- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2-88-589/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03945-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- M. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Kristina Rutkauskienė
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės L. J. kaltės, padalinti L. J. ir R. J. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 112000 Lt vertės, priteisti L. J., taip pat L. J. priteisti kilnojamąjį turtą esantį šeimos bute, adresu (duomenys neskelbtini) ( 20600 Lt vertės), lengvąjį automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( 12000 Lt vertės). Priteisti iš L. J. už jai natūra atitekusį turtą, R. J. kompensaciją pinigais 72 300 Lt. Ieškovas taip pat prašo nustatyti priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdytas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, t.y. iki L. J. išmokės priteistą piniginę kompensaciją R. J.. Pripažinti, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra asmeninė R. J. nuosavybė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės L. J. kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Sutuoktinio kalte laikytinas jo nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, taip pat į sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Atsakovė bendravimui su kitais asmenimis skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktiniui, taip supriešindama asmeninius ir šeimos interesus. Ieškovo nuomone, atsakovė pažeidė ir lojalumo pareigą, kadangi ji kėlė sutuoktiniui tik reikalavimus, atsakovė gyvendama santuokoje sutuoktinį menkino, nes atsakovė nurodė, jog ji visko uždirbo. Be to, atsakovė santuokoje didesnį dėmesį rodė bendravimui su tėvais, o ne sutuoktiniui. Pačios atsakovės požiūris pasakojant apie šeimyninį gyvenimą patvirtina jos egocentrizmą ir ieškovo išsakytas santuokos iširimo priežastis. Lojalumas kartu reiškia protingą tolerancija ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Atsakovės elgesys jai visa ko centru laikant tik save, šeimyninį gyvenimą grindžiant išimtinai savo asmeniniais interesais, vertintini kaip nesuderinamas su tinkamu išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu. Atsakovės veiksmai rodantys nepagarbą, nelojalumą sutuoktiniui, taip pat vengimą remti moraliai ir materialiai pasireiškė vengimu bendrauti su ieškovu ir jo tėvais švenčių metu ir bet kuriomis kitomis dienomis, vengimu atsižvelgti į ieškovo norus ir pageidavimus tik savo asmeninių interesu tenkinimu, ieškovo asmeninio gyvenimo ribojimu, ieškovo niekinimu, tyčiojimusi. Atsakovės nurodyta santuokos iširimo priežastis - ieškovo neištikimybė, yra niekuo neparemta ir išgalvota. Visuma byloje esančių įrodymų tvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. dirbo, stengėsi išlaikyti šeimą, gautą uždarbį įnešdavo į atsakovės banko sąskaitą , tai patvirtina byloje esančios atsakovės banko sąskaitos išrašai, tai patvirtina santuokoje įgytas turtas (butas ir kilnojamieji daiktai), tai patvirtina atsakovės nesantuokinės dukros išlaikymas ir užauginimas. Atsakovės nurodyti ieškovo veiksmai negali būti pripažįstami veiksmais, nulėmusiais santuokos iširimą, vien dėl to, kad ieškovas neapsikentęs atsakovės egocentrizmo nusprendė nutraukti santuoką ir išėjęs iš namų kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pagal bendrąją taisyklę teismas dalina turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. CK 3.67 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju santuokos nutraukimo byla yra iškelta 2012-06-11, todėl prašysime teismo vadovaujantis minėtu straipsniu ir sutuoktinių Linos ir R. J. atžvilgiu taikyti CK 3.67 str. l p. numatytas teisines pasekmes ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-06-11. Dėl reikalavimo padalintini L. J. ir R. J. bendrąją jungtine nuosavybe priklausantį turtą. R. J. prašo, kad būtų priteistas L. J. butas esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutuoktinių sutarimu yra 102 000 Lt, santuokoje įgytą ir šeimos bute (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą (vertė – 20 600 Lt), lengvąjį automobilį VOLVO S60 (vertės-12000 Lt). Priteisti iš L. J., už jai natūra atitenkančią didesnę turto dalį, R. J. kompensaciją pinigais 67 300 Lt. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė valdo visą santuokoje įgytą turtą. Atsakovė turtą pradėjo valdyti ir juo naudotis nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Turto vertei apskaičiuoti turėtų būti taikoma ta dieną, kai buvo teisme iškelta santuokos nutraukimo byla. Atsakovė priešieškiniu prašo, kad būtų mažinama ieškovui priklausanti turto dalies vertė. Ji mažinimą grindžia nurodydama, kad butą priteisiant jai, jo, kaip bendro turto vertė, mažintina jai priklausančia kompensacija, kurios dydis turėtų būti 40 693 Lt. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija ir sako, kad jos teiginiai yra melagingi, o skaičiavimai prieštarauja logikai. Pirma, butas buvo nupirktas už 44000 Lt, iš banko paskolinta 39 000 Lt, tuo tarpu atsakovė tariamą savo įnašą į butą įvertina visa pirmine buto vertės apimtimi. Pradinį įnašą sutuoktiniai turėjo, todėl iš banko skolino tik 39 000 Lt, o ne visą sumą, jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad 6000 Lt ( 5000 Lt įnašui ir 1000 Lt dokumentų įforminimui) būtų davę kiti asmenys nėra, ieškovas apie tai neinformuotas. CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Ieškovas nurodė, kad jam apie neva pinigų davimus nebuvo žinoma, pinigų skolintis ar gauti iš kur nors nereikėjo, nes sutuoktiniai turėjo savų pajamų ir pinigų. Ieškovas visą santuokoje gyventą laiką dirbo. Atsakovės teiginys, kad ieškovas nedirbo nuo 2000 iki 2002 metų yra melagingas. Tai įrodo socialinio draudimo pažymėjime padaryti įrašai bei ieškovo banko sąskaitų išrašai apie gautą darbo užmokestį. Nuo 1997-03-19 iki 2001-06-27 ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2001-07-04 iki 2001-09-12 dirbo R. K. firmoje (duomenys neskelbtini), nuo 2001-09-18 iki 2002-01-17 dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2002-04-02 iki 2012-06-27 (10 metų] dirbo (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai savo šeimos poreikiams tenkinti pinigų patys turėjo, kiek trūko skolino iš bankų. Per bendro gyvenimo metus iš banko buvo paėmę 4 paskolas (buto įsigijimui, buto remontui ir automobilių pirkimui), įrodymų, apart suinteresuotų asmenų, t.y. atsakovės tėvų liudijimų, apie tai, kad davė pinigų, neaišku kiek konkrečiai ir kada ir kam, nėra, be to tokios aplinkybes privalu įrodinėti rašytiniais įrodymais. Atsakovė neįrodė, kad jai buvo dovanoti 32 900 Lt. Ieškovas nebuvo žinoma apie jokį dovanojimo aktą. Atsakovė pinigus laikė sąskaitoje. Pinigai buvo laikomi sąskaitoje pagal terminuotą indėlio sutartį 2008 -2009 metais, todėl nei buto remontui (2005 m) ar gerinimui, nei dantų remontui (2010-2011 m.) negalėjo būti naudojami. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe yra turtas, įgytas už asmenines lėšas, tačiau įsigyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta valia įgyti jį kaip asmeninę nuosavybę, šiuo atveju atsakovė valios turto dalį ar turtą laikyti savo asmenine nuosavybe nėra išreiškusi, todėl turtas yra dalintinas lygiom dalim. Paskola busto įsigijimui buvo mokėta iš bendrų lėšų. Ginčo buto remontas buvo daroma 2009 metais, todėl buto remontui skirtas medžiagas pirkti prieš kelis metus nebuvo jokio reikalo. Byloje yra įrodymai, kad E. J., kuri veikė ieškovo mamos J. vardu yra pervedusi į L. J. sąskaitą 9450 Lt, ieškovo mamos pinigus skirtus buto remontui, todėl taikant atsakovės reikalaujamą modelį, ieškovui taip pat turi būti kompensuojami jo motinos, bendro buto remontui, skirti pinigai. 2009 m. E. J. pervedė 64501t (per visus metus), vėliau 2010m pervedė 1900Lt, o 2011 m. -1100Lt. Viso ieškovo mama skyrė 9450 Lt. Visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir vadovaujantis įstatymu turi būti padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, šiuo atveju ieškovo indėlis į bendrą jungtinę nuosavybę, kaip matyti iš banko sąskaitų išrašų yra didesnis, nei, kad atsakovės, tuo tarpu atsakovės išlaidos jos asmeniniams daiktams dešimt kartų viršija ieškovo išlaidas su jo asmeniu susijusiems pirkiniams. Žvejybos įranga yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Prieštaringi yra atsakovės teiginiai kuriuose viena vertus yra reikalaujama mažinti ieškovui priklausančio turto vertę turima žvejybos įranga, kita vertus pati atsakovė įrodinėja, kad įranga yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes didžioji jos dalis yra gauta dovanų. Mano, kad visa turima žvejybos įranga yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nėra trauktina į bendro turto balansą.
Pripažinti, kad žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. J. nuosavybė. Atsakovė neneigia, kad nekilnojamas turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 5 600 Lt vertės ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 4 800 Lt vertės yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes yra įgytas iki santuokos, 1994-06-02 susitarimo su ieškovo tėvu J. D. J. pagrindu, perėmus iš tėvo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą . Šiuo atveju turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio, t.y. ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovė motyvuodama tuo, kad sklypas VĮ Registrų centre ieškovo vardu buvo užregistruotas gyvenant santuokoje ir jo registracijai buvo naudojamos bendros lėšos laiko, todėl sklypas turi būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes ji yra nepagrįsta teisiškai, be to turtas buvo perduotas neatlygintinai. Pažymėtina, kad kuro išlaidas vykstant tvarkyti žemės įforminimo dokumentus ir kitas su tuo susijusias smulkias išlaidas, pagal atsakovės nustatytas taisykles, padengė ieškovo tėvai. Jokių žemės dokumentų atsakovė netvarkė. Per visus santuokos metus, žemės mokesčio sumokėta - 258 litai ( pažyma iš VM1). 