- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-955-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07703-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos statybininkų mokyklos
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.3.2.6.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-955-459/2016
Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-07703-2009-9)
NUTARTIS
2016 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Klaipėdos statybininkų mokyklos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos statybininkų mokyklos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11516-613/2009 teismas nusprendė, jog Klaipėdos statybininkų mokykla įgyjamosios senaties būdu įgijo valdymą patikėjimo teise į Lietuvos Respublikai priklausančius sporto aikštyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iš futbolo aikštės, bėgimo takelio, krepšinio aikštelės, disko metimo aikštelės, į statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančius iš 2 kiemo aikštelių ir atraminės sienelės, bei į boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismui priėmus šį sprendimą VĮ „Registrų centras“ turėjo suprasti, kad šis turtas bus valdomas patikėjimo teisės pagrindu, o ne nuosavybės teise, nes tiesiogiai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pareiškėja neturi, todėl negalėjo įgyti ir šiuo teismo sprendimu, o VĮ „Registrų centras“ atsisako ištaisyti šią klaidą registracijos dokumentuose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-24 nutartimi pareiškimo netenkino. Nurodė, jog pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą leidžiama išaiškinti, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos statybininkų mokyklos pareiškimą, kuriame buvo prašoma nustatyti juridinį faktą, kad Klaipėdos statybininkų mokykla įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sporto aikštyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iš futbolo aikštės, bėgimo takelio, krepšinio aikštelės, disko metimo aikštelės, į statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančius iš 2 kiemo aikštelių ir atraminės sienelės, bei į boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinį faktą pagal pareiškėjos suformuluotą reikalavimą. Sprendimas įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 10 d. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimas yra ne tik įsiteisėjęs, bet ir įvykdytas, nes būtent šio sprendimo pagrindu buvo atliktas įrašas viešajame registre, galiojantis nuo 2009 m. gruodžio 23 d. Taigi pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama išaiškinti sprendimą, kuris yra jau įsiteisėjęs ir įvykdytas dar 2009 metais. Be to, patenkinus pareiškėjos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir nurodžius jame išdėstytas aplinkybes, kaip to prašo pareiškėja, teismas iš esmės pakeistų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo turinį ir esmę.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-14 sprendime teismas nusprendė, kad Klaipėdos statybininkų mokykla įgyjamosios senaties būdu įgijo valdymą patikėjimo teise į Lietuvos Respublikai priklausančius sporto aikštyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iš futbolo aikštės, bėgimo takelio, krepšinio aikštelės, disko metimo aikštelės, į statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančius iš 2 kiemo aikštelių ir atraminės sienelės, bei į boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog teismui priėmus sprendimą dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, Registrų centras privalėjo suprati, kad šis turtas bus valdomas patikėjimo teisės pagrindu, nes nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą Klaipėdos statybininkų mokykla neturi. Tik tinkamai išaiškinus sprendimą, būtų ištaisyta klaida: nurodo, jog suklydo, kai valstybės turtą prašė priteisti kaip nuosavą, o teismas šios klaidos nepastebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 278 straipsnio numato, jog jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjos Klaipėdos statybininkų mokyklos pareiškimą ir nustatė, jog Klaipėdos statybininkų mokykla įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sporto aikštyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iš futbolo aikštės, bėgimo takelio, krepšinio aikštelės, disko metimo aikštelės, į statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančius iš 2 kiemo aikštelių ir atraminės sienelės, bei į boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 10 d. Iš 2016-02-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimas jau yra įvykdytas, nes būtent šio sprendimo pagrindu Klaipėdos statybininkų mokyklai įregistruota nuosavybės teisė į sprendime nurodytus statinius. Įrašai viešajame registre galioja nuo 2009 m. gruodžio 23 d. ir 2009 m. lapkričio 25 d. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama išaiškinti sprendimą, kuris jau yra įvykdytas. Pareiškimas dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas jau vien šiuo pagrindu. Kita vertus, patenkinus pareiškėjos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir išaiškinus sprendimą taip, kaip prašo pareiškėja, būtų iš esmės pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo turinys bei esmė. Įgyjamosios senaties instituto pagrindu turtas įgyjamas nuosavybės teise, pareiškėja reiškė būtent tokį reikalavimą, todėl išaiškinus, jog turtas valdomas patikėjimo teise, būtų iš esmės pakeista sprendimo rezoliucinė dalis. Kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, pasinaudodama sprendimo išaiškinimo institutu, ji siekia iš esmės ištaisyti civiliniame procese padarytas klaidas, tačiau sprendimo išaiškinimo instituto tikslai ir funkcijos yra kitokios – tai teismo sprendime esančių neaiškumų šalinimas, o ne klaidų, padarytų pasirinkus netinkamą savo teisių gynimo būdą, taisymas, esant aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotai sprendimo rezoliucinei daliai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.