Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-6841-386/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-06
Bylos Nr.: eI-6841-386/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00935-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Anava“
Atsakovas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „Amber Grid“
Advokatai: Visvaldas Petryla

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-6841-386/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00935-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui,trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovei Giedrei Osinaitei,

2019 m. spalio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Anava“ (toliau – ir pareiškėja) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas);

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK KAS) 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219) (toliau – ir LAGK KAS sprendimas);

3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), naudojimo paskirtį ir būdą;

4) iš atsakovės priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog žemės ūkio paskirties Ginčo sklypas, per kurį nutiestas AB „Amber Grid“ priklausantis magistralinis dujotiekis, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėja Ginčo sklype nori pastatyti statybinių atliekų trumpalaikio saugojimo aikštelę, kurioje būtų surenkamos, trumpai laikomos, perdirbamos ir šalinamos statybinės atliekos. Teigia, jog 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, tačiau Administracijos sprendimu atsisakyta tenkinti prašymą. Administracijos sprendimas motyvuojamas tuo, jog AB „Amber Grid“ 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 7-214-343 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (toliau – ir Bendrovės raštas) nurodė, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete leidžiama ne daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų pastatų ir kad nagrinėjamu atveju šis skaičius jau yra pasiektas, todėl Taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose nurodytų pastatų statyba Ginčo sklypo teritorijoje yra negalima. Teigia, kad Administracijos sprendimas taip pat motyvuojamas tuo, jog pageidaujama pakeisti Ginčo sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, o būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, sprendinių, t. y. Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2. punkto, kuriame nurodyta: „Gamtinių dujų tiekimas“ <...> magistraliniai dujotiekiai yra suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus; riboti užstatymo intensyvumą esamų magistralinių dujotiekių vietovės klasės vieneto teritorijoje po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio ašies ir 1600 metrų išilgai vamzdyno ašies; šioje vietovės klasėje galimas 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius. Teigia, jog ginčą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka LAGK KAS sprendimu pareiškėjos skundas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Mano, kad Administracijos sprendimas, LAGK KAS sprendimas bei Bendrovės raštas yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju energetikos ministro patvirtintų taisyklių pagrindu nepagrįstai ribojamos nuosavybės teisės, pareiškėja Ginčo sklypu negali naudotis ir gauti iš jo pajamų, pareiškėja rinkoje yra diskriminuojama, jos galimybės verstis ūkine veikla yra suvaržomos kitos bendrovės – AB „Amber Grid“ verslo labui. Mano, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio nuostatoms toje apimtyje, kur nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai leidžiama poįstatyminiais aktais nustatyti apsaugos zonų atstumus, apsaugos zonose galiojančias specialios žemės ir miško naudojimo sąlygas, apsaugos zonose ribojamus darbus ir veiksmus, mažiausius leistinus atstumus nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus, didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, kadangi nuosavybės teisės apribojimas galimas jeigu tam yra įstatyminis pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Pažymi, kad šiose Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su ginčo dalyku, t. y. žemės naudojimo paskirties ir būdų nustatymu bei jų keitimu. Teigia, kad Taisyklių 18-24 punktai, kurie žemės sklypų, patenkančių į magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetą, savininkams nustato pareigas, varžančias jų nuosavybės teisę, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniams teisės viešpatavimo, asmenų lygybės ir teisingumo principams. Pažymi, jog Žemės įstatymo 22 straipsnio dalis draudžia nustatyti ūkinės ir kitokios veiklos apribojimus poįstatyminiais teisės aktais žemesnio lygmens nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.

Teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies bei Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktas imperatyviai nustato, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju, galioja Bendrasis planas, kuris akivaizdžiai Ginčo sklype nustato žemės naudojimo paskirtį - kita (K), o vieną iš galimų naudojimų būdų – (P), t. y. pramonės ir sandėliavimo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Administracija be jokio teisinio pagrindo atsisakė pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Teigia, kad Administracija atsisakydama veikti įstatymų nustatyta tvarka viršijo savo kompetenciją. Pažymi, kad pareiškėja neprašė leisti statyti kokius nors pastatus, todėl mano, jog Administracija pasisakė visai kitu klausimu, nurodydama faktinį ir teisinį pagrindus, susijusius visai su kitu materialiniu teisiniu santykiu. Nurodo, kad Administracija negali savo atsisakymą motyvuoti tuo, kad AB „Amber Grid“ nesutiko, nes tai ne AB „Amber Grid“ kompetencija, be to, nebūdama viešojo administravimo subjektu, AB „Amber Grid“ apskritai negali priimti nei individualius, nei norminius administracinius aktus, o tai lemia, kad ji negali daryti jokios įtakos kitiems asmenims kiek tai susiję su teisės aktų įgyvendinimu.

Teigia, jog LAGK KAS nenustatinėjo ir nevertino Administracijos sprendime ir Bendrovės rašte nurodytų faktinių aplinkybių, o Administracijos ir AB „Amber Grid“ teiginius priėmė kaip konstantas ir jų tikrumo nevertino, be to, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nustatytas Bendrojo plano sprendiniuose, todėl LAGK KAS sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad aplinkybių, jog pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka pareiškėjos Ginčo sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas statyti žmonėms skirtų būti statinių (ne daugiau kaip 10) tankis, pareiškėja neginčijo nei bylos nagrinėjimo LAGK KAS metu, nei pateikdama skundą teismui. Paaiškina, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija), 19 punktas nustato žemės sklypo naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – turinį: žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Mano, jog akivaizdu, kad žemės sklypo paskirties keitimas į kitą bei naudojimo būdo - pramonės ir sandėliavimo teritorijos nustatymas pagal žemės naudojimo turinį sietinas būtent su statinių statybą, todėl priimant Administracijos sprendimą buvo būtina įvertinti ne tik formalų galimą Ginčo sklypo paskirties keitimą bei naudojimo būdo nustatymą, bet ir įvertinti pasekmes, kurios gali kilti pakeitus Ginčo sklypo paskirtį ir nustačius naudojimo būdą, šiuo atveju, ar galima pramonės ir sandėliavimo statinių statyba, t. y. ar statyba galima pagal Bendrąjį planą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja dar 2017 m. rugpjūčio 10 d., ketindama įsigyti Ginčo sklypą, kreipėsi į AB „Amber Grid“ su prašymu įvertinti sandėliavimo paskirties pastato statybos Ginčo sklype galimybes ir AB „Amber Grid“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 7-211-806 pareiškėjai pateikė analogišką atsakymą, taigi, teisinis reglamentavimas, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei galimybės vystyti planuojamą veiklą pareiškėjai buvo žinomos iki įsigyjant Ginčo sklypą. Mano, kad LAGK KAS sprendimas priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinės teisės normų ir jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teigia, kad tarp ginčo šalių dėl to nesant ginčo LAGK KAS neprivalėjo savo iniciatyva papildomai tirti faktinių aplinkybių. LAGK KAS neturėjo teisinio pagrindo aiškinti galimų ūkinės veiklos rūšių sklype. Teigia, kad Bendrasis planas turi aiškinamas kompleksiškai vertinant jo sprendinius. Mano, kad Administracijos sprendimas buvo priimtas dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo, įvertinant Bendrojo plano nuostatas ir reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, t. y. įvertinus pastatų skaičių vietovės klasės vienete. Nurodo, kad skundo argumentas dėl Bendrovės rašto teisinio statuso nesusijęs su Byla, kadangi pareiškėja šio rašto neginčija. Teigia, kad skunde dėstomi argumentai dėl Gamtinių dujų įstatymo ir Taisyklių konstitucingumo nėra reikšmingi. Pareiškėja pripažįsta, kad ji nemato būtinybės tirti šių teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir nereiškia kitų prašymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimus į skundą ir prašė skundą atmesti atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kyla dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219) teisėtumo ir pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtį ir būdą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Bylos duomenimis pareiškėjai UAB „Anava“ nuo 2019 m. vasario 11 d. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), per kurį nutiestas AB „Amber Grid“ priklausantis magistralinis dujotiekis. Ginčo sklypo Nekilnojamojo turto išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. Pareiškėja 2019 m. vasario 18 d. prašymu kreipėsi į Administraciją nurodydama, kad norėtų Ginčo sklype surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines atliekas ir tuo tikslu prašydama pakeisti Ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Administracijos sprendimu prašymą atsisakyta tenkinti.

