Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei, pareiškėjams L. K., J. K., J. L., pareiškėjos L. K. atstovei advokatei Vilmai Višnevskienei, pareiškėjų J. K. ir J. L. atstovui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei J. K. ir J. L. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 11 notarų biuro notarė D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vėliau suinteresuoti asmenys J. K. ir J. L. pateikė savarankišką pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 7d.), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta palikimo - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto sutuoktinio J. K. vardu, ¼ dalis yra mirusios F. K. nuosavybė. Pareiškime nurodė, jog sutuoktinės F. K. palikimo atsiradimo metu 79 metų amžiaus J. K. buvo ir yra reikalingas išlaikymas, dėl ko J. K. turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir L. K. gali pretenduoti tik į ¼ motinos palikimo dalį.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 11 notarų biuro notarė D. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

L. K. pareiškimas tenkintinas, J. K. ir J. L. savarankiškas pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, kad 61,90 kv m ploto 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. K. vardu, kuris, kaip ir J. L. neginčijo aplinkybės, jog butas buvo įsigytas J. K. nuo (duomenys neskelbtini) esant santuokoje su F. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. F. K. jai priklausančią (duomenys neskelbtini), dalį (duomenys neskelbtini) testamentu nusprendė palikti dukrai L. K. J. K. tą pačią dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente nurodyta, kad jam priklausančią (duomenys neskelbtini), dalį jis palieka dukrai L. K.

Šiuo atveju pareiškėja L. K. ir pareiškę savarankišką pareiškimą suinteresuoti asmenys J. K. ir J. L. nesutarė, kokia buto dalis priklausė F. K. jos palikimo atsiradimo metu.

Butą (duomenys neskelbtini), J. K. ir F. K. įgijo galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), kurio 21 str. numatė, jog santuokos metu įgytas sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pati nuostata yra galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 str.1d. ir nesvarbu, kurio iš sutuoktinių vardu yra registruotas turtas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2d.).

Pareiškėja L. K. pateikė Testamentų registro išrašą, pagal kurį F. K. palikimą priėmė dukra L. K. ir sūnus J. L. ir nenurodyta, kad J. K. būtų priėmęs F. K. palikimą. Atsakydama į teismo paklausimą notarė D. B. nurodė, jog J. K. nesikreipė į Vilniaus miesto 11 notarų biurą dėl palikimo priėmimo mirus F. K. Bet notarė nurodė, jog J. K. kreipėsi į minėtą notarų biurą su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kuris yra registruotas mirusiosios sutuoktinės F. K. vardu ir išduoti mirusiosios sutuoktinės dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą į turtą, kuris yra registruotas J. K. vardu. Notarės rašte nurodyta, kad šiuos pareiškimus pasirašė J. K. įgaliotas sūnus J. L. pagal įgaliojimą, 2014-09-22 patvirtintą Vilniaus miesto 11 notarų biure, tačiau iki šiol gauti nuosavybės teisės liudijimų neatvyko nei J. K., nei įgaliotas asmuo J. L.

Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 str. 2d.). Tuo remdamasi notarė pateikė atsakymą L. K. nurodydama, jog tuo atveju, jei F. K. pergyvenęs sutuoktinis J. K. kreipsis į notarų biurą, jam bus išduotas sutuoktinės F. K. dalį nustatantis liudijimas, o tuomet, nustačius F. K. dalį, pagal L. K. pareiškimą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į testamente nurodyto buto dalį. Nei F. K., nei J. K. savo (duomenys neskelbtini) testamentuose nenurodė, kokią buto (duomenys neskelbtini), dalį palieka dukrai L. K. Pagal tai, jog sutuoktiniai sudarė testamentus tą pačią dieną, juos pavirtino ta pati notarė, be to, įvertinus, kad kitą turtą F. K. bei J. K. nusprendė palikti sūnui J. L., pareiškėja L. K. pagrįstai atsiliepime į savarankišką pareiškimą teigė, jog tėvų valia buvo visą butą (duomenys neskelbtini), palikti dukrai L. K.