2012 metais ieškovas su atsakovė bendro ūkio nevedė, tai išeina, kad gyvendamas su atsakove ieškovas, iš savo tėvų pinigų sumokėjo 215 litų žemės mokesčio. Tenkinant reikalavimą ir priteisiant nekilnojamąjį turtą atsakovei, ieškovas prašo nustatyti priverstinę hipoteką butui ,esančiam (duomenys neskelbtini), iki bus įvykdytas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nutraukta L. J. ir R. J. santuoka, t.y. iki L. J. išmokės priteistą piniginę kompensaciją R. J.. Teisinis priverstines hipotekos nustatymo pagrindas. CK 4.170 straipsnyje nustatyta, kad hipoteką - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal CK 4.175 straipsnio nuostatas, hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė, taip pat priverstinė hipoteką atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas. CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, priverstinė hipoteką atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CPK 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išskyrus įstatyme numatytus atvejus, prašymas nustatyti priverstinę hipoteką pateikiamas teismui. Nagrinėjant prašymą nustatyti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą, patikrinama, ar yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą, gali būti priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo objektas pagal Civilinį kodeksą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 67 300 Lt, atsakovė visomis išgalėmis neigia santuokoje įgyto turto vertę, klaidina teismą pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie santuokoje įgyto turto vertę, santuokoje patirtas išlaidas, bei gautas pajamas, todėl sprendžiant iš atsakovės elgesio tikėtina, kad ir po teismo sprendimo atsakovė visomis išgalėmis vengs atsiskaitymo su buvusiu sutuoktiniu, slėps savo pajamas, sieks perleisti santuokoje įgytą ir jai atitekusį turtą tretiesiems asmenims. Hipotekos reikalingumą, jos būtinumą įrodo ne tik akivaizdus atsakovės vengimas elgtis teisingai ir sąžiningai bet ir didelė priteistino įsiskolinimo suma, nes visą santuokoje įgytą turtą natūra yra užvaldžiusi atsakovė. Akivaizdu, kad egzistuoja sąlygos nustatyti priverstinę hipoteka tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pagrindu (CK 4.170 str., 4.175 str., 4.178 str.). Be to atkreipiame dėmesį, kad atsakovė sąmoningai siekia, kad kuo ilgiau užtruktų bylinėjimasis ir ilgiau užsitęstų neatsiskaitymas su ieškovu, tai patvirtina absoliutus nėjimas į kompromisą, norint bylą užbaigti pasirašius susitarimą santuoką nutraukti šalių sutarimu, taip pat 2012-09-24 paskirto teismo posėdžio atidėjimas nurodant, kad byloje negali dalyvauti jos atstovas, o susipažinus su byla paaiškėjo, kad iš viso sutartis su advokatu buvo pasirašyta tik 2012-12-11. Už teisinę pagalbą advokatui ieškovas sumokėjo 4050 Lt, į kuriuos yra įskaičiuota, procesinių dokumentų, t.y. dokumentų analizė, ieškinio parengimas, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, prašymas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kreipimais į VĮ „Regitra" dėl informacijos apie registruotiną kilnojamąjį turtą gavimo, kreipimasis į banką su tikslu gauti informaciją dėl įregistruoto įsiskolinimo už sutuoktinių butą, prašymas teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo šalinant ieškinio trūkumus, kreipimosi į odontologines paslaugas sutuoktiniams teikusią įmonę, taip pat pridedamų priedų kopijų patvirtinimas, tai pat dalyvavimas keturiuose teismo posėdžiuose, t.y. 2012-12-11, 2013-02-01, 2013-03-18 ir 2013-04-18, į atstovavimo išlaidas taip pat yra įskaičiuoti vykimai iš Vilniaus į Panevėžį ir atgal. Ieškovas taip pat sumokėjo už turto vertinimo atlikimą 250 Lt ir žyminį mokestį ( 500 Lt) bei patyrė išlaidas gaudama informaciją iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, jų santuoka iširo ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo netinkamo elgesio sutuoktinės ir šeimos atžvilgiu. Atsakovės atstovo nuomone yra CK 3.60 str. 3 d. numatytoji prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba žiauriai elgesį su kitu sutuoktiniu. Liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo neištikimas. Atsakovė su ieškovu gyveno 17 metų, iš jų 14 metų santuokoje. Tai yra pakankamai ilgas laikotarpis, kad atsakovė galėtų pažinti ieškovą ir suprastų jo elgesį bei tuos pasikeitimus, kai jis susiranda kitą draugę. Atsakovė, 2011 m. balandžio mėn. gavusi iš „Omnitel“ sąskaitas už telefoninius pokalbius pastebėjo, kad ieškovo sąskaitos ataskaitoje yra išsiųstos 19 SMS žinutės. Atsakovė rado žinutes susijusias su siuntimu į KTV televiziją, kad aukštas, vedęs vyras 47 m. ieško draugės. Šitos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą vertinti R. J., kaip asmenį, kuris domisi kitomis moterimis, viešai skelbdamas poreikį bendrauti su kitomis moterimis. Ieškovas bendraudamas su atsakove niekada neneigė, kad turi draugę A. T. su kuria susirašinėja, susiskambina, bet neigė kažkokius tai artimesnius santykius. Atsakovė skambino toms moterims. Po šių skambučių, ieškovas elgėsi su atsakove agresyviai, vartojo smurtą bei necenzūrinius žodžius. Tai patvirtino byloje apklausta M. M.. Ieškovas pats elgėsi neatsakingai, žiauriai. Toks elgesys yra visiškai nepriimtinas ir rodantis absoliučią nepagarbą sutuoktiniai ir jos dukrai. Procesiniuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos aplinkybės apie tai, kokiomis dienos ieškovas vykdavo žvejoti, tačiau iš tikrųjų ieškovas išvykdavo pas kitas moteris. Ieškovas artimai bendravo su J. G. bei rašydavo intymaus turinio SMS žinutes ženkliai vyresnėms moterims.
Specialisto išvada patvirtina, kad L. J. buvo sumušta, t.y. R. J. į ją trenkė durimis. Atsakovei buvo sužalotos rankos ir kojos. Ieškovas bando paneigti aplinkybes, kad jis pats išėjo iš namų ir nepasiėmė dokumentų, yra paneigiami objektyviais duomenimis, nes jo pakviestas ekspertas nekilnojamojo turto vertintojas naudojosi namų knyga, inventorine bylute. Būtent šios bylutės yra pasigedusi atsakovė. Tai patvirtina, kad R. J. išsinešė iš namų šiuos dokumentus, rengdamasis išsinešti didesnę dalį turto. Inventorinė bylutė buvo jau pasenusi, nebeatitiko išplanavimo. L. J. buvo priversta išsiimti kitą inventorinę bylutę, atlikti matavimus ir tik tada teikti savo turto vertintojams, kad objektyviai būtų įvertintas nekilnojamasis turtas. Visuma atsakovės paaiškinimų, specialisto išvada, liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių suvestinės, jų analizė duoda pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškovas pažeidė Civiliniame kodekse nustatytus santuokos principus ir dėl to jis yra kaltas. Nesutinka su ieškovo pozicija apie atsakovės egocentriškumą. Mano, kad byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Pirkinių kiekis ar kitos aplinkybės neįrodo, kad yra pagrindas nutraukti santuoką. Ieškovas neneigia, kad L. J. yra daug dirbantis žmogus, daugiau už jį uždirbanti. Ieškovas pats neigiamai charakterizuoja atsakovę, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Ieškovas teigia, jog atsakovė šlykštėjosi jo liga, todėl ji pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Tai paneigiama įrodymais, duomenimis iš stomatologijos įstaigų, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo skirta beveik tokia pati suma iš šeimos biudžeto dantų gydymui. L. J. įrodė netinkamą ieškovo elgesį, jo neištikimybę ir nuolatinį žeminimą, smurtavimą jos atžvilgiu. Atsakovė yra patyrusi ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, gėdą prieš artimuosius, draugus, kolegas. Jauna moteris puoselėjo iliuzijas bendro ilgo gyvenimo ir tik dėl netinkamo ieškovo elgesio viskas pažuvo. Pagal CK 6.250 str. L. J. įgyja teisę į neturtinę žalą. Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, į tai, kad jis pretenduoja į didelę dalį santuokoje įgyto turto, atsakovo nuomone, L. J. reikalavimas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra protingas, neužaukštintas reikalavimas ir teismas turėtų tokį reikalavimą tenkinti. Po santuokos nutraukimo atsakovė sutinka, kad jai būtų palikta pavardė „(duomenys neskelbtini)“. Dėl santuokoje įgyto turto. Santuokoje šalys įgijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo įsigytas už 44 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad viskas buvo įgyta iš jų asmeninių lėšų, bet akivaizdu, kad 1999 m. birželio mėn. negalėjo tokio dalyko būti. Apklausti atsakovės tėvai patvirtino apie tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir L. J.. Jos tėvai dovanojo 5000 Lt pradiniam įnašui, t.y. virš 11 proc. šio buto vertės ir dar tėvai davė 1000 Lt formalumams sutvarkyti. L. J. tėvai 6000 Lt davė jai, kad būtų investuoti įsigyjant šį butą. Atsakovės mama išsimokėtinai įgijo tris šio buto langus, kurie buvo sudėti, pridėta sąskaita- faktūra. 2004 m. M. paėmė iš banko AB „Snoras“ vartojimo kreditą. Už tuos pinigus buvo daromas vonios kambario remontas. 2006 m. M. dovanojo uosio parketą 60 kv. m ir jį sudėjo už 2400 Lt . S. Č. pervedė atsakovei pinigus pagal L. J. motinos valią. 2008-2010 m. buvo sumažėjusios pajamos, nes L. J. kažkurį laiką nedirbo, ieškovas atskirą laikotarpį gavo minimalų darbo užmokestį. Buvo paimta paskola automobiliui įsigyti ir po 715 Lt kas mėnesį reikėjo mokėti už tą automobilį. L. J. skaičiavimu,iš S. Č. gautų pinigų, 18 000 Lt buvo skirta būsto aptarnavimui 27 mėnesius. L. J. suskaičiavo, kad iš viso 40 693 Lt suma pagerino butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl 2003-12-31 Apskrities viršininko įsakymu skirto, įsigyto ir Nekilnojamojo turto registre užregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Yra nurodoma, kad R. J. atkūrė nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Atkuriant šią nuosavybę, reikia atkreipti teismo dėmesį, kada šitas turtas yra įregistruotas viešajame registre, į tai, kad ne vieną kartą turėjo vykti ieškovas tvarkytis dokumentų. Akivaizdu, kad buvo mokami mokesčiai santuokos metu. L. J. pretenzijos į šį turtą laikytinos pagrįstos. Manome, kad šis turtas turėtų būti priskiriamas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe ir įtrauktinas į dalytiną turtą. Dėl kilnojamųjų daiktų. L. J. prašo atsižvelgti į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kai atsakovės dukra M. M. buvo nepilnametė , jai buvo nupirkti daiktai, kurie neturėtų būti traukiami į dalintino turto sąrašą. Neturėtų būti dalinama: sofa lova, kompiuterio stalas, nešiojamas kompiuteris, toršeras, tris roletai ir dviratį. Dviratis yra įgytas už senelių pinigus, kiti daiktai įgyti dar esant M. M. nepilnametei, kad vaikas galėtų mokytis. Manome, kad šitas turtas turėtu būti jos asmeninis turtas ir neįtrauktas į dalytiną turtą. Mikrobangų krosnelė galima vertinti kaip menkavertę, bet ji įtraukta į dalytiną turtą. Tai įrodo ieškovo moralinius kriterijus. Mikrobangų krosnelė iš viso nepriklauso sutuoktiniams, o atsakovės tėvai paskolino M. M. prieš 14 metų ir neatsiėmė. Mūsų nuomone šis turtas neturėtų būti įtrauktas į dalytiną turtą. L. J. pakankamai išsamiai yra išvardijusi visus daiktus, kuriuos jos manymu įgijo asmeniškai gaudama dovanų iš darbdavio, iš giminių, todėl, jos manymu, yra laikytini jos asmenine nuosavybe ir neįtrauktini į dalytino turto sąrašą. Taip pat ir gyvatvorės žirklės „Boch“, kurias Lina ir R. J. dovanojo M.. Žirklės gyvatvorei karpyti nei ieškovui, nei atsakovei nėra reikalingos, nes jie negyvena sode ir neturi gyvatvorės. Tai patvirtino liudytojas M.. Dėl turto padalijimo būdo. Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Jeigu natūra turto abiems sutuoktiniams padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui. Ieškovas pageidauja, kad visas turtas natūra būtų priteistas atsakovei. Tokiu būdu būtu pažeista minėta teisės norma ir pažeisti atsakovės teisėti teisiniai interesai. Ji neturi galimybės sumokėti tokios kompensacijos. Jeigu santuokoje įgijo tokį turtą, tai tegul natūra ir išsidalina. Atsakovės siūlomas turto natūra dalijimo variantas yra teisingas ir protingas. Ieškovas nepageidauja dalies to turto, kurį sugyveno su L. J.. Manau, kad teismas teisingai taikys CK 3.127 str. 3 d. L. J. priešieškinyje nurodo būdus ir variantus kaip kilnojamąjį turtą padalinti. Manau, kad nenukentės ieškovo interesai. Atsakovė teikė pagal savo galimybes į bylą rašytinius įrodymus, skaičiavimus apie ieškovo disponuotą žvejybos įrangą ir jos vertes. Žmogus turi pakankamai brangų hobį. L. J. suskaičiavo žvejybos reikmenis bendrai 11 225 Lt sumai. Mūsų nuomone šitas turtas ieškovo nepagrįstai nebuvo įtrauktas į dalintiną turtą ir jis jį paslapčia yra išsigabenęs, kad sumažintų dalintino turto vertę. Šita suma turėtų būti priteista. Atsakovė sutinka, jog automobilis VOLVO S60, būtų priteistas natūra ieškovui. Atsakovė prašo, kad jai būtų priteista kompensacija už ieškovui atitenkantį automobilį. Atsakovės nuomone, automobilio vertė yra 8500 Lt. Prašo santuoką nutraukti dėl R. J. kaltės bei priteisti iš ieškovo R. J. atsakovės L. J. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Po santuokos nutraukimo prašome palikti pavardę „J.“. Ieškovui priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą 10 400 Lt vertės, žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), o L. J. priteisti nekilnojamąjį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 102 000 Lt vertės ir priteisti atitinkamą kilnojamąjį turtą priešieškinyje nurodytais pagrindais, dalimis ir vertėmis. Atsakovė sutinka, kad automobilis VOLVO S60 būtų priteistas ieškovui mažinant piniginę kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 1998 m. gegužės 16 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje ( 1 tomas, b.l. 17). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešintis savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str. pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu, tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Ieškovas, R. J. prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės L. J. kaltės. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė sutuoktinių lojalumo, abipusės pagarbos ir paramos kitam sutuoktiniui pareigą. Atsakovė bendravimui su kitais asmenimis skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktiniui, žemino sutuoktinį, buvo nesugyvenamo charakterio. Atsakovė, L. J. santuoką prašo nutraukti dėl ieškovo R. J. kaltės, kadangi ieškovas buvo neištikimas, vartojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą bei necenzūrinius žodžius, nerodė jai jokios pagarbos.
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, t.y. atsakovės pakviesti liudytojai – Leonas B. M., R. P., S. P., N. B., Vida O. M., trečiasis asmuo – M. M.. M. M. nurodė, kad ieškovas vartojo L. J. atžvilgiu fizinį smurtą. Liudytoja N. B. nurodė, jog ieškovas mylėjo žvejybą ir moteris. Įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, jog liudytojai vertino R. J. ir L. J. gyvenimą kartu, jų paskirstymą darbais bei šalių nesutarimus dėl bendro ūkio vedimo, jų pasiskirstymo pareigomis ir pan. Įvertinus šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus konstatuotina, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko savitarpio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, abi šalys emocingai aiškinosi tarpusavio santykius, tiek viena, tiek kita pusė kreipėsi į policiją dėl smurto vartojimo, reiškė nepasitikėjimą vienas kitu. Emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeimyninių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą ir nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Tokią išvadą darytina, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad daugelio atveju nesutapo ieškovo ir atsakovės požiūris į bendro ūkio vedimą, šeimos biudžeto panaudojimą, jų tarpusavio santykius, liečiančius jų kaip sutuoktinių pareigą gerbti bei būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu. Pagrindine santuokos iširimo priežastimi teismas laiko abiejų sutuoktinių skirtingą požiūrį į šeimos gyvenimą ir charakterių skirtingumą. Šis charakterių nesutapimas bei skirtingas požiūris į gyvenimą ir nenoras suderinti šių požiūrių tarpusavyje, padarė sutuoktinių gyvenimą negalimu. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų kaltės ( CK 3.61 straipsnis). Po santuokos nutraukimo L. J. paliekama santuokinė pavardė „J.“. Byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas.
Atsakovė prašė taip pat priteisti neturtinę žalą iš ieškovo už jos patirtus išgyvenimus ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala nepriteisiama.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
Ieškovas prašo pripažinti, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė šiuos žemės sklypus prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi santuokos metu buvo mokami mokesčiai už žemę iš bendro šeimos biudžeto ir t.t. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 1994 m. birželio 2 d., J. D. J. perleido savo sūnui R. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą ( tomas 2, b.l. 27). Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilojamąjį turtą atkūrimo), R. J. buvo atkurta nuosavybės teisės į žemę, t.y. 1,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( tomas 2, b.l. 28,29 ).
Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kita vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, R. J. buvo perleistos teisės į nuosavybės teisių atstatymą. Šios teisės ieškovui perleistos iki santuokos sudarymo. Vien mokesčių mokėjimas, nesudaro pagrindo žemės sklypus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. J. ir L. J. santuokos metu įgijo šį turtą:
- Trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu vertinama 102 000 Lt.
- Automobilį VOLVO,S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
- Minkštą kampą su ištraukiama miegama dalimi,
- Du pufus,
- Gryno medžio pietų stalas,
- 4 vienetus medinių kėdžių,
- Sieninę spintelę – indaują,
- Televizorių „Goldstar LG“
- Šaldytuvą „Gorenje“
- Integruojamą dujinę viryklę „Baumatic“
- Integruojamą elektrinę orkaitę „Baumatic“
- Elektrinį garų surinkėją „Gorenje“
- Virtuvės baldų komplektą ( spec.užsakymas)
- Integruotą spintą su antresolėmis ir slankiojančia durų sistema ( durys su veidrodžiu)
- Komodą su stalčiais ir stiklo durelėmis
- Komodą su stalčiais
- 2 vienetus knygų lentynų
- Stacionarų kompiuterį
- Avalynės dėžę
- Vardinį T. D. paveikslą „Lotosai“ 2001m.
