- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-17336-854/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- K. D., V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
- Advokatai
- Petras Ragauskas
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams Aistei Pangonytei ir Sauliui Česnavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. D. ir V. A. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvada teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl jų nepilnametės dukters vardo pakeitimo, nesutikdami su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. išvada dėl vardo pakeitimo Nr. A1362009/15(2.4.1.51TDI), kuria toks jų prašymas buvo atmestas.
Pareiškime nurodė, kad nuo 2005 m. sausio mėnesio yra išvykę į Jungtinę Karalystę, kurioje jau daugiau nei 12 metų gyvena bei dirba. 2008 m. spalio 11 d. Jungtinėje Karalystėje gimusiai dukteriai pareiškėjai davė lietuvišką vardą – Rugilė. Nurodė, kad anglakalbėje socialinėje aplinkoje šio vardo skambesys buvo neįprastas, tačiau turint omenyje Jungtinės Karalystės multikultūrinę aplinką, didesnių sunkumų pareiškėjų dukrai nekėlė. Situacija iš esmės pasikeitė R. A. pradėjus eiti į mokyklą. Mokykloje nuolat tenka užrašyti savo vardą (nebepakanka vien prisistatyti žodžiu). Lietuviškos abėcėlės „ė” raidę žyminčio diakritinio ženklo anglų kalboje nėra. Net suaugę žmonės Jungtinėje Karalystėje nežino kaip šį ženklą žymintį garsą ištarti, o dukters bendramoksliai dėl vardo iš jos ėmė šaipytis. Pastaruoju metu pareiškėjų dukra Rugilė iš mokyklos namo dažnai grįžta prislėgta, ir nors labai noriai pradėjo eiti į mokyklą, vis akivaizdžiau praranda šį norą ir pozityvų nusiteikimą mokyklos atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai prašo pakeisti dukters vardą į Rugilia.
Pažymėjo, kad skundžiama išvada buvo grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsniu. Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. minėtas straipsnis, kartu su visa 3 knygos VIII dalimi, yra panaikintas, tad netekęs teisinės galios ir nebegali būti taikomas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujojo specialaus – Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo – įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nebeliko panaikintame CK 3.282 straipsnyje buvusios imperatyvios nuostatos: „Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles”, išliko tik pirmasis sakinys „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba”. Jokie kiti šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, nenumato kokių nors vardų keitimo apribojimų. Asmenvardžių pakeitimo tvarka šiuo metu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R333
„Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo”. Pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos akivaizdu, kad poįstatyminiu aktu negali būti nustatomi (ir apribojami) asmenvardžių keitimo bei koregavimo pagrindai.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu galiojantys įstatymai nenustato, kad kokiam nors konkrečiam subjektui būtų suteikta teisė apriboti tėvų diskreciją, įtvirtintą CK 3.166 straipsnio 1 dalyje, suteikti vaikui norimą vardą. Vaiko vardo pakeitimą pareiškėjai sieja ne tik su problemų keliančios raidės atsisakymu, bet ir su vardo fonetinio skambesio išsaugojimu. Prašo vadovautis prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, CK 3.3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, pareiškimą tenkinti siekiant išvengti vaiko psichologinio smurto, t.y. sistemingų bendraamžių patyčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė spręsti dėl jo teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjams kreipusis dėl vaiko vardo pakeitimo iš Rugilė į Rugilia, skyrius, vadovaudamasis tuo metu galiojusiu CK 3.282 straipsniu, kreipėsi išvados į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kuriai nurodžius, kad šiuo atveju pageidaujama ne keisti vardą, bet užrašyti jį bendrinei kalbai netinkama forma, surašė išvadą, siūlydamas vardo nekeisti. Ši Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išvada nustatyta tvarka buvo perduota Teisingumo ministerijai ir įgalioto tarnautojo patvirtinta.
Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Suinteresuotųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovams į teismo posėdį neatvykus, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjų K. D. ir V. A. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) pavadinta R. A. (el.b.l. 5).
2016-10-07 Valstybinės lietuvių kalbos komisija išvadoje dėl vardo pakeitimo, pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, nurodė nepritarianti vardo Rugilė keitimui į Rugilia.
2016-10-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išvada, 2016-11-10 patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgalioto atstovo, netenkintas pareiškėjų prašymas dėl nepilnametės dukters vardo pakeitimo iš Rugilė į Rugilia (el.b.l. 6).
Nuo 2017-01-01 įstatymo panaikinus CK trečiosios knygos VIII dalį, tame tarpe ir 3.282 straipsnį, numačiusį, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, o vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, spręstina, ar galiojantis teisinis reglamentavimas įgalina pakeisti nepilnametės pareiškėjų dukters vardą į pageidaujamą.
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (redakcija, galiojantis nuo 2017-01-01) 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.
Teismas nesutinka su pareiškėjų atstovo argumentais, kad nebelikus CK 3.282 straipsnio antrojo sakinio, nustačiusio, kad vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, toks reikalavimas nebegali būti taikomas, nes neįtvirtintas įstatyme. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys, o asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu ši CK panaikinto 3.282 straipsnio nuostata buvo perteklinė, o jos neperkėlimas į naująjį teisės aktą nepaneigia įpareigojimo asmenvardžius rašyti taisyklingai, kadangi toks reikalavimas išplaukia iš sisteminės kitų galiojančių teisės aktų analizės.
