- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- A5.-2549-576/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- E. B.
- Advokatai
- Milda Martinkutė
Įžanginė dalis
sekretoriaujant Valdonei Kutytei, Aistei Bareikei, Saulutei Jurkėnaitei, Laimai Avižienytei, Virginijai Miliauskienei,
dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. O., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., jo atstovei advokato padėjėjai Mildai Martinkutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktorius, t.y, darbdavys, tyčia apskaičiavo ir išmokėjo darbuotojui A. D. už 2016 m. lapkričio mėnesį 150 eurų darbo užmokesčio neapskaitytais pinigais. A. D. papildomai už darbą kiekvieną mėnesį grynais pinigais buvo mokama 100-300 eurų. Paskutiniai papildomi darbo užmokesčio išmokėjimai grynais neapskaitytais pinigais vyko 2016 m. lapkričio 10 d. Įmonės biure, Naugarduko g. 91, Vilniuje, - direktorius E. B. jam išmokėjo 100 eurų papildomą atlyginimą, 2016 m. lapkričio 21 d. įmonės biure direktorius E. B. jam grynais pinigais kaip papildomą atlygį už darbą sumokėjo 50 eurų. Nustatyta, kad A. D. sumokėta darbo užmokesčio neapskaitytais pinigais iš viso 150 eurų. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. teismo posėdyje nepripažino padaręs protokole nurodytus administracinius nusižengimus, dėl jų padarymo aplinkybių paaiškino, kad A. D. buvo priimtas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu, bet su juo darbo sutartis buvo nutraukta, nes jis vogė medžiagas iš parduotuvių, nebendraudavo su darbininkais, buvo netvarka, užsakovas nepatenkintas. A. D. buvo įrašytas į įgaliotų asmenų apsipirkti parduotuvėse sąrašą, tačiau jis be jo žinios apsipirkdavo. Kai tai sužinojo, pasakė, kad jis parašytų pareiškimą ir eitų iš darbo, o A. D. jam tada pasakė, kad dabar jis pasigailės, prasidėjo karas. Visa tai vyko 2017 m. pavasarį. Kadangi A. D. kerštavo, pradėjo rašyti Darbo inspekcijai, FNTT, STT, VMI, paskui jo užsakovams paskleidė informaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatlieka darbų. S. K. nepažįsta, jis UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, jo akyse nėra matęs. UAB (duomenys neskelbtini) objekto Šiaurės miestelyje neturėjo. Objekto „Heliopolis“, kuriame dirbo S. K., nežino, jis jų įmonei nepriklausė, Baltupių mikrorajone verslo centre įmonė nedirbo. 2016 m. spalio mėnesį dirbo Karo akademijoje, esančioje Šilo g., Vilniaus Genio progimnazijoje, esančioje Lukiškių skg. 5, Vilnius. A. D. tuo metu vadovavo Lukiškių skg. 5, Vilniuje, esančiame objekte. B. jų įmonėje nedirba ir niekada nedirbo. Asmenys, klojantys plyteles, už vieną kvadratą gauna po 10 Eur, vidutiniškai per dieną jie klijuoja iki 15 kvadratų, taigi per dieną gauna panašiai po 150 Eur. Darbuotojų, kurie per dieną gauna po 25 Eur, nėra. Tokių darbų pas juos niekas nedaro. A. D. prašymu nebuvo įdarbinti kokie nors asmenys. Visi žmonės ateina į ofisą, praeina per personalo vadovę D. B., kuri dirba su žmonių įdarbinimu, ir tada važiuoja dirbti. Niekas į darbą asmenų, išskyrus personalo vadovę D., negali priimti. Yra dedami skelbimai dėl darbo į elektroninę erdvę: CV online, cv bank, darbas.lt svetaines. Jai skambina po 10 žmonių į dieną, ji kviečia juos ateiti į ofisą, pateikti, kokias kvalifikacijas jie turi. Pas ją ant stalo tų užpildytų lapų labai daug, jie gali būti nuo 2014 m. Gal. S. K. buvo pas ją atėjęs, bet kai statybos objektas strateginis, pvz., kriminalinės žvalgybos biuras, dirbsiančius asmenis tikrina ir daug žmonių atmeta kaip netinkamus. Užpildytas prašymas priimti į darbą dar ne įrodymas, kad asmuo dirba įmonėje. Jis pats gali priimti žmones į darbą, bet vis tiek jie forminami D.. Pati D. sakė, kad ji S. K. nėra sutikusi, jis pas ją nebuvo. A. D. neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutarčių su naujais darbuotojais, bet blankus jis turėjo, nes A. D. įsidarbinus UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo duota krūva priėmimo, atleidimo blankų, tabeliai, instruktažai, žurnalai, nes darbų vadovas valdo didžiulę dokumentaciją. Mano, kad tarp visų A. D. duotų dokumentų buvo pridėti blankai dėl asmenų įdarbinimo, ir jis rašydamas skundą, galėjo pridėti S. K. prašymą. Prašymai forminami be datos dėl to, kad žmogaus, kurio specialybė stalius, gali prireikti tik po savaitės, kai bus atliekami tokio pobūdžio darbai, jiems reikalinga iš anksto žinoti, kad jie turi tokį darbuotoją suradę. Dieną, kai prasideda jo darbas, jis įrašo tą datą į prašymą, darbuotojui atspausdinama darbo sutartis, jis pasirašo instruktažų žurnaluose ir kitą dieną važiuoja dirbti. Jam bendravus su S. K., šis pasakė, kad buvo po naktinės pamainos, buvo neišsimiegojęs, pavargęs, jam inspektorius V. M. paskambino, pasakė jam ateiti, o jis nesuprato, ką jam davė rašyti. S. K. pasakė, kad suklydo, nesuprato, kur pasirašė. Kadangi pas juos plytelių klijuotojams moka už kvadratų padarymą, o ne už laiką, jam kilo įtarimas dėl S. K. nurodyto apmokėjimo. S. K. paskui paaiškino, kad jis dirbo UAB „Gailiūnai solar“, kad jam pinigus vagonėlyje mokėjo R.. Pasirodė, kad jis dirbo UAB „Gailiūnai solar“, kartu su A. D., o jam tą raštą liaudiškai tariant „pakišo“. UAB (duomenys neskelbtini) dirba tik su viešaisiais pirkimais, biudžetinėmis organizacijomis, strateginiais, valstybiniais objektais, privačių užsakovų kaip verslo ar prekybos centrai, neturi, vagonėlio jie neturi, nes dirba beveik visur pastatuose. VMI jį kaltina, kad atlyginimai buvo