistojo M. V. gynėja advokatė S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį – paskirtą laisvės atėmimo 3 metams bausmę sutrumpinti iki 1 metų.
2.1. Teigia, jog M. V. nuosprendžiu paskirta per griežta bausmė. Teismas nepakankamai objektyviai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes. M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai. Nors dėl praėjusio ilgo laiko nuo nusikaltimo padarymo ne viską prisiminė, tačiau patvirtino visas aplinkybes, kokias nurodė nukentėjusysis D. J.. M. V. nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. Tačiau teismas to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltės jis nepripažino. Tačiau dėl to, kad M. V. ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėse apklausose visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Nors M. V. praeityje teistas, tačiau teistumai seniai išnykę. Todėl laikytina, kad dabar nuteistas pirmą kartą. M. V. atlygino turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam D. J., susitaikė su juo ir pastarasis prašė į tai atsižvelgti skiriant bausmę.
2.2. Nurodo, kad M. V. parvežus į Lietuvą, į Lietuvą sugrįžo ir jo sugyventinė O. K.. M. V. sugyventinė O. K. turi nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji jame gyventų kartu su M. V. ir sutinka deklaruoti jį bute. Šiuo metu O. K. to padaryti negali, nes M. V. neturi galiojančio paso ir asmens tapatybės kortelės. Byloje yra duomenys, kad jie pareiškė pageidavimą susituokti, tačiau to padaryti negali, nes M. V. neturi galiojančio paso ar asmens tapatybės kortelės. Šių dokumentų jis gauti negalės, kol bus įkalinimo įstaigoje. Sugyventinė surado M. V. autošaltkalvio darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl būdamas laisvėje M. V. turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. M. V. (duomenys neskelbtini) augino nepilnametę dukterį E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi su dukters motina jis kartu negyvena, todėl geranoriškai teikdavo išlaikymą nepilnametei dukrai.
2.3. M. V. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas 2022 m. kovo 9 d., taigi yra įkalintas jau apie pusę metų. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. V. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2014 m., o nuo tada iki 2022 m. naujų nusikaltimų nepadarė, visą šį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo pragyvenimo šaltinį, sutaupė pinigų ir gera valia atlygino savo dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje M. V. susirgo ūmia inkstų akmenlige, todėl didelę laiko dalį praleidžia ligoninėje. Jam reikalingas ilgalaikis stacionarinis, o galbūt ir operacinis gydymas. Todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus M. V. skirtą bausmę.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog M. V. skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ar neteisinga. Teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai. Tokių ir kitų teisiškai reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių vertinimo procesinių pažeidimų teisėjų kolegija byloje neįžvelgia.
5. Spręsdama klausimą, ar pirmosios instancijos teismo skirta bausmė nėra per griežta, teisėjų kolegija pažymi, kad, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų. M. V. nuosprendžiu skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas tokią bausmę M. V., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika baigta, tyčinė – visiškai be jokios priežasties su dideliu įtūžiu daužė nukentėjusiojo galvą ir ant jos šokinėjo jau po to, kai prieš tai ne kartą stiprius smūgius jam buvo sudavęs A. A. ir kai D. J. jau buvo praradęs sąmonę, taigi elgėsi itin ciniškai ir pavojingai. Teismas pagrįstai nustatė M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – ir sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas vertinamas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad M. V. atlygino turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam D. J.. Taip pat teismas atsižvelgė ir į M. V. asmenybę – anksčiau Lietuvoje teistas, teistumai išnykę, 2015 m. nuteistas užsienyje.
7. Teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai M. V. atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažino pastarojo prisipažinimo padarius nusikaltimą. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokia baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis lengvina kaltininko atsakomybę tik esant šioms aplinkybėms abiem drauge. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne tik pagal bendrus kaltininko pareiškimus.
8. Šiuo atveju, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, M. V. formalus gailėjimasis teisme dėl padarytos veikos nesudaro pagrindo teigti, kad toks gailėjimasis yra nuoširdus. Apklausiamas kaip įtariamasis 2014 m. liepos 31 d. M. V. kaltu neprisipažino, parodydamas, kad neprisimena, ką veikė 2014 m. liepos 19 d. (nusikaltimo padarymo dieną), kad D. J. yra jo geras draugas, jo tikrai nemušė, tarp jų niekada nėra buvę jokių konfliktų (t. 2, b. l. 56–57). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis 2015 m. sausio 27 d. M. V. parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų, atsisakė būti apklausinėjamas ir teigė, kad parodymus duos teisme (t. 2, b. l. 59). Apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. balandžio 27 d. M. V. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 62). Tik 2022 m. balandžio 22 d. apklausiamas kaip įtariamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai, o tai padarė jau po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis aktualios veikos bendrininkui A. A.. Galiausiai tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojamas M. V. nuoširdus gailėjimasis, apygardos teismo vertinimu, tėra pastarojo deklaratyvi gynybinė pozicija, siekiant švelnesnio nubaudimo, sustiprina tai, kad po nusikaltimo padarymo jis daug metų slapstėsi užsienyje ir tik pagal išduotą Europos arešto orderį buvo pargabentas į Lietuvą. Taigi, tik pargabentas į Lietuvą, priremtas kaltės įrodymų ir žinodamas, kad bausmės nepavyko išvengti jo bendrininkui, M. V. 2022 m. rugpjūčio 4 d. atlygino turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam D. J., o dabar siekia švelnesnės bausmės (t. 4, b. l. 133, 137).
9. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo kvestionuojamos aplinkybės vertinti kaip M. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią. M. V. kaltės pripažinimas nebuvo savanoriškas, o išreikštas gailėjimasis nebuvo ir nėra nuoširdus. Beje, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje atliktas, nes M. V. prisipažino esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Taigi tokiam bylos nagrinėjimo teisme procesui vykti nebūtina, kad kaltinamasis dar ir nuoširdžiai gailėtųsi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Todėl kaip juridiškai klaidingas vertinamas apeliacinio skundo teiginys, kad dėl to, kad M. V. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
10. Skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypač švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
11. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo M. V. sugyventinė jam yra suradusi darbą, todėl būdamas laisvėje turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, galėtų teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, laisvėje jie tuoktųsi, jog nuo 2014 m. iki dabar naujų nusikaltimų nepadarė, legaliai dirbo (duomenys neskelbtini), sutaupė pinigų ir gera valia atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pagrįstų, išsamių apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvų. Beje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, M. V. laisvėje dirbti negalės, o jo teisė sudaryti santuoką suvaržyta nebus, nes laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti santuoką (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 107 straipsnio 1 dalis).
12. Galiausiai skundo argumentas, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, M. V. susirgo ūmia inkstų akmenlige, todėl didelę laiko dalį praleidžia ligoninėje ir jam reikalingas ilgalaikis stacionarinis, o galbūt ir operacinis gydymas, taip pat nesudaro pagrindo keisti nuosprendžiu skirtos bausmės. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad, M. V. atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jam nebus suteiktos būtinos medicininės paslaugos. Laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Taigi net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistiesiems garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos.
13. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė M. V. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, atitinka jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, o proporcinga padaryto nusikaltimo bei kaltininko asmenybės pavojingumui. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. V. gynėjos advokatės S. J. apeliacinį skundą atmesti.