- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-7539-992/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06838-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- K. M.
- Kategorijos
- 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje antrame kurse, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 11 d., apie 16.01 val., A.Goštauto g. – J.Jasinskio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMX 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant pėsčiųjų salelės. Eismo įvykio metu sugadino savo automobilį, kelio bortelį ir kelio dangą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, už ką jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sutinka duoti paaiškinimus, savo kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo su draugais bendrabutyje, vėliau susitiko aikštelėje prie mokyklos. Su M. B. sėdo į automobilį, kad nuvažiuotų į parduotuvę. Važiuojant keliu suko į dešinę pusę ir staiga automobilį išmetė prie bortelio, kadangi sprogo padanga. Išlipę apžiūrėjo automobilį, jokių tepalų nematė, buvo tik ratas sprogęs. Išsigando, pasimetė, nes pravažiuojantys automobiliai nuolat signalizavo, todėl paskambino draugui Edmundui, kad jis padėtų patraukti automobilį, kuris stovėjo šonu, užtvėręs kelią. Toje kelio vietoje įvažiavimas siauras, sukant į dešinę buvo mažai vietos, nes jo automobilis užtvėrė kelią, bet dar buvo galima pravažiuoti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad mokosi Automechanikų mokykloje, ji yra Geležinio Vilko gatvėje ir iš mokyklos galimai važiavo Goštauto gatve, arčiau upės. Kadangi su draugais patys yra mechanikai, apžiūrėjo automobilį, tačiau tepalų nematė. Jo automobilio bamperis nebuvo ant bordiūro, automobilis stovėjo labiau šonu. Paaiškino, kad tepalai automobilyje yra karteryje, automobilio dugninėje dalyje, o BMV automobilyje karteris yra po vairo stiprintuvu, maždaug 30 cm aukštyje ir jo neįmanoma lengvai pradurti, kad tepalai išbėgtų, tam reikia sugadinti vairo mechanizmą ir tada tik galėtų būti pramuštas karteris. Jo automobiliui karterio apsaugą atlieka vairo mechanizmas, vairo stiprintuvo nėra, kitos apsaugos taip pat nėra. Nutempus automobilį į aikštelę, nuėjo paimti atsarginį ratą ir jį su E. L. pakeitė. Pareigūnams atvažiavus viską paaiškino, parašė pasiaiškinimą, tačiau pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje rasti išbėgę tepalai, liepė rašyti pasiaiškinimą, kad gailisi už išsiliejusius tepalus, ir jis tai prirašė pasiaiškinimo pabaigoje, tačiau kai susipažino su jam surašytu protokolu, jo nepasirašė, nes jame buvo nurodyta tai, ko jis nepadarė. Jei būtų sugadinęs bortelį ir išpylęs tepalus, dėl to prisipažintų. O smūgio į bortelį nebuvo ir nesijautė, buvo tik sprogusios padangos oro švilpimas. Automobilis gali tapti nevaldomas net jei oro rate yra mažiau, o sprogus padangai, jo automobilį metė į šoną, ant bortelio. Taip pat paaiškino, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, tačiau posūkyje greitį sumažino iki 30 km/h, kitaip nebūtų įvažiavęs. Automobilį vairuoja apie metus laiko, jo vairavimo patirtis nedidelė, stengiasi nevairuoti per spūstis ir toks įvykis buvo pirmas, todėl labai išsigando, skambino draugui, kad padėtų, nes pats bijojo, kad nesugebės išvairuoti iš tos vietos, o jokios pagalbos iš kitų vairuotojų nesulaukė. Stresą dar didino pravažiuojantys vairuotojai, nes jie signalizavo. Yra kilęs iš Švenčionių, kur ne toks intensyvus eismo judėjimas. Yra baustas už važiavimą A juosta bei už padangų neatitikimą, baudas sumokėjo. Taip pat buvo baustas, už tai, kad 15 metų amžiaus vairavo be teisių, iš to pasimokė, dabar laikosi eismo taisyklių.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, jog mokosi mechanikų mokykloje, dirba servise, K. M. jo draugas, kartu mokosi. Konkrečios datos neprisimena, bet įvykį atsimena. Tą dieną po pamokų turėjo gauti stipendiją, apie 15.25 val. susitiko su klasiokais, ir nutarė važiuoti į parduotuvę prie Vilniaus kolegijos. Važiavo dviese su K. M. jo automobiliu BMW į parduotuvę, automobilį vairavo K. M.. Pakeliui bevažiuojant, darant posūkį į dešinę, sprogo automobilio kairės pusės priekinė padanga, girdėjosi švilpimas, automobilį užnešė į kelkraščio pusę ir jie sustojo, išlipo iš automobilio. Kai automobilis darė posūkį, jo greitis buvo nedidelis, apie 25 km/h, važiuota buvo antru bėgiu. Automobilyje buvo atsarginė padanga ir jie mėgino keisti padangą, tačiau nebuvo galimybių, nes automobilis buvo prie pat