Administracijos sprendimas motyvuojamas tuo, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendinius žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra UKK4.2, GTK1.2/GTK1.1 kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją. Paaiškinta, kad UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis-kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, kuriame užstatymo pobūdis dispersiškas (nesudaro kompaktiško užstatymo), GTK1.2 – pramoninių ir technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tipas, kurioje galima tik su technologinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra susijusi komercinės ir logistinės paskirties naujų statinių statyba, o GTK1.1 – pramoninių ir technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tipas, kurioje galima su pramone ir komercine veikla susijusi statyba. Paminėta, kad Ginčo klypo Nekilnojamojo turto išraše Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygos yra įrašytas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimas. Nurodyta, kad buvo kreiptasi į AB „Amber Grid“ tarnybinės pagalbos 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (5.1.73)A5-1069 dėl Ginčo sklypo pagrindinės žemės paskirties ir būdo keitimo ir kad AB „Amber Grid“ 2019 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 7-214-343 nurodoma, jog Ginčo sklypo teritorijoje yra nutiestas magistralinis dujotiekio vamzdynas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punktu, o taip pat ir teritorija, esanti po 200 metrų atstumu į abi puses nuo šio esamo magistralinio dujotiekio vamzdyno, yra priskiriami pirmai vietovės klasei. Paaiškinta, kad dalis Ginčo sklypo ploto patenka į esamo magistralinio dujotiekio apsaugos zoną (ribos – po 25 metrus abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies), todėl Ginčo sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyriuje „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ reglamentuoti ūkinės ir/ar kitos veiklos apribojimai, o visas Ginčo sklypo plotas patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją, kurioje vadovaujantis Taisyklių III skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, yra taikomi užstatymo normatyvai – didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius vietovės klasės vienete bei didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius. Nurodyta, jog Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete leidžiama ne daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų pastatų. Teigiama, jog AB „Amber Grid“, išnagrinėjusi turimus bei kitus, viešai prieinamus duomenis, informavo, kad maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų tankis vertinamame esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka Ginčo sklypas, jau yra pasiektas, todėl Taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose nurodytų pastatų statyba Ginčo sklypo teritorijoje šiuo metu yra negalima.

Taip pat Administracijos sprendime nurodyta, jog pagal Bendrojo plano 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“, 4.2.2. punktą „Gamtinių dujų tiekimas“ <...> magistraliniai dujotiekiai yra suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus; riboti užstatymo intensyvumą esamų magistralinių dujotiekių vietovės klasės vieneto teritorijoje po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio ašies ir 1600 metrų išilgai vamzdyno ašies; šioje vietovės klasėje galimas 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius. <...>. Administracijos sprendimu konstatuota, kad pageidaujama pakeisti Ginčo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, neatitinka Bendrojo plano sprendinių.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja į Administraciją kreipėsi nurodydama planuojamą vykdyti veiklą ir tuo tikslu prašydama pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir nustatyti naudojimo būdą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus; šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 11 punkte nurodyta, kad: prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui; prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai); kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos; jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad: Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui; nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti; apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Taisyklių 17 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete leidžiama ne daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų pastatų. Byloje nėra ginčo, kad Ginčo sklypas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienetą. Taisyklių 18.2 punkte nurodyta, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, – magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdynų) yra draudžiama nustatyti ar keisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (arba) būdą (būdus). Taisyklių 19.6 punkte nurodyta, kad Taisyklių 18 punkte nurodytai veiklai (veiksmams) minėtame punkte nurodytais atvejais yra privaloma gauti sutikimą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymui arba keitimui – iki kreipimosi dėl atitinkamų sprendimų priėmimo. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad kiekvienai 18–19 punktuose nurodytai veiklai (veiksmui) yra būtinas atskiras magistralinio dujotiekio savininko sutikimas (pritarimas). Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad šiame Taisyklių skirsnyje nurodyti sutikimai (pritarimai) neišduodami, jeigu nustatoma, kad numatoma vykdyti veikla (veiksmai) yra negalima. Taisyklių 24.1 punkte nurodyta, jog laikoma, kad numatoma veikla (veiksmai) yra negalima, jei sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis taisyklių 17 punkte nurodytus atitinkamos vietovės klasės teritorijoje taikomus užstatymo normatyvus.

Iš Administracijos sprendimo matyti, jog pareiškėjos prašymą atsisakyta tenkinti dėl to, kad Ginčo sklypo paskirties keitimas į kitą bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo nustatymas galimai sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis Taisyklių 17 punktu bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2. punktu nustatytus magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvus, t. y. ne daugiau 10 pastatų, skirtų žmonėms būti.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Šio straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad įrenginiai – tai mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Šio straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Šio straipsnio 41 dalyje nurodyta, kad patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Šio straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Taisyklių 7.1 punkte nurodyta, kad pastatai, skirti žmonėms būti – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai bei patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie skirti žmonėms gyventi, ilsėtis, ūkinei ar kitai veiklai vykdyti bei kuriuose žmogus bet kuriuo laikotarpiu be pertraukos įprastai būna ar gali būti ilgiau kaip dvi valandas, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kaip jie apibrėžti Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte, bei pastatus ir patalpas, kurie (kurios) yra magistralinio dujotiekio priklausiniai ir (arba) nuosavybės teise priklauso magistralinio dujotiekio savininkui. Taisyklių 16.1 punkte nurodyta, kad: nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienetuose kiekvienas vienbutis gyvenamasis namas, taip pat kiekvienas butas ar bet kokia kita gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bet kurios paskirties pastate, laikoma atskiru pastatu, skirtu žmonėms būti; kiekvienas gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatas, jeigu jis nėra padalintas į patalpas, suformuotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai bei visos viename gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastate esančios negyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriame (kuriose) vienu metu būna ar gali būti iki 5 žmonių, yra laikomas (laikomos) vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; kuriame (kuriose) būna nuo 6 iki 10 žmonių – laikomas (laikomos) dviem pastatais, skirtais žmonėms būti, ir taip toliau; visais atvejais laikoma, kad bet kuris negyvenamosios paskirties pastatas, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kaip jie apibrėžti Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte, bei pastatus ir patalpas, kurie (kurios) yra magistralinio dujotiekio priklausiniai ir (arba) nuosavybės teise priklauso magistralinio dujotiekio savininkui, yra laikomas mažiausiai vienu pastatu; tuo atveju, jeigu žemės sklype nėra pagrindinio pastato, kuriam tarnauti turėtų Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte nurodytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, pagalbinio ūkio paskirties pastatas laikomas mažiausiai vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; tuo atveju, jeigu žemės sklype yra keli Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodytame teisės akte nurodyti pagalbinio ūkio paskirties pastatai, tačiau nėra pagrindinio pastato, kuriam jie turėtų tarnauti, bent vienas iš pagalbinio ūkio paskirties pastatų yra laikomas mažiausiai vienu pastatu, skirtu žmonėms būti.

Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 19 punktas nustato žemės sklypo naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – turinį: žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