mokėti grynais pinigais. Atlyginimai daug kam buvo mokėti kasos išlaidų orderiais, nes daug žmonių neturi mokėjimo kortelių, antstoliai yra užblokavę jų sąskaitas. Ateidavo pas juos darbininkai, jie objekte išmokėdavo atlyginimus, darbuotojai pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, visus orderius veždavo į ofisą ir priduodavo buhalterei. Tie pinigai apskaityti ir mokami iš kasos. Darbuotojai pasirašydavo ir galvodavo, kad jei moka grynais pinigais, tai moka nelegalius atlyginimus, todėl taip ir rašo, jie nesupranta, kad čia tiesiog buvo mokėta grynais pinigais. A. D. pagal orderį duodavo pinigų kelionei, komandiruotpinigių, išrašydavo priedus ir premijas, tačiau tai nereiškia, kad šie grynais gauti pinigai yra neapskaityti. Visus atlyginimus ir kitus pinigus moka jis. Jei daromi pavedimai, juos atlieka buhalterė D., bet jis dėdavo vizą. VMI buvo pateikti kasos išlaidų orderiai, kai atliko patikrinimą. (b.l. 70-71)
Liudytojas S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad firmos UAB (duomenys neskelbtini), žmonių nepažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) jis nedirbo. Jis galbūt padarė klaidą dėl savo nepatyrimo. Kai jį pakvietė į VMI, buvo neišsimiegojęs, turėjo kažką rašyti, buvo skubinamas, todėl į tai neįsigilino. E. B. jam nepažįstamas. Kur dirbo 2016 m. spalio mėnesį, negali pasakyti. A. D. pažįsta iš matymo. Tuo metu buvo bedarbis, jam norėjosi išmokti specialybės - kloti plyteles, kad išmokęs galėtų dirbti. Plytelių firma buvo UAB „Gailiūnai Solar“. Jis nuvyko į verslo centrą, kuris yra Baltupiuose, gatvės nepamena. Jam pasakė, kad nuėjęs į tą vietą ras koordinatorių, jei bus klausimų, kreipsis į jį. Kaip suprato, tas koordinatorius buvo A. D.. A. D. jam nurodė žmones, kurie dirbo prie plytelių. Asmuo, į kurį kreipėsi norėdamas išmokti kloti plyteles, buvo vardu B.. Žiūrėdamas, kaip tie vyrai dirba, pats po truputį jiems padėdamas ir taip lavindamas praktinius įgūdžius, ten praleido laiką, bet įsidarbinęs nebuvo. Tai vyko 2016 m. rudenį. Jis ten pastoviai nedirbo. Tame centre buvo kokius tris kartus. Tame pastate E. B. nebuvo matęs. Pinigus jam mokėjo tas pats B. iš UAB „Gailiūnai Solar“. Į tą verslo centrą nurodė kreiptis B.. Jis pats prašė B., kad leistų jam ten dirbti. B. pasakė, kad yra plytelių specialistas, jo paprašė, kad leistų jam pasimokyti. Kadangi ten atsakingas darbas, tai nenorėjo pradžioje įsidarbinti, norėjo pasimokyti. Kiti žmonės pasakė apie A. D., su juo tik pasisveikindavo. A. D. ateidavo padaliniams koordinuoti darbų. Tame verslo centre dirbo daug įmonių. UAB (duomenys neskelbtini) nerašė prašymų įsidarbinti ir nesiekė šioje įmonėje įsidarbinti. Prašyme priimti į darbą (b.l. 14) jo raštas. Kada rašė, negali prisiminti. Rašė jį mėlyname namelyje prie verslo centro Baltupiuose, Vilniuje. Šį raštą rašė, nes liepė rašyti visai nepažįstamas asmuo, jaunas darbų vadovas, jo vardo nežino. Jis neturėjo tikslo rašyti tą prašymą. Kai dirbi kepinant saulei, tai smegenys nedirba. Rašė jį, nes buvo prastos būklės, tą dieną sirgo, bet pas gydytoją nesikreipė. Jis neskaitė, ką rašė, nes reikėjo dirbti. Prašyme nurodyti jo duomenys, kurie rašyti jo ranka, yra teisingi. Frazes dėl antraeilio darbininko pareigų ir nepilnos darbo dienos jam padiktavo. Klausimas, kodėl darbas antraeilėse pareigybėse ir nepilna darbo diena, jam nekilo, nes buvo pervargęs. VMI paprašė pasakyti, kur dirbo 2016 m. spalio mėnesį, jis pasakė, kad dirbo tame verslo centre. VMI teikdamas paaiškinimus viską rašė savo ranka. Jo paklausė, ar jis pažįsta A. D., atsakė, kad pažįsta iš matymo, jie pamanė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad viską rašytų pagal tą firmą, bet jis nežinojo, kad jis dirbo UAB „Gailiūnai Solar“. Jis paprašė, kad duotų jam pagalvoti, bet jie jį skubino. UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimą matė ant vieno iš namelių verslo centre ir pagalvojo, kad viskas priklauso UAB (duomenys neskelbtini), bet pasirodė, kad visai kitoje firmoje dirbo. Jis ten dirbo apie 3 dienas, kuriomis tiksliai dienomis dirbo, negali nurodyti. Paaiškinimą (b.l. 13) rašė savo ranka. Ką jame parašė, netvirtina, nes buvo blogos, beveik girto žmogaus, būsenos, po naktinės pamainos UAB „Ekskomisarų biuras“, visai neišsimiegojęs, jam net neleido pagalvoti. Šį paaiškinimą rašė labai trumpai, gal apie 2 minutes. Tas konkrečias, paaiškinime nurodytas aplinkybes, spėjo. Jis inspektoriui pasakė, kad tikslių aplinkybių nepamena, jis jam sakė kažką daryti. Nežino, ar jam pagailo inspektoriaus, ar dėl savo kvailumo taip parašė. Jam uždavė klausimus ir liepė parašyti konkrečius atsakymus pagal tuos klausimus, o jis parašė atsakymus taip, kaip jam tuo metu pasirodė. Norėdamas šį reikalą baigti parašė dienas, nes jo prašė parašyti konkrečias dienas. Negali tvirtinti, kad paaiškinime nurodytos dienos buvo realiai jo dirbtos dienos. (b.l. 71-73)
Liudytojas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo vykdomas patikrinimas dėl gyventojo pranešimo apie pažeidimus, daromus UAB (duomenys neskelbtini). Remdamiesi tuo, surašė pavedimą, pradėjo patikrinimą 2017 m. sausio 19 d. apie 12.20 val.. Biure buvo tik vienas darbuotojas, paaiškino, kad direktorius išvykęs, žadėjo direktorius grįžti, bet negrįžo. Apžiūrėjo esančius dokumentus, kai kurie dokumentai kėlė klausimų, paėmė tuos dokumentus poėmio aktu. Tarp tų dokumentų buvo įvairių prašymų priimti į darbą, kai kurie su datomis, kai kurie be. Jie pažiūrėjo, ar tie darbuotojai, kurių prašymai buvo, yra įdarbinti. S. K. prašymas buvo be datos, nustatė, kad jis buvo neįdarbintas, jis dirbo visai kitoje įmonėje. Iškvietė jį, apklausė, jis davė paaiškinimą, jog 2016 m. spalio mėnesį dirbo tokiam objekte, dėl darbo tarėsi su tos įmonės darbuotoju, kuris tuo metu dirbo darbų vykdytoju, ne su direktoriumi. Jis patvirtino, kad dirbo toje įmonėje tris dienas, vykdė kažkokius darbus. S. K. b.l. 13 esantį paaiškinimą rašė savo ranka, buvo užduodami nukreipiantieji klausimai: su kuo tarėsi, kur, kada ir ką dirbo. To paaiškinimo pagrindu buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini). A. D. sakė lyg prisimena, bet negalėjo nurodyti tikslių datų. Vadovavosi S. K. parodymais, kuris tiksliai nurodė datas, kada dirbo. Ar A. D. rašė b.l. 16 esantį paaiškinimą prie jo, ar ne, negali pasakyti. A. D. paaiškinimas buvo dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Po to, kai 2017 m. kovo 28 d. buvo surašyti operatyvaus patikrinimo pažyma bei protokolas, iškvietė direktorių, jis susipažino su šiais dokumentais, pamatė kokia pavardė protokole. Direktorius atėjo su S. K., kuris parašė paaiškinimą, bandė sakyti, kad jis neteisingai pasakė, susipainiojo, bet jau buvo surašytas protokolas, nieko negalėjo padaryti, pasakė kreiptis į teismą. S. K. norėjo perrašyti savo paaiškinimą, kad ne taip buvo, kad buvo kitos aplinkybės, teigė, kad supainiojo (duomenys neskelbtini), su kita įmone, bet jau buvo baigtas patikrinimas. S. K. aiškino, kad ne taip pasakė, kad buvo susijaudinęs, kad nori kitą rašyti. Dėl kokio gyventojo pranešimo buvo pradėtas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, negali pasakyti. Dėl S. K. nurodytos informacijos, kad jis dėl darbo tarėsi su darbų vykdytoju– tai dažna praktika, kai žmogui pasiūloma atvykti į objektą, apžiūrėti kokie yra darbai atliekami, ar jis sugebės dirbti, direktorius tikrai nesėdi objektuose. Dėl darbo sąlygų, atlyginimo asmuo tariasi su darbų vykdytoju. Darbų vykdytojai nepriiminėja į darbą, bet jie aprodo žmogui, ką reikia padaryti, tada jeigu žmogus sutinka, nurodo važiuoti į įmonės biurą ar susisiekti su direktoriumi, kuris turi teisę įdarbinti, sudaryti darbo sutartį. Darbuotojo tinkamumą paprastai vertina darbų vykdytojas. S. K. nebuvo priimtas į darbą, Sodroje duomenų apie jo priėmimą, nėra. Duomenų apie jo darbą (duomenys neskelbtini) nėra, yra tik jo paaiškinimas, kurį jis norėjo pasibaigus patikrinimui pakeisti. Bendraujant su S. K. dėl jo gebėjimo išreikšti mintis nekilo abejonių, jis bendravo adekvačiai, aiškino įvykius nuosekliai. Kalbėjo su žmonėmis, kurie atsisakė duoti parodymus, žmogus B. figūravo žmonių pasisakymuose. Pagal vardą B. buvo sunku nustatyti žmogų. Niekas nepasakė jokių kitų duomenų. Neatsakys, ar be UAB (duomenys neskelbtini) S. K. dirbo kitoje įmonėje. S. K. pats parašė įmonę (duomenys neskelbtini), jis liudytojui apie „(duomenys neskelbtini) pats nepasakojo. S. K. nurodė, kad tris dienas dirbo (duomenys neskelbtini), nurodė tiksliai dienas. Ar A. D. galėjo būti iš anksčiau pažįstamas su S. K., negali pasakyti. A. D. S. K. pareiškimo dėl priėmimo į darbą neatnešė, jis buvo paimtas iš biuro. Buvo paimta pluoštas dokumentų Tarp paimtų dokumentų, kurie poėmio akte įvardinti kaip 2016 m. prašymai dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo, buvo ir S. K. prašymas priimti į darbą. Buvo dar eilė prašymų be parašų. S. K. prašymas buvo su parašu. Pagal prašymo tekstą priskyrė S. K. prašymą prie 2016 m. dokumentų. (b.l. 81-82)
Liudytojas A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo praėjusių metų balandžio mėn. 18 d. iki gruodžio 9 d. darbų vadovu. Išėjo iš darbo dėl pastovios apgavystės, asmeninio įžeidimo, jam nesumokėjo virš 1000 eurų sutarto atlygio. Jie dirbo Genio mokykloje, E. B. bijodamas, kad nespės atlikti darbų ir bus didžiulės baudos, žodžiu pasiūlė organizuoti darbus taip, kad spėtų viską padaryti laiku, pasakė, kad nuo lapkričio atlyginimas bus 1500 eurų. Jis ne vienas dirbo, jis buvo darbų vykdytojas, dirbo kiti darbuotojai. E. B. kitiems darbuotojams sakė, kad gaus atlyginimo tiek, kiek plytelių klojėjai, tinkuotojai padarys kvadratūros. Elektrikas vienas dirbo naktimis, nes su perforatoriumi gimnazijoje buvo galima dirbti tik po 16.00 val.. Jis pats naktimis nedirbo, dirbo šeštadieniais, sekmadieniais, praktiškai spėjo laiku. Tada E. B. sakė, kad duos premiją tik tada, kai priduos padarytus darbus. Tada suprato esąs apgautas. E. B. kaip darbdavys vertė vykdyti sprendimus ne pagal statybų įstatymą, ne pagal darbų technologiją. Šiuo metu tarp jo su E. B. vyksta teisminiai procesai. Vienas skundas buvo darbo ginčo komisijoje dėl neišmokėto atlyginimo. Kitas skundas darbo ginčų komisijoje E. B., kuris jį kaltino dėl nekvalifikuotų veiksmų. VMI pateikė skundą dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) po Naujų Metų, gal prieš Naujus Metus, kai suprato, kad nieko negauna. O darbo ginčo komisijai dėl negauto atlyginimo 2017 m. vasario mėn. Įmonėje oficialiai buvo mokamas avansas – visiems pervedama į kortelę 200 eurų. Be šių pinigų dar jam asmeniškai mokėjo grynais E. B., pasirašinėdavo ant kasos išlaidų orderių. Nežino, iš kur E. B. gaudavo grynųjų pinigų. Prieš tai vežiodavo vokus jis arba kitas žmogus. Darbuotojai pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose išmokant atlyginimą grynais, tačiau juos išmesdavo į šiukšlių dėžę, jokia apskaita nebuvo vedama. Pats matė, kaip išmetė orderį. 2016 m. lapkričio mėn. jam nebuvo nieko sumokėta, nors E. B. pats asmeniškai sumokėjo pinigus visiems. Jis prašė duoti išeiginėms bent 50 eurų, bet jis atsakė, kad čia ne turgus. Tada jis parašė pareiškimą. Pagarsinus liudytojo rašytinį paaiškinimą b.l. 16, nurodė, kad viskas buvo taip, kaip parašyta. Lapkričio mėnesį gavo 150 eurų. Šiuos pinigus jam sumokėjo E. B.. Jis neturėjo teisės pasirašyti darbo sutarties su darbuotoju. Sprendimai dėl darbuotojo įdarbinimo priimami biure. Jis tik įvertindavo atsiųstą darbuotoją, ar jis gali dirbti. S. K. matė, jis tris dienas padirbo. Objekto Baltupiuose nebuvo. Didžioji dalis (duomenys neskelbtini) objektų yra valstybės užsakymai. S. K. matė objekte, tačiau jis įdarbintas nebuvo, jis buvo atėjęs gal tik vieną dieną pasižiūrėti. Pas jį tabeliuose nėra duomenų, kad S. K. dirbo pas jį. Nėra siūlęs S. K. dirbti UAB (duomenys neskelbtini), nei kituose objektuose. S. K. nedavė pasirašyti prašymo dėl jo priėmimo į darbą. Nežino, kodėl S. K. paaiškinime nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su juo. Nežino, ar S. K. pažįsta nepažiūrėjęs jo nuotraukos. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo B. nepažįsta. 2016 m. spalio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kitoje įmonėje nedirbo. Baltupiuose nėra jokių objektų, E. B. galėjo siųsti darbininkus asmeniškai atlikti kokius nors nedidelius darbus į kitas vietas, sakydavo, jog reikia pažįstamam paklijuoti plyteles, padažyti. Atlyginimą plytelių klojėjai gauna už kvadratus. Nežino, kodėl S. K. nurodė, kad gauna 25 eurus už valandą. Valandinio atlygio nebuvo. Direktorius nustatydavo, kiek moka įmonė už darbą. Porą kartų buvo užvažiavęs į verslo centrą Žalgirio gatvėje, paderinti dėl medžiagų užsakymo. Ten buvo pasamdyta savarankiška plytelininkų komanda. Darbuotojai klijavo plyteles. (duomenys neskelbtini) buvo su jais pasirašiusi sutartį, kaip jie buvo įforminti, jis nežino. Tie patys darbuotojai vėliau dirbo Genio mokykloje. Šie darbuotojai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) kitoms įmonėms nevykdė jokių darbų, nebuvo laiko. Su S. K. iš anksčiau nėra pažįstamas, galimai iš matymo jis matytas. Apie Baltupius nieko nežino. Nežino, ar visi darbuotojai, esantys jo tabeliuose, buvo oficialiai įdarbinti (duomenys neskelbtini). Visus esančius objekte asmenis įtraukdavo į tabelius, S. K. nebuvo įtrauktas į tabelius. (b.l. 82-83)
Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tame patikrinime dalyvavo antruoju asmeniu. Naugarduko gatvėje pagal surašytą pavedimą atliko UAB (duomenys neskelbtini) ofise operatyvinį patikrinimą. Tuo metu direktoriaus dar nebuvo, buvo su juo susisiekta telefonu, bet jis atsisakė atvykti. Dalyvavo įmonės atstovas. Atliko pirminius kontrolės veiksmus. Patikrinimo metu kabinete viešai gulėjo įvairaus tipo blankai, papkės. Juos sudomino prašymai priimti į darbą. Jo kolega surašė faktų fiksavimo pažymą ir poėmio aktą. Išimtų prašymų pagrindu, kurie sukėlė įtarimą, nes buvo su darbuotojų rekvizitais, tačiau be datų, tęsė toliau kontrolės veiksmus. Siuntė įmonei nurodymus pateikti dokumentus. Savo ruožtu kolega susiskambino su prašymuose nurodytais asmenimis, tais kontaktais kurie buvo prašymuose, siekdamas išsiaiškinti, ar tikrai jie rašė tuos prašymus, ar tikrai asmuo dirbo toje įmonėje. S. K. kviečiamas atvyko ir buvo apklaustas V. M. prie jo kabinete. Jo apklausa truko apie 25 min. Apklausiamam darbuotojui užduodami klausimai, kuriuos uždavinėjo kolega. S. K. teigė, kad čia jo parašas, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dirbo be darbo sutarties, dirbo neilgai, kelias dienas ar savaitę, su juo buvo atsiskaityta objekte. S. K. nurodė, kad tarėsi dėl darbo, bet raštiškos darbo sutarties nesudarė. Vėliau kolega pasakė, kad buvo atvažiavęs direktorius su S. K., kuris bandė atsisakyti savo parodymų. Kolega nurodė, kad galės paaiškinimus teisme paimti, nes dabar iš medžiagos pirminio paaiškinimo negali išimti. Buvo parengtas aktas, medžiaga išsiųsta teismui. S. K. į darbą lyg priiminėjo statybos vadovas – A. D.. Dėl darbo sąlygų S. K. tarėsi lyg su B., bet tiksliai neprisimena. S. K. į kabinetą užėjo pats, kas jį lydėjo, nematė. S. K. kalbėjo rišliai, buvo adekvatus žmogus, kalbėjo apie įmonę, lyg nurodė vadovus. Teikiant parodymus, jam buvo parodytas prašymas dėl priėmimo į darbą. Negali pasakyti, ar S. K. nurodė, kur jis pildė tą prašymą. S. K. vardais minėjo kelis dirbančius įmonėje asmenis. S. K. prašymas dėl priėmimo į darbą buvo rastas UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje. Būna prašymų dėl priėmimo į darbą ir laisvos formos, bet rekvizitai išlaikomi. S. K. prašymas buvo standartinės formos, kaip ir kiti, tačiau nebuvo jo pildymo datos. S. K. nurodė, kad jis dirbo būtent UAB (duomenys neskelbtini), todėl nemano, kad jis galėjo dirbti kitoje įmonėje. Jie paėmė paaiškinimą, darbai jau buvo atlikti objekte, todėl faktinių aplinkybių jau nebuvo galima patikrinti. Jie minėto statybos objekto patikrinti negalėjo, nes tam neturėjo pavedimo. Kokiu pagrindu buvo išrašytas pavedimas patikrinti įmonę UAB (duomenys neskelbtini), jis nežino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMIANP-92228056-17, 2017 m. kovo 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-1814, 2017 m. sausio 19 d. faktų fiksavimo pažyma, dokumentų poėmio aktu, A. D. paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašu, R. K., V. K., J. K. paaiškinimais.
Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo.
2017 m. kovo 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-1814 nurodyta, kad 2017 m. sausio 19 d. operatyvaus patikrinimo metu 12.20 val., apsilankyta UAB (duomenys neskelbtini) biure Naugarduko g. 91-210, Vilniuje. Patikrinimo metu biure dirbo Įmonės statybos vadovas R. M., su kuriuo pasirašyta darbo sutartis pilnai darbo dienai. Įmonėse vadovas E. B. buvo išvykęs ir patikrinime nedalyvavo. Patikrinimo metu 2017 m. sausio 19 d dokumentų poėmio aktu Nr.FR0707-531 buvo paimti Įmonės biure rasti gyventojų prašymai Įmonės vadovui priimti i darbą UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo išsiųsti mokesčių administratoriaus nurodymai gyventojams, su kuriais Įmonė nutraukusi darbo sutartis ir gyventojai, kurių rašyti prašymai išimti įmonės biure. Iš atvykusių darbuotojų paimti raštiški paaiškinimai:
2017 m. vasario 20 d. raštiškame paaiškinime Nr.(7.1)339-KSS-209 (b.l. 21) buvusi Įmonės darbuotoja R. K. nurodė, kad Įmonėje apdailininke, pagal pasirašytą darbo sutartį, dirbo nuo 2016 m. liepos 11 d., iki 2016 m. gruodžio 11 d.. Jai oficialiai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris buvo pervedamas į jos asmeninę sąskaitą banke. R. K. paaiškino, kad kiekvieną mėnesi jai grynais pinigais už darbą buvo mokamas 100-200 EUR papildomas darbo užmokestis. R. K. nurodė, kad paskutiniai papildomo darbo užmokesčio išmokėjimai vyko 2016 m. rugsėjo 9 d., kada statybos objekte T. Kosciuškos g. 10, Vilniuje jai buvo išmokėta 200 EUR ir 2016 m. spalio 7 d. statybos objekte Mindaugo g., Vilniuje jai buvo išmokėta 100 EUR. Abu kartus šiuos pinigus jai išmokėjo darbų vykdytojas A. D.. Už gautus pinigus R. K. teigia pasirašiusi jai pateiktame dokumente -orderyje. Pagal pateiktą kasos knygą už 2016 metų rugsėjo ir spalio mėnesius R. K. grynais pinigais jokių išmokų nebuvo. Priskaičiuotas darbo užmokestis R. K. buvo išmokamas, pervedant pinigus į jos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nustatyta, kad R. K. sumokėta darbo užmokesčio neapskaitytais pinigais iš viso 300 EUR.
2017 m. vasario 20 d. raštiškame paaiškinime Nr.(7.1)339-KSS-211 buvęs Įmonės darbuotojas V. K. (b.l. 22) nurodė, kad Įmonėje apdailininku pagal pasirašytą darbo sutartį, dirbo nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.. V. K. paaiškino, kad jam oficialiai buvo išmokėtas minimalus darbo užmokestis, kuris buvo pervestas į jo asmeninę sąskaitą banke. V. K. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. statybos objekte Kražių g., Vilniuje (mokykla) Įmonės direktorius E. B. grynais pinigais jam išmokėjo 100 EUR papildomą atlyginimą. Už gautus pinigus V. K. pasirašė jam pateiktame dokumente. Pagal pateiktą kasos knygą už 2016 metų gruodžio mėnesi V. K. grynais pinigais 2016 m. gruodžio 15 d. buvo išmokėta 207,70 EUR.
2017 m. vasario 20 d. raštiškame paaiškinime Nr.(7.1)339-KSS-210 buvęs įmonės darbuotojas J. K. nurodė, kad Įmonėje apdailininku, pagal pasirašytą darbo sutartį, dirbo nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. J. K. paaiškino, kad jam oficialiai buvo išmokėtas minimalus darbo užmokestis, kuris buvo pervestas į jo asmeninę sąskaitą banke. J. K. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. statybos objekte Kražių g., Vilniuje (mokykla) Įmonės direktorius E. B. grynais pinigais jam išmokėjo 50 EUR papildomą atlyginimą. Už gautus pinigus J. K. pasirašė jam pateiktame dokumente. Pagal pateiktą kasos knygą už 2016 metų gruodžio mėnesi Justini" Kitrikui grynais pinigais 2016 m. gruodžio 15 d. buvo išmokėta 196,97 EUR.
2017 m. vasario 20 d. raštiškame paaiškinime Nr.(7.1)339-KSS-208 buvęs Įmonės darbuotojas V. B. nurodė, kad Įmonėje dažytoju, pagal pasirašytą darbo sutartį, dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d.. V. B. paaiškino, kad jam oficialiai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą banke. V. B. nurodė, kad už darbą jam kiekvieną mėnesi grynais pinigais papildomai buvo mokama 100-120 EUR. Pinigus statybos objektuose jam išmokėdavo darbų vykdytojas A. D.. Už gautus pinigus pasirašydavo pateiktuose jam dokumentuose. Konkrečių pinigų mokėjimo datų ir išmokėtų pinigų sumų V. B. nurodyti negalėjo. Pagal pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokestis V. B. buvo mokamas, pervedant pinigus į jo asmeninę sąskaitą banke. Vieną kartą 2017-01-20 V. B. buvo išmokėta 90,40 EUR grynais pinigais.
2017 m. vasario 22 d. raštiškame paaiškinime Nr.(7.1)339-KSS-220 buvęs Įmonės darbuotojas A. D. nurodė, kad Įmonėje statybos darbų vadovų, pagal pasirašytą darbo sutartį, dirbo nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d.. A. D. paaiškino, kad jam oficialiai buvo mokamas 412 EUR (priskaičiuotas 500 EUR) darbo užmokestis, kuris buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą banke. Papildomai už darbą jam kiekvieną mėnesi grynais pinigais buvo mokama 100-300 EUR. A. D. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Įmonės biure Naugarduko g. 91, Vilniuje direktorius E. B. grynais pinigais jam išmokėjo 100 EUR papildomą atlyginimą. 2016 m. lapkričio 21 d. Įmonės biure, direktorius E. B. jam grynais pinigais, kaip papildomą atlygį už darbą sumokėjo 50 EUR. Už gautus pinigus A. D. niekur nepasirašė. A. D. nurodė, kad Įmonės direktoriaus E. B. nurodymu jis darbuotojams išmokėdavo grynais pinigais papildomus atlyginimus už darbą. A. D. paaiškino, kad prieš pinigų išmokėjimą kiekvieno mėnesio 10 ar 20 dieną, Įmonės biure Naugarduko g. 911, Vilniuje direktorius jam įteikdavo vokus su pinigais, ant kurių būdavo užrašytos darbuotojų pavardės ir pinigų sumos. Direktorius taip pat duodavo kasos išlaidų orderius, kuriuose turėjo pasirašyti pinigus gavęs darbuotojas. Pinigai darbuotojams buvo išmokami statybos objektuose. Tą pačią dieną A. D. turėjo Įmonės vadovui gražinti pasirašytus išlaidų orderius. A. D. nurodė, kad kai kuriais atvejais papildomus atlyginimus darbuotojams išmokėdavo direktorius E. B.. Pagal pateiktą kasos knygą už 2016 metų lapkričio mėnesi A. D. grynais pinigais jokių išmokų nebuvo išmokėta. Priskaičiuotas darbo užmokestis buvo išmokėtas, pervedant pinigus į A. D. atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nustatyta, kad A. D. sumokėta darbo užmokesčio neapskaitytais pinigais iš viso 150 EUR. (b.l. 5-6)
Pagal 2016 m. sausio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą nuo 2016 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) vadovu paskirtas E. B.. (b.l. 25)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad jo įmonėje buvo mokami darbuotojams atlyginimai neapskaitytais pinigais, nurodė, kad daliai darbuotojų buvo mokamas atlyginimas grynais pinigais, nes jie neturėdavo banko sąskaitų, jas buvo areštavę antstoliai. Tačiau šios sumos buvo įforminamos kasos išlaidų orderiais, taigi atsispindėdavo įmonės apskaitoje, šios išmokos nebuvo slepiamos. Darbuotojai vien dėl to fakto, kad dalis atlyginimo mokama grynais pinigais į rankas laikė jį neapskaitytu, tačiau tai darė be pagrindo.
Liudytojas A. D. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę, kad už grynais pinigais išmokėtą atlyginimo dalį jis ir kiti darbuotojai pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Liudytojai R. K., V. K., J. K., V. B. patvirtino, kad jie pasirašydavo dokumentą dėl jiems grynais pinigais išmokamo darbo užmokesčio. A. D. duodamas parodymus teisme nurodė, kad kasos pajamų orderiai, kuriuose pasirašydavo darbuotojai, nebūdavo įtraukiami į apskaitą, galimai būdavo sunaikinami.
Teisės aktai nedraudžia atlyginimus mokėti grynais pinigais, tačiau pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nuarimu patvirtintų Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį Taisyklių 7 punktas numato, jog vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Pagal Taisyklių 16 punktą visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, pagal 17 punktą kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį.
A. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam grynais pinigais 2016 m. lapkričio 10 d. E. B. sumokėjo 100 eurų, o lapkričio 21 d. 50 eurų, už šias sumas jis nepasirašė jokiame dokumente (b.l. 16). Šios datos atitinka jo darbo sutartyje (b.l. 17) nurodytą aplinkybę, kad atlyginimas mokamas einamojo mėnesio dešimtą dieną. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šių mokėjimų neneigė.
Patikrinimo metu pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje už 2016 m. lapkričio mėnesį yra fiksuoti R. M., A. P., K. P., R. K., E. P., Š. K. darbo užmokesčiai, A. D. darbo užmokestis nėra fiksuotas (b.l. 20), taigi kasos knyga nepatvirtina, jog A. D. buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, taigi laikytina, jog apskaitoje jis nėra apskaitytas. Tai atitinka A. D. nurodytą aplinkybę, jog už darbo užmokesčio sumokėjimą jis niekur nepasirašė. Patikrinimo metu tokių faktų, kai sumokėtas darbo užmokestis pagal kasos išlaidų orderį ne visada įtraukiamas į įmonės kasos knygą, buvo fiksuota ir daugiau, pvz. R. K. atveju už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesius.
Kadangi įmonės darbuotojui A. D. 2016 metų lapkričio mėnesi už darbą buvo išmokėta 150 eurų, kurie nebuvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, tuo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr.IX-574 12 straipsnio l dalies reikalavimas, numatantis, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktai.
Administracinio nusižengimo protokole E. B. veika dėl minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimo kvalifikuota kaip LR ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nors veika padaryta 2016 m. lapkričio mėnesį.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. E. B. padaryta veika kvalifikuota pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, kurio sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų iki šešių tūkstančių eurų, vidurkis sudaro keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų, tuo tarpu pagal pažeidimo darymo metu galiojusio LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį bauda nustatyta nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, vidurkis keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai. Įvertinus ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies ir ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijų vidurkius, tai, kad ANK sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies pagrindu E. B. veika neperkvalifikuotina ir turėtų būti kvalifikuotina pagal LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, sankcija šioje dalyje skirtina remiantis ATPK normomis. Kadangi, kaip minėta, administracinio nusižengimo protokole E. B. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal LR ANK 99 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis LR ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas tikslina E. B. veikos kvalifikaciją pagal LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.
