- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-361
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė (pran.)
- Ieškovas
- S., S. W.-Z.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos rytas“
- Advokatai
- Jonas Leikauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. W.-Z. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos rytas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-45/2005 pagal ieškovės S. W.-Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos rytas“ dėl autoriaus teisių pažeidimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretysis asmuo byloje – žurnalo ,,Stilius plius“ vyriausioji redaktorė Lilija Valatkienė).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. W.-Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Lietuvos rytas“ (tretysis asmuo – žurnalo ,,Stilius plius“ vyriausioji redaktorė Lilija Valatkienė). Prašė priteisti iš atsakovo 19 608 Lt materialinės ir 85 000 Lt moralinės žalos atlyginimo už ieškovės sukurtų vizažo darbų bei fotografijų paskelbimą atsakovo leidžiamo žurnalo ,,Stilius plius“ 2004 m. Nr. 8 - 74, 76, 78, 79, 80, 81, 82, 94, 95 psl., kur buvo išspausdintos 9, bei Nr. 9 - 86 psl., kur buvo išspausdintos 2 ieškovės parengtų ir nufotografuotų modelių fotonuotraukos, nenurodant jų autorės vardo arba jį nurodant netinkamai, tai yra tik vardo ir pavardės inicialus. Nurodė, kad trečiojo asmens žurnalo ,,Stilius plius“ vyriausiajai redaktorei Lilijai Valatkienei perdavė ieškovės kūrybinę veiklą atspindinčių fotonuotraukų negatyvus, tačiau nebuvo tartasi dėl šių fotonuotraukų publikavimo ar kitokio panaudojimo. Nepaisant to, dalis fotonuotraukų buvo paskelbta be ieškovės sutikimo, be to, jos panaudotos kitų firmų pristatymui, reklamuojant kitų firmų kosmetinę produkciją. Ieškovės nuomone, tai klaidina žurnalo skaitytojus, pažeidžia ieškovės teises į autorystę, autorės vardą, sukelia nepatogumų ir emocinį stresą autorei. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į žurnalo ,,Stilius plius“ vyriausiąją redaktorę L. Valatkienę su prašymu atitaisyti padarytus pažeidimus bei adekvačioje žurnalo vietoje paskelbti apie šį atitaisymą, taip pat atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nors žurnalo ,,Stilius plius“ 2004 m. Nr. 12 - 4 psl. apatinėje eilutėje buvo išspausdintas atsiprašymas, ieškovės nuomone, jis nėra adekvatus tam, kurį ji prašė paskelbti. Todėl ieškiniu ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą artimiausiame žurnalo numeryje adekvačioje neteisėtai išspausdintiems darbams vietoje paskelbti tokio turinio atitaisymą: ,,2004 metų žurnalo 8 numerio 76, 78, 79, 80, 81, 94, 95 psl., taip pat 9 numerio 96 psl. išspausdintų vizažo modelių ir fotografijų autorė yra tarptautinio vizažo koledžo vadovė ponia S. W.-Z. Atsiprašome autorės, kad nebuvo nurodytas jos vardas prie publikuotų jos darbų“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad žurnalo ,,Stilius plius“ 2004 m. Nr. 8 – 76 psl. publikuotos dvi fotonuotraukos, šalia nurodant ieškovės vardą ir pavardę, 78-82 psl. publikuotos penkios fotonuotraukos, dviejose iš jų nurodant ieškovės vardą ir pavardės inicialus, 74 ir 79 psl. viršuje publikuota viena fotonuotrauka, prie kurios ieškovės vardas nenurodytas, 2004 m. Nr. 9 – 86 psl. apatinės dalies dešinėje pusėje publikuota fotonuotrauka, šalia kurios nenurodytas ieškovės vardas. Bylos duomenų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė sutiko, jog ruošiant reportažą apie ją, būtų supažindinama su jos darbais, tačiau kartu teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad žurnalo ,,Stilius plius“ 2004 m. Nr. 8 - 74, 82, 94 psl. bei Nr. 9 – 86 psl. panaudotos ieškovės fotonuotraukos reportaže ne apie ją, yra panaudotos ieškovei leidus, todėl padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė ieškovės kaip kūrinio autorės turtines teises (ATGTĮ 15 str. 1 d. 1, 6 p., 2 – 3 d.). Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujamas turtinės žalos atlyginimo dydis neproporcingas atsakovo veiksmais padarytai žalai, motyvuodamas tuo, kad ieškovės kūriniai buvo išspausdinti periodiniame, gausiai iliustruotame fotonuotraukomis žurnale, kurio tiražas yra apie 11 000 egzempliorių (vieneto kaina 4,99 Lt), todėl konstatavo, kad už ieškovės kūrinio atgaminimą ir panaudojimą komerciniais tikslais atsakovo gauta nauda nedidelė. Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nebuvo išreiškusi kitokios valios dėl jos vardo nurodymo panaudojant jos kūrinius nei autoriaus teises užtikinimo atsakovas (ATGTĮ 6 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1) publikuojant ieškovės sukurtus kūrinius be autorės sutikimo buvo pažeistos ieškovės autorystės teisės į jos sukurtus kūrinius – vizažo modelį ir fotonuotraukas. Neteisėtas apeliantės darbų publikavimas leidinyje, nenurodant jos vardo bei atsisakymas visiškai atitaisyti šį pažeidimą, sukėlė apeliantei didelė emocinę įtampą, išgyvenimus, dėl ko buvo padaryta neturtinė žala. Be to, teismas nepagrįstai ieškovei perkėlė įrodinėjimo naštą dėl neturtinės žalos atsiradimo;
2) teismas nemotyvavo atsisakymo priteisti visą ieškiniu reikalaujamą turtinės žalos atlyginimo sumą;
3) pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo paskelbti ieškinyje nurodyto turinio atitaisymą, nors tai yra vienas iš autoriaus teisių gynimo būdų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1) apeliantės argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo nepagrįsti, nes ji buvo davusi žodinį sutikimą dėl darbų publikavimo, be to, žurnalo ,,Stilius plius“ 2004 m. Nr. 12 buvo išspausdintas atitaisymas ir apeliantės atsiprašyta;
2) ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nes apeliantė nėra garsi vizažo specialistė, be to, publikuotos fotonuotraukos yra maždaug 15 metų senumo, nė viena iš keturių fotonuotraukų, už kurių publikavimą teismas priteisė žalos atlyginimą, nėra įtraukta į tarptautinius fotonuotraukų katalogus, todėl šių fotonuotraukų publikavimas populiariame grožio žurnale negalėjo sukelti žalos apeliantei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1) vizažas nėra autorių teisių objektas, kadangi jis neturi įstatymo reikalaujamo originalumo požymių (ATGTĮ 4 str. 1 d.). Be to, vizažų fotonuotraukų negalima laikyti savarankiškais meno kūriniais, nes tai būtų dailės (meno) kūrinio reprodukavimas (atgaminimas) fotografijos technikos priemonėmis, o tokios fotografijos nepasižymi savarankišku meniniu (kūrybiniu) sprendimu;
2) ieškovė konkliudetiniais veiksmais sutiko, jog fotonuotraukos būtų spausdinamos mainais už žurnale ,,Stilius plius“ apie ieškovę parašytą straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, o jo pagrįstumas siejamas su teismo išvadų atitikimu įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 ,,Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2 p.). Teismo sprendimo pagrįstumas priklauso taip pat ir nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Apie tai sprendžiama analizuojant motyvuojamąją teismo sprendimo dalį, kurioje teismas, išnagrinėjęs bylą, privalo išdėstyti padarytų išvadų motyvus. Vadinasi, be teisinių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendime turi būti išdėstyti ir faktiniai argumentai, tai yra išsamus kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis įvertinimas. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti pateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę. Iš šios sprendimo dalies turi būti aišku, kodėl vienas ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas – nenustatytomis, o tai leidžia nustatyti, ar teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykį, tai yra, ar teisiškai tinkamai įvertino ginčo šalių pareikštus reikalavimus.
Ieškiniu atsakovui ieškovė reiškė tris savarankiškus reikalavimus - priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 19 608 Lt materialinės ir 85 000 Lt moralinės žalos atlyginimo dėl autoriaus teisių pažeidimo, bei įpareigoti atsakovą žurnale paskelbti ieškovės nurodyto turinio atitaisymą. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Žalos atlyginimo už autorių teisių pažeidimus tvarką nustato CK ir ATGTĮ normos (ATGTĮ 79 str. 1 d.). Kadangi žalos, padarytos autorių teisių pažeidimu, atlyginimui, be specialiųjų, taikomos ir bendrosios žalos atlyginimo normos, sprendžiant šį klausimą, būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), kaltės (CK 6.248 str.), žalos (CK 6.249 str.), priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), buvimą. Neteisėti veiksmai yra tokie asmens veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymo saugomos autoriaus asmeninės neturtinės ir turtinės teisės. Tokie veiksmai yra pagrindas taikyti visus autorių teisių gynimo būdus, nes jais pažeidžiamos įstatymo saugomos autorių teisės. ATGTĮ 73 straipsnyje nurodytas nebaigtinis autorių teisių pažeidimų atvejų sąrašas. Kiekvienas asmuo turi pareigą pripažinti autoriaus asmeninių neturtinių teisių autorystę, bet kokiu būdu naudodamas kūrinį nurodyti autoriaus vardą arba jo nenurodyti, jeigu to reikalauja autorius, arba nurodyti autoriaus pseudonimą, neiškraipyti kūrinio ar jo pavadinimo, nedaryti kitokių pakeitimų, kitaip nepažeisti kūrinio neliečiamumo. Šią pareigą pažeidus, bus pažeistos autoriaus asmeninės neturtinės teisės: autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamumą (ATGTĮ 14 str. 1 d.). Autoriaus turtinės teisės – tai išimtinės teisės įvairiais būdais naudoti arba leisti naudotis kūriniu kitiems asmenims (ATGTĮ 15 str.). Šios teisės gali pasireikšti arba pozityviai (naudotis arba leisti naudotis kūriniu), arba negatyviai (drausti kitiems asmenims naudoti kūrinį). Kaltės ir priežastinio ryšio klausimai sprendžiami vadovaujantis CK nuostatomis (CK 6.247, 6.248 str.). Žala taip pat yra būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir ATGTĮ (ATGTĮ 79 str. 1 d.). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). ATGTĮ 79 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatydamas nuostolių dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, kitas turėtas išlaidas ir pažeidėjo naudą, gautą iš neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita) (ATGTĮ 79 str. 3 d.). Taigi teismas, spręsdamas priteistinos turtinės žalos dydžio klausimą, turi įvertinti šių aplinkybių visumą ir dėl to pasisakyti teismo sprendime. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius būtent šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neturtinės žalos atlyginimą nustato ATGTĮ 80 straipsnis, kuriame numatyta, jog asmuo, pažeidęs ATGTĮ 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių asmenines neturtines teises, privalo atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį pinigais nustato teismas, atsižvelgdamas į ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, neturtinės žalos pasekmes, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas konstatavo, jog atsakovas, žurnalo ,,Stilius plius“ 2004 m. Nr. 8 - 74, 82, 94 psl. bei Nr. 9 – 86 psl. išspausdinęs ieškovės sukurtų vizažo modelių fotonuotraukas, tačiau nenurodęs jos kaip autorės vardo ir be jos sutikimo, pažeidė ieškovės autorines teises. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, išspausdinęs ieškovės sukurtų vizažo modelių fotonuotraukas gavo nedidelę turtinę naudą, teismas priteisė ieškovei 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Taigi teismo sprendimo motyvai rodo, kad teismas pripažino esant atsakovo kaltę dėl ieškovės kaip autorės teisių pažeidimo, tačiau sprendė, jog šis pažeidimas pasireiškė tik turtinės žalos atsiradimu. Vis dėlto, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Visų pirma, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas priteistinos turtinės žalos, padarytos ieškovės kaip autorės teisių pažeidimu, dydį nustatė atsižvelgdamas į atsakovo gautą nedidelę turtinę naudą, tuo tarpu kitų ATGTĮ 79 straipsnyje nustatytų turtinės žalos nustatymo kriterijų teismas nevertino, nesiaiškino, kokią naudą būtų gavusi ieškovė, teisėtai panaudodama ginčo fotografijas. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigos nurodyti autoriaus vardą arba jo nenurodyti, jeigu to reikalauja autorius, arba nurodyti autoriaus pseudonimą, neiškraipyti kūrinio ar jo pavadinimo, nedaryti kitokių pakeitimų, kitaip nepažeisti kūrinio neliečiamumo, pažeidimas reiškia autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimą - autorystės teisės, teisės į autoriaus vardą, teisės į kūrinio neliečiamumą (ATGTĮ 14 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje B. V. – F. v. UANB ,,Fodio”, Kauno valstybinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (bylos Nr. 3K-3-2/2003 m., kat. 78) konstatavo, jog kiekvienas autoriaus neturtinės teisės pažeidimas yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti, o pažeidimo sunkumas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Teismo sprendime nėra aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kartu atkreiptinas teismo dėmesys, kad ATGTĮ 80 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, neturtinės žalos pasekmes, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CPK 265 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, ieškovė prašė įpareigoti atsakovą artimiausiame žurnalo numeryje adekvačioje neteisėtai išspausdintiems darbams vietoje paskelbti tokio turinio atitaisymą: ,,2004 metų žurnalo 8 numerio 76, 78, 79, 80, 81, 94, 95 psl., taip pat 9 numerio 96 psl. išspausdintų vizažo modelių ir fotografijų autorė yra tarptautinio vizažo koledžo vadovė ponia S. W.-Z. Atsiprašome autorės, kad nebuvo nurodytas jos vardas prie publikuotų jos darbų“. Šis ieškovės pareikštas reikalavimas ATGTĮ 77 straipsnyje yra pripažįstamas vienu iš autorių teisių gynimo būdų. Šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte numatyta, jog autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl šio ieškovės reikalavimo. Todėl byla neišspręstų reikalavimų dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, antrąja dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos rytas“ 9, 40 Lt (devynis Lt keturiasdešimt ct) apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.