Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-112-557/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-25
Bylos Nr.: AN2-112-557/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00125-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas: H. C.
Institucija: Klaipėdos teritorinės muitinė Teisės skyrius
Advokatai: Andris Košel

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-112-557/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00125-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. C. (H. C.) atstovo advokato Andriaus Košel apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2022-01-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_92-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) H. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį 1 000 Eur bauda už tai, kad 2020-03-15 12.10 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas krovinys (malkinė mediena, 23 pakuotės, 22 000 kg masė bruto), kuris buvo deklaruotas Sąjungos tranzito procedūrai (tranzito lydimasis dokumentas (TLD) MRN 20LTVK2000171976E5, 2020-03-15), ir nustatyta, kad muitinės prižiūrimas krovinys, neatlikus tranzito procedūros užbaigimo formalumų paskirties muitinės įstaigoje, 2020-03-15 buvo iškrautas iš transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo. TLD krovinio gavėjas – SIA „(duomenys neskelbtini)“, krovinio lydinčiojo dokumento (CMR važtaraštis Nr. 1, 2020-03-13) 3 langelyje „Krovinio iškrovimo vieta“ – AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), 24 langelyje „Gautas krovinys“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo antspaudas, parašas, data. UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi paraišką iš krovinio disponuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) apie atvykstantį iškrauti automobilį, krovinį priėmė ir krovos paslaugą teikė 2019-04-25 Sutarties Nr. 07-19-88A1 (Sutartis) ir 2020-1-07 Papildomo susitarimo Nr. 3 (Susitarimas), sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu. Vadovaujantis Sutarties 3.2.8 papunkčiu, krovos bendrovei pateiktas kelių transporto važtaraštis (Nr. 1, 2020-0-13) buvo laikomas pagrindu atlikti krovos iš krovininio automobilio darbus. 2020-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama paraišką („Atvažiuoja mašina MAN (duomenys neskelbtini), pridedu CMR, atvykus galima iškrauti“), užsakė su krova susijusią paslaugą ir leido iškrauti, tačiau neįvykdė Sutarties 3.2.11 papunktyje numatytų įsipareigojimų (neužtikrino laiku atliekamo krovinio dokumentų įforminimo ir (ar) muitinės procedūrų vykdymo), leidžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atlikti savo prievoles, todėl krovinio iškrovimo darbai iš transporto priemonės vyko be muitinės leidimo. Bendrovės direktorius H. C., atsakingas už anksčiau minėtoje Sutartyje ir Susitarime nurodytų pareigų tinkamą įgyvendinimą, neužtikrino Sutarties 3.2.11 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo, leidžiančio krovos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atlikti savo prievolę, t. y. vykdyti krovos darbus nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tapo atsakingas už disponuojamo muitinės prižiūrimo krovinio suorganizuotą iškrovimą iš transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), be muitinės leidimo ir tuo pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės 2022-01-27 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas H. C. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, priteisti iš Institucijos jo patirtas bylinėjimo išlaidas.

3. Skundžiama 2022-03-23 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas H. C. skundo netenkino ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2022-01-27 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_92-2022 paliko nepakeistą, taip pat netenkino H. C. prašymo priteisti 1 573 Eur bylinėjimo išlaidų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. C. atstovas advokatas A. Košel prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-23 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną H. C. nutraukti, priteisti iš Klaipėdos teritorinės muitinės H. C. jo patirtas išlaidas, susijusias su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka.

4.1. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022-03-23 nutartimi atmetė H. C. skundą, palikdamas nepakeistą Klaipėdos teritorinės muitinės 2022-01-27 nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_92-2022, kuriuo H. C. pripažintas padaręs ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą („Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas“) ir jam paskirta 1 000 Eur bauda.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

• H. C. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), teikiančios krovinių ekspedijavimo paslaugas, vadovas;

• bendrovė iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą suorganizuoti 22 000 kg malkinės medienos (toliau – ir prekės) perkrovimą iš atvyksiančios į Klaipėdos uostą kelių transporto priemonės į laivą ir tolesnį jos gabenimą į Norvegiją, pateikus Institucijai iš anksto įformintą eksporto deklaraciją;

• bendrovės darbuotojas, organizavęs šios paslaugos teikimą, A. Š. 2021-03-14 el. laišku pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad netrukus į jos valdomą terminalą bus pristatytos prekės, nurodęs: „Sveiki, atvažiuos mašina MAN (duomenys neskelbtini). Pridedu cmr.“;

• AB „(duomenys neskelbtini)“ prekes iškrovė;

