Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

dalyvaujant skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui E. K., jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės savivaldybės administracijos- atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko skundą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. P. 2020 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. SAVAD-18-ANR_N-87-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 3 d. Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė A. P. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 48 straipsnio 3 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, kuriuo E. K. paskirta subendrinta 190 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2019 m. gegužės 18 d., 19 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), būdama šuns savininkė voljere laiko Vokiečių aviganį, kuris vakaro ir nakties metu nevaldomai ir be priežasties nuolatos loja. Šuns savininkė neužtikrino, kad jos laikomas šuo netrikdytų viešosios rimties.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta savivaldybių administracijų kompetencija tvirtinti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles.

Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklės yra priimtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tai reiškia, kad jose negali būti nuostatų asmenų teises varžančių labiau, nei tai numatyta minėtame įstatyme. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai, laiku neįvykdę nustatytu reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, jeigu Marijampolės savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą nutarimą, E. K. traktavo kaip triukšmo šaltinio, skleidžiančio netoleruotiną triukšmą, valdytoją, tai administracinėn atsakomybėn ją turėjo teisę patraukti tik po to, kai E. K. laiku neįvykdytų jai nustatytų reikalavimų įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones. Tačiau Marijampolės savivaldybės administracija jokių reikalavimų dėl triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo E. K. nepateikė. Tai reiškia, kad nėra teisinių prielaidų E. K. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę. Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 31 punktas, kurio pažeidimu kaltinama E. K., siejasi su Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 18 punktu, įtvirtinančiu definicinę normą, nustatančią, kad viešosios rimties trikdymas - šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. E. K. priklausantis šuo, kurį Marijampolės savivaldybės administracija traktavo kaip triukšmo šaltinį, yra laikomas privataus namo kieme esančiame voljere, kuris Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 18 punkto prasme negali būti traktuojamas kaip gyvenamosios patalpos. Tai reiškia, kad net ir laikantis prielaidos, kad šuo lodamas viršija nustatytą triukšmo lygį, faktinė situacija nepatektų į viešosios rimties trikdymo apibrėžtį, įtvirtintą Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 18 punkte. Tuo pačiu nebūtų galima konstatuoti, kad E. K. padarė Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 31 punkto reikalavimų pažeidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nėra apibrėžta tokia sąvoka kaip viešosios rimties trikdymas, todėl laikytina, kad Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 31 punktu gyvūnų laikytojams yra nustatyti griežtesni reikalavimai, kurių negalima kildinti iš aukštesnės galios teisės aktų. Šiuo aspektu belieka pakartoti jau išsakytą argumentą, kad E. K. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu, kuris ne realizuoja aukštesnės galios teisės aktą, bet jam iš esmės prieštarauja, sukurdamas tokių privalomų įpareigojimų, kokių nėra numatyta aukštesnės galios teisės aktuose.

Teismo posėdžio metu E. K. nesutiko su pažeidimais ir palaikė savo skundą. Nurodė, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Laiko vokiečių aviganį, šį šunį turi apie 8 metus. Šunį laiko voljere, vidiniame sklypo kieme. Jų kiemas aptvertas. Šuo yra šuo ir natūralu, kad jis loja. Dabar šuniui nupirktas ir uždėtas antkaklis prieš lojimą, nuo kurio jis neloja, nes kai nori loti, jam trenkia elektra, o tai yra ir šuns kankinimas. Aplinkui jų sklypą ir kiti žmonės laiko šunis, tačiau užkliūva tik jos vienos šuo. Soduose yra ir kačių, ir zuikių, ir stirnų, tai natūralu jog šuo loja. Jos laikomas šuo yra prižiūrimas. Pripažįsta, jog jos šuo loja, tačiau nepripažįsta, jog loja nuolatos ir per naktis.

Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė R. P. parodė, jog savivaldybės administracijoje buvo gautas skundas, kad vakaro ir nakties metu nevaldomai loja E. K. šuo, buvo prašoma sudrausminti šeimininkus. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo siūloma susimokėti administracinį nurodymą, tačiau E. K. to neįvykdė. Atskirų prašymų neteikė. Per atstovą nurodė, kad dalyvaus teisme, todėl ir buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Savivaldybės administracija nedavė jokių nurodymų E. K. dėl triukšmo valdymo, tačiau rėmėsi tuo, kad jau buvo užregistruotas nusižengimas dėl šio šuns keliamo triukšmo ir jau buvo duota žodinė pastaba. Tai jau nebuvo vienetinis kartas. Liudininkai buvo nurodę, kad su sodų bendrijos pirmininke jau buvo nuvykę šnekėtis su šeimininkais. Žino, jog buvo nupirktas šuniui specialus antkaklis, bet pati E. K. pripažino, kad antkaklį dėdavo ne visada. Be to, nurodė, kad apie tai, jog nutarime E. K. veiksmai buvo kvalifikuoti kitaip nei protokole, buvo supažindinta E. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, prieš surašant skundžiamą nutarimą.

Liudytoja G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jos šeima kenčia E. K. šuns lojimą jau 2 metus. Vakarais, kai grįžta šeimininkai, šuo pradeda loti. Neįmanoma nei langų atsidaryti vakare, nei susišnekėti lauke. Nurodė, kad bandė išsiaiškinti su Kalinauskais dėl šio šuns lojimo gražiuoju, tačiau niekas nepasikeitė. Šuo loja nuolat po kelias valandas. Ji pati to šuns nėra mačiusi. Mano, kad tas šuo lodamas prašosi, kad jį išleistų iš voljero. Po savivaldybės atstovų atvykimo šią vasarą šuo taip nebeloja.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. šuns garsus lojimas prasidėjo prieš 2 metus. Pradžioje bandė tartis gražiuoju, kalbėtis, tačiau kaimynai Kalinauskai nesileido į kalbas, vartojo necenzūrinius žodžius. Šuo loja maždaug nuo 18 val., kai grįžta šeimininkai. Jos vaikai net buvo įrašę kaip tas šuo loja naktį. Šuo loja ištisai iki pat vėlumos, kokios 23 valandos. Vakarais norisi ramybės, tačiau per garsų šio šuns lojimą to nebuvo. Jei šeimininkų nebūna namuose, šuo neloja. Buvo prašyta ne kartą, kad nutildytų šunį. Jos pačios vyras buvo nuėjęs kalbėtis su šunio šeimininkais, bet nesusitarė. Mano, jog šiuo reikalauja dėmesio iš šeimininkų, nori, kad išleistų iš voljero. Nuo šių metų liepos mėnesio šuo jau aprimęs, tokio garsaus lojimo, trukdančio ramybę, jau nėra.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jo sklypas yra per vieną sklypą nuo E. K., jie yra kaimynai. Jam E. K. šuo netrukdo. Loja kaip ir visi šunys, nieko išskirtinio apie tą lojimą pasakyti negali. Jis savo sklype girdi 3 vilkšunius, kurie gyvena netoliese. Aišku, kad šunys reaguoja į kitus gyvūnus, kurių yra soduose. Kad šuo ištisai lotų naktį tikrai negali pasakyti, jog taip yra. Šią vasarą šuo išvis mažai loja.

E. D. administracinio nusižengimo tyrimo metu duotame paaiškinime nurodžiusi, jog sodų bendrijoje „Ramunė“ turi vasarnamį. Jau pora vasarų negali ramiai pailsėti dėl sklype, Rugių g. 14, laikomo šuns. Ištisinio lojimo vakaro ir nakties metu. Turi mažų vaikų, kuriems negali miegoti dėl šuns keliamo triukšmo, taip pažeidžiama jų teisė į ramybę ir poilsį. Prašo sudrausminti šuns savininką ( b. l. 18)

N. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu duotame paaiškinime nurodęs, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) name, kuris yra ant pelkės kranto, girdisi kitoje pelkės pusėje , Rugių g. 14, laikomo šuns lojimo garsas, tiesiog kaip aidas girdisi vakare ir naktį jų gyvenamojoje teritorijoje. Dėl to drumsčiama jų ramybė, be to, turi mažametį sūnų, kuris naktį kartais prabunda nuo šuns lojimo.( b. l. 20).

Ištraukoje iš Administracinių nusižengimų registro yra duomenys, jog 2019-06-20administracinio nusižengimo byloje ROIK 19102087038 E. K. pareikšta žodinė pastaba už mažai pavojingą veiką, t. y. už tai, kad ji 2019-06-04 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad neveislinis mišrūnas didelis šuo savo nuolatiniu lojimu netrikdytų kitų aplinkinių žmonių ramybės. Tuo pažeidė Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-29 įsakymu patvirtintų „Šunų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijoje taisyklių „ 48 p. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 1d. ( b. l. 22-23

Teismo posėdžio metu buvo perklausyti Marijampolės savivaldybės administracijos prie bylos pateikti garso įrašai, kuriuose įrašytas E. K. šuns lojimo garsas 2020-04-22, 19.19 val., 2020-05-06 19.17 val., 2020-05-18 19.29 val., 20.46 val., 20.51 val.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Motyvuojamoji dalis

ANK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių. Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ANK 346 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka.

Institucijos nutarime nurodyta, jog E. K. pažeidė 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, kuriuose numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad E. K. laiko Vokiečių aviganių veislės šunį. Iš į bylą pateikto garso įrašo, girdėti kaip minėtas šuo loja: 2020-04-27, 19 val. 19 min. - 11 sek., 2020-05-06, 19 val. 17 min. - 19 sek., 2020-05-18, 19 val. 29 min. - 7 sek., 2020-05-18, 20 val. 46 min., 30 sek., 2020-05-18, 20 val. 51 min. - 1 min. 2 sek. Iš garso įrašo galima spręsti, kad šuo loja vakarais, kai yra ramybės valandos. Tai patvirtina ir liudytojai apklausti teismo posėdžio metu, bei liudytojų E. D., I. Z., N. K. rašytiniai parodymai. Fakto, kad šuo loja nepaneigė ir pati E. K., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad šuniui 2019 m. pabaigoje nupirktas antkaklis prieš lojimą „Canicalm First“, tačiau kaip ji pati nurodė teismo posėdžio metu, jo nuolat nenaudojo, kadangi dėl antkaklio veikimo principo-elektros srovės impulso, kankinamas pats šuo, o nuo šių metų liepos mėnesio, po Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų tikrinimo, antkaklis uždėtas nuolat.

Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad šuns keliamas triukšmas – lojimas vakare ir naktį, trikdo jų poilsį ir miegą. Prideda tai patvirtinantį garso įrašą. Garso įraše užfiksuotas su pertraukomis lojantis šuo. Kadangi apklausiant E. K., ji sutiko, kad jos šuo lodavo tiek vakarais, tiek naktimis, šuns lojimas panašus į jos laikomo šuns, pripažįstama, kad liudytojos A. K. pateiktame Marijampolės savivaldybės administracijai garso įraše girdimas būtent tas šuo. Liudytojų parodymai ir rašytinių paaiškinimų duomenys patvirtina, kad šuo loja nuolat, nepertraukiamai, iš dalies tai patvirtina ir 2020-05-18 garso įrašas. Teismas sutinka, kad toks šuns nuolatinis lojimas vakaro ir nakties metu trikdo aplinkinių gyventojų ramybę ir miegą. Be to, E. K. 2019-06-20 jau buvo pareikšta žodinė pastaba už šuns keliamą triukšmą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdyje liudytojais apklausti G. A. ir A. K. nurodė, kad po įspėjimo E. K. nesiėmė jokių priemonių šunio sutramdymui ir nereagavo į pastabas, tik po pakartotinio kreipimosi 2020 m. liepos mėnesį situacija iš esmės pasikeitė- E. K. šuns lojimo nesigirdi. Pažymėtina, kad apie tai, jog E. K. šuns lojimas vakarais ir naktimis trikdo poilsį ir ramybę, nurodę skirtingose sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) vietose gyvenantys asmenys, vadinasi, E. K. laikomo šuns lojimo garsas sklinda gana dideliu atstumu. Nors liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad šuns savininkei dėl jos šuns lojimo pretenzijų neturėjo, tačiau taip pat patvirtino, kad minėtas šuo loja naktimis, be to, nustatyta, kad jis su E. K. SB (duomenys neskelbtini) turi bendro naudojimo turto, todėl gali būti suinteresuotas stengtis palengvinti E. K. atsakomybę. Taigi, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad E. K. šuns garsus lojimas vakaro ir nakties metu trikdo kitų asmenų teisę į ramybę, poilsį.