Dėl nelegalaus darbo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vyriausiasis specialistas V. M. surašė E. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMIANP-92228056-17 dėl to, kad E. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos Ateities g. 11-326, Vilniuje, direktorius, pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, kadangi leido S. K. dirbti nelegalų darbą 2016 m. spalio 14 d., 18 d., 21 d. dienomis. 2017 m. kovo 27 d. 10.00 val. buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini), esančios Naugarduko g. 91-210, Vilniuje, operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad įmonės statomame objekte S. K. dirbo plytelių klojimo darbą, kuris pagal vykdomo darbo pobūdį yra atlyginamas. S. K. už kiekvieną darbo dieną buvo mokamas 25 eurų atlyginimas. Iš viso už darbą S. K. buvo sumokėta 75 eurai. Su šiuo darbuotoju nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tokiu būdu E. B., būdamas darbdavys, neužtikrino, kad prieš darbo pradžią su dirbančiu darbuotoju būtų sudaryta darbo sutartis bei teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, 99 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi LR DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ar darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
2017 m. kovo 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-1814 nurodyta, kad 2017 m. sausio 19 d. operatyvaus patikrinimo metu 12.20 val., apsilankyta UAB (duomenys neskelbtini) biure Naugarduko g. 91-210, Vilniuje. Patikrinimo metu biure dirbo Įmonės statybos vadovas R. M., su kuriuo pasirašyta darbo sutartis pilnai darbo dienai. Įmonėse vadovas E. B. buvo išvykęs ir patikrinime nedalyvavo. Patikrinimo metu 2017 m. sausio 19 d dokumentų poėmio aktu Nr.FR0707-531 buvo paimti Įmonės biure rasti gyventojų prašymai Įmonės vadovui priimti i darbą UAB (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose nurodyti gyventojų rekvizitai su jų parašais, tačiau prašymuose nenurodytos datos. 2017 m. sausio 19 d patikrinimo metu dokumentų poėmio aktu Nr.FR0707-531 buvo paimti įmonės biure rasti dokumentai, tarp kurių buvo be tikslios datos gyventojo S. K. pasirašytas prašymas priimti į darbą UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų (priedas Nr.24). 2017 m.vasario 20 d. raštiškame paaiškinime Nr.(7.1)339-KSS-207 (priedas Nr.25). S. K. nurodė, kad Įmonės objekte „verslo centras" Baltupiuose, Vilniuje dirbo plytelių klojimo darbus be darbo sutarties tris dienas 2016 metų spalio 14, 18, 21. Apie asmens įdarbinimą įstatymu tvarka nebuvo informuota SODRA. Dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio tarėsi su Įmonės darbu vykdytoju A. D.. S. K. nurodė, kad parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. S. K. savo paaiškinime nurodo, kad už darbą jam 2016 m. lapkričio 3 d. buvo sumokėta 75 EUR (po 25 EUR už dirbtą dieną). Pinigus prie statybos objekto, kuriame jis dirbo, sumokėjo Įmonės darbuotojas vardu B. (pavardės nežino). Už gautus pinigus S. K. jokiame dokumente nepasirašė (b.l. 5-6)
Pagal Sodros duomenis S. K. niekada neregistruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. (b.l. 15)
S. K. paaiškinime nurodė, jog 2016 m. spalio mėn. jis tarėsi dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) su darbų vykdytoju A. D.. Parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Be darbo sutarties jis dirbo plytelių klojimo darbus statybos objekte „Verslo centras“ Baltupiuose, Vilniuje. Dirbo šį darbą 2016 m. spalio 14, 18, 21 d. Už darbą jam buvo sumokėti 75 eurai. Pinigus jam sumokėjo darbuotojas, vardu B.. Jo pareigų ir pavardės nežino. Pinigai jam buvo sumokėti prie statybos objekto, už gautus pinigus niekur nepasirašė. (b.l. 13)
Byloje yra pateikta S. K. prašymo dėl priėmimo į darbą kopija, kuri užpildyta netinkamai, nurodant, kad jis prašo būti priimtas į antraeilio darbininko pareigas nepilnai darbo dienai, tačiau neužpildyta nei prašymo data, nei priėmimo į darbą laikotarpis. (b.l. 14)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neigė, kad S. K. kada nors būtų dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), teigė niekada šio asmens nematęs ir su juo nebendravęs, tokio asmens nežinanti ir personalo vadovė D. B., kuri vykdo darbuotojų paieška, tvarko jų priėmimo į darbą dokumentus.
Teismas ištyręs byloje surinktų duomenų visumą konstatuoja, kad S. K. darbo faktas UAB (duomenys neskelbtini) neįrodytas.
Valstybinė mokesčių inspekcija grindžia kaltinimą dėl S. K. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu įmonės biure rastu prašymu priimti jį į darbą šioje įmonėje bei šio asmens 2017 m. vasario 20 d. duotu paaiškinimu. Kaip minėta, S. K. prašymas priimti į darbą yra netinkamai įformintas, jame nėra jo parašymo datos, nenurodytas laikotarpis, kokiam terminui prašoma priimti į darbą. Be to, prašymas priimti į darbą yra tik vada pradėti asmens įdarbinimo procedūrą, tačiau nepatvirtina fakto, kad įdarbinimas įvyko.
Kaip nustatyta iš operatyvaus patikrinimo pažymos, buvo tikrinama UAB (duomenys neskelbtini) dokumentacija, realaus S. K. darbo funkcijų atlikimo inspektoriai neužfiksavo. S. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis dirbo plytelių klojėjo darbą statybos objekte „Verslo centras“ Baltupiuose 2016 m. spalio 14, 18, 21 dienomis, dėl darbo susitarė su A. D., už darbą jam pinigus sumokėjo B.. Teismo posėdyje S. K. paneigė darbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos objekte Baltupiuose aplinkybę, nurodydamas, kad jis minėtame verslo centre dirbo ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, o kaip kitos įmonės, galimai UAB „Gailiūnai Solar“ darbuotojas, kadangi minėtame verslo centre darbus atliko daug įmonių, jis jas supainiojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad E. K. niekaip negalėjo dirbti protokole nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini), kadangi įmonė neatliko minėtoje vietoje – Baltupių verslo centre jokių statybos darbų, tokio statybos objekto niekada neturėjo, nes dirba su valstybės įmonėmis, o ne privačiais objektais. Jis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų sąrašą, iš kurio matyti, jog 2016 m. spalio mėnesį ji atliko statybos darbus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Liudytojas A. D. teisme taip pat patvirtino, kad 2016 m. spalio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus Genio progimnazijoje, verslo centre Baltupiuose nedirbo, įmonė daugiausiai dirba su valstybiniais objektais. Vėliau duodamas parodymus, jis patikslino, kad E. B. buvo nukreipęs darbuotojus atlikti kažkokių darbų verslo centre, tačiau tai buvo ne Baltupiuose, o Žalgirio gatvėje. VMI inspektorių apklausti buvę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. K., V. K., J. K., M. B. paaiškinimuose taip pat nurodė, kad jie spalio –gruodžio mėn. dirbo mokykloje, nei vienas jų nemini verslo centro, nors anot A. D. tie patys darbuotojai, kurie dirbo verslo centre, vėliau atliko darbus Genio progimnazijoje Lukiškių g. M. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Žalgirio gatvėje dirbo ne verslo centre, o bendrabutyje. Taigi, byloje jokių kitų duomenų, kad UAB „Butekos statyba“ būtų atlikusi statybos darbus Baltupių verslo centre, be pirminių S. K. parodymų nėra, o teisme šis liudytojas jų nepatvirtino, nurodęs, kad minėtoje vietoje jis dirbo kaip kitos įmonės darbuotojas.
Byloje nėra neabejotinai nustatyta, su kokiu konkrečiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju S. K. būtų susitaręs dėl darbo sąlygų ir priėmimo į darbą šioje įstaigoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl įdarbinimo S. K. tiesiogiai į E. B. nesikreipė. Tiek E. B., tiek S. K. vienodai nurodė, kad jie vienas kito nėra matę. Rašytiniame paaiškinime S. K. nurodė, kad dėl darbo sąlygų susitarė su A. D.. Teismo posėdyje jis patikslino, kad A. D. buvo asmuo, verslo centre koordinuojantis daugelio įmonių darbus, jis kreipėsi į jį prašydamas nurodyti asmenį, kuris išmokytų jį plytelių klojėjo darbo, šis jį nukreipė į asmenį, vardu B., ir būtent B. jis prašė leisti jam dirbti, B. jį nukreipė į verslo centrą, mokėjo jam pinigus, prašymą priimti į darbą jam liepė užpildyti nepažįstamas jaunas darbų vykdytojas, t.y, ne A. D., kurį teigė pažinojęs iš matymo. Tiek E. B., tiek A. D. nurodė, kad asmuo, vardu B., UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo. Teismo posėdžio metu apklaustas A. D. paneigė, kad jis kada nors tarėsi su S. K. dėl jo įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), kad davė jam pasirašyti prašymo priimti į darbą blanką. S. K. nurodytos aplinkybės, kad verslo centre A. D. koordinavo daugelio įmonių darbus, nepatvirtina Sodros duomenys, pagal kuriuos A. D. 2016 m. spalio mėnesį dirbo vienintelėje UAB (duomenys neskelbtini).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad A. D. niekada neturėjo įgaliojimų priimti asmenis į darbą, įdarbinimo klausimai sprendžiami tik per įmonės biurą, t.y, personalo vadovę D. B.. Teismo posėdyje apklaustas A. D. patvirtino šią aplinkybę, nurodydamas, kad pas jį iš įmonės ofiso būdavo atsiunčiamas darbuotojas, kad jis kaip statybos darbų vadovas įvertintų jo kvalifikaciją, praktinius įgūdžius ir gebėjimus atlikti darbus, pats asmenų į darbą nepriiminėjo ir darbo sutarčių su jais nesudarinėjo, sprendimai dėl įdarbinimo priimami įmonės biure.
Nenustačius asmens, su kuriuo S. K. tarėsi dėl darbo sąlygų, S. K. teisme neigiant, kad jis apskritai atliko darbo funkcijas kieno nors naudai, nurodant, kad jis tik žiūrėjo į darbuotojus ir mokėsi dirbti, nėra šaltinio, iš kurio būtų galima nustatyti susitarimo dėl darbo turinį, apimtį.
Liudytojo A. D. parodymai dėl S. K. darbo fakto taip pat buvo nenuoseklūs: iš pradžių jis patvirtino, kad matė S. K. dirbantį UAB (duomenys neskelbtini) objekte tris dienas, po to nurodė, kad matė S. K., kai jis buvo atėjęs tik vieną dieną pasižiūrėti, dar vėliau atsakydamas į klausimus nurodė, jog jam apskritai reikia pamatyti S. K. nuotrauką, kad galėtų pasakyti, ar pažįsta tokį asmenį. Turint omenyje jo anksčiau nurodytą aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) Baltupiuose nedirbo, neaišku, kokiame objekte ir kokiomis aplinkybėmis jis galėjo S. K. matyti. Taip pat A. D. teisme nurodė, kad jis pildydavo darbo tabelius pagal faktiškai statybos objekte dirbusius asmenis, nesidomėdamas, įdarbinti jie oficialiai ar ne. Teisme jis paaiškino, kad jo tabeliuose S. K. pavardės įtraukta nebuvo, kas taip pat patvirtina, kad jo prižiūrimuose statybos objektuose S. K. nėra dirbęs.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2011-01-14 nutartis Nr. N444-216/2011).
Kadangi S. K. nelegalaus darbo fakto UAB (duomenys neskelbtini) be jo pirminių parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys, duomenys dėl S. K. darbo vietos, dėl susitarimo apie darbo sąlygas yra prieštaringi, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl laikytina, kad nėra įrodyta, jog S. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 14 d., 18 d., 21 d., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kadangi LR ANK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo įvykis ir sudėtis neįrodyta, administracinio nusižengimo byla dalyje dėl E. B. administracinio nusižengimo pagal LR ANK 95 straipsnio 2 dalį nutrauktina.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad yra baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už nelegalų darbą, teistas, bet teistumas išnykęs, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą, kad byloje duomenų, kad darbo užmokesčio neįtraukimas į apskaitą buvo sistemingas, nustatyti tik du pavieniai išmokėto atlyginimo neįtraukimo į apskaitą atvejai, todėl laikytina, jog sankcijoje numatyta bauda yra neproporcingai didelė padarytam pažeidimui, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taiko LR ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatas ir skiria mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis nuobaudą – baudą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 35 str., 38 str., 629 str., 635 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pripažinti E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl LR ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti, nenustačius E. B. veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių. (LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A5.-2549-576/2017 ir ROIK Nr. 17066550157).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
2017 m. rugsėjo 27 d.