Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-439-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1-439-288/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24173-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
V. V.
Advokatai
Mindaugas Vagonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-439-288/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24173-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.5.1; 1.2.20.5.1;1.1.7.2.2;2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS2018 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Kaliningrade, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2011-11-14 Kauno apygardos teisme, adresu A. Mickevičiaus g.18, Kaune teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė melagingus parodymus, kad 2010-10-09, atvykęs prie Kauno sporto halės, iš automobilio išlipęs nebuvo ir tą dieną prie Kauno sporto halės nebuvo sužalotas, o ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus šlaunyje jis patyrė krisdamas nuo dviračio kaime dar iki 2010-10-09 ir pagalbos 2010-10-09 niekam nekvietė.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš automobilio išlipęs nebuvo. Tą dieną su draugu važiavo į renginį, nes tikėjosi gauti pakvietimą, bet paskutinę minutę viskas pasikeitė, nes negavo pakvietimo. Jam telefonu kaimynas pranešė, kad pakvietimo nėra. Po kelių savaičių buvo sulaikytas kaip suprato dėl jam padarytų sužalojimų, sužalojimas jam padarytas buvo, bet ne dėl susišaudymo, o dėl to, kad jis nukrito nuo dviračio. Būdamas sodyboje krito nuo dviračio ir susižalojo ties dubeniu. Dėmesio į tai nekreipė. Pats į gydytojus nesikreipė. Nežino, kodėl specialistai duoda tokią išvadą, mano, kad gal dėl pareigūno suformuoto klausimo. Nežino kaip policija sužinojo dėl jam padarytų sužalojimų, Naudojasi vienu telefono numeriu. Nežino kodėl pokalbiuose neužfiksuoti jo pokalbiai dėl pakvietimų į renginį. Dabar žino, kad L. D. buvo sužalotas. Mano, kad tą dieną L. D. nematė. L. D. nėra jo draugas, tik kaimynas, šalia gyvena. Suprato, kad jis turėjo kartu vykti į renginį, bet pats su juo nesitarė, tarėsi su D. T., su juo susitiko, bet vyko atskirai. Vyko vienas, nes tikėjosi per kitus sportininkus gauti pakvietimus. Nežino ar A. U. planavo vykti į renginį. Negali pasakyti ar jis dalyvavo susitikime prie „Rimi“. Su kaimynu L. kalbėjo telefonu dėl pakvietimų. A. M. yra neurochirurginio skyrius darbuotoja ir ji yra jo buvusio draugo žmona, tai palaiko su ja glaudžius santykius, o kadangi jo senelė gulėjo ligoninėje, tai A. M. ir galėjo dėl senelės sveikatos klausti. A. M. apie draugo sveikatą neklausinėjo. Sulaikius jį vežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę rentgeno nuotraukai padaryti įsitikinti ar žaizdoje nėra skeveldrų. Į medikų klausimą iš kur šašas susidaręs, nepasakė, kad nukrito nuo dviračio ir susižalojo. Buvo sutrikęs ir medikams nieko nesiaiškino. Prašo jį išteisinti, nes jis yra nekaltas, sužalotas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: specialisto išvada, teisiamojo posėdžio protokolu, teismo nuosprendžiu. Liudytojų apklauso protokolu, priesaika bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad savo išvadą tvirtina. Kad žaizdos yra šautinės, apžiūros metu nekilo jokių abejonių, tik diferencijavo dėl kiaurinių ir atskirų šautinių žaizdų. Jeigu yra kiaurinis sužalojimas, tai būna šūvio kanalas. Tokio sužalojimo apžiūros metu neužčiuopė ir išvadoje parašė, kad minkštų audinių infiltrato žaizdų aplinkoje nėra. Pats žaizdų pobūdis, nesvarbu, kad buvo praėję dvi savaitės nuo užduotyje nurodyto įvykio, žaizdos buvo tipiškos ovalo formos su audinio defektu. Negali pasakyti iš kokio atstumo buvo šauta, kadangi buvo gijimas. Pats žaizdos pobūdis jai nekėlė abejonių ir patvirtino, kad tai šautiniai sužalojimai. Žaizdos buvo ovalios, su audinio defektu. Tokio audinio defekto nukritus nuo dviračio nebūna. Krentant nuo dviračio bus muštinė, plėštinė žaizda. Ant kažko užkristi, kad gautųsi su audinio defektu negalima. Žaizdos jai įsiminė, nes jos buvo įdomios, ne kasdien ateina pacientai su šautinėm žaizdomis. Kiek pamena apie įvykį, tai susišaudymas vyko prie sporto halės. Paties žmogaus nepamena, bet kiek atsimena, kad jis nežinojo iš kur pas jį žaizdos, pamatė atsitiktinai. Jeigu būtų sakęs, kad krito nuo dviračio būtų tai pažymėjusi. Siuntė daryti nuotrauką dėl svetimkūnių ir jie nebuvo rasti. Tai buvo liestinė žaizda, kai liečia minkštuosius audinius. Kulka kiaurai neįėjo, ji tik lietė. Du šūviai praėjo. Kad šautinė žaizda rodo forma, odos defektas. Esant šautiniam sužalojimui susidaro odos defektas įėjimo vietoje, išėjimo vietoje būna žvaigždės formos. Kitais pjaunančiais, bukais, kietais daiktais nebūna odos defekto. Prie plėštinio sužalojimo gali būti, bet prie plėštinio sužalojimo būna audinio atsisluoksniavimas.