Pagal jau minėto Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (redakcija, galiojantis nuo 2017-01-01) 6 straipsnio 5 dalį, civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnį, asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą. To paties įstatymo 23 straipsnis nustato, kad visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.
Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333, 4 punktą, pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pagal tų pačių taisyklių 30 punktą, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.
Nurodytų teisės aktų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad Lietuvos Respublikos piliečių lietuviški asmenvardžiai privalo būti rašomi lietuvių kalba, taisyklingai, t.y. pagal lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos taisykles.
Teismui pateiktoje išvadoje Valstybinės lietuvių kalbos komisija nurodė, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas. Paaiškino, kad Lietuvių kalbos vardyne yra vardas Rugilė, taip pat esama formų Rugė ir Rugilija. Rugilė yra baltiškos kilmės priesagos –ilė vedinys iš rugys, rugiai. Vardas Rugilia nėra fiksuotas, baltiškų vardų su baigmeniu –ilia lietuvių vardyne nėra. Duodama išvadą teisme Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjų pageidaujama vardo forma neatitinka lietuvių kalbos gramatikos. Tuo tarpu lietuviško vardo atitiktis vardyno tradicijai ir apimčiai, taip pat gramatikai bei rašybai yra būtina. Atsakydama į advokato klausimus išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad nors nėra draudžiama kurti savo vardus, jų rašyba neturi prieštarauti lietuvių kalbos gramatikai. Šiuo atveju vardo šaknis yra lietuviškos kilmės žodis, todėl vardo daryba turi būti lietuviška. Priesagos yra sisteminis dalykas, turintis savo reikšmę ir nusistovėjusią formą bei negali būti rašomos bet kaip, nes tai būtų gramatinė klaida. Atkreipė dėmesį į tai, kad sistemiškai vertintina visa paradigma, visi linksniai, pageidaujamas pakeitimas keltų problemas vardą taisyklingai rašyti kituose, ne tik vardininko, linksniuose. Gramatika, abėcėlė yra pamatiniai kalbos dalykai, kuriems nereikia atskirų komisijos nutarimų. Pažymėjo, kad taisyklinga žodžių su priesagomis daryba ir rašyba aptarta leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba” (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotas 2-asis pataisytas fotografuotinis leidimas. Vilnius: Mokslas, 1992), kuris Valstybinės lietuvių kalbos komisija nutarimu paskelbtas kaip norminis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad netaisyklinga pareiškėjų pageidaujamo naujo jų nepilnametės dukters vardo rašyba lietuvių kalba yra kliūtis pareiškimą patenkinti.
Sprendžiant, ar pareiškėjų pasirinktas vardas Rugilia, į kurį pageidaujama keisti jų nepilnametės dukters vardą Rugilė atitinka geriausius vaiko interesams, pažymėtina, kad vaikas turi prigimtinę teisę į vardą, gautą po gimimo. Ir nors CK 3.166 straipsnyje nustatyta, kad vaikui vardą suteikia tėvai, tai savaime nelemia tėvų teisės vaiko vardą savo nuožiūra pakeisti. Vaiko vardo pakeitimas galimas tik esant konkrečioms akivaizdžioms priežastims, kai turimas vardas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
Aiškindami, jog paskutinė vaiko vardo raidė sukelia problemų kitiems vaiko vardą rašantiems ir tariantiems asmenims, aplinkoje, kurioje vaikas nuolat gyvena, o dėl to iš vaiko yra šaipomasi, pareiškėjai į bylą nepateikė visiškai jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Jokių konkrečių duomenų, kaip ir kuo pasireiškia vaiko galimai patiriami neigiami išgyvenimai į bylą nepateikta, tokių duomenų teismui negalėjo nurodyti ir pareiškėjų atstovas.
Į klausimą, ar pareiškėjai svarstė apie dukters vardo keitimą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kaip tinkama forma nurodomą vardą Rugilija, pareiškėjų atstovas atsakė, jog toks vardas pareiškėjams negražus, todėl nepriimtinas.
Teismas pažymi, kad netinkama vardo tartis kita kalba nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tinkamu argumentu, nes taisyklingai lietuviškai vardą ištarti kitos tautybės atstovui gali būti sunku ne tik dėl paskutinės šio vardo raidės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepilnametė yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl vardo pakeitimas į neįprastą Lietuvoje gali sukelti nepatogumų grįžus į kilmės valstybę. Todėl nesant jokių įrodymų, kad turimas vardas kenkia vaiko interesams, o pageidaujamas naujas vardas padės išvengti problemų, su kuriomis esamuoju laiku susiduriama, prašymas pakeisti vaiko vardą negali būti tenkinamas.
Pareiškėjų nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo nelaikytini pakankamais ir nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad vaiko vardo pakeitimas iš Rugilė į Rugilia geriausiai atitinka nepilnametės interesus, todėl skundas dėl nagrinėjamu klausimu priimtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išvados, patvirtintos teisingumo ministerijos įgalioto atstovo, atmestinas, o pareiškimas dėl įpareigojimo civilinės būklės įrašą pakeisti atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 516 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.