Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno m. apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12211-2017-0 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1978-03- 24 Trakų r. teismo pagal BK 250 str., 146 str. 2 d., 42 str. - 3 m. laisvės atėmimo;

2) 1981-06-25 Kaišiadorių r. teismo pagal BK 146 str. 2 d. -1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3) 1983-09-08 Kaišiadorių rajono teismo pagal BK 246 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo;

4) 1984-10-04 Katino m. Lenino r. teismo pagal BK 146 str. 3 d. - 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, galutinė bausmė - 5 m. laisvės atėmimo;

5) 1990-12-27 Kaišiadorių rajono teismo pagal BK 90 str. 3 d.- 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 1994-09-26 Alytaus r. apyl. teismo pagal BK 90 str. 4 d. - 8 m. laisvės atėmimo, pripažįstant ypatingai pavojingu recidyvistu, galutinė subendrinta bausmė - 9 m. laisvės atėmimo;

7) 2002-09-10 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 246 str. 5 d. - 7 m. laisvės atėmimu, galutinė subendrinta bausmė - 8 m. laisvės atėmimo;

8) 2010-09-13 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 152 str. 1 d. - 2 m. laisvės apribojimo bausme,

9) 2013-11-18 Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d. 9 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. 2d.8p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2014-12-11 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-02-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo nepilnametės dukters Ž. J. atžvilgiu, tai yra rankomis suėmė jai už galvos ir pasuko į šoną, ir taip nukentėjusiajai savo šeimos narei dukrai Ž. J. sukėlė fizinį skausmą.

Jis gi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-02-23 apie 14:30 val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo nepilnametės dukters Ž. J. atžvilgiu, tai yra rankomis suėmė ją už pečių ir kelis kartus papurtė, ir taip nukentėjusiajai savo šeimos narei dukrai Ž. J. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiomis veikomis jis padarė nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas A. J. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine A. S., Ž. J. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ten ji apgyvendinta pradėjus šį ikiteisminį tyrimą. Sugyventinės dukra D. S. su šeima yra išvykusi gyventi į Angliją, šiuo metu išvykusi ir ten nuo 2017-06-29 gyvena A. dukra D. S., jie su dukromis bendrauja internetu. Ž. kartais atvažiuoja pas juos, bet jis stengiasi su ja nebendrauti, kad išvengti bet kokio konflikto, jos atsiprašė, ji sakė, kad atleido ir nori grįžti į namus. 2017-02-22 jis iki pietų dirbo, malkavo, po to pas draugą A. V. išgėrė butelį 0,7 litro talpos degtinės ir grįžo namo. Jam grįžus, namuose nieko nebuvo, jis iš karto nuėjo į kambarį ir užmigo. Apie 16-17 vai. grįžo dukra Ž. su dviem draugėmis - jo draugo V. K. dukromis P. ir E. Jų namo dalyje yra vienas didelis kambarys, pertvertas pertvara. Mergaitės atėjusios į kambarį pradėjo triukšmauti, taip jį prikeldamos. Jis prabudęs liepė joms baigti triukšmauti ir eiti į lauką ir kalbėtis. Visos trys merginos, kaip matė, buvo neblaivios. Ž. jam pasakė "ką tu čia stumi", jis atsakė, kad nieko nestumia ir liepė eiti į lauką. Tarp jo su Ž. kilo konfliktas, Ž. atsikalbinėjo. Konflikto metu jis pastūmė Ž., paimdamas už peties, nuo savęs, galėjo būti, kad rankomis suėmęs jai už galvos suktelėjo į šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smūgių nesudavė. Ž. su draugėmis išėjo iš namų, kiek žino, apie tai kas įvyko papasakojo sugyventinei A. Jis gal ir kažką dar griežčiau sakė Ž., bet dabar neprisimena, praėjo nemažai laiko, be to, minėtą dieną buvo neblaivus. Sekančią dieną, galimai 2017-02-23, apie 14.30 val. jis vėl buvo išgėręs, grįžus iš kažkur Ž., jie vėl sukonfliktavo, gali būti, kad jis paėmęs už pečių ją kelis kartus papurtė, taip sukeldamas fizinį skausmą, bet jam atrodė, kad tai padarė nestipriai. Konflikto su Ž. metu namuose buvo ir D. S., ji kažką rėkė ant jo, todėl liepė joms eiti pas močiutę. Jis buvo supykęs, kad sugyventinės nepilnametės dukros visai nesiskaito su juo, jam prieštarauja, neklauso, todėl, nebežinodamas, ką daryti, taip pasielgė. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, kaip jau minėjo, Ž. atsiprašė, jie susitaikė. Prašo, esant galimybei, taikyti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jis sutinka, kad jam būtų skiriamas laisvės apribojimas (83-84, 90).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji nepilnametė Ž. J. parodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), namas perskirtas į dvi dalis. Vienoje pusėje gyvena jie, t. y. tėtis A. J., mama A. S., sesė L. J., gyveno ir ji. Kitoje namo pusėje gyvena J. 2017 m. vasarį ji iki 22 d. buvo išvykusi į Jonavą pas seserį D. S., dažnai vyksta pas ją. 2017-02-22 ryte traukiniu grįžo į mokyklą, buvo visose pamokose, po pamokų autobusu su drauge P. K. grįžo namo į (duomenys neskelbtini) k. Namuose rado sesę L. Po kiek laiko grįžęs neblaivus tėtis A. priėjęs prie draugės P. ją apkabino, pasakė, kad čia jo kaimyno duktė, kad ją gerbia, o jai pareiškė, kad turės pokalbį, ji atsakė, kad gerai. Tėtis vėl kažkur išėjo, o ji išėjo pas P. Pabuvusi pas P. apie tris valandas, su P., jos sese E. K. grįžo į namus. Lovoje gulėjo tėtis, jos atsisėdusios ant lovos pradėjo kalbėtis. Tėčiui galimai tai nepatiko, jiedu apsižodžiavo. Tėtis papriekaištavo, kad jos rėkauja, ji nieko neatsakė. Joms toliau kalbantis, priėjo tėtis A., tuo metu jos draugės ją paslėpė po antklode ir tėčiui pasakė, kad ji išėjo į lauką. Tėtis nuėjo į virtuvę prie lango laukti ir pasakė „ta suka grįš". Jos draugėms atsisėdus, priėjęs tėtis atitraukė antklodę, kuria ji buvo uždengta, ir agresyviai pasiteiravo kas jai yra, ji atsakė, kad nieko. Tėtis toliau „burbuliavo" ir nuėjo prie savo lovos, po 2-3 minučių tėtis grįžo prie jos agresyviai nusiteikęs, rankomis jai paėmė už galvos ir pasuko į šoną, jai skaudėjo, ji apsiverkė, draugės ją uždengė ir liepė tėčiui prie jos nelįsti. Jis dar mėgino ją paliesti, tačiau draugės neleido. Tada P. sesei E. jos tėtis suėmė rankomis už kaklo ir liepė joms pasitraukti, ji pati šio fakto nematė, jai pasakė P. ir apsiverkusi E. Tėtis nueidamas nuo jų pasakė: „minkit nachui, kad aš čia jūsų daugiau nematyčiau", pasakęs, kad daugiau čia jos negyvens, atsigulė. Jos dar truputį pasėdėjo ir nusprendė palaukti mamos. Tėtis šokęs iš lovos pasakė: „Jūs dar čia". Ji pasižiūrėjo į jį, jis agresyviau pasižiūrėjo į ją. Kai ji pasakė, kad jos lauks mamos, tėtis norėjo ją pulti, t. y. tarsi bėgti link jos, tačiau ji išbėgo į lauką, tėtis ją vijosi. Nubėgdama girdėjo tėtį sakant „šliurės, nepareikit namo". Ji su draugėmis vaikščiojo lauke kol grįžo mama, kuriai viską papasakojo, mama pasakė, kad tėtis girtas, bet su juo pasikalbės. Grįžusios su mama namo, tėtį rado dar girtesnį, mama pradėjo ant jo rėkti, tačiau jis neragavo. Vėliau ji iki namų palydėjo drauges, o mama su tėčiu barėsi, grįžusi nuėjo miegoti. Tą vakarą tėtis daugiau prie jos nelindo, o ji visą vakarą verkė. Ryte tėčio nerado, mama jau buvo darbe, sesė buvo mokykloje, nes jos. autobusas važiuoja anksčiau negu jos. Ji susiruošė į mokyklą atėjus draugei P., abi išvyko į mokyklą. Ji mokykloje buvo užtinusi, nes visą vakarą verkė, pastebėjusi auklėtoja N. pasiteiravo, kaip ji jaučiasi, tačiau ji pasakė, kad jai viskas gerai. P. jai liepė nueiti pas socialinę pedagogę, ji nuėjusi jai viską papasakojo, kuri sakė pakalbėsianti su mama, buvo nuvykusi pas mamą į darbą. Iš mokyklos tą dieną grįžo autobusu apie 14.30 val. su sese D. S. ir drauge P. Namuose vėl rado girtą tėtį A. Jis gulėjo ant lovos ir lyg miegodamas žiūrėjo televizorių. Ji norėdama persirengti nuėjo prie spintos, tačiau tėčiui nepatiko, kad garsiai atsidarė spintos durys, jis paklausė: „kas čia?", ji paklausė kas yra, tuomet tėtis šoko iš lovos, eidamas link jos pasakė, kad ji daugiau su juo taip nekalbės, priėjęs rankomis suėmė už pečių ir kelis kartus papurtė, jai tuo metu skaudėjo. D. S. pradėjo šaukti ant tėčio, klausė, ko jis lenda prie jos. D. pradėjus šaukti ant tėčio, jis ją paleido ir toliau barėsi su D. Nueidamas nuo jų tėtis sakė „jūs pydersos, dar aiškinsite mano namuose" ir liepęs "mauti" gyventi pas močiutę ant kalno, nuėjo gulti. Ji truputį apsitvarkė namuose, sesę D. palydėjo iki autobuso, važiuoti į bendrabutį ir nuėjo pas draugę P. Sulaukusi mamos, jai viską papasakojo. Tėtis visą vakarą girtas miegojo. Ji tą vakarą nuėjo anksti miegoti, mama su tėčiu nepakalbėjo, nes jis girtas miegojo. Daugiau incidentų su tėčiu nebuvo, nes ji penktadienį išvažiavo į Jonavą pas seserį, kur prabuvo visą savaitgalį ir pirmadienį grįžo į mokyklą. Tėtis kažkurią savaitės dieną, tiksliai negali pasakyti kurią, liepus mamai jos atsiprašė. Tą savaitę ji gyveno namuose, bet su tėvu nebendravo, o nuo kovo 3 d. apsigyveno bendrabutyje. Ant jos kūno buvę paraudimai tose vietose, kur tėtis buvo suėmęs, matėsi tik tą dieną (11- 13).

