- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- I-714-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02725-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. birželio 28 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–7).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 10 d. 2016 m. birželio 23 d. buvo konvojuojamas iš vienos laisvės atėmimo įstaigos (Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AN)) į kitą, žiauriai kankinant, tyčiojantis, žeminant garbę ir orumą, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, konvojavimo metu konvojuojamieji buvo sukišami į 2 m² ploto patalpas – apie 7 asmenis su kiekvieno asmeniniais daiktais, kurių pagal teisės aktus galima turėti iki 30 kg, į šį svorį neįskaičiuojamos asmenų bylos ir baudžiamųjų bylų medžiagos. Pavasarį, kai būdavo šalta, konvojavimo transporte dėl vietos trūkumo šaldavo, tirpdavo kojos, jas sutraukdavo mėšlungis, taip pat nuolat labai trūko oro, dažnai pasidarydavo silpna, o vasarą dėl šilumos ir didelio oro trūkumo visas konvojavimo laikas virsdavo siaubu, jo metu patirtus išgyvenimus sunku nupasakoti, ypač kai konvojavimas trunka 10 valandų. Konvojavimui skirtas transportas – baisus, purvinas, todėl nuolat išsipurvindavo drabužiai, jame tvyro neapsakomai klaikus kvapas. Konvojavimų metu pareigūnai žemino, tyčiojosi, demonstratyviai rodė kovinius ginklus, atlikdami asmens ir daiktų apžiūras, o tai pagal teisės aktus griežtai draudžiama, taip pat talpindami į automobilius šaukė, kad nelaimės atveju konvojuojamieji bus sušaudomi. Pažymėtina, kad pareiškėją konvojuodavo vienoje patalpoje su žmogžudžiais, prievartautojais, psichiškai nestabiliais asmenimis, nebuvo atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas įvykdė lengvas nusikalstamas veikas. Taigi, teismui asmenį nubaudus, paskyrus jam atitinkamą bausmę, jam dar nuolatos primenama, kad jis – nebe žmogus, parodoma, kad jis neturi teisės aktuose įtvirtintų teisių.
2.2. Pareiškėjas remiasi, be kita ko, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklų“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad dėl išvardytų aplinkybių jis patyrė didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeidimą ir pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus, viso to pasekmes jaučia nuolat, t. y. jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus – žiaurų pareigūnų elgesį, be to, tai, ką pareiškėjas patyrė, liks visam gyvenimui ir tai yra didžiulė trauma, galinti trukdyti tolimesniam gyvenimui. Pareiškėjas nurodytą žalą kildina iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) piktavališko, tyčinio neveikimo, nes Tarnyba neveikia taip, kaip pagal teisės aktus privalo veikti, t. y. neužtikrina tinkamų konvojavimo sąlygų, o todėl pareiškėjui turi būti priteistas prašomas neturtinės žalos atlyginimas.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu kategoriškai nesutinka tiek turinio, tiek prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio prasme, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–16).
1. Dėl specialiojo transporto
1.1. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas Tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi įvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais. Transporto priemonės registracijos liudijimas neginčytinai yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas, ar atšauktas, todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir vykdomas kaip visi teisės aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis, visiems Tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtus tikslus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalį privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – tai transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.
1.2. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Remiantis teismui pateiktais įrodymais, konvojavimo transportas atitiko ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
1.3. Remiantis turimais duomenimis pareiškėją Tarnybos pareigūnai konvojavo planinių konvojų maršrutais: Vilnius–Klaipėda–Vilnius – 13 kartų, Kauno TI–Pravieniškės–Kėdainiai–Šiauliai–Kėdainiai–Pravieniškės–Kaunas – 2 kartus, Kaunas–Pravieniškės–Kaunas – 1 kartą skundo teisminio nagrinėjimo dalyko ribose. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. 2B-479 patvirtintus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus (toliau – ir Reikalavimai) priskiriami vienaukščiams mažiesiems autobusams, pritaikytiems kaliniams vežti (M₂-CWK), tai pažymėta jų registracijos liudijimuose, ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal Reikalavimus priskiriamas specialiosios paskirties sunkiajam automobiliui-furgonui su uždaru kėbulu, pritaikytam vežti žmones (N2-BAMSG). Nurodytas specialusis transportas planinių konvojų metu atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos apšvietimo, ventiliacijos ir šildymo sistemos. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės, kuriose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu. Prieš pradėdamas konvojavimą konvojus patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
2. Dėl vietos stokos
Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą buvo užtikrinta, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Taigi, užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) praktika, jeigu nuteistieji pervežami specialiaisiais konvojavimo automobiliais turi ne daugiau kaip 30 kg asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų, jų nežemina, jų nekankina, nežeidžia. Remiantis teismui pateiktais įrodymais, konvojuojant pareiškėją automobiliai nebuvo perpildyti.
3. Dėl ginklų
Remiantis Konvojavimo taisyklėmis, konvojus – tai viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis – konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, o konvojavimas – tai konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą (3 punktas).
4. Dėl saugos diržų
Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Visos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktuose nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, taigi pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
5. Dėl tualetų
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje Remiantis teismui pateikta konvojaus dokumentacija, konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
6. Dėl pareiškėjo nusiskundimų reiškimo
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas apie tai įrašo konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Pareiškėjas po konvojavimo galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, tuo atveju kreipimasis laiku būtų sudaręs galimybes objektyviai ir visapusiškai ištirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardyti. Pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Tarnyba neturi duomenų dėl pareiškėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie patirtą baimę, skausmus galimai yra tik pareiškėjo subjektyvios prielaidos ir nuomonės.
7. Dėl konvojuojamųjų kratos ir daiktų apžiūros
Priimdami konvojuojamuosius konvojavimui Departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsniu, atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą, dalyvaujant Departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Konvojavimo taisyklių 78 punkte imperatyviai nurodyta, kad konvojuojamuosius priimant iš Ddepartamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama asmens krata, o jo drabužiai, daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Konvojavimo taisyklių 40.3 punktas draudžia konvojaus viršininkui priimti konvojuojamuosius ir konvojuojamųjų daiktus, neatlikus kratos.
8. Dėl antisanitarinių sąlygų
Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl antisanitarinių sąlygų asmenų konvojavimui skirtame transporte, nes Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 punkte, 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte ir 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo“ 15 punkte nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją, neplaninės dezinfekcijos atliekamos, atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus. Specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma pagal paminėtus įsakymus, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti minėtą priežiūrą. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicininį išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą ir sanitarinio darbo licencijas, jie turi teisę ir galimybes pasirinkti ir naudoti būtinas priemones bei medžiagas, atlikdami konvojavimo automobilių higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Pagal Konvojavimo taisyklių 145 punktą, prieš pradedant konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, apie tai įrašoma konvojaus dokumentuose. Remiantis teismui pateikta konvojų dokumentacija, tikrinę pareigūnai pastabų neturėjo.
9. Dėl režimo reikalavimų, taikomų konvojuojamiems
Konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 129 punktu, susodinus konvojuojamuosius į specialiųjų transportą, konvojaus viršininkas / konvojaus viršininko padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Konvojavimo taisyklių 126–128 punktų režimo reikalavimus; pagal 126.4 punktą konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose), pagal 127.7 punktą konvojavimo metu konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti. Tarnybos konvojaus pareigūnai, perveždami konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis, užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pastebėjęs režimo pažeidimą, pareiškėjas privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus.
10. Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą, kada jį konvojavo Tarnybos pareigūnai, o pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių ir konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, įvardydamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą, taip pat nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių. Taigi, pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.