J. K. ir J. L. savo savarankiškame pareiškime rėmėsi CK 5.20 str. 1d. numatančia sutuoktinio, kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, teisę į privalomą palikimo dalį. Kaip matyti iš Testamentų registro duomenų J. K. nėra priėmęs mirusios sutuoktinės F. K. palikimo. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėja L. K., kad byloje nėra sprendžiami paveldėjimo teisiniai santykiai, o L. K. pareiškimo tikslas nustatyti, kokia nuosavybės dalis priklauso F. K. pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei ir nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog J. K. ir J. L. tą dalį ginčija. Pagal esamas aplinkybes nėra duomenų apie tai, kad J. K. būtų iki šio ginčo išreiškęs savo valią pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, o mirusios sutuoktinės F. K. nuosavybės dalį patvirtinantis liudijimas jam neišduotas. CK 5.20 str. 2 d. numatyta, jog nustatant privalomosios dalies dydį atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, dėl ko teigtina, kad J. K. kreipimosi dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo atveju būtų vertinama jo privalomoji dalis visame turte. Pažymėtina, kad F. K. turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, kurį testamentu paliko sūnui J. L., ir (duomenys neskelbtini) testamente nėra jokio F. K. patvarkymo palikti dalį turto sutuoktiniui. Pareiškėja L. K. teigė, jog J. K. ir J. L. savarankiškame pareiškime neteisingai apskaičiavo privalomąją palikimo dalį. Tačiau šiuo atveju vertintinas J. K. ir J. L. argumentas jiems teigiant, kad F. K. mirties dieną sutuoktinis J. K. turėjo teisę gauti išlaikymą iš sutuoktinės, t.y., ar iš viso J. K. turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. J. K. pateikti medicinos dokumentai apie sveikatos būklę, teigtina, nėra pakankami įrodyti, jog J. K. buvo ir yra reikalingas išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu J. K. teigė, jog jo pensiją sudaro apie 2000 Lt, o sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) testamento turinio J. K. turi kito nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir sodo pastato dalį (duomenys neskelbtini), žemės sklypus ir dalį pastato (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), kas būtų pakankama užtikrinti J. K. pragyvenimą. Pareiškėjai dar siekė įrodyti, kad sūnus J. L. realiai teikė tėvui J. K. išlaikymą, tačiau pagal teisminę praktiką yra svarbus pats teisės į išlaikymą pripažinimo ar nepripažinimo faktas, o ne tai, ar išlaikymas faktiškai buvo teikiamas.

Šiuo atveju akcentuojama tai, kad nenustačius jokių aplinkybių, kad daugiau kaip ½ buto (duomenys neskelbtini), galėtų būti pripažinta asmenine J. K. nuosavybe (CK 3.89 str.), iškilus ginčui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), įregistruoto J. K. vardu, yra mirusios sutuoktinės F. K. nuosavybė. Iš notarės D. B. 2015-02-02 pranešimo L. K. teigtina, jog L. K. paveldėjimo teisės į motinos F. K. palikimą liudijimas būtų išduotas tik po to, kai bus išduotas mirusios F. K. dalį nustatantis liudijimas sutuoktinę pergyvenusiam J. K. Tačiau, kaip paaiškėjo šioje byloje, J. K. dėl F. K. nuosavybės dalį nustatančio liudijimo atsiėmimo į notarę nesikreipė nesutikdamas, jog F. K. priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), bet, kaip teigiama J. K. ir J. L. pareiškime, mažiau – ¼ dalis minėto buto. Pareiškėjams neįrodžius šios aplinkybės nėra pagrindo tenkinti jų pareiškimo. J. K. vengiant gauti liudijimą dėl F. K. nuosavybės dalies (kartu ją nepagrįstai ginčijant) L. K. negali įgyvendinti įpėdinės teisių, t.y. pažeidžiama jos teisė priimti motinos palikimą, todėl L. K. pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 443 str. 6 d., tenkinant L. K. pareiškimą, iš J. K. ir J. L. lygiomis dalimis L. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 31 euro už pareiškimą žyminis mokestis ir 580 eurų atstovavimo išlaidos. Tenkinant L. K. pareiškimą, iš J. K. ir J. L. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1/2 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto J. K. vardu, yra (duomenys neskelbtini) mirusios F. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Juridinis faktas pagal L. K. pareiškimą nustatomas F. K. palikimo priėmimo procedūros įforminimo tikslu.

J. K. ir J. L. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 611 eurų bylinėjimosi išlaidas (po 305,50 eurų iš kiekvieno) L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po 5,03 eurų pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.