Liudytojos A. S. ikiteisminiame tyrime parodymu, A. J. yra jos sugyventinis. Kartu yvena apie 17 metų, veda bendrą ūkį, augina dvi bendras dukras Ž. ir L. J. Atsimena, kad vasario 22 ar 23 d. apie 20 val. grįžus iš darbo ir išlipus iš mikroautobuso Ž. su draugėmis P. ir E. K. laukė sustojime, Ž. verkė, sakė, kad tėtis ją apšaukė, jie apsižodžiavo ir susistumdė, nesakė, kad tėtis būtų sudavęs smūgius, ant jos kūno ir veido jokių smurto žymių nesimatė. Taip pat sakė, kad A. kažką padarė E., kažką sakė, kad už palaidinės paėmė ar kažką panašaus. Pati E. jai nieko nesakė. Jos visos keturios parėjo namo, einant nei E., nei P. niekuo nesiskundė. Po to E. su P. nuėjo namo. Grįžus A. miegojo, tą dieną jis dirbo miške, grįžo namo išgėręs ir nuėjo miegoti. Prieš šį įvykį Ž. buvo išvažiavusi pas seserį į Jonavą, kur praleido apie porą savaičių, sakė turinti atleidimą nuo pamokų, ji su A. patikėjo. Kai mokytoja pasakė, kad nėra jokio atleidimo, o Ž. nelanko pamokų, ji su A. sunerimo. Įvykio dieną, ryte, Ž. grįžo iš Jonavos ir buvo pamokose, po pamokų grįžo namo, A. Ž. pasakė, kad reikės pasikalbėti apie pamokų praleidimus, kuomet jis išsiblaivys. Ji su A. kalbėjosi ryte, prieš išeidama į darbą, taip pat yra kalbėjosi su A. seserimi O. J., gyvenančia to paties namo kitame gale. O. jai sakė, kad mergaitės tikrai labai garsiai triukšmavo, sakė, siaubas kas darėsi jų namuose. A. jai sakė, kad mergaitės labai triukšmavo ir trukdė miegoti, todėl jis truputį susistumdė su Ž. Konfliktas tarp Ž. ir A. vyko tik vieną dieną. Ž. paskutiniu metu pasidarė nekontroliuojama, atsikalbinėja, meluoja, nieko namuose nesitvarko, nebūna namuose, visas dienas praleidžia pas P. ir E. Ž. šiais metai mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, prieš, tai mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kol Ž. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jokių problemų su ja nebuvo, mokėsi labai gerai, nepraleisdavo nė vienos pamokos, lankė įvairius būrelius. Šiais metais Ž. pradėjo praleidinėti pamokas ir meluoti, kad būna pamokose, nors iš tikrųjų nebūna, važiuoja pas seserį į Jonavą žiūrėti sesers vaikų. Ž. pamokų metu gyvena (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, parvažiuoja namo tik pasiimti maisto ir pas P., namuose beveik nebūna. Iš mokyklos nėra gavę nusiskundimų dėl Ž. elgesio, tik klasės auklėtoja sakė, kad praleista daug pamokų. Anksčiau Ž. labai gražiai ir gerai sutardavo ir bendraudavo su A., tačiau viskas pasikeitė kai ji išėjo mokyti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Paskutiniu metu Ž., P. ir E. pradėjo išgėrinėti, A. sakė matė ją rūkant, tačiau pati Ž. tai neigia (18-19).

