- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 1-999-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06277-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. kovo 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.;
2) 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 284 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; 2019 m. liepos 4 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.
3) 2019 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 258 straipsnio 2 dalį - 20 parų arešto bausme;
4) 2019 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsniu, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis bausmės skirtos Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, ir paskirta arešto bausmė 55 paroms. Į bausmės laiką įskaityta visa bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d.
5) 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d.
6) 2019 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsniu – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu bei paskirta galutinė - 1 metų 7 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmė;
7) 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 180 straipsnio 3 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir nustatyta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020 m. kovo 26 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu ir paskirta bausmė - 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, 2021 m. spalio 7 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų lygtinai, neatlikęs 10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., 2022 m. vasario 22 d. apie 17.55 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė tris kartus į veidą ir keturis kartus į juosmenį savo artimam giminaičiui - tėvui A. B., taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies srityje, odos nubrozdinimą kairės ausies srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2022 m. vasario 22 d., apie 17.30 val., grįžo iš darbo namo, (duomenys neskelbtini). Buvo susinervinęs ir rado namuose girtaujančius tėvus. Kilo konfliktas, nes tėvai vartojo alkoholį. Pasakė, kad išpils alų. Tėvas pasakė, kad išpils elektroninės cigaretės skystį. Pasakė, jo neprovokuoti, bet tėvas toliau provokavo ir sudavė jam į veidą ir į šonus kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Buvo blaivus, tačiau turi psichikos problemų. Gailisi dėl įvykio, tėvo atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Iš byloje esančio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 22 d., apie 17.55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp tėvo A. B. ir sūnaus R. B. (blaivus) įvyko žodinis konfliktas, konflikto metu R. B. sudavė apie 2-3 smūgius kumščiu į kairės pusės veido sritį, bei kumščiu sudavė apie 3-4 kartus į dešinės ir kairės pusės juosmenį A. B.. Taip A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. R. B. sulaikytas ir uždarytas į Kauno AVPK areštinę (b. l. 1-2, 12).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 14-20).
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo "Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo" matyti, jog jame užfiksuota, kad įvykio vietoje A. B. paaiškino, kad 2022 m. vasario 22 d., apie 17.55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sūnumi R. B., konflikto metu R. B. sudavė apie 2-3 smūgius kumščiu į kairės pusės veido sritį, bei kumščiu sudavė apie 3-4 kartus į dešinės ir kairės pusės juosmenį (b. l. 21-24).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas A. B. ir policijos pareigūno pokalbis, kurio metu A. B. nurodė, jog sūnus R. B. jam kumščiu trenkė į veidą, į šonkaulius (b. l. 25-27).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2022-02-22 dieną su sugyventine D. R., ji yra R. mama, virtuvėje gėrė alų. Begeriant alų atėjo iš kambario į virtuvę R. ir pradėjo aiškinti, kad daugiau nebegertų su mama, nes jam atsibodo, kad jie vartoja alkoholį, todėl kilo žodinis konfliktas. R. su kumščiu sudavė 3 kartus į kairės pusės veidą ir kumščiu dar sudavė 4 kartus į dešinės ir kairės pusės juosmenį. Kai buvo suduoti smūgiai jis sėdėjo virtuvėje ant sofos. R. sudavus pirmąjį smūgį į veidą jis, kai sėdėjo nugriuvo atbulas ant pagalvės ir tada R. sudavė kitus smūgius jam jau gulint. Visų smūgių sudavimo metu jautė fizinį skausmą. Atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė sūnų R.. Policijai išvykus išsikvietė greitąją pagalbą, nes pradėjo stipriai svaigti galva. Kėdainių priėmimo skyriuje jam pasakė, kad yra kairėje pusėje skilę 2 ar 3 šonkauliai (tiksliai dabar negali pasakyti, neatsimena), ir stipriai sutrenkta galva. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks. Nori, kad sūnus būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 34-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 341/2022 (02), nurodyta, kad A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, odos nubrozdinimas kairės ausies srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 96-97).
Liudytojas K. R. parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais A. B. ir mama D. R., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena broliai R. B. ir R. R.. 2022-02-22 apie 17.30 val. išėjo pavedžioti šuns. Namuose tuo metu buvo mama su tėčiu, kurie virtuvėje gėrė alų. Kitame kambaryje buvo brolis R. B., o brolio R. R. namuose nebuvo. Jam vaikštant su šunimi netoli namo pamatė link jo atbėgančią mamą, kuri iš tolo šaukė, kad kviesti policiją, nes R. primušė tėvą. Jia iškart paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Su mama parėjęs į namus brolis R. pradėjo žodžiu pyktis su mama, kad ji išbėgo jo pakviesti. Nuėjęs į virtuvę pamatė ant sofos sėdintį tėvą. Tėvas nieko neaiškino, jis broliui R. sakė, kad iškvies policiją dėl to, kad jį sumušė. Atvykus policijai išgirdo, kaip tėvas pasakojo, kad R. jam sudavė kumščiu tris smūgius į veidą ir tris - keturis kartus į kairės ir dešinės pusės šonkaulius (b. l. 55-56).
Liudytoja D. R. parodė, kad 2022-02-22 dieną apie 17.00 val. grįžo į namus sūnus R. B., kuris kartu su jais gyvena. Grįžęs namo jis nuėjo į savo kambarį. Ji su sugyventiniu A. B. (gyvename kartu apie 25 metus) virtuvėje gėrė alų. Namuose buvo dar vienas sūnus K. R.. K. apie 17.30 val. išvedė į lauką šunį. Po kelių minučių į virtuvę atėjo R. ir pradėjo jai ir sugyventiniui A. sakyti, kad jam atsibodo nuolatiniai jų gėrimai. Tada tarp R. ir jo tėvo A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. paėmęs nuo stalo pusę butelio alaus jį išpylė. Sugyventinis labai dėl to supyko ir taip žodis po žodžio jie susipyko. Sugyventinis sėdėjo ant sofos ji tik pamatė kaip R. priėjo prie jo arčiau ir sudavė jam smūgį į veidą, po smūgio jis nuvirto ant lovos atgal ir R. toliau jam sudavė dar kelis smūgius į veidą (kiek sudavė tiksliai negaliu pasakyti). Ji norėjo juos išskirti, tačiau R. pasakė, mama nelįsk. Ji tada išbėgo į lauką ir pamatė sūnų K. ir pradėjo jam šaukti, kad kviestų policiją, nes R. sumušė tėvą. Ji nematė, kaip R. sudavė smūgius tėvui į šonkaulius, nes tuo metu buvo išbėgusi į kiemą. R. jos atžvilgiu jokių smūgių nesudavė. Atvykę policijos pareigūnai R. išsivežė. Kažkur apie 19.00 val. sugyventinis pasijuto blogai, jam pradėjo svaigti galva, dėl to jis išsikvietė greitąją pagalbą. Grįžęs iš ligoninės sugyventinis pasakė, kad jam yra lūžę šonkauliai ir stipriai sutrenkta galva (b. l. 61-62).
Alkotesteriu 2022 m. vasario 22 d., 19.20 val. R. B. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 76).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog R. B., 2022 m. vasario 22 d. apie 17.55 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė tris kartus į veidą ir keturis kartus į juosmenį savo artimam giminaičiui - tėvui A. B., taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies srityje, odos nubrozdinimą kairės ausies srityje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, tai yra padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – tėvą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo dėl nepateisinamos priežasties, prieš tėvą. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas 7 kartus, bausmės neatlikęs, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo nuo bausmės metu, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos priežiūros grupėje ir Priklausomybės ligų registre nėra (b. l. 115-129, 130-138, 143, 144). Teismas R. B. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Kaltinamasis R. B. naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė būdamas 7 kartus teistas, lygtinio paleidimo metu ir neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant (atsižvelgus į tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, civilinio ieškinio nėra), mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus tik griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra tikslinga, nes matyti, kad jam ankščiau paskirtos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios.
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
R. B. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu jam paskirtos dalies - 10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, prie 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies (10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo) pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį artimą minimaliam dydžiui ir paskirti subendrintą bausmę.
Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 8 kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs bausmės, lygtinio paleidimo metu), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam R. B. bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 22 d. 18.45 val. iki 2022 vasario 23 d. 15.15 val. (b. l. 88-92). Paleidus iš sulaikymo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-108), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo), prie 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 22 d. 18.45 val. iki 2022 vasario 23 d. 15.15 val. (viena para).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.