- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- I-276-283/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00015-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- V.S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 5.1.3.
2017 m. balandžio 4 d.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 15000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), atlyginti. V. S. skunde nurodė, kadapytiksliai nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 16 d. jis periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad areštinės kamerose jis buvo laikomas su 3-4 kitais asmenimis, taip neužtikrinant Lietuvos Respublikos teisės aktais vienam asmeniui nustatyto minimalaus kameros ploto. Teigė, kad areštinės kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų. Kamerų langai buvo nešvarūs, stiklai purvini, todėl neskaidrūs, jų nuvalyti nebuvo galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra įrengtos grotos. Kadangi kamerų langų išmatavimai yra 110×90 cm, dėl nepakankamo apšvietimo jose buvo tamsu, gulint žemutinėje dviaukštės lovos dalyje skaityti ir rašyti buvo neįmanoma. Gyvenamosiose patalpose nebuvo šilto vandens, pasinaudoti šiltu vandeniu būdavo galima tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, dėl ko nebuvo galimybių palaikyti asmeninės higienos. Pareiškėjas tvirtino, kad po šaltu vandeniu galima apsiprausti tik paviršutiniškai, dėl nepilnaverčio maitinimo esant nusilpusiai imuninei sistemai tuoj pat apsergama, o apsirgus, nėra suteikiamas tinkamas gydymas. Nurodė, kad areštinės kamerose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjo nuomone, gyvenamoji patalpa turi būti priskiriama maitinimo patalpoms, nes šiose patalpose įkalintiems asmenims teikiamas maitinimas.V. S. teigimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas areštinės kamerose lėmė jo neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 4 d. – 2017 m. sausio 16 d. laikotarpiu periodiškai buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose vienas, su dar vienu, su dviem ir trimis asmenimis. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjui Panevėžio AVPK areštinėje mažiau nei 5 kv. m ploto teko vos kelias dienas, todėl savo teisių suvaržymo pareiškėjas realiai patirti negalėjo. Panevėžio AVPK kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius apie netinkamą apšvietimą ir nešvarius langus. Nurodė, kad areštinėje langus iš lauko pusės valo įmonės, su kuria sudaryta sutartis, darbuotojai, o iš vidaus langus privalo nusivalyti kamerose laikomi asmenys. Pažymėjo, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau - Panevėžio VSC) patikrinimo aktų duomenimis, nei ankstesniu, nei ginčui aktualiu laikotarpiu areštinės kamerų apšvietimą reguliuojančių teisės normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Akcentavo, jog teisės aktai nenumato reikalavimo į areštinės kameras tiekti karštą vandenį. Panevėžio AVPK užtikrino, kad areštinėje laikomiems asmenims būtų sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teigė, kad areštinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimas taip pat atitinka higienos normų reikalavimus ir pažymėjo, jog teisės aktai nenumato reikalavimo sanitariniuose mazguose įrengti duris. Pažymėjo, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, jį pakabinant ant specialiai tam įrengtų kabliukų (b. l. 9-11).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas V. S. 2016 m. sausio 4 d. - 2017 m. sausio 16 d. laikotarpiu (toliau –ir ginčo laikotarpis) periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje (b. l. 9-10, 14).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymas)2 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Vidaus tvarką Panevėžio AVPK areštinėje reglamentuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinės taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 (b. l. 30-31).
Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas; valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu; iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Kalinimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą, visų pirma, kildino iš jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o esmine sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo prielaida pripažįstamas minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas. Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).
Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą, kamerose buvusių bendrą asmenų skaičių, sanitarinio mazgo užimamą plotą Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir 2017 m. vasario 6 d. Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl V. S. laikymo areštinėje“ bei „Dėl areštinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l. 9-10, 14, 17).Teikdamas rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus) į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 39-41) pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK pateikė netikslius duomenis apie kamerose Nr. 2, 15, 16 buvusį kalinamųjų asmenų skaičių, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į minimalaus kameros plotą pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje su pertraukomis 46 paras buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 15, 16, iš jų: 15 parų– pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą (pareiškėjui 3 paras teko 3,50 kv. m, 3 paras – 3,61 kv. m, 9 paras – 4,06 kv. m kameros ploto), bei 31 paras - šio reikalavimo nepažeidžiant (pareiškėjui 6 paras teko 5,24 kv. m, 8 paras – 5,84 kv. m, 2 paras – 5,90 kv. m, 3 paras 5,95 kv. m, 10 parų –9,4 kv. m, 1 parą – 9,51 kv. m ir 1 parą - 13,09 kv. m kameros ploto).
Be to, pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą jam sukėlė ir tai, kad Panevėžio AVPK areštinėje dėl netinkamo apšvietimo bei nešvarių langų kamerose buvo tamsu, todėl gulint žemutinėje dviaukštės lovos dalyje, skaityti bei rašyti buvo neįmanoma.Teikdamas rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus) į atsakovės atstovo atsiliepimą, pareiškėjas nurodė, kadatvykęs į areštinę, būdavo patalpinamas į nešvarias kameras, kurias pačiam ir tekdavo tvarkyti.
Pagal Veiklos taisyklių 6 punktą, į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką. HN 134:2015 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad specialių reikalavimų, nustatančių, kokio dydžio langai turėtų būti įrengti areštinės kamerose, nėra. Dėl nurodytos priežasties kaip teisiškai nepagrįstas vertinamas pareiškėjo skundo teiginys, kad netinkamos natūralaus apšvietimo sąlygos nebuvo sudarytos dėl 110×90 cm dydžio kamerų langų įrengimo.
Panevėžio AVPK pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio VSC ne kartą atliko areštinės būklės atitikties HN 134:2015 reikalavimams vertinimą (b. l. 20-21, 60-61). Išanalizavus patikrinimo aktų duomenis, daroma išvada, kad Panevėžio VSC areštinės kamerų apšvietimą reguliuojančių teisės normų pažeidimų nenustatė. Periodinio patikrinimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 30 d., metu nustatyta, kad kamerose yra skaidraus stiklo langai, jose įrengtas dirbtinis ir natūralus apšvietimas; dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos; kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė (b. l. 20). Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų apšvietimo sąlygų kamerose Nr. 2, 3, 15 ir 16 į Panevėžio AVPK areštinės administraciją ir Panevėžio VSC būtų kreipęsis pareiškėjas ar kiti šiose kamerose laikomi asmenys. Byloje nustatyta, kad ne ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. spalio 7 d., Panevėžio VSC, vykdydamas operatyviąją kontrolę irsiekdamas įvertinti kamerų bendrą ir naktinį apšvietimą, atliko laboratorinius apšvietos matavimus areštinės kamerose Nr. 3ir 15 ir apšvietimo sąlygų pažeidimų nenustatė (b. l. 18-19). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK neužtikrino tinkamų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimo sąlygų.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl nešvarių langų ir netvarkingų kamerų, atsižvelgiama į HN 134:2015 34 punktą, nustatantį, kad policijos areštinės patalpos būtų tvarkingos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka, 37 punktą, numatantį, jog patalpoms, kurias pagal policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Be to, sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, atsižvelgiama į Veiklos taisyklėse įtvirtintas nuostatas, pagal kurias, policijos areštinėje laikomi asmenys privalo laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1. punktas), nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (9.2. punktas). Iš esmės analogiško turinio reikalavimai, kurių privalo laikytis Panevėžio AVPK areštinėje laikomi asmenys, įtvirtinti irAreštinės taisyklių 8.1 ir 8.2 punktuose (b. l. 30).
Atsakovės atstovas atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. S. skundo“ nurodė, kad areštinės kamerose iš vidaus langus nusivalo kameroje laikomi asmenys, o iš lauko pusės juos valo įmonės, su kuria yra sudaryta sutartis, darbuotojai (b. l. 10, 12). Panevėžio VSC 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12) konstatavo, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, tam yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis, o kalinamiems asmenims išvykus, kameras valo areštinės darbuotojos (b. l. 20). Panevėžio AVPK pateikta 2016 m. lapkričio 30 d. Patalpų Panevėžio mieste valymo paslaugų sutartis Nr. 50-ST2-138 (b. l. 50-54) patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūra“ yra įsipareigojusi kokybiškai suteikti paslaugas bei naudoti kokybiškas darbo priemones ir įrangą (3.1.1. p.), areštinės langus valyti du kartus per metus(sutarties 1-ojo priedo 2-osios dalies 2.5 punktas). Išanalizavus byloje pateiktusPanevėžio VSC patikrinimo aktus, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu reikalavimų, susijusių su švaros ir tvarkos kamerose palaikymu, nėra nustačiusi.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįsti vertinami ir atmetami pareiškėjo teiginiai apie nešvarius kamerų langusir netvarkingaskameras.
Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala jam atsirado ir dėl to, kad Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos asmeninei higienai palaikyti – į kameras nebuvo tiekiamas karštas vanduo, o galimybė pasinaudoti karštu vandeniu būdavo suteikiama vieną kartą per savaitę ir trumpam (po 15 minučių).
Veiklos taisyklių 7 punktas nustato areštinėje laikomo asmens teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Analogišką nuostatą įtvirtina HN 134:2015 44 punktas, pagal kurį, areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal Areštinėstaisyklių 6.13 punktą, areštinėje laikomi asmenys šiltu dušu turi teisę naudotis šeštadienį arba sekmadienį. Pareiškėjas neneigė, kad galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę jam buvo suteikta, tačiau tvirtino, kad 15 min. nepakako asmeninei higienai palaikyti.
Vertindamas nurodytus pareiškėjo teiginius, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktainereglamentavo areštinėje laikomų asmenų prausimosi po šiltu dušu trukmės. Be to, teismas vertina, kad 15 min. yra pakankamas laiko tarpas, per kurį galima nusiprausti po dušu.Areštinės taisyklių 6.13 punkto nuostatos suteikia teisę asmeniui kreiptis motyvuotą prašymu dėl pasinaudojimo dušu ne tik šeštadienį ar sekmadienį, bet ir kitą dieną. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad jis tokio turinio prašymu (prašymais) būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK areštinės vadovą ar pareigūnus ir šie būtų atsisakę leisti pasinaudoti dušu. Spręsdamas dėl pareiškėjonurodytų išgyvenimų jam prausiantis šaltu vandeniu kameroje, teismas atsižvelgia, kad HN135:2015 ir kiti teisės aktai ginčo laikotarpiu reglamentavę teritorinių policijos įstaigų areštinių kamerų įrengimą, nenumatė reikalavimo, jog į kamerą būtų tiekiamas karštas vanduo. Pagal HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Remiantis nurodytoms aplinkybėms, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo teiginiai, jog neturtinė žala buvo padaryta tuo, jog Panevėžio AVPK neužtikrino, kad į areštinės kameras būtų tiekiamas karštas vanduo, ir taip nesudarė tinkamų sąlygų palaikyti asmeninę higieną ir išvengti šalto vandens sveikatai daromo žalingo poveikio.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, neatitverti nuo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjo teigimu, kameros gyvenamoji patalpa turi būti priskiriama maitinimo patalpoms, kadangi šiose patalpose įkalintiems asmenims teikiamas maitinimas.
Nuo 2015 m lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal šios higienos normos 12 punkte įtvirtintą reguliavimą, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis šio teisės akto nuostata, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.
Byloje pateiktame Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 užfiksuota, kad visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose, išskyrus vienvietę kamerą Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir virš 120 cm aukščio mūrinės pertvaros, padengtos plytelėmis (b. l. 58). Šiems įgaliotos institucijos pateiktiems duomenims neprieštarauja ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. S.“ nurodyti duomenys apie tai, kad areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; juose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (b. l. 11, 12).
Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko galiojusios HN 37:2009 20 punkteir HN 134:2015 12 punkte įtvirtintus reikalavimus. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia, jog teisės aktai nebuvo nustatę reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Atsižvelgus į Veiklos taisyklių 5 punkte pateiktą apibrėžimą, pagal kurį, policijos areštinės kamera - tai specialiai įrengta patalpa policijos areštinėje uždarytiems asmenims laikyti teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, kaip nepagrįstas vertinamas pareiškėjo teiginys, jog teritorinės policijos įstaigos areštinės kamera turi būti priskiriama maitinimo patalpoms.
Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Analogiška nuostata įtvirtinta ir Areštinės taisyklių6.14 punkte.
Remiantis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis, daroma išvada, kad 2005 m. atlikus areštinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontą, o 2013 m. – areštinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontą, kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 13). Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodyti duomenys leidžia teigti, kad tualetu besinaudojantys asmenys sanitarinį mazgą užsidengia audeklu (b. l. 16). Be to, atsižvelgus į minėto pareigūno tarnybinį pranešimą, daroma išvada, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigūnas gali matyti beveik visą kamerą ir dalį sanitarinio mazgo, kadangi prie durų esantys kampai, kuriuose ir yra įrengti sanitariniai mazgai, į matymo zoną nepatenka.
Teikdamas rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus) į atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Panevėžio AVPK teiginiais, kad areštinės kamerose sanitariniame mazge yra įrengti kabliukai, be to tvirtino, kad naudodamasis tualetu 2016 m. birželio 14 d., matė, kad yra stebimas areštinės prižiūrėtojos (b. l. 39-40). Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertinęs, neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis apie sanitariniuose mazguose įrengtus kabliukus, rašytiniuose paaiškinimuose „Dėl V. S. atsikirtimų (b. l. 46-48) pateiktą informaciją apie asmenų laikomų kamerose dažnai išlaužiamus ir ištraukiamus kabliukus, taip pat, Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodytus argumentus, kad pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu, o areštinės kamerose esantys langeliai yra skirti stebėti tik areštinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 16).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus. Todėl dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų, absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015). Įvertinus tai, kad sanitariniai mazgai yra įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomi asmenys turi galimybę sanitarinius mazgus uždengti audeklu, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areštinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad konkrečiais atvejais pareigūnai turėjo tikslą stebėti ar konkrečiais atvejais stebėjo pareiškėją jam naudojantis sanitariniu mazgu, o ne dėl pareigos užtikrinti saugumą kameroje.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK būtų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o V. S. teiginiai apie netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą areštinės kamerose pripažįstami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (atsikirtimuose) į atsakovės atstovo atsiliepimą reiškė ir bendro pobūdžio pretenzijas dėl areštinėje laikomų asmenų aprūpinimo minkštuoju inventoriumi. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nesusieti su jokiais konkrečiais laike ir vietoje apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriuo konkrečiai metu patyrė šiuos nepatogumus, nenurodė, ar kreipėsi į areštinės administraciją, kad būtų pašalinti galimi pažeidimai. Beto, pareiškėjasaplinkybių dėl netinkamo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi, kaip žalos atsiradimo pagrindo, pirminiame savo skunde nenurodė, šias aplinkybes deklaratyviai išreiškė tik gavęs atsakovės atstovo pateiktą atsiliepimą ir visą medžiagą dėl areštinės darbo organizavimo. Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovui būtų nustatyta pernelyg neproporcinga pareiga paneigti visus deklaratyvius pareiškėjo teiginius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008).
Atsižvelgęs į byloje nustatytą pareiškėjo V. S. teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą Panevėžio AVPK areštinėje (15 parų su pertraukomis neužtikrinta teisė į minimalią vienam asmeniui tenkančią 5 kv. m ploto normą), teismas sprendžia, kad jis pareiškėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas pinigais. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei nesant įrodymų, jog laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygos sukėlė žalingus padarinius pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti 15 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Bylos duomenys patvirtina išvadą, kad pareiškėjui tenkanti ploto norma buvo pažeista nežymiai, į Panevėžio AVPK areštinę pareiškėjas buvo pristatomas periodiškai, areštinės kamerose buvo laikomas su dviem – trimis asmenimis. Teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteisiama 120,00 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.