Liudytoja nepilnametė P. K. ikiteisminiame tyrime apklausta (apklausta filmuojant bei dalyvaujant tėvui) parodė, kad Ž. J. pažįsta, ji jos geriausia draugė. 2017-02-22 jos susitiko, galimai buvo ir jos sesė E. Pirma buvo pas ją, tada nuėjo pas Ž., ten dar buvo Ž. sesė L., jos tėtis miegojo. Jos sėdėjojo kai Ž. nuėjo į spintą pasiimti rūbų, jos tėtis atsikėlė ir pradėjo rėkti, Ž. atbėgo pas jas, jos ją paslėpė po paklode ir jos tėčiui pasakė, kad ji išėjo į tualetą, tada tėtis nuėjo į virtuvę, jis suprato, kad Ž. paslėpta, nes jos sėdėjo ir žvengė, atėjęs stipriai nutraukė nuo Ž. paklodę. Ž. tėtis buvo neblaivus. Ž. buvo atsirėmusi į sieną, o tėtis suėmė jai už kaklo ir pasuko į šoną, Ž. pradėjo verkti, o jis vėl nuėjo į lovą atsigulti. Kai L. pradėjo rėkti ant tėčio, jis vėl atėjo. E. užstojo Ž., o tėtis suėmė E. už kaklo ir suspaudė, liepė pasitraukti, nes bus blogai. Kai ji užstojo Ž., jis nuėjo pas kaimynus, prieš tai joms pasakęs, kad jei dar pamatys, užmuš. Jos visos keturios, t. y. ji, L., E. ir Ž. nuėjo pas Ž. močiutę, ši pasakė nekviesti policijos. Kiek pabuvusios pas močiutę, nuėjo atgal pas Ž. Joms grįžus, Ž. tėčio nebuvo namuose, po kurio laiko jis grįžęs išvadino Ž. visokiais necenzūriniais žodžiai ir norėjo užtvoti, bet susilaikė. Jos nuėjo pasitikti grįžtančios iš darbo Ž. mamos, jai grįžus, papasakojo kas įvyko, mama pasakė nekreipti dėmesio, sakė, kad viską sutvarkys. Jos grįžo pas Ž. ir kurį laiką pabuvo. Dar pagąsdino Ž. mamą, kad paskambino į policiją ir vaikų teises, mama Ž. išvadino beprote, sakė, kad taip net nebuvo. Ž. nuėjo miegoti, ji su E. dar pabuvo kol Ž. užmigo ir išėjo. Po to, kai tėtis suėmė Ž. ir jos seseriai už kaklo, nei pas vieną, nei pas kitą jokių žymių nebuvo. Kitą dieną taip pat buvo susitikusi su Ž. mokykloje. Toje pačioje mokykloje mokosi ir vyresnė Ž. sesuo D. Jos papasakojo D., kas įvyko ir po pamokų visos grįžo pas Ž. į namus. Grįžus jos tėtis paklausė: „kas čia atėjo?" Ž. atsakė kad ji ir normaliai paklausė kas yra, tuomet atėjęs neblaivus atėjo Ž. tėtis kodėl Ž. dar neišsikraustė, Ž. atsakė, kad čia dar jos namai. Tėtis norėjo Ž. užtvoti, tačiau D. jį sulaikė ir pastūmė. Ji nelabai prisimena, bet jai atrodo, kad tėtis buvo paėmęs Ž. už gerklės (22-23).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas V. K. parodė, kad E. ir P. K. yra jo dukterys. Ž. J. - dukters P. geriausia draugė, jos mokosi toje pačioje mokykloje. Ž. gyvena bendrabutyje, kai grįžta į namus, ateina pas juos. Šį visą savaitgalį Ž. praleido jų namuose. A. J. pažįsta, nėra draugai, tačiau pabendrauja. Dienos negali pasakyti, grįžęs iš darbo namuose rado P. ir Ž., pastaroji labai verkė, jo žmona ją ramino. Ž. daugiau bendravo su žmona, ką jos kalbėjosi, nežino. Jo dukra jam sakė, kad Ž. primušė tėtis. Daugiau apie Šį įvykį sužinojo tik dukters apklausos metu, negirdėjo, kad A. buvo sugriebęs jo dukrai E. už kaklo, nei E., nei P. jam nieko nesakė. Jo mergaitės mokosi gerai, nesiskundimų dėl pamokų lankymo neturi (b. l. 26).

