Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei S. B., trečiasis asmuo A. Č., dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės S. B. priešieškinį ieškovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė, atstovaujama advokato M. M., ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 2000,00 Eur nuostoliams padengti; 2) priteisti 5 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo 1000,00 Eur už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki 2015-10-28; 3) priteisti įstatymo nustatytas 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-07-20 ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) sudarė preliminariąją 51,09 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, nustatė 54 500 Eur pardavimo kainą. Preliminariojoje sutartyje nenustatė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos, tačiau sutarties šalys sutarė, kad ieškovė, per protingą terminą pardavusi savo butą, nupirks atsakovės butą. Ieškovė vykdydama susitarimą atsakovei perdavė 1000 Eur avansą, kuris buvo įskaičiuotas į parduodamo buto kainą. Sudaryto susitarimo sąlygas bei atsiskaitymo tvarką raštu patvirtino ir A. Č., teikusi tarpininkavimo paslaugas. Ieškovė bei jai padedanti A. Č. ėmėsi veiksmų parduoti ieškovės butą ir 2015-09-21 būsimas ieškovės buto pirkėjas sutiko jį įsigyti, tačiau 2015-09-24 ieškovė iš A. Č. sužinojo, kad atsakovė nutraukė 2015-07-20 sudarytą preliminariąją sutartį ir butą parduos kitam asmeniui. 2015-09-29 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, kad grąžintų 1000,00 Eur avansą ir sumokėtų 1000,00 Eur netesybas (baudą), kurias numatė sudaryta preliminarioji sutartis. Atsakovė 2015-10-12 pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki 2015-09-15, todėl, vadovaudamasi sudaryta sutartimi, 1000,00 Eur sumą įskaitė kaip netesybas (minimalių nuostolių padengimas), tuo pačiu atsakymu atsakovė patvirtino, kad butą pardavė kitam asmeniui už mažesnę kainą. Atsakovė patvirtino, jog A. Č. raštiškai patvirtino, kad ieškovė vengė sudaryti iki nurodytos datos pagrindinę sutartį.2016-02-17 teisme buvo priimtas atsakovės priešieškinis ieškovei, juo atsakovė pareiškė reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovės 700,00 Eur nuostolių; 2) priteisti iš ieškovės 9,00 Eur palūkanų; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė tai, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė, pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, buvo priversta parduoti butą už 700,00 Eur mažesnę kainą. Nurodė, kad sudaryta preliminarioji sutartis numatė terminą, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis – 2015-09-15, tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad iki nustatytos datos atsakovė buto daugiau niekam nerodė, tik gavusi informaciją iš agentės bei suėjus terminui atsakovė butą parodė kitiems pirkėjams. Butas parduotas tik 2015-09-29, t. y. tik po to, kai ieškovė patvirtino, jog buto nepirks.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės 25 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesiėmė visų atidumo ir rūpestingumo priemonių dėl sudaryta 2015-07-20 preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi sulygto tikslo – sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įgyvendinimo. Siekdama parduoti savo butą kuo greičiau, ieškovė pati ėmėsi iniciatyvos, ieškojo ir rado pirkėją savo butui, už kurį gautus pinigus būtų panaudojusi buto pirkimui iš atsakovės. Priešingai, nei teigė atsakovė, šių pinigų (gautų pardavus butą) būtų visiškai pakakę įsigyti atsakovės butą, nesiskolinant iš sūnaus ar neieškant kitų finansavimo šaltinių. Atsakovė dar iki galimai aptarto termino – 2015-09-15 – bendravo su trečiuoju asmeniu – nekilnojamojo turto agente dėl galimybių ir gresiančių problemų, jei ji butą parduotų anksčiau, nei baigtųsi galimai aptartas terminas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog net konstatavus, kad terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nustatytas 2015-09-15 ir jis baigėsi, esant suderintai šalių valiai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ir realius interesus – vienai parduoti, kitai nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą buvo galima parduoti, t. y. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir pasibaigus galimai aptartam terminui.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė, nevykdydama jai kilusių pareigų iš preliminariosios sutarties, pažeidė minėtos sutarties 8 punktą, dėl to ieškovė patyrė nuostolių ir neteko galimybės įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodyto buto.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės S. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė su skundžiamu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės V. M. ieškinį ir tenkinti apeliantės priešieškinį bei priteisti iš ieškovės visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė spėjimais ir prielaidomis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino terminą pagrindinei buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės neatidumą ir nerūpestingumą. Teisme taip pat gautas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės nesąžiningumą, nes sutarties sudarymo terminas iki 2015-09-15 nebuvo aptartas, o įrašas „2015-09-15“ sutartyje atsirado daug vėliau, t. y. apeliantei 2015-09-29 pardavus susitarimo objektą kitam asmeniui bei siekiant išvengti pasekmių dėl neįvykdytos preliminariosios sutarties. Apeliantė apie ketinimą nutraukti sutartį neinformavo ieškovės, ieškovė 2015-09-24 atsitiktinai iš A. Č. sužinojusi, kad apeliantei priklausantis butas parduotas, raštu kreipėsi į apeliantę dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi apeliantė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį bei neteisėtai nutraukė preliminarų susitarimą, delsė sugrąžinti preliminariosios sutarties pagrindu gautą pinigų sumą, sąmoningai nevykdė savo prievolės sugrąžinti ieškovei priklausančią pinigų sumą per kuo trumpesnį laiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, o priešieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė spėjimais ir prielaidomis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantis ieškovės pateiktas 2015-07-20 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius taip pat yra pasirašytas ir apeliantės bei trečiojo asmens – nekilnojamojo turto agentės A. Č.. Minėti asmenys, pasirašydami preliminariąją sutartį, kurios 4 punktas, nustatantis terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, nebuvo užpildytas, t. y. nebuvo nurodytas terminas, iki kada turi būti pasirašoma pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, apeliantės preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties neužpildė, t. y. nenurodė termino, kaip teigia apeliantė, iki kurio šalys buvo susitarusios sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, nors preliminariąją sutartį pateikė trečiasis asmuo, užsiimantis profesionalia nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo tarpininkavimo veikla bei turintis specialiųjų žinių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog rašytinė 2015-07-20 preliminarioji sutartis buvo sudaryta esant tik žodiniam šalių susitarimui dėl termino, iki kurio šalys turėjo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. per protingą terminą, iki šildymo sezono pradžios, nes toks šalių susitarimas labiau atitiktų bendrą šalių valią ir interesą. Be to, pažymėtina, jog 2015-07-20 preliminariąją sutartį parengė profesionalias nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo tarpininkavimo paslaugas teikianti A. Č. (2016-05-23 teismo posėdžio garso įrašo 31.00 min.).Be to, nors apeliantė nurodo, jog ieškovė ją apie tai, jog nepirks apeliantei priklausančio buto, informavo 2015-09-29, apeliantė tą pačią dieną, t. y. 2015-09-29 (atsiliepimo į ieškinį antras lapas), pardavė butą kitam asmeniui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ši aplinkybė tik patvirtina išankstinį apeliantės ketinimą butą parduoti ne ieškovei, o kitam asmeniui, nes sužinojus apie tai, jog ieškovė buto neperka, teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanoma parduoti buto tą pačią dieną, kadangi nekilnojamajam turtui parduoti yra reikalingos tam tikros procedūros, pvz., įvairių pažymų apie nesančius įsiskolinimus už komunalinius mokesčius surinkimas, susitarimas su notaru dėl sandorio patvirtinimo ir pan. Be to, apeliantė 2016-05-23 teismo posėdžio metu nurodė, jog su kita pirkėja galimai buvo sudaryta preliminarioji sutartis, o 2015-10-12 apeliantės atsakyme ieškovei (e. b. l. 12, 10, 9) nurodyta, jog preliminarioji sutartis dėl apeliantei priklausančio buto pirkimo–pardavimo sudaryta jau 2015-09-24, tai patvirtina, jog apeliantė net anksčiau, negu galimai ieškovės buvo informuota apie nesudaromą pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. anksčiau negu 2015-09-29, sudarė apeliantei priklausančio buto preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su kitu asmeniu. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė dokumentuose skirtingai nurodo faktines aplinkybes, pvz., 2015-10-12 apeliantės atsakymo ieškovei (e. b. l. 12, 10, 9) pirmame punkte apeliantė nurodo, jog ieškovė apeliantę informavo apie tai, jog buto neperka, 2015-09-24, o atsiliepime į ieškinį jau nurodo, jog ieškovė apeliantę informavo 2015-09-29. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės neatidumą ir nerūpestingumą vykdant 2015-07-20 preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį.Pažymėtina, kad įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, t. y. įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą, neteisingą ar neteisėtą, taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė spėjimais ir prielaidomis, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Byloje yra duomenys (e. b. l. 135), jog ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 200 Eur, todėl ieškovei iš apeliantės priteistinos 200 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.