Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-21 · Administracinė byla Nr. I-698-583/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
I-698-583/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00320-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
R. N., G. N.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-698-583/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00320-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2013 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams R. N. ir G. N. dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 925,04 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodoma, kad 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriais už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta privaloma vietinė rinkliava, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovams vietinė rinkliava skaičiuota laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2012-12-31. Pagal viešajame registre fiksuotus įrašus, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas pagal nuosavybės teise priklausančio buto plotą ir pagrindinę objekto naudojimo paskirtį.

2013 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjo prašymas reikalavimo sumą sumažinti iki 427,54 Lt, nes dalį įsiskolinimo sumokėjo atsakovė R.N.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė R. N. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.l. 25) nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. pareiškėjui sumokėjo 497,50 Lt, tai yra pusę vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo. Nurodė, kad santuoka su G. N. nutraukta 2011 m. kovo 16 d., bendro ūkio su juo neveda, viena augina nepilnametę dukrą bei prašo bylą dėl įsiskolinimo jos atžvilgiu nutraukti.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (b.l. 34; 39)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Prašymas tenkintinas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (2007-03-29 Nr. T2-80), pakeitimas (2008-12-23 Nr. T2-426), pakeitimas (2010-05-06 Nr. T2-114), nuostatai (aktuali redakcija) (2010-11-25 Nr.T2-330), pakeitimas (2011-10-27 Nr. T2-345), pakeitimas (2012-03-29 Nr. T2-86), pakeitimas (2012-07-26 Nr. T2-200), pakeitimas (2012-10-23, Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 9-10), todėl atsakovai pagal Nuostatų 3 punktą, įvardijamu laikotarpiu yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinio tarifo) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, t.y. 3.44 Lt metams už nekilnojamojo daikto bendrojo ploto kvadratinį metrą. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu <...> (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), tačiau sutinkamai su CK 6.6 straipsnio 8 dalimi kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės šio skolininko atžvilgiu. Tokiu atveju kreditorius iš šio bendraskolio nebegali reikalauti įvykdyti likusios prievolės dalies (CK 6.129 str. 6 d.). Solidarumo atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas, o sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kurį rašytinį dokumentą, kuriame atsispindi kreditoriaus valia, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, ir kiti duomenys (įvykdymo data, vieta, įvykdymas visiškas ar dalinis, etc.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2013 m. balandžio 16 d. pareiškėjui sumokėjo 497,50 Lt vietinės rinkliavos dalį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b.l. 26). Pareiškėjas 2013 m. balandžio 19 d. rašte Nr. (1.10)-LR-578 (b.l. 21) nurodo, kad dalį įsiskolinimo, tai yra 497,50 Lt sumokėjo būtent atsakovė R. N. ir neprieštarauja, kad likusi įsiskolinimo dalis būtų priteista ir bendrasavininkio G.N. Taigi, kreditorius, šiuo atveju pareiškėjas, aiškiai išreiškė valią atsisakyti prievolės solidarumo, todėl likusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo dalis, tai yra 427,54 Lt priteistina iš atsakovo G. N.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

n usprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovo G. N. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 427,54 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas