- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3029-887/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00893-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusio J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui neveiksnios globotinės L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti; išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti neveiksnios globotinės L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu visą jai priklausantį palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo, jos dėdės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad dėdė J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Jis testamento nėra sudaręs, todėl visas, jo palikimą sudarantis turtas, paveldimas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 2 dalis. Penktos eilės įstatyminė įpėdinė L. C. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu yra pripažinta neveiksnia. Jai Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi nustatyta globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis). Todėl jai priklausančio palikimo priėmimo sandorį jos vardu gali sudaryti tik ji, jos globėja pareiškėja kaip įstatyminė atstovė (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnios įpėdinės L. C. teisės jai priėmus jos dėdės palikimą jos vardu nebus pažeistos. L. C. priklausantį jos dėdės palikimą ji įsipareigoja tvarkyti išimtinai globotinės interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Ginčų dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. V. palikimo nėra. Jo palikimą priėmė penktos eilės įpėdinė pareiškėja A. D., paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Pareiškėja pripažįsta, kad mirusiojo palikimas lygiomis dalimis priklauso abiem įstatyminėms įpėdinėms. Įstatyminė įpėdinė L. C. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5. 50 straipsnio 3 dalis), kurį teismas turi teisę atnaujinti, praleido dėl svarbių priežasčių (CK. 5.57 straipsnio 1 dalis). L. C. pripažinta neveiksnia, savarankiškai priimti palikimo negalėjo, o pareiškėja nesuprato, jog privalo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo neveiksnios sesers vardu. Teismo leidimas reikalingas, kad galėtų kreiptis į notaro biurą dėl neveiksniai L. C. priklausančio, (duomenys neskelbtini) mirusio jos dėdės J. V., palikimo priėmimo.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas advokatas A. S. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
Pareiškėja prašo pratęsti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos globotinės neveiksnios sesers L. C. dėdės tėvo J. V. mirties.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Iš pareiškėjos prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. V. ir A. V. (L.) buvo A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. A. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. V. C., jų šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė L. C., (duomenys neskelbtini) gimė A. C.. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. 2017 m. vasario 14 d. išdavė liudijimą apie tai, kad pareiškėja yra priėmusi palikėjo J. V. palikimą, Testamentų registre 2017 m. vasario 14 d. registruotas palikimo priėmimo faktas. Nekilnojamojo turto registre palikėjo vardu registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini)
Šiais paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po savo dėdės J. V. mirties L. C. per tris mėnesius nepriėmė palikimo pas notarą dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo neveiksnumo būsenoje, ir tai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas pripažinti ją neveiksnia. Kadangi ji šiuo metu pripažinta neveiksni, todėl negali pati kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. L. C. nustačius neveiksnumą, vadovaujantis CK 5.56 straipsniu jos vardu priimti palikimą turėjo jos globėja pareiškėja A. D., kuri jos globėja buvo paskirta nuo 2016 m. sausio 11 d. Pareiškėja nurodė, kad priimdama palikimą savo vardu galvojo, kad sesers vardu to daryti nereikia, nes ji yra sesers globėja.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad po dėdės J. V. mirties pareiškėjos globotinei L. C. atsirado palikimas - nekilnojamas turtas, kurį ji turi teisę paveldėti. L. C. po savo dėdės mirties dėl objektyvių priežasčių – psichinės ligos negalėjo pati realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, o jai nustačius neveiksnumą jos vardu priimti palikimą turėjo pareigą jos globėja pareiškėja A. D. tik gavusi teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis). Palikimo priėmimo terminas buvo praleistas 2017 m. vasario 28 d., jį praleido L. C. dėl objektyvių priežasčių – jai nustatytos psichinės ligos. Pareiškėja A. D. per palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globotinės vardu. Teismo nuomone termino praleidimo aplinkybės laikytinos svarbiomis. Teismas termino atnaujinimą sprendžia išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Asmenų prieštaraujančių termino atnaujinimui nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra priežasčių netenkinti pareiškimo, terminas palikimui priimti atnaujintinas L. C. (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), o pareiškėjai išaiškintina, kad vadovaujantis CK 5.56 straipsniu, jos palikimą priima ji, veikdama globotinės vardu.
Dėl teismo leidimo išdavimo
Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
L. C. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10600-429/2015 pripažinta neveiksnia, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-654-429/2016 L. C. globėja paskirta jos sesuo pareiškėja A. D., todėl neveiksnia pripažintos L. C. vardu palikimą turėtų priimti jos globėja paskirta pareiškėja, gavusi teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, 3.244 straipsnio 3 dalis).
Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Įvertinus tai, kad palikėjas kreditorių neturėjo, o palikimo priėmimas pagal turto apyrašą pareikalautų papildomų lėšų, globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nesudarant turto apyrašo (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po dėdės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti pareiškėjai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti neveiksnios paveldėjimo teisiniuose santykiuose savo globotinės sesers L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą atsiradusį po jos dėdės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, likusi nutarties dalis neskundžiama.