• Institucija nustatė, kad iškrovimo metu prekėms buvo taikoma Sąjungos tranzito procedūra, todėl buvo būtinas muitinės leidimas jas iškrauti; pagal Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį bendrovė turėjo užtikrinti prekių dokumentų įforminimą laiku ir (ar) muitinės procedūrų vykdymą;

ir konstatavo, kad:

• UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo užtikrinti būtinų muitinės procedūrų vykdymą, todėl prekės buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškrautos iš transporto priemonės be muitinės leidimo;

• H. C., būdamas bendrovės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas atsako už jos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą (įskaitant ir veiksmus, susijusius su muitinės veikla) privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių prekių pateikimą muitinei, kad jo paskirti ir už tam tikrą veiklą atsakingi asmenys vykdytų jiems pavestas funkcijas tinkamai;

• neužtikrinęs tinkamo bendrovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, turėjusio leisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atlikti savo sutartines prievoles, t. y. vykdyti krovos darbus nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, H. C. tapo atsakingas už jo disponuojamo, muitinės prižiūrimo krovinio suorganizuotą iškrovimą iš transporto priemonės be muitinės leidimo.

4.3. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė, kad H. C. yra taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį už tai, kad jo vadovaujamos bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbuotojas, neįsitikinęs prekių muitinės statusu, pateikė bendrovės paslaugų teikėjui pavedimą, pažeisdamas bendrovių sudarytos sutarties sąlygas.

4.4. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

• H. C. nevaldė prekių, neorganizavo jų pervežimo ir (ar) perkrovimo (jis vadovauja bendrovei, kuri tarpininkauja, savo vardu teikdama tokias paslaugas), todėl jo veikose nebuvo ir negalėjo būti ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių;

• H. C. apskritai nežinojo apie prekių egzistavimą, joms taikomą muitinės procedūrą ar planuojamus atlikti perkrovimo veiksmus, kadangi tokio pobūdžio operatyviniai darbai bendrovėje atliekami be jo tiesioginio dalyvavimo;

• H. C. tariamas ar realus bendrovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo neužtikrinimas neturi ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių;

• bendrovės darbuotojas A. Š. nežinojo, kad prekėms yra taikoma muitinio tranzito procedūra. Jis taip pat negalėjo protingai numatyti, kad prekėms gali būti taikomi kokie nors procedūriniai ribojimai, kadangi eksporto deklaracijos įforminimo faktas leido spręsti, kad tranzito procedūra, jei ir buvo taikyta, jau buvo tinkamai užbaigta;

• prekės į iškrovimo vietą buvo pristatytos muitinės užplombuota transporto priemone, pagal tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turėjo suprasti, kad prekės yra muitinės prižiūrimos ir jų iškrovimas yra draudžiamas neatlikus būtinų formalumų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai plombos nuėmimo nederino su bendrovės atstovais, įskaitant H. C..

4.5. Pirma, ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

4.6. ANK 210 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur.“

4.7. Lingvistinė šios teisės normos analizė leidžia teigti, kad išvardyti pažeidimai padaromi alternatyviais tyčiniais veiksmais: prekių išdavimu ar paėmimu.

4.8. Konstatuodamas pažeidimą teismas nenustatė, kad H. C. būtų atlikęs bent vieną iš nurodytų alternatyvių aktyvių neteisėtų veikų be muitinės leidimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei H. C., nei bet kuris kitas bendrovės darbuotojas fiziškai prekių nevaldė, jų neišdavė ir nepriėmė (šiuos veiksmus atliko išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, kurie, be kita ko, negalėjo nesuprasti savo veiksmų neteisėtumo, žinodami ir matydami, kad transporto priemonė su prekėmis yra muitinės užplombuota; apie tai, kad transporto priemonė su prekėmis yra užplombuota, bendrovei, kartu ir H. C. pranešta nebuvo).

4.9. Nenustatęs H. C. veiksmuose ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad H. C. elgesio neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jis neužtikrino, kad jo vadovaujamos bendrovės darbuotojas atliktų būtinus muitinės formalumus su prekėmis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, iškraudama prekes iš transporto priemonės, nepažeistų teisės aktų imperatyvo. Tačiau tokie teismo nustatyti H. C. veiksmai aiškiai neatitinka ANK 210 straipsnio 3 dalies dispozicijos.

4.10. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs: „Tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams.“

4.11. Toks LVAT aiškinimas atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, pagal kurią baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme, ir LVAT praktiką, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima.