Ikiteisminiame tyrime liudytojos G. K. parodymu, P. ir E. jos dukros. P. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje, E. - (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje. Mergaitės mokosi normaliai, E. lanko daug būrelių, su jomis problemų neturi. Ž. J. P. geriausia draugė, jos pažįstamos nuo paruošiamosios klasės. Mergaitės kartu užaugo, viena be kitos negali, yra neišskiriamos. Dienos neatsimena, su vyru V. grįžusi po darbo rado namuose verkiančią Ž., ji pasakė, kad tėtis A. ją sumušė, smaugė, o ji pabėgo iš namų. Ž. buvo labai išsigandusi, ji apsikabinusi Ž. guodė, jokių žymių ant jos kūno nepastebėjo. Daugiau nei Ž., nei dukros nieko nesakė. Tą dieną Ž. išėjo namo, nes iš darbo turėjo grįžti mama, norėjo papasakoti mamai kas įvyko, tačiau, kaip suprato, mamai tai nelabai rūpėjo. Praėjus nemažai laiko nuo tos dienos, dukros jai papasakojo kas įvyko tą dieną, nenorėdamos jos jaudinti, anksčiau sakyti nenorėjo. Nepasakys, kaip tiksliai mergaitės jai pasakojo tos dienos įvykius, kadangi tikrai neatsimena, tačiau mergaitės sakė, kad Ž. tėvas smurtavo prieš ją ir kažkaip prieš jos dukterį, kaip smurtavo, neatsimena, gal pastūmė, dabar neatsimena, kurią dukterį - ar P., ar E. Po šio įvykio jos mergaitės labai išsigandusios, E. net bijo grįžti namo. Ji pati labai bijo dėl savo mergaičių, bijo dėl jų saugumo, todėl nesutinka, kad jos dukra E. būtų apklausiama. E. ir pati nenori būti apklausiama, todėl nevers jos duoti parodymų. Ž. irgi vengia grįžti namo, apsilanko pas juos svečiuose ir grįžta į bendrabutį. Mato, kad Ž. yra labai skaudu, po šio įvykio ji tapo uždaresnė, jai labai įstrigo Ž. žodžiai, kuomet ji ją apsikabino, ji pasakė, kad jos mama niekada nėra taip apsikabinusi (b. l. 29-30).