Remiantis VAAT administracine byla Nr. I-1950-580/2013, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais; pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis), vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol neužfiksuota. Pažymėtina, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir erdvėje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaip nors būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu / po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Tarnybos konvojaus pareigūnai, konvojuodami pareiškėją, elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Taigi, šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kilo sąlygos įtvirtintos CK 6. 271 straipsnyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala yra akivaizdžiai ir nepagrįstai didelė, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas stengiasi pozicionuoti save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
III
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis (2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 47V-11 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 133)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas M. J. buvo konvojuojamas: 2015 m. balandžio 10 d. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 17–19); 2015 m. balandžio 27 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 20–22); 2015 m. gegužės 5 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 23–25); 2015 m. gegužės 21 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 27–28); 2015 m. gegužės 26 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 29–31); 2015 m. rugpjūčio 5 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 32–34); 2015 m. rugpjūčio 11 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 35–37); 2015 m. rugsėjo 2 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 38–40); 2015 m. rugsėjo 4 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 41–43); 2015 m. rugsėjo 23 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 44–46); 2015 m. rugsėjo 24 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 47–49); 2015 m. spalio 5 d. iš Kauno TI į Pravieniškių PN-AK (žiniaraščio kopija b. l. 50–52); 2016 m. birželio 2 d. iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI (žiniaraščio kopija b. l. 53–55); 2016 m. birželio 6 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 56–58); 2016 m. birželio 10 d. iš Klaipėdos AVPK į Šiaulių TI (žiniaraščio kopija b. l. 59–61); 2016 m. birželio 23 d. iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK (žiniaraščio kopija b. l. 62–64).
1.2. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „ (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 90, 93, 97, 100, 103, 106, 109, 112, 115, 118), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 91, 94–95, 98, 101, 104, 107, 110, 113, 116, 119)).
1.3. Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 89, 92, 96, 99, 102, 105, )); specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 5 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 108, 111)); specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 6 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 114, 117)).
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas M. J. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už konvojavimą žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog, esą, jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., be to, su juo buvo netinkamai elgiamasi konvojavimo metu.
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.
4. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.
4.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Pareiškėjas M. J. buvo konvojuojamas: 2015 m. balandžio 10 d. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 17–19); 2015 m. balandžio 27 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 20–22); 2015 m. gegužės 5 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 23–25); 2015 m. gegužės 21 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 27–28); 2015 m. gegužės 26 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 29–31); 2015 m. rugpjūčio 5 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 32–34); 2015 m. rugpjūčio 11 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 35–37); 2015 m. rugsėjo 2 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 38–40); 2015 m. rugsėjo 4 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 41–43); 2015 m. rugsėjo 23 d. iš Kauno TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 44–46); 2015 m. rugsėjo 24 d. iš Klaipėdos AVPK į Kauno TI (žiniaraščio kopija b. l. 47–49); 2015 m. spalio 5 d. iš Kauno TI į Pravieniškių PN-AK (žiniaraščio kopija b. l. 50–52); 2016 m. birželio 2 d. iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI (žiniaraščio kopija b. l. 53–55); 2016 m. birželio 6 d. iš Šiaulių TI į Klaipėdos AVPK (žiniaraščio kopija b. l. 56–58); 2016 m. birželio 10 d. iš Klaipėdos AVPK į Šiaulių TI (žiniaraščio kopija b. l. 59–61); 2016 m. birželio 23 d. iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK (žiniaraščio kopija b. l. 62–64). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „ (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 90, 93, 97, 100, 103, 106, 109, 112, 115, 118), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 91, 94–95, 98, 101, 104, 107, 110, 113, 116, 119)). Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 89, 92, 96, 99, 102, 105)); specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 5 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 108, 111)); specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 6 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 114, 117)). Pažymėtina, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama, efektyvi ventiliacija (b. l. 70-72, 122-123), dirbtinė apšvieta (b. l. 68-69, 120-121). Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai važiuoti, vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.
Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.
Nors pareiškėjas nurodo, kad su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau tokių faktų šioje administracinėje byloje nėra nustatyta.
4.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo M. J. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo M. J. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.