4.12. Įvertinus nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad H. C. veikė neteisėtai, t. y. kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

4.13. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 210 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas, todėl administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui H. C., neatlikusiam jokių su prekių pervežimu ir iškrovimu susijusių veiksmų, taip pat negalėjo būti pradėta ir dėl šios priežasties. Pirmosios instancijos teismo pasiūlytas plečiamasis teisės normos aiškinimas sąlygotų bendrovės vadovo administracinę atsakomybę už visus bendrovės darbuotojų administracinius nusižengimus, padarytus jiems netinkamai vykdant savo tiesiogines darbo funkcijas. Tai aiškiai neatitiktų įstatymo leidėjo valios.

4.14. Antra, pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodė, jog kaltinant asmenį padarius administracinį pažeidimą būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT).

4.15. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

4.16. Apelianto nuomone, šiuo atveju pagal susiklosčiusias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti ne tik H. C. veiksmų neteisėtumo, tačiau nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl H. C. valios, nukreiptos į saugomų gėrių pažeidimą.

4.17. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015).

Šalies argumentai

4.18. H. C. kaltės nustatymo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė, atstovaujama darbuotojo A. Š., elektroniniu būdu pateikė Institucijai deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka. Toks duomenų deklaravimas reiškia veikimą per atstumą ir atitinkamai turint labai ribotas galimybes tiesiogiai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis.

4.19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovė gavo duomenis iš savo paslaugų užsakovo apie tai, kad prekėms yra įforminta eksporto deklaracija ir kad jos atitinkamai nėra muitinės prižiūrimos. Taigi vienaip ar kitaip bendrovė, kaip deklarantė, turėjo pasikliauti trečiojo asmens informacija, siekdama įsitikinti prekių pateikimu muitiniam tikrinimui. Be to, bendrovė ir (ar) H. C. neturėjo duomenų, kad prekėms tuo metu galėjo būti atliekama kokia nors kita muitinės procedūra nei eksporto. Viešųjų šaltinių, leidžiančių patikrinti prekių muitinės statusą, tiesiog nėra; be to, eksporto procedūros prekėms inicijavimas savaime patvirtina prieš tai taikytos procedūros pasibaigimą.

4.20. Taigi, neturėdami ir negalėdami turėti duomenų apie neužbaigtą prekių tranzito procedūrą, bendrovės darbuotojai, kartu ir H. C. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekių iškrovimas iš transporto priemonės be muitinės leidimo gali pažeisti teisės aktų reikalavimus.

4.21. Atitinkamai bendrovės darbuotojas A. Š., teikdamas deklaraciją Institucijai, veikė laikydamasis visų teisės aktų, reglamentuojančių muitinės procedūras, reikalavimų. Tačiau net ir tuo atveju, jei bendrovės darbuotojo A. Š. pranešimas: „Sveiki, atvažiuos mašina MAN (duomenys neskelbtini). Pridedu cmr“, būtų vertinamas kaip bendrovės iškrovimo instrukcija, jis savaime neturėtų būti pripažintas teisės normos pažeidimu ar skatinančiu pažeisti galiojančią tvarką, kadangi pati bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekėms yra taikoma muitinės tranzito procedūra.

4.22. Nurodytos logikos laikosi ir pati Institucija – už prekių iškrovimą administracinės atsakomybės atsakingiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams netaikė, motyvuodama tuo, kad ši bendrovė prekes iškrovė be muitinės leidimo tik todėl, kad vykdė bendrovės nurodymą, nesupratusi savo veiksmų neteisėtumo (buvo suklaidinta dėl muitinės taikomų ribojimų).

4.23. Atitinkamai nuosekliai vadovaujantis suinteresuoto asmens logika – jei nėra administracinės atsakomybės požymių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, nors ir nežinodama apie prekių muitinės statusą, tačiau faktiškai iškrovė muitinės užplombuotas prekes, veiksmuose, jų nėra ir bendrovės ir (ar) H. C. veiksmuose.

4.24. Pažymėtina, kad po A. Š. el. pranešimo išsiuntimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo šios bendrovės informuota apie tai, kad transporto priemonė su prekėmis yra muitinės užplombuota; nors plombos buvimo faktas buvo akivaizdus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nesikreipė į bendrovę dėl leidimo nuimti plombą, į muitinės įstaigą dėl jos nuėmimo ar kitokių su tuo susijusių veiksmų. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą, iškraudami prekes. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. Š., nevaldžiusio prekių, nemačiusio jų ir nežinojusio apie transporto priemonės plombavimą, el. pranešimas dėl atvykstančios transporto priemonės tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynybinės pozicijos dalimi, kurios pagrindu, be kita ko, tapo, tikėtina, jos suklastotas A. Š. el. pranešimas, kurio popierinę versiją ji pateikė Institucijai; joje buvo „pridėtas“ prierašas „atvykus galima iškrauti“, tariamai patvirtinantis A. Š. pavedimą jai neleistinai iškrauti prekes.