Liudytojos R. P. parodymu ikiteisminiame tyrime, ji Kaišiadorių socialinių paslaugų centre dirba socialine darbuotoja. Nuo 2016-04-01 ji yra A. S. ir A. J. šeimos socialinė darbuotoja. Ši šeima jau daugybę metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes šeimoje anksčiau buvo girtaujama, nustatyta vaikų nepriežiūra. Šeimoje lankosi į savaitę kartą arba du, tačiau ne visada randa juos namuose, nes A. dirba UAB (duomenys neskelbtini), A. dirba visuomenei naudingus darbus Žiežmariuose, registruotas darbo biržoje, jauniausioji dukra L. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, Ž. - (duomenys neskelbtini) mokykloje kartu su seserimi D. D. yra A. dukra iš pirmos santuokos. Ž. ir D. gyvena mokyklos bendrabutyje, namo grįžta pasiima maisto. Per metus laiko, kol ji yra šeimos socialinė darbuotoja, nėra gavusi jokios informacijos apie šeimoje buvusius girtuokliavimus ar fiksuotus kitokius pažeidimus. A. buvo ištekėjusi, vėliau išsiskyrė, dabar gyvena su A. Kai ji nuvažiuoja, namuose visada tvarkinga, šilta, visada yra maisto, vaikai aprūpinti visomis priemonėmis, apie vaikų elgesį iš mokyklų nėra gavusi jokios neigiamos informacijos, nei dėl nepriežiūros, nei dėl ko kito. A. yra teistas, tačiau visada geranoriškai bendrauja, jį labai retai randa namuose, nes jis dirba visuomenei naudingą veiklą, pas kaimynus, uždarbiauja, jis pats pasirūpina malkomis žiemai. Abudu sutuoktiniai linkę bendrauti, visada įsileidžia į namus. Niekada nėra mačiusi A. ar A. neblaivių. A. santykiai su L. geri, tačiau po galimo smurto atvejo vasario mėnesį, A. vengia bendrauti su Ž., sakė nenorintis turėti problemų. Ž. yra užsispyrusi, turi savo charakterį, paauglystės laikotarpis ir maištavimas šiuo metu akivaizdžiai matosi, ne kartą yra pastebėjusi Ž. atsikalbinėjimą mamai. Tėvai jai yra sakę, kad Ž. negrįžta naktimis, vartoja alkoholį, rūko, tačiau ji pati to nėra mačiusi. Apie šį įvykį ji kalbėjosi su A., jis pasakojo, kad grįžęs iš darbo miegojo, namo grįžo Ž., P. ir draugė, jos pradėjo kelti sąmyšį, rėkavo, triukšmavo ir prikėlė iš miegų. Jis išvarė mergaites iš namų, liepęs eiti laukan ir rėkauti. Triukšmą, kurį kėlė mergaitės, girdėjo ir jo sesuo O. J., gyvenanti tame pačiame name. Ji pati po šio įvykio bendravo su A. seserimi, ji sakė girdėjusi, kad mergaitės tikrai garsiai triukšmavo, girdėjo, kad atsikėlė A. bandė jas tramdyti ir tildyti, tačiau ji pati nieko nematė, nes yra sena, sunkiai vaikšto ir beveik visą laiką praleidžianti lovoje. Po šio įvykio buvo nuspręsta apie tai pranešti policijai. A. buvo nurodyta registruotis darbo biržoje, rekomenduota psichologo konsultacija. Šiuo metu nepastebėjo jokių smurto požymių šeimoje (b. l. 33-34).

Ikiteisminiame tyrime 2017-03-08 Ž. J. paaiškinimu, nuo rugsėjo mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvena bendrabutyje, namo grįžta savaitgaliais. Su mama, šiuo metu ir su tėčiu, sutaria gerai. Vasario 23 d. turėjo konfliktą su tėčiu, t. y. grįžusi iš Jonavos iš tėčio išgirdo, kad turės pokalbį. Ji išėjo pas draugę, vakare grįžusi nuėjo prie spintos kambaryje, kur tėtis miega, spintos durys garsiai sutreškėjo. Tėtis buvo išgėręs, kaip jis išgėręs - geriau netriukšmauti. Jam nepatiko, kad ji spintą atidarė per garsiai, jam paklausus „kas čia“, galimai buvo ir jos kaltės, nes ji gan įžūliai pasakė „kas yra“, jis supyko, atsikėlęs iš lovos priėjo ir jie apsistumdė. Savijauta buvo gera, tik kad yra jautri viskam, todėl apsiverkė, gal ir dėl to, kad susipyko ir buvo negražiai pavadinta. Mano, kad gali būti ir još kaltės, kad išprovokavo jį, nes žinojo, kad girto kibinti nereikia. Tėtis jos gražiai atsiprašė, jie kalbėjosi, jis sakė, kad trečio karto daugiau nebus, kalbėjo nuoširdžiai ir ji juo tiki, viskas susitvarkė, bendrauja, kalbasi, galbūt bendrauja artimiau nei seniau (t l, b.l. 3).

Byloje esantys duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl pripažintini įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-02-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo nepilnametės dukters Ž. J. atžvilgiu, tai yra rankomis suėmė jai už galvos ir pasuko į šoną, ir taip nukentėjusiajai savo šeimos narei dukrai Ž. J. sukėlė fizinį skausmą.

Jis gi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-02-23 apie 14.30 val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo nepilnametės dukters Ž. J. atžvilgiu, tai yra rankomis suėmė ją už pečių ir kelis kartus papurtė, ir taip nukentėjusiajai savo šeimos narei dukrai Ž. J. sukėlė fizinį skausmą.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( dvi nusikalstamos veikos) kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamasis A. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 96).

Skirdamas A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 75), teistas, bausmę atlikęs, nebaustas administracine tvarka (b. l. 72), neturi nuolatinio darbo. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neigiamų atsiliepimų apie A. J. elgesį ir gyvenimo būdą nėra gavusi (b. l. 79).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis, skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo už padarytas nusikalstamas veikas, šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Taikytinas BK 63 str. 1 d. 3 d. skiriant subendrintą bausmę (taikant visišką bausmių subendrinimą), ir 64¹ straipsnis, kuriuo paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas – 1 mėnesį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei skirti 5 MGL (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismo vertinimu, yra tikslingas ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

pripažinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

pagal LR BK 140 str. 2 d. (nusikalstama veika padaryta 2017-02-22) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;pagal LR BK 140 str. 2 d. (nusikalstama veika padaryta 2017-02-23) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, A. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimą; įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti 1 (vieną) mėnesį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei skirti 5 MGL (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Teismo Baudžiamojo Įsakymo įsiteisėjimo.

Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

A. J. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

7. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.