- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e1-193-1112/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03540-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė
supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03540-22, kurioje
R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. sausio mėn. 29 d. apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,36 promilių neblaivumas), konflikto metu sėdinčiai fotelyje savo sugyventinei J. S. sudavė delnais ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, po to dar kartą sudavė delnais ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, po to, policijos pareigūnams jau beldžiant į buto duris, dar kartą sudavė delnais ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, taip smurtaudamas sudavė delnais J. S. ne mažiau kaip 15 kartų į veidą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė J. S. fizinį skausmą.
Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. A., ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 30 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad prieš dvidešimt metu turėjo galvos traumą, tačiau šiuo metu psichikos sveikatos centre nesilanko. Susipažino su įtarimu, supranta jo esmę ir kaltu prisipažįsta. 2022 m. sausio 29 d. po darbo su bendradarbiais vartojo alkoholį. Atsimena, kad apie 18.00 val., tikslaus laiko negali pasakyti, išlipo iš automobilio prie parduotuvės „Maxima“ Naujojoje Akmenėje. Daugiau nieko nepamena. Kaip parėjo namo, kas namuose nutiko, ar tarp jo ir jo sugyventinė J. S. kilo žodinis konfliktas, jis nepamena. Su sugyventine J. S. kartu gyvena apie 9 metus, augina 4 vaikus, veda bendrą ūkį. Jeigu trenkė savo sugyventinei, tai kokiomis aplinkybėmis, kur, su kuo ir kiek kartų jis negali pasakyti, nes nepamena, bet labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, nori atsiprašyti savo sugyventinės bei susitaikyti su ja (b. l. 90-91).
R. A., ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 3 d. apklaustas kaip įtariamasis, papildomai parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, jis tos dienos įvykių neprisimena, na beveik neprisimena. Jis tą vakarą po darbo grįžo į namus stipriai neblaivus. Po to įvykio aplinkybes prisimena labai miglotai. Apytikriai prisimena, kad jis ėmė konfliktuoti su sugyventine J. S., nes jis norėjo išeiti pas draugą dar vartoti alkoholio, o sugyventinė jo neišleido. Taip pat jie konfliktavo, nes jam prasidėjo pavydo priepuolis. Jis atsimena, kad kažkiek kartų sudavė delnu sugyventinei į veidą, tačiau kiek sudavė, negali pasakyti, neatsimena. J. S. jam sakė, kad jis jai sudavė apie 15 kartų. Atsimena, kad sudaužė lėkštę, tačiau, kad grasino nusižudyti, neatsimena, nors ir tai jam papasakojo sugyventinė. Pripažįsta pilnai, kad taip galėjo nutikti ir, kad taip nutiko, kaip yra parašyta įtarime. Dėl to, kad taip įvyko, labai nuoširdžiai gailisi, J. S. jis atsiprašė, sugyventinė jam atleido. Tai, kad buvo neblaivus, tikrai turėjo įtakos jo poelgiui, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Norėtų, kad jam būtų skirtas laisvės apribojimas ir uždraudimas vartoti alkoholį, kad tai būtų jam paskata nevartoti alkoholio ir taip nebesielgti (b. l. 100-103).