Taisyklių 18.4-18.6 punktuose nurodyta, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, – magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdynų) yra draudžiama: projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar įrengti naujus įrenginius, juos rekonstruoti bei keisti pastatų (patalpos, patalpų) ar kitų statinių paskirtį (tiek atliekant statybos darbus, tiek ir jų neatliekant) (Taisyklių 18.4 punktas); projektuoti ir atlikti statinių bei įrenginių remonto (kapitalinio ar paprastojo) arba griovimo (įrenginių išardymo) darbus, išskyrus tuos, kurie numatomi už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ribų (Taisyklių 18.5 punktas); formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas pastate arba padalijant, atidalijant, sujungiant ar perdalijant pastatus ir (ar) patalpas (Taisyklių 18.6 punktas). Taisyklių 19.7-19.12 punktuose nurodyta, kad Taisyklių 18 punkte nurodytai veiklai (veiksmams) minėtame punkte nurodytais atvejais yra privaloma gauti šiuos magistralinio dujotiekio savininko sutikimus (pritarimus): pritarimą (suderinimą) statinio projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai – iki jos pateikimo derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) (Taisyklių 19.7 punktas); pritarimą (suderinimą) statinio projektiniams pasiūlymams – iki jų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) bei išviešinimo, o kai aplinkos ministro nustatytais atvejais projektiniai pasiūlymai nėra privalomi ir nėra parengti, – sutikimą statinio atitinkamoje teritorijoje projektavimui iki kreipimosi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo (Taisyklių 19.8 punktas); pritarimą statinio projektui – iki kreipimosi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Taisyklių 19.9 punktas); sutikimą statinio statybos darbams ir (ar) paskirties keitimui, kai tokiai veiklai (veiksmams) pagal teisės aktus nėra privalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, – iki atitinkamų statybos darbų pradžios, o kai paskirties pakeitimui statybos darbai nėra reikalingi – iki paskirties pakeitimo (Taisyklių 19.10 punktas); sutikimą statiniu nelaikomo įrenginio įrengimui, rekonstravimui (išorės matmenų pakeitimui), remontui ar išardymui – iki šio įrenginio įrengimo ar kitų nurodytų darbų pradžios (Taisyklių 19.11 punktas); sutikimą formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas pastate arba padalijant, atidalijant, sujungiant ar perdalijant pastatus ir (ar) patalpas (Taisyklių 19.12 punktas).

Ginčo byloje nėra, kad Bendrasis planas Ginčo sklype nustato vieną iš žemės naudojimo paskirčių – kita (K), o vieną iš galimų naudojimų būdų – (P), t. y. pramonės ir sandėliavimo. Taigi, prašoma pakeisti Ginčo sklypo paskirtis ir prašomas nustatyti naudojimo būdas atitinka nustatytus Bendrajame plane, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis ir Aprašo10 punktas. Tačiau, analizuojant anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir Administracijos sprendimo turinį, neaišku, kodėl, Administracijos manymu, pakeitus Ginčo sklypo paskirtį į kitą bei nustačius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdą, pareiškėja negalėtų statyti statinius ir įrenginėti įrengimus, kaip tai numato Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 19 punktas, kurie Taisyklių 17 punktu bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2. punktu nustatytiems magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvams neturėtų įtakos. Kita vertus, matyti, kad Ginčo sklypo paskirties pakeitimas į kitą bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo nustatymas dar nesuteikia pareiškėjai teisės be magistralinio dujotiekio savininko sutikimo ne tik statyti pastatus, skirtus žmonėms būti Taisyklių, Bendrojo plano ir Statybos įstatymo prasme, kurie įtakotų minėtus magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvus, bet ir apskritai statyti bet kokius statinius ar įrengti bet kokius įrengimus. Taigi, prielaida, kad Ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas nagrinėjamu atveju sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis Taisyklių 17 punktu bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111, Aiškinamojo rašto 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ 4.2.2. punktu nustatytus magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto užstatymo normatyvus, t. y. ne daugiau 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, niekuo nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Administracijos sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl prieštarauja aukštesnės galios aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl yra neteisėtas iš esmės. Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Administracijos sprendimas bei LAGK KAS sprendimas, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, naikintini, be to, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtį ir būdą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja skundu prašo iš atsakovės priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui buvo pateiktas tik žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas, t. y. Swedbank AB 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 565, kuris patvirtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, sumokėjo žyminį mokestį 22,50 €. Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėja nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 22,50 € bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pilnai tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ skundą.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (5.1.73) A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo“.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219).

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ 2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtį ir būdą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Anava“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 22,50 € bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė