Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

kaltinamajam R. T.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" spaudėju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai:

Iš 2022-08-30 AB SEB banko atsakymo į paklausimą, matyti, kad AB SEB bankas neturi duomenų, į kokias ir kieno vardu atidarytas sąskaitas buvo įskaitytos nuo kliento R. T., gim. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės nurašytos lėšos. Pateikiami duomenys apie 2022-02-14 atlikto mokėjimo gavėjui "(duomenys neskelbtini) suma 30,00 Eur, gavėjo Finansinė įstaiga BUNQ B.V.Adresas NARITAWEG, 133, Miestas AMSTERDAM, Pašto kodas 1043 BSŠalis NetherlandsInformuoja. 2022-02-14 atlikto mokėjimo gavėjui PAYPAL *ALIPAY EUR\9, rue du (duomenys neskelbtini) suma 37,49 Eur, gavėjo Finansinė įstaiga PayPal (Europe) S.? r.l. et Cie, S.C., A.Adresas 22-24 Boulevard RoyalPašto, adresas enquiry@paypal.com, Pašto kodas L-2449, Šalis Luxembourg Trade Register Number: R.C.S. Luxembourg B 118 349VAT Number: LU22046007 ( 1 tomas b. l. 171)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados

Ištirti duomenys patvirtina kad kaltinamasis R. T. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas.

Kaltinamojo R. T. neteisėtai įsigyta ir paštu siųsta bei 2022-02-21 Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų Pašto poste, esančiame Metalo g. 5, Vilnius, rasta narkotinė medžiaga kanapių derva įtraukta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą. Neteisėtai įgytas ir Lietuvą per valstybės sieną atsiųstas bei pašto poste surastas 2,0203 g kiekis pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, viršija nedidelį (0,25 g) šių medžiagų kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio (25 g) ribos, todėl veika atitinka nusikaltimo numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes nėra nustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad šis kiekis narkotinės medžiagos buvo įgytas ir siunčiamas turint tikslą ją platinti. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. T. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo užaugintas ir laikytas namuose kanapės augalas, kurio išdžiovintos antžeminės dalies masė – 9,6426 g, ir kuriame veikliosios medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 6,4 %, yra įtrauktas į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą. Šios narkotinės medžiagos kiekis pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, viršija nedidelį šios medžiagos kiekiį (5 g), tačiau nesiekia didelio kiekio (500 g) ribos, todėl veika atitinka nusikaltimo numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis šią veiką taip pat padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta ir tai, jog kaltinime nurodyta narkotinė medžiaga – kanapių derva į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atgabenta kaltinamojo iniciatyva, kontrabandos būdu. Nors pats R. T. tiesiogiai nedalyvavo ją pervežant per valstybės sieną, tačiau visi jo atlikti valiniai veiksmai - narkotinės medžiagos užsakymas, sumokėjimas už ją, siuntos gavėjo adreso, pašto kodo nurodymas narkotinės medžiagos pardavėjui, visiškai atitinka BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Pagal nustatytas bylos aplinkybes kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis, todėl kaltinamasis pripažintinas nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-485/2014).

Nors kaltinamasis siuntos, dėl jos sulaikymo, negavo ir dėl jos atsiėmimo nesikreipė į pašto skyrių, tai negali būti pagrindu pripažinti, kad jis savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą, kadangi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, požymiai (įgijimas, siuntimas, gabenimas per valstybės sieną) buvo įgyvendinti. Taigi nusikalstamos veika yra baigta, o įsigytos ir gabentos paštu narkotinės medžiagos kiekis, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, negali būti laikomas nereikšmingu ir neleidžia daryti išvados dėl mažesnio veikos pavojingumo nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, daryti išvada, kad už kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymą R. T. skirtinos bausmės.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

R. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, bei tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nes ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė, klaidino tyrimo instituciją, o teisme kaltu prisipažino tik susipažinęs su surinktais duomenimis ir suvokęs, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas administracine tvarka nebaustas, Psichiatrijos klinikose nesigydė ir nesilankė, priklausomybės ligomis nesirgo ir nesigydė. Jis charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo atlygimas darbovietėje tesiekia 700 eurų į rankas, jo šeimoje 4 žmonės ir todėl skiriama dar ir pašalpa. Jo žmona nedirba, registruota užimtumo tarnyboje. R. T. yra paėmęs kreditą butui, paskolą turi išmokėti iki 2046 metų. Vienam jo išlaikomam vaikui 16 metų, kitam 10 metų.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Nusikaltimas numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų. Byloje nustatyta, kad R. T. kontrabandos būdu gabeno narkotinės medžiagos kiekį, kurios įgijimą įstatymo leidėjas priskiria nesunkiam nusikaltimui, o byloje nėra duomenų, jog narkotinę medžiagą jis būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti. Narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir kaltinamajam nepateko.

Skirdamas bausmę, teismas, įvertinęs kiekį uždraustų medžiagų, kurias kaltinamasis siuntėsi, ir į tai, jog jokių padarinių nekilo, sprendžia, jog kaltinamojo padarytų veikų pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tokios veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Todėl, įvertinęs tiek kaltininko asmenybę, tiek ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam šioje situacijoje nebūtų teisingas. Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis, jį galima pataisyti ir galimą nusikaltimų recidyvą tikėtis užkardyti švelnesnėmis bausmėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, skiriant bausmę R. T. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – artimos vidurkiui trukmės laisvės apribojimas, kuris BK 42 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytoje bausmių sistemoje yra griežtesnis nei viešieji darbai ar bauda, bet švelnesnis nei arešto ar laisvės atėmimo bausmių rūšys. Tokia bausmės rūšis, teismo įsitikinimu, atitiks teisingumo principą ir bus pakankama ne tik nubausti R. T. už tokios nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų.

Tuo tarpu už abi padarytas ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas skirtinos šio straipsnio sankcijoje numatytos vienos iš švelniausių bausmių - baudos. Bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį - dėl kanapių dervos įgijimo, siuntimo ir gabenimo per valstybės sieną, bei bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta dėl 9,6426 g kanapių disponavimo, bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai), nes labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal šio kodekso 11 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant tik visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, bet ne bausmių apėmimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014, 2K-196-139/2016, 2K-349-1073/2018). Taigi už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu su bausme, paskirta už veiką, kuri labai skiriasi pagal pavojingumą. Jas subendrinus, skirtina R. T. galutinė bausmė - laisvės apribojimo bausmė.

Parinkdamas laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančius įpareigojimus ir draudimą, teismas sprendžia, kad labiausią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui galės padaryti bei bausmės tikslus pasiekti įpareigojimas dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei draudimas R. T. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas "Motorola XT2055-2_DS Moto G8 Power Lite“ buvo būtinas nusikalstamoms veikoms padaryti. Šiuo įrenginiu kaltinamasis intensyviai rinko informaciją apie narkotines medžiagas, susirašinėjo su šių medžiagų siuntėju, apmokėjo už įgytas kanapių dervą bei kanapių sėklas. Taigi šis įrenginys buvo nusikalstamų veikų įrankis, be kurio veikos nebūtų padarytos. Todėl telefonas konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, paliktina nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) bei BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių dervos įgijimo) – 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. T. dirbti, taip pat per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant jam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo kanapėmis ) – 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje taikant bausmių apėmimą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti R. T. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. T. dirbti, per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti jam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą, o nuosprendį pradėjus vykdyti – ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ( Janonio g. 4, Panevėžys, 1 tomas b. l. 30) Sulaikytų prekių perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti : siuntą iš Nyderlandų Karalystės Nr. (duomenys neskelbtini), siuntos voką Nr. (duomenys neskelbtini), voką iš LTEC su Kanapių dervos 1,7512 g – sunaikinti;

- Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui (Janonio g. 4, Panevėžys, 1 tomas b. l. 93) Sulaikytų prekių perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti po 2022-05-05 specialisto išvados Nr. 11-963 (22) likusius 9,3151 g kanapių (antžeminių dalių) bei krepšį su gruntu – sunaikinti;

- lempą- šviestuvą – gražinti R. T..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mobilaus ryšio telefoną "Motorola XT2055-2_DS Moto G8 Power Lite“ (1 tomas b. l. 85) – konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.