Pareiškėjos atstovas skunde kaip vieną iš nesutikimo su priimtu nutarimu argumentų nurodė tai, kad E. K. priklausantis šuo, kurį Marijampolės savivaldybės administracija traktavo kaip triukšmo šaltinį, yra laikomas privataus namo kieme esančiame voljere, kuris Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 18 punkto prasme negali būti traktuojamas kaip gyvenamosios patalpos. Išanalizavus teisės normą, yra akivaizdu, jog įstatymas nenumato, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose bei ANK 346 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromi tik tam tikroje vietoje (pvz. viešoje vietoje), ir neužtrauktų atsakomybės tuo atveju, jeigu būtų padarytas privačioje valdoje. Sisteminė šių teisės aktų analizė akivaizdžiai nurodo, kad gyvūnų laikytojai visur privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl šis pareiškėjos atstovo argumentas atmestinas kaip nesudarantis jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas tuo pagrindu, kad pažeidimo padarymo vieta galimai buvo pareiškėjos privačiame kieme esantis voljeras.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad savivaldybių tarybos be kitų įgaliojimų šioje srityje, tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles. Minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai triukšmo valdymo principai t. y. 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas. Taigi, priimdama skundžiamame nutarime nurodytas Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisykles savo įgaliojimų neviršijo, taisyklės atitinka įstatyme įtvirtintus triukšmo valdymo principus. Kaip jau buvo minėta, nors pats šuo, kaip triukšmo šaltinis, laikomas privačioje valdoje, tačiau jo keliamas triukšmas apima ir viešąją vietą- girdimas ir pažeidžia sodų bendrijos „Ramunė“ gyventojų ramybę, poilsį, o viešoji rimtus ir yra žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimo sudedamoji dalis. Nepagrįstas atstovo aiškinimas, kad už Triukšmo prevencijos Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimą E. K. galėjo būti patraukta tik po to, kai ji neįvykdytų jai nustatytų reikalavimų įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones. E. K. nubausta pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, o ne už nurodytų Triukšmo valdymo įstatymo 22 str. numatytų reikalavimų nevykdymą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 4 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvūnų laikytojų pareigas nurodyta, kad „Gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi „ . taigi, šis reglamentavimas reiškia, kad gyvūnų laikytojams nustatomos ne tik šiame apraše išvardintos pareigos, tačiau jie privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų, o šio įstatymo 20 str. 2 dalyje, be kitų pareigų, numatyta ir gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tame tarpe teisės į ramybę, poilsį užtikrinimas, yra sudėtinė viešosios rimties užtikrinimo dalis, todėl Marijampolės savivaldybės administracijos patvirtintos Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, nei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašui neprieštarauja ir E. K., kaip gyvūno laikytoja, privalėjo jų laikytis.

Administracinė atsakomybėn traukiamo asmens atstovas skundą motyvuoja ir proceso pažeidimais priimant skundžiamą nutarimą. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė paaiškino, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu E. K. buvo pranešta apie rašymo klaidą administracinio nusižengimo protokole dėl neteisingai nurodyto Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių punkto (vietoj 15 p., turėjo būti nurodytas 9 punktas) bei dėl dar vieno teisės akto-Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3, 4 p.(įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) --reikalavimų pažeidimo inkriminavimo. ANK 617 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad E. K. teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeistos.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos E. K. atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, o Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. P. 2020 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. SAVAD-18-ANR_N-87-2020, paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos E. K. atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko skundo netenkinti ir Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. P. 2020 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. SAVAD-18-ANR_N-87-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.