Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas M. B. atstovės advokato padėjėjos Viktorijos Skridailaitės-Gribėnienės prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovados tyrėjos Rimos Grambienės 2016 m. birželio 10 d. nutarimu M. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą buvo nubausta 144 Eur bauda.Praleidus įstatyme nustatytą terminą pateikti skundą, M. B. atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė skunde prašė minėtą nutarimą panaikinti ir pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą netenkino ir priimti skundą atsisakė. Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių – nepakankamo pareiškėjo rūpestingumo ir sąžiningumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus.M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.Atskirajame skunde nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skundą 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo pakartotinai, po telefoninio pokalbio su tyrėja Rima Grambiene. Skundas buvo pateiktas 2016 m. liepos 4 d., 11.08 val., elektroninio ryšio priemonėmis tiesiogiai nusiuntus jį tyrėjai Rimai Grambienei elektroniniu paštu. Susisiekus su tyrėja buvo pateikta informacija, jog skundo ji nematė ir tuo laikotarpiu atostogavo, todėl skundas galėjo ir nepasiekti Kauno apylinkės teismo. Po kurio laiko tyrėja Rima Grambienė susisiekė su advokato padėjėja Viktorija Skridailaite-Gribėniene ir nurodė, jog savo elektroniniame pašte rado skundą su priedais, tačiau paprašė pakartotinai jį pateikti kitu elektroninio pašto adresu. Šiuo atveju ilgas dviejų mėnesių termino praleidimas yra tiesiogiai susijęs ne su M. B. nerūpestingumu ir sąžiningumu operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, bet su tyrėjos Rimos Grambienės aplaidžiu pareigų vykdymu. Šios aplinkybės yra svarbios ir laikytinos objektyviomis bei apribojusiomis M. B. laisvę ir valią apskųsti nutarimą. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad M. B. yra pripažinta neįgalia. Neįgalumo nustatymas ir prasta sveikata yra svarbios priežastys, dėl ko į atstovą buvo kreiptasi tik 2016 m. liepos 4 d. Taip pat svarbu pažymėti, kad ji gyvena Kauno r., todėl neturint nuosavos transporto priemonės ir prižiūrint ribotai veiksnų sutuoktinį yra itin sunku atvykti bei perduoti medžiagą apskundimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. B. atskirasis skundas netenkinamas.Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.LR ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, asmens prašymu, rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimas priimtas 2016 m. birželio 10 d. Pareiškėja nenurodo, kad nutarimą ji gavo vėliau nei priėmimo dieną, todėl ši data ir laikytina nutarimo įteikimo M. B. diena. Taigi, vadovaujantis LR ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2016 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodoma, kad skundas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas 2016 m. rugsėjo 13 d. Tačiau, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų bei prie jo esančių priedų, M. B. atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė teigia skundą elektroninių ryšių priemonėmis pateikusi ne 2016 m. rugsėjo 13 d., o 2016 m. liepos 4 d. (b. l. 23, 24). Aukštesniojo teismo nuomone vien tai, kad M. B. atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė pateikė skundą ne bendruoju nutarimą priėmusios institucijos elektroniniu paštu, o pareigūnės, priėmusios skundžiamą nutarimą, tyrėjos Rimos Grambienės tarnybiniu elektroniniu paštu, savaime nereiškia, jog procesinėmis teisėmis buvo naudojamasi aplaidžiai, o M. B. dėl nepakankamo rūpestingumo ir sąžiningumo operatyviai negynė savo teisių ir teisėtų interesų. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad net ir nustačius, kad M. B. skundą elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2016 m. liepos 4 d., skundas buvo pateiktas keturiomis dienomis praleidus skundo padavimo terminą, taigi šiuo atveju taip pat turi būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės šį terminą atnaujinti.Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikoma, kad būtina nustatyti dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).Aukštesniojo teismo nuomone, atskirajame skunde M. B. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti iš nutarimo, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Esmine termino skundui paduoti praleidimo priežastimi M. B. nurodė aplinkybę, jog yra neįgali ir prastos sveikatos bei gyvena Kauno rajone, dėl to neturint transporto priemonės jai yra apsunkinta galimybė perduoti medžiagą apskundimui. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje situacijoje M. B. nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą teismui. Kaip ir teisingai įvertinęs faktines aplinkybes konstatavo pirmosios instancijos teismas, skunde nurodyta aplinkybė, jog terminas galėjo būti praleistas dėl prastos pareiškėjos M. B. sveikatos, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o prie skundo pateikta M. B. neįgaliojo pažymėjimo kopija neleidžia daryti jokios išvados apie dabartinę M. B. sveikatos būklę, kuri neva galėjo sutrukdyti pateikti skundą laiku. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad savo procesinėmis teisėmis M. B. naudojosi aplaidžiai ir jos prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo atidus ir rūpestingas, nesistengė laiku ir operatyviai pateikti skundo. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad M. B. galimybė pateikti skundą įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios.Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Nagrinėjamu atveju tiek 2016 m. liepos 4 d., tiek 2016 m. rugsėjo 13 d. skundas Kauno apylinkės teismui per Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą buvo pateiktas pasinaudojant elektroninėmis ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu, tačiau, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio nuostatose, jis nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Iš byloje esančių duomenų taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad M. B. ar jos atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė savo tapatybę patvirtino kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.). Darytina išvada, kad tinkamai nepasirašytas skundas negalėjo būti priimtas, o skundo pateikimo trūkumas sudarė pagrindą apylinkės teismui priimti nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo (LR ATPK 296 straipsnio 6 dalis), tačiau šiuo atveju nustačius, jog skundas, net ir ištaisius nurodytus trūkumus, yra pateiktas praleidus skundo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių, nebelieka prasmės nurodyto trūkumo taisyti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o M. B. atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. B. atskirojo skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.