- Dulkių siurblį
- Vaisių džiovyklę Bomann
- Tupperware indai ir įrankiai
- Liaudies menininko medines statulėlę „Angelai“ 1 vienetas
- Puodų rinkinį,
- Kalėdinius papuošimus, aksesuarus ( eglės, papuošimai ir t.t.)
- Gėlės, vazonus
- Pakabinamus šviestuvus
- Virtuvės šviestuvus, 4 vienetai
- Bra šviestuvus 2 vienetai,
- Roletus, 5 vienetai
- Užuolaidas
- 4 vnt. spiningų,
- 5 vnt. meškerių,
- 6 vnt. valų,
- 5 vnt.ričių,
- Žiemines meškeres 5 vnt.
- 2 vnt. žvejybos akinių,
- Apatinius žvejybinius rūbus,
- Bridkelnes Salmo,
- Bridkelnes rusiškos,
- Žieminę aprangą,
- Žieminę aprangą,
- 2 vmt. Prožektorių,
- Led švieseles tvirtinamas ant kepurės,
- Pastatomą prožektorinę lempą,
- Rusišką grąžtą,
- Voblerius,
- Guminukus,
- Horizontalios blizgės 3 vnt.,
- Sietas žuviai,
- Pirštinės,
- Plūdės ir kabliukai,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procese metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių rodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/20209 ir kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų ( įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis remiamasi šioje byloje, darant išvadas apie šalių santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą.
Į dalinamo turto sąrašą šalys buvo įtraukusios elektrines gyvatvorės žirkles Boch, tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šios žirklės buvo dovanotos atsakovės L. J. tėvui, todėl į dalintino turto sąrašą, netrauktinos.
Atsakovė taip pat prašė įtraukti į dalinamo turto sąrašą – 7 vnt. naujų trikotažinių marškinėlių, bendros 200 Lt vertės, auksinį žiedą su platina 400 Lt vertės, fotoaparatą 100 Lt vertės, gėrimus 60 Lt vertės bei akinių rėmus 300 Lt vertės. Atsakovė nurodė, jog šiuos daiktus ieškovas pasiėmė be jos žinios. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų ( įsigijimo dokumentų), jog tokie daiktai egzistavo, todėl jie į dalintino santuokos metu įgyto turto balansą netraukiami.
Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją už dantų gydymą ir protezavimą L. V. klinikoje, kadangi už gydymą buvo apmokėta iš atsakovės asmeninių lėšų. Atsakovė prašo priteisti ne tik kompensaciją už dantų gydymą ir protezavimą, bet ir už automobilio remontą bei komunalinius patarnavimus. Šis atsakovės reikalavimas atmestinas, nes kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu šalys kartu negyvena nuo 2012 metų birželio mėnesio. Duomenų apie tai, kad šalys iki to laiko būtų atskirai tvarkiusios šeimos biudžetą nėra.
Į dalintino turto sąrašą taip pat netrauktina pastatoma prožektorinė lempa, nes kaip nurodė ieškovas, ši lempa priklauso jo sūnui K. J.. Taip pat į dalintino turto sąrašą netrauktini akiniai nuo saulės, kurie yra ieškovo laimėti loterijoje, blizgės, kurios, kaip nurodo ieškovas, yra jo tėvo arba pirktos iki santuokos, žieminė dėžė, kuri buvo ieškovo gauta dovanų. Šie daiktai laikytini ieškovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto sąrašą netrauktini.
Į dalintino turto sąrašą netrauktina viena medinė skulptūrėlė „Angelas“, kuri kaip nurodė atsakovė, yra jai dovanota. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra dovana atsakovei, medinė skulptūrėlė „Angelas“ pripažintina asmenine atsakovės nuosavybe.
Į dalintino turto sąrašą neįtrauktini ir M. M. priklausantys daiktai: sofa –lova, kompiuterio stalas, nešiojamas kompiuteris, toršeras, dviratis ir mikrobangų krosnelė. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu, M. M. dviratis ir mikrobangų krosnelė jai buvo dovanoti senelių. Nešiojamą kompiuterį nupirko jai mama asmeniškai. Kadangi šie daiktai buvo pirkti M. M. asmeniniams poreikiams tenkinti, šie daiktai į dalintino turto sąrašą netrauktini. M. M. asmenine nuosavybe prašė pripažinti ir du vienetus roletų, tačiau šie daiktai nepripažintini asmenine M. M. nuosavybe. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros, roletai buvo perkami visiems buto, esančio (duomenys neskelbtini), langams.
Atsakovė prašė pripažinti asmenine jos nuosavybe šiuos daiktus: stiklo medžio stalelį, televizorių „Sony“, skalbimo mašina „Candy“, dvigulę lovą su čiužiniu ir dviem spintelėmis. T. D. tris darbus, 2 komplektus taurių bei kitus indus ( išskyrus puodus ir „Tuperware“ indus), patalynę ir rankšluosčius. Atsakovė nurodė, kad stiklo medžio stalelis yra dovanotas atsakovei jos bendradarbių, televizorius „Sony“ taip pat yra dovanotas, skalbimo mašina „Candy“ pirkta už jos asmenines lėšas, T. D. trys darbai yra dovanoti asmeniškai atsakovei, taurių du komplektai yra dovanoti ieškovo, o kitos taurės dovanotos tėvų iki santuokos sudarymo, patalynė ir rankšluosčiai yra dovanoti atsakovės tėvų iki santuokos sudarymo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, teismas neturi pagrindo netikėti, jog šie daiktai buvo dovanoti atsakovei ir jos asmeninė nuosavybė. Ieškovas šios aplinkybės nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, jog šie daiktai yra pirkti santuokos metu ( įsigijimo dokumentų ir pan.). Todėl šie aukščiau minėti daiktai į dalintino turto sąrašą, netrauktini ir laikytini L. J. asmenine nuosavybe.
Kai kuriuos daiktus, kurie buvo įgyti šalims gyvenant santuokoje, tiek ieškovas, tiek atsakovė vertina vienodai, todėl šių daiktų vertė skaičiuojama, atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo tarp šalių dėl jų vertės. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė šalių susitarimu yra 102 000 Lt. Šalys pripažįsta, jog minkštas kampas su ištraukiama miegamąja dalimi yra 750 Lt vertės, 2 vienetai pufų yra 120 Lt vertės, televizorius „Goldstar LG „ – 150 Lt vertės, komoda su stalčiais ir stiklo durelėmis – 665 Lt vertės, komoda su stalčiais - 300 Lt vertės, 2 vienetai knygų lentynų – 100 Lt vertės, stacionarus kompiuteris - 2000 Lt vertės, avalynės dėžė – 220Lt vertės, dulkių siurblys -113 Lt vertės, vaisių džiovyklė Bomann – 99 Lt vertės, „Tuperware“ indai ir įrankiai - 400 Lt vertės, viena medinė skulptūrėlė „Angelas“- 100 Lt vertės, kalėdiniai papuošimai – 400 Lt vertės, gėlės, vazonai - 300 Lt vertės, pakabinami šviestuvai - 100 Lt vertės, 2 vienetai Bra šviestuvų – 100 Lt vertės, užuolaidos – 200 Lt vertės, šaldytuvas „Gorenje“ 490 Lt vertės.
Keturių medinių kėdžių vertė yra nustatoma 400 Lt, nes byloje yra pateikta PVM sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, jog kėdės buvo pirktos 2005 metais. Elektrinis garų surinkėjas yra pirktas 2005 metais ir jo vertė yra 150 Lt. Kompiuterinis stalas pirktas 2004 metais ir jo vertė yra 210 Lt. 5 vienetai roletų yra įsigyti 2005 metais ir jų vertė yra 258 Lt.
Du vienetai sieninių spintelių-indaujų vertė nustatoma 120 Lt, atsižvelgiant į tai, kad šios sieninės spintelės indaujos yra pirktos 2004 metais. Atsižvelgiant į tai, kad integruojama viryklė „Baumatic“ , integruojama orkaitė „Baumatic“ yra pirkti 2005 metais ir jų vertė nuo jų įsigijimo momento pasikeitė, nustatoma imant vidurkį tarp ieškovo ir atsakovės nurodytos vertės. Integruojamos viryklės „Baumatic“ vertė yra 736 Lt, integruojamos orkaitės „Baumatic“ - 874 Lt. Virtuvės baldų komplekto, integruojamos spintos su antresolėmis, T. D. paveikslas „Lotosai“, keturių vienetų virtuvės šviestuvų vertė taip pat nustatoma imant vidurkį tarp ieškovo ir atsakovės nurodytos vertės. Virtuvės baldų komplekto vertė yra 1150 Lt, integruojamos spintos su antresolėmis – 1250 Lt, T. D. paveikslo „Lotosai“ - 426 Lt, keturių vienetų virtuvės šviestuvų – 300 Lt. Automobilio VOLVO, S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra 10 500 Lt.
Įvertinant tai, kad žvejyba yra ieškovo pomėgis ir ieškovas turi daugiau patirties vertinant žvejybos įrankius, žvejybos įrankiai, pagal pateiktą ieškovo sąrašą, vertintini pagal ieškovo nurodytas vertes. Žvejybos įrankiai vertinami pagal ieškovo nurodytas kainas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė įrankių įsigijimo laiką, jų eksploatacijos laiką. Atsakovė, vertindama žvejybos įrankius, tokių duomenų, nepateikė.
Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nepanaikina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą, sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai, įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais įrodymais.
Atsakovė, L. J. prašė pripažinti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra pirkta už jos asmeninės lėšas, t.y. už jos tėvų dovanotas lėšas. Todėl atitinkamai, turėtų būti mažinama bendro turto vertė. Iš byloj esančių rašytinių įrodymų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalims esant santuokoje. Duomenų apie tai, kad atsakovei buvo dovanoti pinigai buto įsigijimui ir įsigyjant butą buvo aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia, kad dalis buto yra asmeninė atsakovės nuosavybė, byloje nėra. Atsakovės tėvai, apklausti liudytojais, nurodė, jog savo dukrai L. J. yra davę pinigų įsigyti butui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės tėvai yra jai artimi ir byloje kitų rašytinių įrodymų apie pinigų dovanojimą nėra, šiuos liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai. Įvertinant tai, kad šalys butą pirko šeimos poreikių tenkinimui, siekė bendro ūkio kūrimo, vertintina, kad sutarties sudarymo metu, tarp sutuoktinių nebuvo aiškiai išreikštos valios, kad dalis buto yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Todėl butas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įsigytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, nepanaikina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai, įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - rašytiniais įrodymais. Teismo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, jog ginčo buto įgijimo metu, aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui buvo išreikšta ieškovo valia įgyti butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o jokių duomenų apie tai, kad buvo priešingai (t.y., kad aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui buvo išreikšta ieškovo valia įgyti butą kaip asmeninę nuosavybę) byloje nėra.
Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Įvertinus šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus aukščiau įrodymus dėl šalių santuokos metu įgyto turto statuso, laikytina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis šalys įgijo šį turtą:
- Trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu vertinama 102 000 Lt.
- Integruojamą elektrinę orkaitę „Baumatic“ 874 Lt vertės.
- Integruotą spintą su antresolėmis ir slankiojančia durų sistema ( durys su veidrodžiu) 1250 Lt vertės,
Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali inter alia tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ( CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje V.B.v.R.B., bylos Nr. 3K-3-245/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž.V.v.J.V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). Pasisakydamas dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kasacinis teismas vadovaujasi nuostata, kad tokiais atvejais taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam asmenines lėšas turtui įgyti mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos – pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V.Z.v. D.Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007). Lėšų kompensavimo principas reikalautų, kad būtų kompensuojama tiek lėšų, kiek jų panaudota kuriant bendrąja jungtinę nuosavybę. Tuo tarpu sprendžiant dėl panaudotų sutuoktinių asmeninių lėšų kompensavimo padalijant turtą atsižvelgtina į tai, kad gyvenimo santuokoje metu turto vertė didėjo atsižvelgiant į bendrą šalių indėlį, o kito tiek bendro turto tiek ir sutuoktinio investuoto asmeninio turto vertės. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad turto vertė labiausiai kito dėl šalių bendro darbo rezultatų trunkamo laikotarpio metu (iki pat gyvenimo skyrium pradžios), todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios (pvz., itin sudėtingi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra ypač blogi ir dėl to jiems būtų labai sudėtinga gyventi bendroje gyvenamojoje aplinkoje ir derinti interesus, susijusius su bendro turto naudojimu. Tai reiškia, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė – itin blogi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai –, dėl kurios šalims priklausančio buto padalijimas natūra negalimas, nes tai neatitiktų jų interesų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Esant šioms aplinkybėms atsakovei L. J. priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui R. J. piniginę kompensaciją. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl tokio buto padalinimo nėra, šalys neprieštaravo, jog butas būtų priteistas atsakovei, o piniginė kompensacija – ieškovui. Dėl kito santuokos metu įgyto turto pasidalijimo būdo šalys nesusitarė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kiekvienas išreiškė poziciją dėl turto padalijimo. Todėl, atsižvelgiant į šalių išreikštą poziciją, galėjimą naudoti daiktus pagal jų tikslinę paskirtį, amžių, daiktų buvimo vietą, įgijimo pagrindus, ir kitas svarbias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir protingumo principus labiausiai atitinka toks turto padalijimo būdas, pagal kurį lengvasis automobilis VOLVO, S60 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovui R. J., atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovas neturi automobilio. Atsakovei, L. J. priteistinas šis kilnojamasis turtas: kėdės 4 vnt., sieninės spintelės indaujos 2 vnt., integruojama viryklė „Baumatic“, integruojama orkaitė „Baumatic“, garų surinkėjas „Gorenje“, šaldytuvas „Gorenje“, virtuvės baldų komplektas, integruojama spinta su antresolėmis, gryno medžio pietų stalas, T. D. paveikslas „Lotosai“, 4 vienetai virtuvės šviestuvų, 2 bra šviestuvus, integruojama spinta su antresolėmis, užuolaidos, puodų rinkinis, gėlės, vazonai, 5 vienetai roletų, užuolaidos. Iš viso atsakovei priteistina turto 109 454 Lt vertės.
Ieškovui , R. J. priteistinas šis kilnojamasis turtas: medinė skulptūrėlė „Angelas“, minkštas kampas su ištraukiama miegama dalimi, televizorius „Goldstar“, pufai 2 vienetai, komoda su stalčiais ir stiklo durelėmis, komoda su stalčiais, 2 vienetai knygų lentynų, stacionarus kompiuteris, avalynės dėžė, dulkių siurblys, vaisių džiovyklė, „Tuperware“ indai ir įrankiai, kalėdiniai papuošimai, pakabinamas šviestuvas bei žvejybos įrankiai. Iš viso ieškovui priteistina turto 16 878,50 Lt vertės.
Kadangi atsakovei L. J. tenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis, iš atsakovės priteistina 46 288 Lt dydžio piniginė kompensacija ieškovui R. J.( 109454 – 16878= 92576:2= 46 288 Lt.).
Ieškovas taip pat prašo nustatyti priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdytas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, t.y. iki L. J. išmokės priteistą piniginę kompensaciją R. J.. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos ( pareigūno) sprendimų pagrindais, kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkinus turtinius reikalavimus ( CK 4.175 str. 3 d. 2 p.). Įvertinus byloje esančius duomenis, atsakovės L. J. turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės taikyti priverstinę hipoteką. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė L. J. yra gavusi daugiau nei 38 000 Lt iš savo krikšto mamos, be to, įvertinant atsakovės gaunamas pajamas, darytina išvada, jog atsakovė turės galimybę išmokėti tokio dydžio kompensaciją.
Bylinėjimosi išlaidos, t.y. šalių sumokėti žyminiai mokesčiai, advokato atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti iš dalies, paliekamos šalims.
Kadangi šalys yra sumokėjusios panašaus dydžio žyminius mokesčius, jų reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidų palikimas šalims, atitinka teisingumo principą. Iš ieškovo R. J. ir L. J. priteistina po penkiasdešimt procentų išlaidų valstybei ( CPK 88,92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 straipsnis).
Po santuokos nutraukimo L. J. palikti santuokinę pavardę – „J.“.
Padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tokiu būdu:
L. J. priteisti asmeninėn nuosavybėn šį nekilnojamąjį turtą:
- Trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 102 000 Lt vertės,
- Integruojamą elektrinę orkaitę „Baumatic“ 874 Lt vertės.
- Integruotą spintą su antresolėmis ir slankiojančia durų sistema ( durys su veidrodžiu) 1250 Lt vertės,
Atsakovui R. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti šį kilnojamąjį turtą:
Priteisti iš L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, t.y. 46 288 ( keturiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis ) litus.
Pripažinti R. J.,asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pripažinti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe šiuos daiktus - stiklo medžio stalelį, televizorių „Sony“, skalbimo mašiną „Candy“, dvigulę lovą su čiužiniu ir dviem spintelėmis, T. D. tris darbus, 2 komplektus taurių bei kitus indus, patalynę ir rankšluosčius.
Pripažinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe šiuos daiktus- sofą – lovą, kompiuterio stalą, nešiojamą kompiuterį „Samsung“, toršerą, du vienetus roletų, dviratį ir mikrobangų krosnelę.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 22 ( dvidešimt du ) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.