Liudytojas D. R. parodė, kad yra gydytojas radiologas. Kaltinamojo nepažįsta. Jis atlieka ir vertina radiologinius tyrimus. Savo išvadoje rašė, kad apžiūrint rentgenu, svetimkūnių nematyti. Jei buvo susišaudymas, tai kulkos turėjo matytis. Kulkomis gali būti padaromos ir praeinamos, ir kiauryminės žaizdos. Vertinant konkrečią rentgenogramą, joje kulkų nesimatė. Rentgeno nuotraukoje šašai nesimato. Jeigu kulka tik užkabina ir nieko nelieka, tai rentgenogramoje to nesimato. Rentgenologinis tyrimas šiuo atveju yra neinformatyvus. Rentgeno nuotraukos išvada yra visiškai nesusijusi su specialisto duota išvada. Rentgeno išvada neturi jokios įtakos specialisto išvadai. Rentgenograma nėra tikslas išsiaiškinti traumos mechanizmą.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta, jis yra jos buvusio vyro E. P. draugas. Ji yra gydytoja ir dirba Kauno klinikose. 2010 m. dirbo klinikose ir tuo metu buvo rezidentūroje. Neprisimena ar į ją kreipėsi kaltinamasis dėl kažkokių priežasčių, gal kada ir kreipėsi. Bet tikrai neprisimena tokių faktų, kad jį gydytų. Neprisimena ar jis kreipėsi dėl tokių faktų, kad kam nors padėtų. Ji dirba priimamajame. Dirba skubios pagalbos skyriuje kur sužalotus pacientus mato nuolat. Pasitaiko pacientų sužeistų kulkomis, bet konkrečių pavardžių ar kulkomis sužalotų pacientų, neprisimena. 2011m. buvo apklausiama kaip liudytoja, bet ką liudijo neprisimena. Paklausti kaltinamasis dėl draugų būklės gal ir galėjo, bet yra paciento apsaugos įsakymas pagal kurį duomenų neteikia.

L. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo kaimynas iš gretimo namo. Pamena pokalbį su policija, kuri klausė, kodėl kaltinamasis jam skambino ir ką jie kalbėjo. Tą dieną vyko bokso varžybos, jis tuo metu treniravosi ir visi jo pažįstami žinojo, kad gauna bilietų į renginį. Kaltinamasis jam skambino ir prašė bilietų, bet bilietų negavo ir perskambino kaltinamajam. Nežino koks ten įvykis įvyko prie Sporto halės. Jam atrodo, jog kaltinamasis skambino iš savo telefono, kurio numerį į savo telefoną įvedęs pavadinęs „kaimynas“. Nei L., nei A., nei D. nepažįsta.

2010-10-09 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01201-10 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalį dėl L. D. sužalojimo viešoje vietoje Kaune, prie Vaižganto g. namo Nr. 7. Tyrimo metu gavus duomenų, kad 2010-10-09, apie 18.15 val. prie Kauno sporto halės įvykus konfliktui tarp grupės vyrų, dalis jų atsiskyrė ir pradėjo bėgo, o kiti pradėjo juos vytis ir šaudyti pistoletais, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą dėl pasikėsinimo nužudyti kitų asmenų gyvybei pavojingu būdu (b. l. 7, 8).

2011-04-13 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu apklausus liudytojus ir įvertinus specialistų išvadas, nustatyta jog 2010-10-09, apie 18.15 val., Kaune prie Sporto halės įvykusio konflikto metu šaudant šaunamaisiais ginklais buvo pasikėsinta ne tikį L. D., bet ir į V. V., A. U. ir D. T. (b. l. 9).

2010-10-26 išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad apžiūros metu V. V. nustatytas kairės šlaunies sužalojimas (b. l.42-43).

2010-10-26 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3250/10(02) konstatuota, kad V. V. kairėje šlaunyje rastos liestinės šautinės žaizdos, kurios galėjo būti padarytos 2010-10-09 šaunant iš šaunamojo ginklo, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l 39-40).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01201-10 metu apklausiamas liudytoju V. V. parodė, kad apie jo šlaunies sužalojimą, kurį aptiko medikai, jis nieko paaiškinti negali (b. l. 35).

Nukentėjusio V. V. priesaika Kauno apygardos teisme, kurioje jis pasirašęs, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, dėl žinomai melagingų parodymų davimo (b. l. 45).

2011-11-14 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad nukentėjęs V. V. apklausiamas Kauno apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-10-09 vakare jis nuvažiavo prie Kauno sporto halės tikėdamasis patekti į bušido turnyrą. Iš automobilio išlipęs nebuvo, o prie halės sužinojęs, kad renginys mokamas arba reikalingi kvietimai, į jį nusprendė neiti ir nuvažiavo į miestą. Jis teigė tą vakarą su niekuo nekonfliktavęs, muštynėse nedalyvavo, niekas į jį nešaudė ir sužalotas nebuvo. Šūvių garsų prie halės negirdėjo ir nematė. Šią dieną pagalbos niekam nekvietė. Apie sužalojimą, kurį specialistas rado jo šlaunyje, V. V. parodė, kad jį patyrė kai važiuodamas dviračiu neapstebėjo kliūties ir nugriuvo. Griūdamas apsivertė. Tai įvyko dar iki turnyro, į kurį važiavo (b. l.49-52).

2012-01-17 teisiamojo posėdžio protokole, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-73-317-2012, užfiksuoti teismo medicinos specialistės Sigitos Bielevičienės parodymai, kad teismo medicinos specialisto išvada yra visiškai teisinga ir tokio pobūdžio sužalojimai, kurie nustatyti V. V. nėra būdingi nugriuvus ar susitrenkus buku daiktu, o yra visiškai šautinė žaizda, kuri atitinka šautinių sužalojimų pobūdį ir tokių sužalojimų kitokiu analogišku būdu padaryti negalima (b. l. 44).

2012-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendyje aptartų įrodymų visumą, konstatavo, kad V. V. teisme teigdamas, kad prie Kauno sporto halės atvyko atskirai nuo kitų nukentėjusių, kad kartu su jais nebuvo, kad nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas L. D., davė neteisingus parodymus, kuriuos paneigia kiti įrodymai, taip pat ir V. V. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti su kuo ir kaip V. V. atvyksta prie Kauno sporto halės, kaip eina link jos, kaip 18.14 val. jis ragina kitą žmogų kviesti greitąją pagalbą, 18.15 val. fiksuotas pokalbis, kurio metu girdimi žodžiai ,,į kurią vietą pataikė, L.?“. Be to, kaip konstatuota nuosprendyje, V. V. parodymus, kad susižalojo krisdamas, paneigia ir specialisto išvada (b. l. 23-24).

Įrodymų vertinimas.

Įvertinęs surinktus įrodymus teismas pažymi, jog esant iš esmės skirtingiems proceso dalyvių, kurie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymams, neabejotinai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnį. V. V. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme. Kaltinamasis V. V. buvo įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, savo parašu tai patvirtindamas ir, žinodamas savo procesinę padėtį, davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Iš byloje esančio nutarimo pripažinti nukentėjusiu dėl pasikėsinimo nužudyti kitą žmogų visuotinai pavojingu būdu, V. V. atsisakė būti nukentėjusiu, atsisakydamas pasirašyti (b. l. 36).

Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad kaltinamasis apklausiamas liudytoju tvirtina savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu (b. l. 35). Tokius pat parodymus jis duoda ir teisiamojo posėdžio metu apklausiant apygardos teisme (b. l. 49).

Nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis buvo pripažintas nukentėjusiu, kaltinamieji išteisinti, neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamas veikas (b. l. 31).

2012-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, V. V. teisme teigdamas, kad prie Kauno sporto halės atvyko atskirai nuo kitų nukentėjusių, kad kartu su jais nebuvo, kad nežino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas L. D., davė neteisingus parodymus , kuriuos paneigia kiti įrodymai, taip pat ir V. V. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti su kuo ir kaip V. V. atvyksta prie Kauno sporto halės, kaip eina link jos, kaip 18.14 val. jis ragina kitą žmogų kviesti greitąją pagalbą,18.15 val. fiksuotas pokalbis, kurio metu girdimi žodžiai „į kurią vietą pataikė, L.?“.

Be to, kaip konstatuota nuosprendyje, V. V. parodymus, kad susižalojo krisdamas, paneigia ir specialisto išvada (b. l. 23-24).

Toliau nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusių (taip pat V. V.) parodymais, teismas netiki ir jais nesivadovauja (b. l. 24). Pažymėtina tai, kad kaltinamojo parodymai baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamieji išteisinti neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, buvo labai reikšmingi byloje.

Nesutikdamas su nuosprendyje įrodytais motyvais, ar išdėstytomis aplinkybėmis, byloje nuketėjusiu pripažintas kaltinamasis V. V. turėjo procesinę teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, tačiau V. V. to nepadarė. 2012-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendis nepakeistas, įsiteisėjęs.

Pažymėtina, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veiką – melagingų parodymų davimą, padarytą tiesiogine tyčia. Darydamas ši nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtino savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir to nori. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjęs objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai suprato ir dėl to klydo.

Kaltinamojo neprisipažinimą, jo parodymus, jog iš mašinos išlipęs nebuvo ir tą dieną nebuvo sužalotas, o nustatytus sužalojimus šlaunyje patyrė krisdamas nuo dviračio kaime, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai paneigti kitais, anksčiau aptartais byloje surinktais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. V. anksčiau neteistas (b. l. 75), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 72), nėra duomenų, kad būtų registruotas psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre, dirba (b. l. 76).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus V. V. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į anksčiau aptartas charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 15 MGL (564.90 eurų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė