Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-14 · Civilinė byla Nr. e2A-42-260/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e2A-42-260/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01936-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-42-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01936-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.18.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4538-301/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. L. dėl įsiskolinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ 2020 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. liepos 1 d. patikslinusi, prašė teismo priteisti jai iš atsakovės D. L. 4 555,55 Eur negrąžintą kredito dalį, 266,69 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. gegužės 18 d., 1 938,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gegužės 18 d., 17 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 555,55 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos - 2024 m. liepos 11 d., 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 555,55 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 152 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas, turėtas rengiant procesinius dokumentus.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove vartojimo kredito gavėja D. L. 2019 m. liepos 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K186939554 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4820.50 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2367.50 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 17.00 proc.), 316.27 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. liepos 11 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovė nuo 2020 m. sausio 12 d. nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, Sutartis su ja buvo 2020 m. gegužės 18 d. nutraukta. Ieškiniu ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė D. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės D. L. 4 555,55 Eur negrąžintą kreditą, 266,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 9,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 316,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas pripažino nesąžiningais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiais ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K186939554 Bendrųjų dalių sąlygų 5.4. ir 5.11 punktus, susijusius su tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimu.

5. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės ieškinio priedai (žyminio mokesčio kvitas, atstovavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantys patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos, vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos, vartojimo kredito suteikimą patvirtinantis išrašas, raginimas ir pranešimas bei jų išsiuntimą patvirtinančių lydraščių kopijos, tarpininkavimo mokesčio skaičiuoklė) liudija, kad ieškovė su atsakove 2019 m. liepos 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K186939554 (toliau - sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 4 820,50 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 367,50 Eur palūkanas, 316,27 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida). Sutartimi buvo nustatyta 17 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, į ieškovės raginimus atsiskaityti nereagavo, todėl ieškovė, 2020 m. gegužės 13 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovės paskaičiavimu atsakovė liko skolinga ieškovei 4 555,55 Eur negrąžinto kredito dalį, 266,69 Eur mokėjimo palūkanas, 1 938,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, bei į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, konstatavo, jog atsakovė pažeidė prievolę, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl negražinto kredito dalies.

7. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisimo teismas nurodė, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 17 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.

8. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 266,69 Eur mokėjimo palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020 m. gegužės 18 d., priteisimo, teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 17 procentų, todėl šias palūkanas laikė mokėjimo palūkanomis. Nurodė, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. liepos 11 d., o sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 18 d., todėl ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (266,69 Eur) laikė pagrįstu ir tenkintinu.

9. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1 938,40 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,40 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 316,27 Eur. Šis mokestis pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovės mokamas nepriklausomai nuo to ar ji tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėjo, kad 316,27 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 7 504,27 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4 820,50 Eur kreditas + 2 367,50 Eur palūkanos + 316,27 Eur tarpininkavimo mokestis). Todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės tarpininkavimo mokestį teismas tenkino iš dalies, priteisė 316,27 Eur tarpininkavimo mokestį.

10. Teismas nurodė, Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Todėl teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

11. Iš tarp šalių sudarytos sutarties 5.3 ir 5.4 punktų teismas nustatė, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Todėl laikė, jog vien tai, kad šalys sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu, nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Nurodė, kad priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 1 622,13 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkino.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis ir jos paskaičiavimas yra numatytas Vartojimo kredito bendrosiose (standartinėse) sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams. Kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 ir 5.3 punktų sąlygos yra neaiškios. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Todėl teismas laikė, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (nuo pradžių).

13. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti jai iš atsakovės 9,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas nurodė, kad toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog, kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentavo, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl ieškovės prašymą priteisti 9,36 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) tenkino, o prašymą priteisti 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės prašymą priteisti jai iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkino.

15. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatęs, kad ieškovė patyrė 352 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 152 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta 76 procentų ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 6 770 Eur, priteista suma 5 147,87 Eur), teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos 267,52 Eur (352 Eur x 76 procentų) bylinėjimosi išlaidos.

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti jai iš atsakovės D. L. 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d.; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovės D. L. 352 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių dalį ieškovė prašo palikti nepakeistą ir priteisti jai iš atsakovės D. L. 275 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

17. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 11 d.), turėjo būti tenkintas. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2024 m. liepos 11 d. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei tarp šalių sudarytos sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2367,50 Eur. Ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinusi vieningai formuojamą teismų praktiką ieškovė, atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB, o paskolos davėjas suteikia nurodymus operatoriui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir operatorius savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, kaip tai nustato įstatymas. Tokiu atveju paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus tikisi gauti pelno (palūkanų). Ieškovė reikalavo priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024­ m. liepos 11 d. Ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Tačiau ieškovės teismui teiktose sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai bei tai aiškiai atsispindi teismui pateiktame priede atsispindinčiame mokėjimų grafike, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. liepos 11 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 11 d.

2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18. Atsakovė D. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė D. L. 2019 m. liepos 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K186939554, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 820,50 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. liepos 11 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 367,50 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 17 proc.), 316,27 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai 2020 m. gegužės 18 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį ir 2020 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės D. L. 4 555,55 Eur negrąžintą kreditą, 266,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 9,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 316,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas pripažino nesąžiningais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiais ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K186939554 Bendrųjų dalių sąlygų 5.4. ir 5.11 punktus, susijusius su tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimu.

21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir prašo, panaikinus šią sprendimo dalį, priteisti jai iš atsakovės D. L. 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 555,55 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, prašo šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jai 352 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia tik dėl apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jai negautas pajamas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Apeliantė (ieškovė) prašė priteisti jai iš atsakovės 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 11 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmetė, nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir detalaus paskaičiavimo, nes reikalavimą išdėstė nurodydama tik nuostolių skaičiavimo būdą (procentais nuo nesumokėtos sumos). Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

23. Iš byloje esančių įrodymų (ieškovės pateikto vartojimo kredito grąžinimo grafiko) nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 17 proc. metinių palūkanų normą. Sutarties nutraukimo metu atsakovės negrąžinto kredito suma sudarė 4 555,55 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Atsakovei pažeidus vartojimo kredito sutartį, Sutartis 2020 m. gegužės 18 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Todėl, remiantis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais duomenis ir vartojimo kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis, kuriose nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2367,50 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

28. Ieškovės reikalavimas priteisti 17 metinių palūkanų procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 555,55Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 11 d.) laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteistina po 17 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gegužės 18 d. nuo 4 555,55 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d.

29. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl, patekinus ieškovės apeliacinį skundą, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės papildomai po 17 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gegužės 18 d. nuo 4 555,55 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d.

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad jai turi būti priteistos visos jos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei ne reikalautą 1938,40 Eur, bet tik 316,27 Eur tarpininkavimo mokestį, taip pat netenkino reikalavimo priteisti 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 555,55 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių apeliacinio skundo ieškovė nepadavė.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 352 Eur (152 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovei priteisė 267,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pripažintina, kad jos reikalavimai patenkinti 85 procentais. Todėl proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jai priteistinos 300 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos. Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 267,52 Eur bylinėjimosi išlaidos, ši suma, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidintina iki 300 Eur.

33. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė patyrė 275 Eur (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 275 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir papildomai priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, po 17 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gegužės 18 d. nuo 4 555,55 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 11 d., taip pat iki 300 Eur (trys šimtai eurų) padidinti iš atsakovės ieškovei priteistas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 275 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas