Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovams T. J., G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 ² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto, 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikdami neplaninį uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą 2020 m. vasario 25 d., 11:30 val. nustatė, kad (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko apie 1470 m ³ mišrių statybinių ir griovimo atliekų, neturėdama taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti minėtas atliekas sklype. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis nusižengimą padarė dėl nežinojimo, kad reikalingas leidimas. Jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuomojasi aikštelę, kurioje sandėliuoja smėlį, skaldą ir kt. Į šią aikštelę bendrovė taip pat veždavo ir sandėliuodavo atliekas iš bendrovės objektų, kuriuose vykdė darbus. Sutinka su patikrinimo metu nustatytu laikomų atliekų kiekiu. Bendrovei buvo paskirta 600 Eur bauda, kuri yra sumokėta. Sužinojęs, kad reikalingas leidimas, jis sutvarkė aikštelę, daugiau atliekų neveža ir ketina prašyti taršos leidimo tolesnei veiklai. Prašo skirti minimalią nuobaudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovai prašo G. S. paskirti nuobaudą pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Jis nuo pat patikrinimo laiko pripažino kaltę, iki šiol bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ištaisė patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Aikštelėje nebėra jokių atliekų. Patikrinimo metu buvo užfiksuotas nusižengimas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje aikštelėje rastos statybinės atliekos, suvežtos iš kitų objektų, neturint taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti minėtas atliekas sklype. Atliekų tvarkymo aikštelė yra ne techninis įrenginys, tačiau laikymo įrenginys, todėl teisingai nurodyti įstatymai, kuriuos pažeidė bendrovės direktorius. Prašo remtis Šiaulių apygardos teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. kaltė įrodyta.

G. S. inkriminuoti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 ² straipsnio 2 dalyje, kuris numato, kad „Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje, kuris numato, kad „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 6 punkte, kuriame numatyta, kad „Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą“, 1 priedo 3.1 punkte - taisyklių 1 priedo 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Šiuo atveju G. S. veiklai inkriminuotas Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte numatytas kriterijus, t. y. apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2020 m. vasario 25 d., 11:30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikė apie 1470 m ³ mišrių statybinių ir griovimo atliekų, neturėdama taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti minėtas atliekas sklype. Šiame sklype bendrovė griovos darbų ar kitų darbų, kurių metu galėtų susidaryti statybinės ir griovos atliekos, nevykdo (b. l. 4-16).

Iš 2018 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš P. L. nuomojasi negyvenamąsias patalpas technikos laikymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. paaiškinime patikrinimo metu ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad statybinės ir griovimo atliekos yra suvežtos į žemės sklypą iš objektų, darbai buvo vykdomi visoje Lietuvoje, kur įmonė vykdė savo veiklą. Šių duomenų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje žemėje laikė atliekas ir aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės sklypas (aikštelė) yra tam tikras mechanizmas su technika atliekoms laikyti, todėl savo prasme atitinka įrenginį, kaip jis apibrėžtas Taršos leidimų taisyklių 4.4 punkte. Žemės sklypas (aikštelė) atitinka atliekų surinkimo įrenginio statusą, vykdyta veikla negali būti vertinama kaip atliekų laikinas laikymas, nes atliekos susidarydavo ne pačioje aikštelėje, bei tinkamai neįrengus atliekų laikymo aikštelės, aplinkai daroma didelė žala (Šiaulių apygardos teismo 2020-07-14 nutartis, b. l. 63-68).

Remiantis byloje esančiais įrodymais daroma išvada, kad G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra atsakingas už tai, kad bendrovė laikė apie 1470 m ³ mišrių statybinių ir griovimo atliekų, neturėdama taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti minėtas atliekas sklype, todėl jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad G. S. pripažino kaltę, ištaisė nustatytus pažeidimus, ateityje pasižada organizuoti veiklą pagal galiojančių aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimus, jam skirtina minimali bauda, numatyta juridinio asmens vadovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu ir 646 straipsniu,

nutaria:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Remiantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškinama, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20111382048. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.