Motyvuojamoji dalis
Be R. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– Nukentėjusioji J. S. 2022 m. sausio 29 d. parodė, kad R. A. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 9 metus, augina keturias dukras. Per tuos bendrus gyvenimo metus su R. A. yra buvę pykčių, tačiau sugyventinis prieš ją nebuvo smurtavęs. Tačiau paskutiniu metu sugyventinis nuolat ją gąsdindavo, kad jai pakenks, t. y. pasistengs, kad iš jos būtų atimti jų vaikai. Vaikai jau miegojo, todėl konflikto nematė ir negirdėjo. Ji su R. A. buvo kambaryje. Sugyventinis buvo neblaivus ir pradėjo ją pulti, koneveikti. Ji susinervinusi išgėrė alaus stiklinę. Tada sugyventinis ne tik žodžiais pradėjo konfliktuoti, bet pradėjo prieš ją smurtauti – delnais sudavė jai į veidą ne mažiau kaip penkiolika kartų. Ji išsikvietė policijos pareigūnus. Dėl suduotų smūgių jai skauda skruostai, tačiau medikų pagalbos nereikia, į jokią gydymo įstaigą pati nesikreips (b. l. 26, 29, 30);
– 2022 m. sausio 29 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint J. S. veidą, veido srityje akivaizdžių sužalojimų nepastebėta, tik paraudimas. Daugiau išoriškai jokių sužalojimų nepastebėta (b. l. 34-38);
– J. S. 2022 m. sausio 29 d. 22.21 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,52 promilių neblaivumas (b. l. 61);
– Nukentėjusioji J. S. 2022 m. vasario 1 d. papildomai parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad 2022 m. sausio 29 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), su vaikais. Apie 18.00 val. iš darbo grįžo neblaivus sugyventinis R. A. Namuose sugyventinis dar išgėrė alaus ir nuėjo į kambarį miegoti. Ji buvo kitame kambaryje, migdė vaikus. Užmigdžiusi vaikus nuėjo į kambarį, kuriame miegojo sugyventinis. Jai suskambo telefonas, skambino mama, ir sugyventinis prabudo. Sugyventinis supyko, pradėjo kaltinti ją, neva ji kalba su kitais vyrais, nors ji ir sakė, kad kalba su savo mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Prasidėjus pykčiui su R. A., ji iš karto ragelį padėjau ir su mama nebekalbėjo, nenorėjo, kad mama išgirstų jų kivirčus. Tada R. A. atsikėlė iš lovos, priėjo prie jos ir jai, sėdinčiai ant fotelio, ne mažiau kaip 5 kartus sudavė į veidą delnais. Ji ramino sugyventinį, tačiau šis nenurimo ir dar keletą kartų, gal apie 5 kartus vėl sudavė delnais į veidą. Tada ji atsistojo ir išėjo į kitą kambarį, paskambino policijai. Policijos laukė vėl parėjusi į kambarį, kuriame buvo sugyventinis. Laukiant pareigūnų R. A. prieš ją nesmurtavo, tačiau po kokių 4 minučių atvyko pareigūnai, kurie beldė į duris. Sugyventinis supratęs, kad už durų yra pareigūnai, neleido jai atidaryti buto durų ir priėjęs dar kartą sudavė delnais ne mažiau kaip 5 kartus jai į veidą. Po to R. A. nuėjo į virtuvę, o ji nubėgo prie buto durų ir atrakino jas, įleido pareigūnus. Dėl visų R. A. suduotų smūgių jai skaudėjo, skausmą vertina 7 balais iš 10. Dar ir dabar skauda dešinę akį, nes po ja yra likusi mėlynė. Jokia turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio byloje ji nereikš. Medikų apžiūrėta nebuvo, į medikus po įvykio taip pat nesikreipė, nes nebuvo stipriai sužalota. Su sugyventiniu ketina taikytis. 2022 m. sausio 31 d. sugyventinis jai skambino, jos atsiprašė, ji sugyventiniui atleido, pretenzijų nebeturi, tačiau gyventi kol kas su juo neketina (b. l. 49-52);
– R. A. 2022 m. sausio 29 d. 22.14 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 61);
– Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-28, 31-33).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir R. A. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. A. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. R. A. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. A. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 12 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoj jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
R. A. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka (b. l. 104-107).
Nukentėjusiajai J. S. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 110-111).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
R. A. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. R. A. neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis R. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. A. pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos terminą artimą šios bausmės vidurkiui, vietoje intensyvios priežiūros uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąjį, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu.
Kadangi R. A. prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – sugyventinei, R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant priemonę įvykdyti per 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72², 73 straipsniai).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. A. paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 29 d. 22.30 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 15.00 val. (dvi dienos), prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 86-87, 94-95).
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina 2022 m. sausio 31 d. nutarimu R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, vietoje jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 29 d. 22.30 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 15.00 val. (dvi dienas), ir laikyti R. A. atlikus dalį bausmės – 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti 2022 m. sausio 31 d. nutarimu R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti R. A., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti R. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.