kelkraščio, prie bordiūro, todėl negalėjo jo pakelti. O nustumti toliau automobilio taip pat negalėjo, nes eismas buvo intensyvus, trukdė pravažiuojantiems automobiliams. Tada K. M. paskambino draugui, kad šis jį su automobiliu nutemptų. Atvažiavęs draugas E. L. nutempė su savo automobiliu K. M. automobilį į mokyklos aikštelę. Kai E. L. tempė Misūno automobilį, M. B. važiavo E. L. automobiliu, K. M. vairavo savo automobilį. Partempus K. M. automobilį į mokyklos aikštelę, jis su draugais Pauliumi ir Arnoldu išvažiavo namo, o K. M. su E. L. liko tvarkytis aikštelėje. Kai sprogo K. M. automobilio padanga, automobilis niekur neatsitrenkė, atsirėmė kelkraštyje į bordiūrą. Kai jie norėjo pakeisti padangą, automobilį apžiūrėjo, nematė, kad bortelis būtų sugadintas, taip pat nematė, kad iš automobilio bėgtų koks skystis, tepalas. Apie tai, kad buvo atvykusi policiją, sužinojo tik kitą dieną mokykloje.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Kelių patrulių rinktinės pareigūnas T. U. parodė, kad K. M. jam nepažįstamas. Nurodė, kad vyko pagal iškvietimą, tačiau smulkmenų nepamena, įvykio vietoje rado didelę tepalų dėmę ant kelio dangos bei šaligatvio, tačiau automobilio šalia nebuvo. Automobilis tikriausiais buvo rastas pagal tepalo žymes kieme prie kažkokios mokymo įstaigos. Kiek pamena, apžiūrėjus automobilį matėsi, kad jis buvo apgadintas, t.y., apgadintas priekinis vairuotojo pusės ratas, buvo sprogusi padanga. Automobilis buvo nufotografuotas. Patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jo surašytas, tačiau visų įvykio aplinkybių ir aplinkybių apie bendravimą su vairuotoju neprisimena. Kaip buvo nustatytas ir rastas K. M. automobilis, tiksliai neprisimena, galimai pagal tepalo žymes. Atsakydamas į papildomus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus paaiškino, kad pareigūnai po eismo įvykio turi teisę panaikinti techninės apžiūros taloną, jei tam yra pagrindas, t.y., jei automobilis techniškai netvarkingas. Šiuo atveju vizualiai buvo patikrinta automobilio techninė būklė, įsidėmėjo tik tai, kad buvo pažeistas kairės pusės vairuotojo ratas, kitų pažeidimų neįsidėmėjo. Ar buvo tikrintas vairuotojo blaivumas, nurodyti negalėjo, galimai blaivumnas netikrintas. Liudytojo nuomone, ratas sprogo kontakto su borteliu metu, nes toje vietoje gan aukštas bortelis, ir galėjo būti kiti automobilio apgadinimai. Tepalai iš automobilio galėjo išbėgti, jei apgadinta automobilio priekinė dalis, pažeistas karteris, tačiau jis neprisimena, ar šiuo atveju automobilio bamperis buvo apgadintas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. L. parodė, kad K. M. - jo pažįstamas, bendrabučio draugas. Prisimena 2015 m. gegužės 11 dienos įvykius. Tą dieną, apie 16.00 val., jam paskambino K. M., pranešė, kad sprogo jo automobilio padanga, paprašė atvažiuoti jam padėti. Jis su savo automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą, gatvės pavadinimo nežino, nes nėra vilnietis, tačiau tai buvo kairėje upės pusėje, netoli parduotuvės, tilto, priešais Vilniaus kolegiją, 200 metrų atstumu nuo bendrabučio. Kai atvažiavo, K. M. automobilis buvo užtvėręs kelią, automobilis prispaustas prie bortelio, padanga buvo sprogusi. Kartu su K. M. buvo M. B.. Apžiūrint automobilį jis matė tik sprogusį ratą, daugiau nieko nematė, jokių tepalo žymių nebuvo. Kadangi toje vietoje eismas buvo intensyvus, daug automobilių, K. M. automobilis trukdė pavažiuojantiems automobiliams. K. M. buvo labai susinervinęs, nes pravažiuojantys automobiliai signalizavo, važiavo tiesiog prie šono sugadinto automobilio, tačiau niekas jiems nepadėjo. Tada jis įsuko kilpą ir turima virve timptelėjo K. M. automobilį, K. M. išsuko automobilį ir jie nutempė automobilį su sprogusiu ratu nuo kelio į aikštelę, nes neturėjo atsarginio rato. Nutempus automobilį į aikštelę, M. B. išvažiavo su kitu draugu, o jie su K. M. liko prie automobilio, jį apžiūrėjo, daugiau jokie sugadinimai automobiliui padaryti nebuvo. Tada nuėjo su K. M. prie mokyklos bendrabučio, atsinešė atsarginį ratą ir jį pakeitė per 15-20 min. Policijos pareigūnai prie jų privažiavo, kai jie jau buvo pakeitę ratą. Priėję pareigūnai pasiteiravo, kieno automobilis ir bendravo su K. M.. pareigūnai darė automobilio nuotraukas, fotografavo automobilio vairuotojo priekinę pusę, padangas. Atsakydamas į teismo klausimus, paaiškino, kad kai tvirtino prie K. M. automobilio virvę, nepastebėjo jokių tepalų.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 str.). Teismas konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų byloje nėra surinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad K. M. 2015 m. gegužės 11 d., apie 16.01 val., A.Goštauto g. – J.Jasinskio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMX 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant pėsčiųjų salelės, eismo įvykio metu sugadino savo automobilį, kelio bortelį ir kelio dangą ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų seka, kad gavus pranešimą, kad Goštauto gatvėje, prie parduotuvės IKI automobilis BMW 421 atsitrenkė į skiriamąją salelę, išbėgo tepalai, bandoma pasišalinti, atvykę pagal iškvietimą pareigūnai įvykio vietoje automobilio nerado, tačiau rado ant kelio ir pėsčiųjų salelės išbėgusius tepalus, sugadintą bortelį. Minėtas automobilis buvo rastas pagal tepalo paliktas žymes, nustatyta, kad automobilį vairavo K. M. (b.l. 4,5). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta tiksli įvykio vieta, pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė, automobilio stabdymo kelias bei išbėgę tepalai (b.l. 8). Byloje taip pat pateiktos pareigūnų darytos fotonuotraukos, kuriose fiksuotas automobilis BMW, valst. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo (kelio) bendras vaizdas bei skiriamosios salelės, bortelio bei rastų tepalų pėdsakai (b.l. 12, 13, 14). K. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jam vairuojant automobilį sprogo padanga, kadangi nebuvo, kuo jos pakeisti, kvietė pagalbą ir jį nutempė į aikštelę. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad tepalų nematė, nes nebuvo po mašina, iš įvykio vietos išvažiavo, nes niekas nenukentėjo, tai pat prirašyta, kad gailisi už išsiliejusius tepalus (b.l. 9). Teismo posėdžio metu K. M. nurodė, kad protokole nurodytą dieną jam važiuojant ir darant posūkį sprogo automobilio rato padanga, todėl automobilis tapo nevaldomas, sustojo prie kelio bortelio, užtvėręs tam tikrą kelio dalį. Apžiūrėdamas automobilį jokių kitų apgadinimų išskyrus sprogusią automobilio padangą nematė, nebuvo jokių išsiliejusio tepalo žymių. Kadangi automobilis trukdė eismui, kuris toje vietoje buvo intensyvus, todėl teko kviesti pagalbą, patraukti automobilį nuo važiuojamosios dalies. Teismo posėdžio metu apklaustas tiesioginis įvykio liudytojas M. B. patvirtino K. M. parodymus, kad važiuojant ir darant posūkį, sprogus automobilio padangai, automobilį užmetė, jis sustojo šalia bordiūro. Apžiūrėjus automobilį, jokių kitų gedimų be sprogusios padangos, nenustatyta, jokių išsiliejusių tepalų nebuvo. Kad kitų automobilių apgadinimų, išskyrus sprogusią rato padangą, bei jokių tepalo žymių įvykio vietoje nebuvo nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. L., kuris atvyko į įvykio vietą nutempti automobilį. Teismo posėdžio metu pareigūnas T. U. negalėjo tiksliai atsiminti visų įvykio aplinkybių, ir nurodė, kad galimai K. M. automobilį atrado pagal paliktas tepalo žymes ant pravažiuojamosios dalies. Kai automobilis buvo rastas, jo kairės pusės priekinis ratas buvo apgadintas, padanga buvo sprogusi, kitų automobiliui padarytų pažeidimų negalėjo nurodyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktose nuotraukose fiksuoto K. M. automobilio ratai nepažeisti, nuotraukos darytos jau pakeitus padangą. Iš nuotraukose fiksuotų išsiliejusio tepalo žymių ant salelės, bortelio bei važiuojamosios kelio dalies neabejotinai ir vienareikšmiškai padaryti išvados, kad šis tepalas išsiliejo po K. M. vairuojamo automobilio kontakto su kelkraštyje esančiu borteliu. Važiuojamąja kelio dalimi vyko intensyvus automobilių eismas, todėl pareigūnų nurodytos aplinkybės, kad K. M. automobilis buvo rastas pagal tepalo pėdsakus neginčytinai nepatvirtina, kad tepalai buvo išlieti minėto automobilio. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie padarytą turtinę žalą ant kelio bortelio ir kelio dangos išsiliejus tepalams.
Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, vertina, jog asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigiant savo kaltę, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai ir laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta K. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėtis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina administracinio teisės pažeidimo byla K. M. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
nutarė:
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos K. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.