- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-24
- Bylos Nr.
- eII-280-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00134-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. G., atstovei V. G. (dalyvavo 2025 m. rugsėjo 10 d.) ,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271014018, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) tyrėjo 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu E. G. (toliau – asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena) atžvilgiu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad E. G. eismo įvykio metu nebuvo šešiolikos metų, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnį, asmuo, kuris dėl amžiaus dar nėra sulaukęs šešiolikos metų, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis šiuo straipsniu, bei įvertinus, kad asmuo dėl amžiaus negali būti patrauktas atsakomybėn, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukta. Be to, atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio metu žala buvo padaryta sveikatos srityje, nutarta žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 23 d. gautas asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. G., atstovės V. G. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. G. atstovė V. G. pateikė skundą dėl 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25271014018, nesutikdama su nutarimo išvadomis ir prašydama jį panaikinti.
Skunde nurodoma, kad 2025 m. balandžio 22 d. įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalota nepilnametė E. G., automobilio vairuotojas S. Z. po susidūrimo trumpai bendravo su nepilnamete, tačiau nesikreipė į policiją ar greitosios pagalbos tarnybas, nepasirūpino nukentėjusiosios saugumu ir paliko eismo įvykio vietą. Tokiais veiksmais, nurodoma skunde, buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 219.2, 219.4 ir 219.5 punktai, numatantys pareigą nedelsiant sustoti, užtikrinti saugumą ir pranešti apie įvykį atitinkamoms tarnyboms.
Akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikomas sunkinančia atsakomybę aplinkybe, todėl šis faktas turėjo būti įvertintas išsamiai, o ne formaliai atmestas. Vairuotojo elgesys po įvykio turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis atidaus ir rūpestingo eismo dalyvio elgesio standarto.
Skunde pažymima, kad tyrimo metu nustatyta reikšminga aplinkybė – S. Z. vairuotojo pažymėjimas eismo įvykio metu buvo negaliojantis, nes vairuotojas nebuvo laiku pasitikrinęs sveikatos, kaip to reikalauja teisės aktai. Ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip papildomas pažeidimas, galintis turėti įtakos atsakomybės griežtumui ir kaltės vertinimui.
Nurodoma, kad nepilnametės E. G. elgesys negali būti vertinamas lygiaverčiai su suaugusio asmens veiksmais, nes dėl amžiaus ir ribotos patirties ji negalėjo tinkamai įvertinti eismo situacijos bei pavojų. Taip pat pabrėžiama, jog vairuotojas, važiuodamas gyvenamojoje zonoje, privalėjo būti itin atidus, prognozuoti galimą pavojų ir pasirinkti tokį greitį, kuris leistų išvengti susidūrimo.
Skunde taip pat teigiama, kad eismo įvykio metu E. G. patyrė sveikatos sutrikimų – buvo sužalotas petys ir smakras, atsirado kraujosruvų, dėl ko ji buvo apžiūrėta gydymo įstaigoje. Tai patvirtina, jog eismo įvykis sukėlė realią žalą sveikatai ir negali būti laikomas mažareikšmiu.
Nurodoma nepritarimas nutarime S. Z. paskirtai administracinei nuobaudai – 300 eurų baudai pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pabrėžiama, kad tokia bauda neatitinka įstatymo nustatytos minimalios ribos (600 eurų), todėl yra neteisėta ir pažeidžia teisingumo bei proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skunde prašoma panaikinti 2025-05-26 nutarimą, atlikti pakartotinį tyrimą, įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes ir vairuotojo elgesį tiek eismo įvykio metu, tiek po jo, taip pat nustatyti teisingą ir proporcingą atsakomybę už padarytus pažeidimus.
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į V. G., nepilnametės E. G. atstovės, skundą dėl 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25271014018 panaikinimo.
Atsiliepime nurodoma, kad institucija susipažino su pateiktu skundu, kuriuo prašoma panaikinti 2025-05-26 priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-12720-2025 ir atlikti pakartotinį tyrimą, tačiau, išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Policijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas įvykio aplinkybes, įvertino surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Institucijos teigimu, tyrimas atliktas laikantis įstatymų reikalavimų, įrodymai įvertinti objektyviai, o priimtas sprendimas atitinka teisėtumo, teisingumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepime pabrėžiama, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl tariamo netinkamo aplinkybių įvertinimo ir nepagrįsto teisenos nutraukimo yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra nustatyta naujų faktinių duomenų, galinčių pakeisti priimtą sprendimą ar paneigti ankstesnes išvadas.
Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo teismo palikti galioti 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12720-2025, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. G. atstovė V. G. 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje nurodė, kad visiškai palaiko savo pateiktą skundą ir nesutinka su policijos priimtu nutarimu. Ji teigė nesuprantanti, kaip policijos pareigūnas galėjo padaryti išvadą, jog jos dukra, važiuodama elektriniu paspirtuku, nesumažino greičio, nes įvykio metu pareigūno vietoje nebuvo. Pasak V. G., nėra aišku, kas turėjo ką praleisti, kadangi jos dukra važiavo dviračių taku, kuriuo buvo leidžiama važiuoti paspirtuku, o automobilio vairuotojas tuo keliu taip pat turėjo teisę važiuoti. Ji akcentavo, kad nesutinka su išvada, jog dukros kaltė yra didesnė nei automobilio vairuotojo, nes, jos manymu, būtent vairuotojas turėjo pareigą įsitikinti, ar kelias laisvas, ir praleisti važiuojančią jos dukrą arba bent jau pristabdyti prieš sankryžą. Papildomai V. G. ginčijo ir tai, kaip buvo nustatyta, jog E. G. nesumažino greičio prieš susidūrimą, pabrėždama, kad tokia išvada nepagrįsta objektyviais įrodymais.