4.25. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, H. C. neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, kad jo ar jo vadovaujamos bendrovės veiksmai galėtų būti neteisingi ir neteisėti.

4.26. Iš to išeina, jog H. C. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jo intelektinių ir valinių elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su prekių iškrovimu ar bendrovės tinkamu sutartinių įsipareigojimų savo kontrahentams vykdymu neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo.

4.27. Tokiomis aplinkybėmis, neturint objektyvių duomenų apie H. C. dalyvavimą (vykdant ar organizuojant) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams iškraunant prekes iš muitinės užplombuotos transporto priemonės, nėra pagrindo pripažinti H. C. pažeidusiu ANK 210 straipsnio 3 dalį ir taikyti savo esme griežtą valstybės prievartos priemonę administracinės atsakomybės forma.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su H. C. nubaudimu pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį ir prašo dėl šio nusižengimo H. C. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, apeliaciniame skunde pažymėdamas, jog H. C., nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekių iškrovimas iš transporto priemonės be muitinės leidimo gali pažeisti teisės aktų reikalavimus. Pasak apelianto, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas H. C., nei bet kuris kitas šios bendrovės darbuotojas fiziškai prekių nevaldė, jų neišdavė ir nepriėmė. Šiuos veiksmus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, kurie negalėjo nesuprasti savo veiksmų neteisėtumo, žinodami ir matydami, kad transporto priemonė su prekėmis yra muitinės užplombuota (apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovui H. C. pranešta nebuvo). Nors plombos buvimo faktas buvo akivaizdus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo plombai nuimti, kreipimosi į muitinės įstaigą dėl jų nuėmimo ar kitokių su tuo susijusių veiksmų. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą, iškraudami prekes. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kartu ir šios įmonės vadovas H. C., neturėdami duomenų apie neužbaigtą prekių tranzito procedūrą, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekių iškrovimas iš transporto priemonės be muitinės leidimo gali pažeisti teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. Š., teikdamas deklaraciją Institucijai, veikė laikydamasis visų teisės aktų, reglamentuojančių muitinės procedūras, reikalavimų. Tačiau net ir tuo atveju, jei šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, nevaldžiusio prekių, nemačiusio jų ir nežinojusio apie transporto priemonės plombavimą, el. pranešimas dėl atvykstančios transporto priemonės“, tariamai patvirtinantis jo pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neleistinai iškrauti prekes, būtų vertinamas kaip bendrovės instrukcija iškrauti prekes, jis savaime neturėtų būti pripažintas teisės normos pažeidimu ar skatinančiu pažeisti galiojančią tvarką, kadangi pati bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekėms yra taikoma muitinės tranzito procedūra. Nesant objektyvių duomenų apie H. C. dalyvavimą (vykdant ar organizuojant) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams iškraunant prekes iš muitinės užplombuotos transporto priemonės, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui H. C., neatlikusiam jokių su prekių pervežimu ir iškrovimu susijusių veiksmų, nėra pagrindo taikyti jam administracinę atsakomybę, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, juolab, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtintas specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas.

7. ANK 210 straipsnio 3 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus ir juose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos; 140 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Šis teisinis reglamentavimas ne tik nustato bendrą deklaravimo tvarką, bet ir prievolę pateiktas prekes iškrauti iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrauti į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020-03-15 12.10 val. į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atgabentas krovinys (malkinė mediena, 23 pakuotės, 22 000 kg masė bruto), kuris buvo deklaruotas Sąjungos tranzito procedūrai (tranzito lydimasis dokumentas (TLD) MRN 20LTVK2000171976E5, 2020-03-15). Šis krovinys, neatlikus tranzito procedūros užbaigimo formalumų paskirties muitinės įstaigoje, 2020-03-15 buvo iškrautas iš transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) be muitinės leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-18 rašte Nr. 88A1-26-78 Klaipėdos teritorinei muitinei, be kita ko, nurodė, kad krovinys – malkinė mediena – 2020-03-15 atvyko į jų teritoriją (AB „(duomenys neskelbtini)“) transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tik su lydinčiu dokumentu CMR Nr. 1 (2020-03-13). Krovinys buvo priimtas ir iškrautas pagal pateiktą kliento (krovinio ekspeditoriaus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą Europiniu statusu. Pagal sutartį už muitinių procedūrų įforminimą ir atlikimą, kitų muitinės sankcionuotų veiksmų vykdymą atsakingas yra klientas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus kroviniui į jų teritoriją vairuotojas ir krovinio ekspeditorius pateikė tik CMR važtaraštį (b. l. 28). Šios bendrovės 2020-06-08 rašte Nr. 88A1-26-90 Klaipėdos teritorinei muitinei nurodyta, jog Malkinė mediena į jų teritoriją buvo priimta 2020-01-07 papildomo susitarimo Nr. 3 prie 2019-03-25 sutarties Nr. 07-19-88A1 pagrindu. Šios sutarties 3.2.11 punkte buvo numatyta sąlyga, kad už muitinių procedūrų vykdymą yra atsakingas Klientas. Kartu su šiuo raštu muitinei buvo pateikta 2019-03-25 sutartis Nr. 07-19-88A1 ir kliento – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – el. užsakymas transporto priemonei Nr. (duomenys neskelbtini) iškrauti AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (b. l. 43).

10. Iš byloje pateiktos 2019-03-25 sutarties Nr. 07-19-88A1 dėl krovos ir kitų su krova susijusių paslaugų teikimo, pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), atstovaujamos bendrovės direktoriaus G. R., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Klientas), atstovaujamos bendrovės direktoriaus H. C. (b. l. 44–50) matyti, kad šia sutartimi ir papildomu susitarimu nustatytomis sąlygomis Bendrovė įsipareigojo perkrauti krovinį ir teikti kitas su krova susijusias paslaugas pagal Kliento paraiškas, suderintas su bendrove, o Klientas įsipareigojo pateikti paslaugų atlikimui reikalingą informaciją, sumokėti už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitus savo įsipareigojimus Sutartyje ir papildomame susitarime nustatyta tvarka (sutarties 2.1 punktas). Šios sutarties 3.2.11 punktu Klientas įsipareigojo užtikrinti savalaikį Krovinio dokumentų, leidžiančių Bendrovei tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą (įforminti dokumentus, gauti leidimus, raštu informuoti Bendrovę apie muitinės priimtus sprendimus ir pan.), kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą (b. l. 46). 2020-01-07 papildomu susitarimu Nr. 3 prie 2019-03-25 sutarties Nr. 07-19-88A1 Bendrovė, be kita ko, įsipareigojo perkrauti krovinį, vadovaudamasi Kliento pateiktais muitinės patvirtintais pavedimais krovai ir Kliento paraiška, suderinta su Bendrove (susitarimo 2.1.4 punktas), o Klientas, be kita ko, įsipareigojo savalaikiai pateikti Bendrovei Krovinio perkrovimui ir kitoms susijusioms operacijoms atlikti reikiamus dokumentus, leidžiančius bendrovei tinkamai vykdyti savo prievoles (susitarimo 2.2.2 punktas) (b. l. 51). Taigi, kaip matyti, 2019-03-25 sutartimi Nr. 07-19-88A1 ir 2020-01-07 papildomu susitarimu Nr. 3 prie šios sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti krovos darbus (perkrauti krovinį ir teikti kitas su krova susijusias paslaugas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškas, o ši savo ruožtu – užtikrinti kovinio dokumentų, leidžiančių Bendrovei tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą (įforminti dokumentus, gauti leidimus, raštu informuoti Bendrovę apie muitinės priimtus sprendimus ir pan.), kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą.

11. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos teritorinei muitinei pateikto el. susirašinėjimo matyti, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas: „Atvažiuos mašina MAN (duomenys neskelbtini). Pridedu cmr, atvykus iškrauti galima.“ (b. l. 52).

