- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-104-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00797-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Kreditorius
- G. B.
- Skolininkas
- UAB „Vilvygė“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-104-267/2013
Teisėja Violeta Kurtkienė Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00797-2012-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus G. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje skolininkei UAB „Vilvygė“ pagal kreditoriaus G. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Vilvygė“ kreditoriui 1726,26 Lt sumą bei 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo teismo įsakymo išdavimo dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir žyminį mokestį 14,00 Lt. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2012-11-30 nutartimi įpareigojo kreditorių G. B. pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo formos ir turinio trūkumus, t. y. pateikti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą atitinkantį pareiškimą bei atkreipė dėmesį, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos mokamos, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu kreditorius G. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas mano, kad pareiškimo forma ir turinys visiškai atitinka pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, nei kuriame nors kitame teisės akte nėra nurodyta jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tekstą reikia spausdinti ant nurodytos formos.
2. Nurodo, kad atsižvelgiant į CK 6.210 str. nuostatas, UAB „Vilvygė” yra juridinis asmuo ir teismai iš juridinio asmens priteisia visuomet 6 procentus metinių palūkanų. Mano, kad jei pirmosios instancijos teismas norėjo sumažinti palūkanų dydį, tai priimdamas teismo įsakymą galėjo atlikti tokį veiksmą ir be pareiškimo tikslinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo kreditorių pateikti nustatytos formos pareiškimą dėl teismo išdavimo bei patikslinti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos ir pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 435 str. 4 d.).
Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnio 2-6 dalyse. Pažymėtina, kad atskirų kategorijų bylose, be CPK 111 ir 135 straipsniuose nurodytų ieškinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir papildomas specialiąsias sąlygas. Taigi asmuo gali įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą laikydamasis įstatyme nustatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio bendrųjų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis) bei specialiųjų, susijusių su konkrečiu ieškinio dalyku, reikalavimų. Tokie reikalavimai taikytini pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo – CPK 431 str. 5 d. nustatyta, kad bylos dėl teismo įsakymų išdavimo yra nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 str. 4 d. yra nurodyta, kad procesinių dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad šios procesinių dokumentų formos yra viešai prieinamos Nacionalinės teismų administracijos internetiniame tinklapyje www.teismai.lt. Pareiga pateikti vienodos nustatytos formos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paaiškinama būtinumu užtikrinti tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo koncentruotumą bei operatyvumą, t. y. užtikrinti supaprastintą procesą. Be to, vienodos formos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nustatymas nuo 2011 m. spalio 1 d. sietinas ir su egzistuojančia galimybe tokį pareiškimą teismui pateikti elektroniniu būdu (CPK 432¹ str.). Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo kreditorių pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1R-232 redakcija) patvirtintos formos pareiškimą.
Svarbu ir tai, kad ši pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, iš esmės jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukėlė, juo labiau jam buvo suteikta teisė patikslinti pareiškime nurodytą palūkanų dydį, kadangi prašymas priteisti 6 procentų metines procesines palūkanas, kai kreditorius yra fizinis asmuo, laikytinas aiškiai nepagrįstu ir prieštaraujančiu CK 6.210 str. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas pats galėjo sumažinti palūkanų dydį, nes CPK normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, nenumato galimybės teismui priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo iš dalies, t. y. jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas, priešingu atveju, nustatomas terminas trūkumams šalinti arba atsisakoma priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 435 str. 1, 2, 4 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika 36). Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, užuot iš karto atsisakęs priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį kreditoriaus pareiškimą, visiškai pagrįstai įpareigojo kreditorių patikslinti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, taip suteikdamas jam papildomą galimybę tinkamai užtikrinti savo teisėtus interesus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimus, todėl naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to, kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pašalinti 2012-11-30 nutartyje nurodytus pareiškimo formos ir turinio trūkumus kreditorius iki šiol nėra įvykdęs, į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams šalinti pasibaigė, kreditoriui G. B. nustatytinas naujas terminas pašalinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti kreditoriui G. B. terminą iki 2013-02-04 pašalinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-11-30 nutartyje nurodytus pareiškimo formos ir turinio trūkumus.