6. 2025 m. spalio 15 d. buvo gautas asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. G. atstovės V. G. prašymas skundo nebenagrinėti bei užbaigti administracinio nusižengimo procesą jai nedalyvaujant.
7. Institucijos atstovas M. L. 2025 m. spalio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad kitam eismo įvykio dalyviui buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnį ir taikyta nuobauda už vairavimą su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu. Dėl nepilnametės elgesio buvo nustatyta, jog ji važiavo dviračių taku, tačiau pagrindiniu keliu ir neįsitikino, kad tuo metu nevažiuoja transporto priemonės. Pagal transporto priemonės apgadinimus buvo sprendžiama, kad būtent nepilnametės veiksmai lėmė susidūrimą. Institucijos atstovas nurodė, kad pagal eismo įvykio schemą matyti tik važiavimo kryptys, tačiau nepilnametės pareiga buvo įsitikinti, ar pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai, ir privalėjo pristabdyti. Jo vertinimu, nepilnametės veiksmuose egzistuoja priežastinis ryšys su įvykusiu eismo įvykiu. Prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas netenkintas.
8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
9. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatuoja, jog Institucija, priėmusi nutarimą administracinių nusižengimų byloje, bylą išnagrinėjo tinkamai bei išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes taip, jog jos atitiktų proporcingumo ir protingumo principus.
10. Asmens, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, E. G. atstovė V. G. ginčija policijos nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena jos dukros E. G. atžvilgiu, nes nesutinka su išvada, kad dukra kalta dėl eismo įvykio. Ji teigia, kad vairuotojas turėjo praleisti jos dukrą, o policijos pareigūnas nepagrįstai nustatė, jog E. G. nesumažino greičio. V. G. prašo panaikinti 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą ir atlikti pakartotinį tyrimą, įvertinant visas eismo įvykio aplinkybes bei vairuotojo elgesį.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad V. G. nepateikė naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie paneigtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2025 m. gegužės 26 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 66⁵ punkte nurodyta, kad elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 66⁶ punktas). Šios taisyklės aiškiai įpareigoja elektrinių paspirtukų vairuotojus elgtis itin atsargiai ir imtis visų priemonių, kad būtų išvengta pavojingų situacijų.
13. Teismas konstatuoja, kad institucijos nutarime nustatytos eismo įvykio aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos, nes jos atitinka minėtas KET nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametė E. G. neįsitikinusi, jog važiuoti saugu, kirto kelią, kuriuo tuo metu važiavo automobilis „Volkswagen Golf“. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu paspirtuko vairuotoja susidūrė su automobiliu ir buvo sužalota. Pažymėtina, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, matyti, kad E. G. kirto važiuojamąją dalį, kuria tiesia kryptimi, neketinant daryti posūkio, judėjo automobilis „Volkswagen Golf“. Nagrinėjamu atveju, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoja privalėjo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančią transporto priemonę.
14. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog būtent E. G. neatsargūs veiksmai buvo tiesioginė susidūrimo priežastis. Institucijos sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis priimtas remiantis objektyviais duomenimis ir ANK reikalavimais. Nutarime nurodytos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis, o išvados dėl eismo įvykio priežasties ir atsakomybės paskirstymo yra logiškos, nuoseklios ir pagrįstos teisės normomis.
15. Papildomai pažymėtina, kad ANK 6 straipsnyje įtvirtinta, jog pagal ANK atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytos tvarkos, o surinkti duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu E. G. buvo nesulaukusi šešiolikos metų amžiaus, todėl negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 6 straipsnį.
16. Pažymėtina , jog skunde E. G. įstatyminė atstovė nurodo, jog kito vairuotojo veiksmai po įvykio yra įstatymo pažeidimas, taip pat pažeidė kelių eismo taisykles, nepranešė apie įvykį, neiškvietė greitosios pagalbos, nepasirūpino nukentėjusiosios saugumu, paliko eismo įvykio saugumu ir paliko eismo įvykio vietą, taip pat nepritaria S. Z. paskirtai administracinei nuobaudai – 300 eurų baudai pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nors įstatymu numatyta minimali bauda už šį nusižengimą 600 eurų. Teismas pažymi, jog iš byloje esančio 2025 m. gegužės 26 d. administracinio nusižengimo protokolo S. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 610 straipsniu ( jeigu skiriama galutinė nuobauda už kelis nusižengimus,- ir ANK 38 straipsniu) , asmeniui siūloma iki 2025 m. birželio 25 d. sumokėti 300 eurų baudą.
17. ANK 610 straipsnis numato, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos.
18. Teismas pažymi, kad ginčo esmė nėra eismo įvykio kaltės perskirstymas tarp įvykio dalyvių, o tik administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumas nepilnametės atžvilgiu. Kadangi nustatyta, jog E. G. neatitinka amžiaus kriterijaus, leidžiančio taikyti administracinę atsakomybę, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu pagrįstai buvo nutraukta. Kiti skunde išdėstyti argumentai, susiję su eismo įvykio aplinkybių vertinimu, vairuotojo S. Z. elgesiu ar jam paskirtos baudos dydžiu, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes nagrinėjamas tik nutarimo dėl E. G. teisenos nutraukimo pagrįstumas.
19. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, o V. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog V. G. skundas netenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2025 m. gegužės 26 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271014018, nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. G. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 252710140183, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.