Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8554-429/2015 pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės O. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad palikėja O. S. 1992 m. balandžio 2 d. sudarytu testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai. Palikėjos santuoka buvo nutraukta 1958 m. rugsėjo 1 d. Vienintelis palikėjos sūnus A. S. (pareiškėjos tėvas) mirė (duomenys neskelbtini), kitų įpėdinių nėra. Pareiškėja slaugė ir prižiūrėjo senelę, po jos mirties liko gyventi palikėjai priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius, naudojosi bute likusiais daiktais, atliko remontą, pakeitė langus ir duris, po palikėjos mirties dengė paveldėtas skolas. Per 3 mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl šeimyninių aplinkybių, nes viena augina du mažamečius vaikus, neturėjo kam palikti juos prižiūrėti. Suinteresuotas asmuo sutiko patenkinti pareiškimą, jei pareiškėja pateiks juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po senelės O. S. mirties, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą nustatė pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Konstatavo, kad rašytiniai įrodymai patvirtino aplinkybę, jog pareiškėja po senelės mirties likusį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, taip palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikimą priėmė per 3 mėnesių terminą. Pareiškėja yra palikėjos anūkė, antrosios eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. Notaro pažyma patvirtino aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties į notarų biurą niekas nesikreipė. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis). Ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, priimdamas sprendimą, nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja CPK 443 straipsnio 8 dalis, nesiėmė visų būtinų priemonių išsiaiškinti bylos aplinkybes bei skubota tvarka išnagrinėjo bylą. Pareiškėja, grindžianti savo reikalavimą palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turėjo įrodyti, kad atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo ir šiuos veiksmus atliko per įstatyme numatytą terminą. Sąskaitų kopijos patvirtino, kad pareiškėja mokėjo mokesčius 2014 m. lapkričio 12 d., 2015 m. sausio 27 d., t.y. praleidusi įstatyme numatytą laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo siekimą įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58612007). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001, 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 447 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas nepatikrino Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro, nes būtų nustatęs, kad palikėjos palikimą 2015 m. vasario 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. Palikėjos kreditorius UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. 5025 kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją nurodydamas, kad nori pradėti vykdyti skolų išieškojimą iš mirusios skolininkės O. S.. Kauno m. 15-asis notarų biuras 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 99 informavo, jog O. S. turto paveldėjimo klausimu niekas nesikreipė, paveldėjimo byla iki šios dienos nėra užvesta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, CK 5.62 straipsniu, 5.63 straipsniu, suinteresuotas asmuo 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-4342 kreipėsi į Kauno m. 15-ąjį biurą su prašymu pradėti paveldėjimo bylą ir išduoti suinteresuotam asmeniui palikėjos palikimo perėjimo liudijimą valstybės vardu. Notarė 2015 m. kovo 2 d. išdavė liudijimą, kuriuo valstybė paveldėjo butą/patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovė apie valstybės vardu paveldėtą palikėjos turtą buvo informuota telefonu.

Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad valstybei pereina paveldėjimo teise tik tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prieštaravimų, kad pareiškėja paveldėtų palikėjos turtą. Suinteresuotas asmuo neteisingai nurodo rinkęs informaciją apie palikėjos paveldimą turtą ir galimus įpėdinius. Be 2014 m. rugpjūčio 8 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro rašto, suinteresuotas asmuo nepateikė daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi išsiaiškinti palikėjos įpėdinius. 2015 m. gegužės 27 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl Kauno m. 15 notarų biuro notarės L. V. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2-452 panaikinimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė palikimo priėmimo juridinį faktą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą dėl O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nurodė, jog palikėja savo turtą jai paliko testamentu. Sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo teismas priėmė 2015 m. balandžio 23 d., ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo faktiškai nebuvo.

Po sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad 2015 m. kovo 2 d. Kauno m. 15-me notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo valstybė paveldėjo O. S. turtą.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr.2-15801-151/2015 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam asmeniui notarei L. V. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Ši byla 2015 m. birželio 4 d. teismo nutartimi sustabdyta iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8554-429/2015.

Išdėstyti faktai rodo, jog dėl O. S. turto paveldėjimo kilo ginčas tarp testamentinės įpėdinės A. V. ir įstatyminės įpėdinės valstybės, tik ši aplinkybė buvo nustatyta vėliau, nei teismas priėmė sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėja A. V. siekia paneigti valstybės įgytą paveldėjimo teisę, nes, anot pareiškėjos, palikimą ji priėmė pradėjusi palikėjos turtą valdyti kaip savo (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalies XXV skyriaus 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 7 dalis nustato, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingosios teisenos tvarka neatsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Nagrinėdamas bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Tuo vadovaujantis apeliantė pagrįstai teigia, kad, patikrinęs duomenis apie O. S. palikimo priėmimą sprendimo priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, jog O. S. palikimą jau yra priėmusi valstybė. Dėl netinkamai pritaikytos CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos apeliacine tvarka tikrinama byla buvo išnagrinėta neteisingai – neįvertinus akivaizdaus ginčo dėl valstybės įgytos paveldėjimo teisės nustatyta, kad palikimą priėmė pareiškėja, kuri, nors per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, palikimą pradėjo valdyti faktiškai (CK 5.51 straipsnio 1 dalį). Tai sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje numatytais pagrindais. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjos A. V. pareiškimo pagrįstumo, kartu turėtų būti nagrinėjamas jos ieškinys dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.