12. Iš 2021-03-03 KIPIS prašymo krovai matyti, kad krovinys 200315-001401PRK iškrautas į saugojimo vietą (b. l. 90–91).

13. 2021-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. Košel rašte Klaipėdos teritorinei muitinei (b. l. 110), atsakant į šios Institucijos 2021-12-15 paklausimą Nr. (8.18)11D-13156 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl šiai įmonei priklausančio el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) ir kas 2020-05-14 12.05 val. išsiuntė laišką į UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštą, adresu (duomenys neskelbtini), su nurodymu atlikti tokį veiksmą: „Atvažiuoja mašina MAN (duomenys neskelbtini), pridedu CMR, atvykus galima iškrauti“ (b. l. 109), nurodyta, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad Rašte nurodytą pranešimą išsiuntė būtent A. Š.. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Rašte klaidingai teigiama, jog 2020-03-14 elektroniniame pranešime buvo nurodyta: „Atvykus (pastaba: prekes) galima iškrauti“. Šis pranešimas buvo informacinio pobūdžio ir jame instrukcijų, raginimų ar nurodymų iškrauti prekes nebuvo; el. pranešimas: „Sveiki, atvažiuos mašina MAN (duomenys neskelbtini). Pridedu cmr“ atitiko Bendrovės interesus, kadangi jis buvo susijęs su Bendrovės paslaugų suteikimu užsakovui. Juo nebuvo siekiama pažeisti trečiųjų asmenų interesų ir (ar) viešosios teisės normų. Bendrovė neturi duomenų, kad jos darbuotojai žinojo, jog pristatytos prekės buvo muitinės prižiūrimos. Priešingai, įformintos eksporto deklaracijos pateikimas Bendrovei leido suprasti, kad prekėms nėra įforminta muitinės procedūra, ribojanti teisę valdyti prekes. Pažymėjo, kad po nurodyto el. pranešimo išsiuntimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė nebuvo informuota apie tai, kad transporto priemonė yra užplombuota muitinės pareigūno; į Bendrovę nebuvo kreiptasi dėl leidimo plombas nuimti, kreiptis į muitinės įstaigą dėl jų nuėmimo ar kitokių su tuo susijusių veiksmų; A. Š. nebuvo nurodyta užsakyti prekių iškrovimo paslaugų; Bendrovė neturi duomenų, kad A. Š. būtų jas faktiškai užsakęs; viena iš A. Š. funkcijų yra Bendrovės teisių ir pareigų, kylančių iš Sutarties ir Susitarimo, tinkamas įgyvendinimas, įskaitant, bet neapsiribojant 2020-03-14 ir 2020-03-15, jei tai konkrečiu atveju pavedama ir (ar) numanoma Bendrovės veiklos užtikrinimui (b. l. 110).

14. Kaip minėta, tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2020-03-15 krovinys buvo atgabentas į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini). Malkinė mediena į minėtą teritoriją buvo priimta 2020-01-07 papildomo susitarimo Nr. 3 prie 2019-03-25 sutarties Nr. 07-19-88A1 pagrindu. Kartu su kroviniu buvo pateiktas tik 2020-03-13 CMR važtaraštis. Atgabentas krovinys buvo plombuotas muitinės plomba Nr. L198129. Krovinys buvo priimtas ir iškrautas kaip Sąjungos prekių muitinį statusą turintis krovinys, vykdant kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą.

15. 2020-10-15 raštu Nr. (8.1)11D-10539 muitinė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama informuoti, kas nuėmė muitinės plombą Nr. L198129 ir 2020-03-15 iškrovė krovinį iš transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Atsakydama į šį muitinės paklausimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-10-22 raštu Nr. 88A1-26-145 informavo, jog nebuvo užfiksuota, kad užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys (malkinė mediena), atgabentas į jų teritoriją ((duomenys neskelbtini)), atvyko plombuotas (b. l. 83).

16. 2020-11-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė S. R., atsakydama į Klaipėdos teritorinės muitinės paklausimą, kas buvo atsakingas už krovinio (malkinės medienos) iškrovimą iš transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-15, savo pranešime el. paštu muitinei nurodė, jog šiuo kroviniu disponuoja ir užtikrina savalaikį krovinio dokumentų įforminimą bei visų procedūrų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 84).

17. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakydama į Klaipėdos teritorinės muitinės 2021-02-28 paklausimą Nr. (8.18)11D-2154 (b. l. 88), 2021-03-04 rašte Nr. 88A1-26-40, be kita ko, nurodė, jog atsakingi už procedūros užbaigimą tranzito vykdytojas ir vežėjas, gabenantys šį krovinį, nepateikė T1 dokumento ir nepranešė (neinformavo), kad atgabentas tranzitinis krovinys yra plombuotas muitinės plomba. Atvykusiam kroviniui buvo pateikta kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiška, KIPIS prašymas iškrovimui ir eksporto deklaracija, kaip įrodymas, jog krovinys yra atgabentas EU statusu. Todėl nebuvo jokio pagrindo neiškrauti krovinio (b. l. 89).

