Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-1415-950/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-04
Bylos Nr.
2-1415-950/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01136-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
U. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1415-950/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01136-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 4 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui U. V., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. 2015-08-07 pareiškimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos A. M. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.

Pareiškėjas A. M. 2015-08-07 pareiškime (b.l. 2-4) bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. M.. A. M. didžiąją dalį jai priklausiusio turto, dar iki savo mirties buvo perleidusi jam sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu. Tačiau po motinos mirties paaiškėjo, kad jos vardu dar yra likę registruoti net keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Mirus motinai A. M., jis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visiškai pradėjo valdyti motinos vardu registruotą turtą – likusius žemės sklypus, t.y. pavedė juos dirbti ir prižiūrėti kaimynams - J. V. ir R. M.. Jo sesuo ir mirusios A. M. dukra U. V. į motinos turtą nepretendavo, dėl žemės sklypų priklausomybės jokių pretenzijų nereiškė. Dėl to, jog tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, jis negali savo vardu įregistruoti po motinos A. M. mirties likusio turto. Atsižvelgiant į tai, A. M. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos A. M. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo U. V. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 47). 2015-09-07 pateiktame atsiliepime į A. M. pareiškimą (b.l. 43), U. V. nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ji visiškai sutinka, į motinos A. M. palikimą ji nepretenduoja.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 51). 2015-08-28 pateiktame atsiliepime į A. M. pareiškimą (b.l. 38-40), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pareiškėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po motinos A. M. mirties, jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti likusius žemės sklypus, neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Taip pat, suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas A. M. 2015-08-07 pareiškimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos A. M. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-4).

Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2015-08-19 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. M. palikimą, nėra pradėta (b.l. 35).

Gyventojų registro tarnybos pateikta pažyma Nr. 3V-2041 apie asmens duomenis liudija, kad: A. M. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė - (duomenys neskelbtini); mirė būdama našle; buvo susilaukusi dvejų vaikų – sūnaus A. M. ir dukros U. V. (b.l. 10). Minėtą informaciją visiškai pagrindžia ir civ. byloje Nr. 2-1415-950/2015 esantys giminystės santykius liudijantys dokumentai (b.l. 25-28). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas A. M. yra mirusiosios A. M. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai liudija, jog A. M. vardu yra registruoti keturi nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 200/376 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 12-15).

Pareiškėjas A. M. 2015-07-07 pareiškime (b.l. 2-4) bei teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad po motinos A. M. mirties – (duomenys neskelbtini), likusį nekilnojamąjį turtą, t.y. jai priklausiusius žemės sklypus, jis iš karto pradėjo valdyti kaip savo, t.y. pavedė juos dirbti ir prižiūrėti kaimynams - J. V. ir R. M.. Be savo paties paaiškinimų, pareikštą reikalavimą A. M. įrodinėjo ir liudytojo J. V. parodymais.

Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. patvirtino, kad: pažinojo A. M.; ji buvo jo kaimynė; A. M. turėjo du vaikus – A. M. ir U. V.; A. M. mirė (duomenys neskelbtini); A. M. turėjo nemažai žemės (duomenys neskelbtini); ji buvo perdavusi tuos skypus dirbti jam bei kitam kaimynui – R. M.; po A. M. mirties dėl tolesnio naudojimosi žemės sklypais jis tarėsi su A. M.; būtent jį laikė mirusios A. M. turto savininku; kiek žino, jokių ginčų tarp A. M. vaikų dėl turto paveldėjimo nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, paties pareiškėjo A. M. teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs paaiškinimai, liudytoju paklausto J. V. neprieštaringi parodymai, taip pat nagrinėjamoje civ. byloje surinkti rašytiniai dokumentai, leidžia daryti patikimą išvadą, kad po A. M. mirties - (duomenys neskelbtini), jos sūnus – pareiškėjas A. M., priėmė mirusiosios palikimą, aktyviai prižiūrėjo ir valdė likusį jos turtą, t.y. rūpinosi mirusios motinos vardu registruotais žemės sklypais, pavedė juos prižiūrėti kitiems asmenims. Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-1415-950/2015 surinktų faktinių duomenų visetą, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. priėmė palikimą po motinos A. M. mirties - 2012-03-02, faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str., Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškėjo A. M. pareiškimą, iš jo priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 5,80 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 5,80 EUR (penki EUR, 80 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Ridikas