Telšių apylinkės teismo nutarimas

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, vedusio, bedarbio, registruoto darbo biržoje, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuo, būdamas Mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant atsiskaitymus su kreditoriais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ reikalavimų, pažeidžiant atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neteikiant pirmenybės atsiskaityti su valstybe, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, pirmiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ didžiąją dalį savo lėšų iš sąskaitų mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe, nors atsakingi asmenys turėjo žinoti apie susidariusias mokestines prievoles biudžetui, todėl valstybės biudžetui 2016 m. rugsėjo 29 d. skola sudaro 19562,33 Eur.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįsta padaręs pažeidimą. Tuo metu buvo susidariusi neeilinė situacija, įmonės skolininkai buvo įmonei skolingi ir įmonė, kad išlaikyti veiklą ir darbuotojus , visų pirma sumokėdavo darbuotojams atlyginimus ir atsiskaitydavo su tiekėjais, ir tik po to kas likdavo mokėdavo mokesčius. Žinojo, jog yra įsiskolinimas valstybei, bet taip elgėsi, tik norėdamas išlaikyti įmonę ir jos veiklą. Kai su jų įmone atsiskaitydavo, tai jis padalydavo pinigus proporcingai. Nurodo, jog tuo metu kai Valstybei įsiskolinimas buvo 19288,61 Eur, skolininkai įmonei buvo skolingi 39613 Eur. Kol jis dirbo įmonės direktoriumi, t. y. iki 2016-09-26, dėjo visas pastangas susigrąžinti skolas ir atsiskaityti su Valstybe, bet nepavyko. Pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, atsižvelgti į tai, jog jis yra bedarbis ir šiuo metu negauna jokių pajamų bei yra išlaikomas sutuoktinės, kuri dirba. Prašo paskirtą baudą išdėstyti mokėti dalimis per 2 metų laikotarpį.

ATPK 50⁶ straipsnis (Kreditorių teisių pažeidimas) administracinę atsakomybę numato už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696-2015).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi, mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, Valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 29 atliktas operatyvus patikrinimas (26 b. l.). Tai reiškia, kad padarius mokestinį įmonės patikrinimą ir jį baigus buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

VMI prie FM patikrinus mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nustatyta pažeidimų vykdant atsiskaitymus su kreditoriais:

per 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., esant 2368,32 Eur skolai Valstybės biudžetui, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kitais kreditoriais 6388,64 Eur sumoje;

laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., esant 3807,83 Eur skolai Valstybės biudžetui, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kitais kreditoriais 3887,18 Eur sumoje;

laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., esant 5364,55 Eur skolai Valstybės biudžetui, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kitais kreditoriais 1000,00 Eur sumoje;

laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., esant 9466,64 Eur skolai Valstybės biudžetui, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kitais kreditoriais 14229,33 Eur sumoje;

laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., esant 11772,82 Eur skolai Valstybės biudžetui, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su kitais kreditoriais 7633,58 Eur sumoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. B. kaltė padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinėn atsakomybėn traukiamo E. B. paaiškinimais, VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1-3 b. l.), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų asmenų išrašų kopijomis (4-19 b. l.), VMI nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) kopijomis (20-24 b. l.), VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką kopija (25 b. l.), VMI priminimo kopija (25-26 b. l.), VMI pranešimo dėl operatyvaus patikrinimo kopija (26 b. l.), MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos kopija (27 b. l.), MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų kopijomis (27-37 b. l.), E. B. paaiškinimo kopija (38 b. l.), iš kurių matyti, kad pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. mokestinės nepriemokos balansą MB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui yra skolinga 19562,33 Eur (4941,61 Eur gyventojų pajamų mokestis, 14287,00 Eur pridėtinės vertės mokestis bei 333,72 delspinigiai (1 b. l.).

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už atsiskaitymus su kreditoriais, jų organizavimą ir vykdymą, nesilaikė atsiskaitymų su Valstybe eiliškumo tvarkos, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vertinant pateiktuose sąskaitų išrašų kopijose užfiksuotus duomenis ir išrašų iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, taip pažeisdama VMI, atstovaujančios Valstybę, kreditoriaus teises ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, turi pagrindą teigti, kad šioje byloje yra išskirtinė situacija ir sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo E. B. paaiškinimais, kad vien jo pastangomis susidariusi situacijai visiškai negali būti išspręsta, kaip antai atsiskaitymai su darbuotojais ir tiekėjais, kad gyvuotų įmonės veikla. Teismui E. B. pateikė skolų suderinimo aktų kopijas ir prašymų sumokėti įsiskolinimus kopijas, iš kurių matyti, jog E. B. dėjo pastangas susigrąžinti įmonės skolas, kad įmonė galėtų atsiskaityti ir su Valstybe. Teismas sutinka, kad būtų neprotinga ir neproporcinga nesudaryti sąlygų įmonės veiklai vystyti toliau, buvo pažeidžiama mokėjimų eilė ir tvarka, visų pirma atsiskaitant su tiekėjais bei darbuotojais ir taip užtikrinant tolesnę įmonės veiklą. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad yra sąlygos, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, nes ir paskirta minimali bauda, teismo manymu, būtų neproporcinga pirmą kartą padarytos veikos atžvilgiu.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. prisipažino padaręs minėtą teisės pažeidimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, neteistas. Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, siekdamas įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nubaudžiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį mažesne, nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, administracinė nuobaudą (ATPK 20, 24, 30, 30² straipsniai).

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kadangi E. B. teismo posėdžio metu prašė paskirtą baudą išdėstyti mokėti dalimis, kadangi jis negalės paskirtos nuobaudos susimokėti iš karto, nes šiuo metu yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, pats yra išlaikomas sutuoktinės, todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas mokėti dalimis per dviejų metų laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 302², 302⁴, 340 straipsniais,

nutaria:

E. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, nubausti 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.

Paskirtos 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 2 (dviejų) metų laikotarpyje, nuo 2016-11-21 iki 2018-11-20, kiekvieną mėnesį mokant po 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą), o paskutinį mėnesį likusią dalį – 17,00 Eur (septyniolika eurų).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752.

Mokėjimo nurodyme nurodyti įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-908-853/2016 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Iki numatyto termino nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui arba siunčiamas per Mažeikių rajono apylinkės teismą.