18. Atsižvelgiant į šių tyrimo metu gautų duomenų visumą, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį (malkinę medieną) priėmė ir krovos paslaugą užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė jų tarpusavio 2019-03-25 sutarties Nr. 07-19-88A1 ir 2020-01-07 papildomo susitarimo Nr. 3 prie šios sutarties pagrindu, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti krovos darbus (perkrauti krovinį ir teikti kitas su krova susijusias paslaugas) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškas, o ši savo ruožtu – užtikrinti kovinio dokumentų, leidžiančių Bendrovei tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą (įforminti dokumentus, gauti leidimus, raštu informuoti Bendrovę apie muitinės priimtus sprendimus ir pan.), kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą. Vadovaujantis Sutarties 3.2.8 papunkčiu, krovos kompanijai pateiktas kelių transporto važtaraštis (Nr. 1, 2020-01-13) buvo laikomas pagrindu krovos darbams iš krovininio automobilio.

19. Iš minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-18 rašto Nr. 88A1-26-78 Klaipėdos teritorinei muitinei matyti, kad krovinys – malkinė mediena – 2020-03-15 atvyko į jų teritoriją – AB „(duomenys neskelbtini)“ – transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tik su lydinčiu dokumentu – CMR važtaraščiu Nr. 1 (2020-03-13). Krovinys buvo priimtas ir iškrautas pagal Kliento (krovinio ekspeditoriaus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą užsakymą, jog krovinys turi Europinį statusą. Pagal 2019-03-25 sutartį Nr. 07-19-88A1, už muitinių procedūrų įforminimą ir atlikimą, kitų muitinės sankcionuotų veiksmų vykdymą atsakingas yra Klientas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Sutarties 3.2.11 punktas). Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikusi paraišką iškrovai, ir nepasirūpinusi krovinio dokumentais, leidžiančiais krovos kompanijai tinkamai atlikti savo prievolę pagal sutartį, tapo atsakinga už suorganizuotą krovinio (malkinės medienos) iškrovimą iš transporto priemonės be muitinės leidimo, ir tokiu būdu pažeidė Sąjungos muitinės kodekso Nr. 952/2013 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Tai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, pagal kurią, inter alia, kyla administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) be muitinės pareigūno leidimo.

20. Pagal minėtą 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Taigi į AB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Sąjungos muitų teritoriją įvežtas krovinys nuo jo įvežimo buvo muitinės prižiūrimas iki jo muitinio statuso nustatymo ir negalėjo būti paimtas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesulaukusi muitinės procedūros pabaigos, išgabeno krovinį iš Sąjungos muitų teritorijos ir tokiu būdu tapo atsakinga už suorganizuotą krovinio išgabenimą be muitinės leidimo, tokiu būdu pažeidė Sąjungos muitinės kodekso Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalies nuostatas.

21. Apelianto teiginiai, jog neturint objektyvių duomenų apie H. C. dalyvavimą (vykdant ar organizuojant) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams iškraunant prekes iš muitinės užplombuotos transporto priemonės, nėra pagrindo pripažinti jį pažeidusiu ANK 210 straipsnio 3 dalį, nepagrįsti. Minėta, jog pagal 2019-03-25 sutartį Nr. 07-19-88A1, už muitinių procedūrų įforminimą ir atlikimą, kitų muitinės sankcionuotų veiksmų vykdymą atsakingas yra Klientas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Sutarties 3.2.11 punktas). Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikusi paraišką iškrovai, ir nepasirūpinusi krovinio dokumentais, leidžiančiais krovos kompanijai tinkamai atlikti savo prievolę pagal sutartį, tapo atsakinga už suorganizuotą krovinio (malkinės medienos) iškrovimą iš transporto priemonės be muitinės leidimo, ir tokiu būdu pažeidė Sąjungos muitinės kodekso Nr. 952/2013 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Tai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, pagal kurią, inter alia, kyla administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) be muitinės pareigūno leidimo.

22. Apelianto teiginiai, jog neturint objektyvių duomenų apie H. C. dalyvavimą (vykdant ar organizuojant) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams iškraunant prekes iš muitinės užplombuotos transporto priemonės, nėra pagrindo pripažinti H. C. pažeidusiu ANK 210 straipsnio 3 dalį, nepagrįsti. Minėta, jog pagal 2019-03-25 sutartį Nr. 07-19-88A1 dėl krovos ir kitų su krova susijusių paslaugų teikimo, Klientas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo užtikrinti savalaikį Krovinio dokumentų, leidžiančių Bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą (įforminti dokumentus, gauti leidimus, raštu informuoti Bendrovę apie muitinės priimtus sprendimus ir pan.), kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą (Sutarties 3.2.11 punktas). Taigi, pagal šią sutartį, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus H. C., buvo atsakinga už minėtoje Sutartyje ir Susitarime nurodytų pareigų tinkamą įgyvendinimą. Tačiau bendrovės direktorius H. C., būdamas atsakingas už minėtoje Sutartyje ir Susitarime nurodytų pareigų tinkamą įgyvendinimą, neužtikrino Sutarties 3.2.11 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo, leidžiančio krovos kompanijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atlikti savo prievolę, t. y. vykdyti krovos darbus, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tokiu būdu tapo atsakingas už disponuojamo muitinės prižiūrimo krovinio suorganizuotą iškrovimą iš transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) be muitinės leidimo, ir tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso Nr. 952/2013 134 straipsnio 1dalies ir 140 straipsnio 1 dalies nuostatas.

23. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekis atsakomybę šiuo atveju perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal 2019-03-25 sutartį Nr. 07-19-88A1 ir 2020-01-07 papildomą susitarimą Nr. 3 prie šios sutarties tik turėjo pareigą atlikti krovos darbus (perkrauti krovinį ir teikti kitas su krova susijusias paslaugas), nepagrįstas, nes, pagal šiuos šalių susitarimus, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti kovinio dokumentų, leidžiančių Bendrovei tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą. Tačiau, kaip minėta anksčiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus H. C., pateikusi paraišką iškrauti krovinį, nepasirūpino krovinio dokumentais, leidžiančiais krovos kompanijai tinkamai atlikti savo prievolę pagal sutartį, tokiu būdu tapo atsakinga už suorganizuotą krovinio (malkinės medienos) iškrovimą iš transporto priemonės be muitinės leidimo.

24. Dėl apelianto skundo argumento, jog „(duomenys neskelbtini)“ vadovui H. C., neatlikusiam jokių su prekių pervežimu ir iškrovimu susijusių veiksmų, negalėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį, nes šioje teisės normoje nėra įtvirtintas specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas, pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjant šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylas, taikant Bendrijos muitinės kodeksą, Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra suformuluotos imperatyvo būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ANK 210 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, jog bet koks asmuo, atlikęs šioje teisės normoje nurodytus veiksmus (o šie veiksmai atitinka minėtose Bendrijos muitinės kodekso nuostatose aptartus veiksmus), yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, kad reikšminga nustatyti, ar Bendrijos muitinės kodekso nuostatose aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-143-1093/2008). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės raštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės atsakymų matyti, kad iki protokolo surašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė informacijos, kas 2020-03-15 iš bendrovės darbinio el. pašto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė nurodymą su tekstu: „Atvažiuos mašina MAN (duomenys neskelbtini) Pridedu cmr, atvykus iškrauti galima“, o 2021-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Košel rašte nurodė, jog negali pateikti duomenų, kas iš įmonės išsiuntė el. laišką su nurodymu „atvykus galima iškrauti“, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas H. C., kuris, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės direktoriaus G. R., pasirašė 2019-03-25 sutartį Nr. 07-19-88A1 ir 2020-01-07 papildomą susitarimą Nr. 3 prie šios sutarties, kuria, be kita ko, jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti savalaikį Krovinio dokumentų, leidžiančių Bendrovei tinkamai atlikti savo prievoles, įforminimą, muitinės procedūrų vykdymą (įforminti dokumentus, gauti leidimus, raštu informuoti Bendrovę apie muitinės priimtus sprendimus ir pan.), kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą (sutarties 3.2.11 punktas). Šių duomenų kontekste sutiktina su Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos teritorinės muitinės pozicija, kad nagrinėjamu atveju būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas H. C. yra tinkamas subjektas pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas tinkamai, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent H. C., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (kartu ir veiksmus, susijusius su muitinės veikla), turėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių prekių pateikimą muitinei, kad jo paskirti ir už tam tikrą veiklą atsakingi asmenys vykdytų jiems pavestas funkcijas tinkamai, ir yra atsakingas dėl sutartinių prievolių, pažeidžiant anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju H. C. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.

26. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-23 nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, šioje byloje esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta, todėl keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-03-23 nutartį ir Institucijos 2022-01-27 nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_92-2022 apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi H. C. ir jo atstovas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

27. Šia nutartimi atmetus H. C. įgalioto atstovo advokato A. Košel apeliacinį skundą, apelianto prašymas priteisti H. C. bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. C. atstovo advokato Andriaus Košel apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 23 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas