Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-876-290/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
1S-876-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00017-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-876-290/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00017-2015-4;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo N. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą laikraščiui (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Alytaus rajono apylinkės teisme 2014 m. balandžio 10 d. gautas pareiškėjos N. R. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnį ir jį nubausti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal N. R. skundą, nes nustatė, kad pagal skunde pateiktus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Šalies argumentai

N. R. nesutikdama su šia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti Alytaus rajono apylinkės teismą nagrinėti jos 2015 m. balandžio 9 d. skundą dėl dienraščio (duomenys neskelbtini) veiksmų.

Skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino pateiktą skundą ir prie jo pateiktus papildomus dokumentus bei neteisingai nustatė dienraščio (duomenys neskelbtini) tyčią spausdinant privačią informaciją bei privačios informacijos gavimo aplinkybes. Tai, kad (duomenys neskelbtini) žurnalistė informaciją gavo dėl savo tarnybos ar profesijos yra savaime suprantama ir labai aiškiai suvokiama iš paties straipsnio (duomenys neskelbtini). Taip pat ji pati N. R. telefonu nurodė, kad yra gavusi jos privataus gyvenimo nuotraukas su tikslu jas išspausdinti neigiamame straipsnyje. Išsiaiškinusi kokios tai nuotraukos, ji žurnalistei iš karto pasakė, kad tai yra asmeninio gyvenimo informacija todėl ji nesutinka, kad ši informacija būtų išplatinta per viešojo informavimo priemones. Žurnalistei tai įtakos nepadarė ir ji vis tiek asmenines nuotraukas išspausdino. Tai aiškiai įrodo dienraščio (duomenys neskelbtini) tyčią. Žinodami visus faktus, kad tai yra asmeninio pobūdžio informacija bei tai, kad ji nesutinka, kad jos būtų viešinamos, žurnalistai vis tiek tai išspausdino neigiamame kontekste, siekdami sau auditorijos. Vertinant tai, kaip žurnalistė gavo asmenines nuotraukas, reikėtų įvertinti ir tai, kad, jeigu ji nuotraukas gavo ne dėl savo profesijos ar tarnybos, vadinasi ji jas surinko darydama BK 165-167 numatytą veiką.

Motyvuojamoji dalis

N. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal BK 168 str. 1 d. atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165-167 str. numatytą veiką. BK 168 str. 1 d. numato alternatyvius požymius turinčią nusikaltimo sudėtį, kuri yra formalioji, taigi nusikaltimas laikomas baigtu, atitinkamą informaciją paskelbus, ja pasinaudojus pačiam kaltininkui arba ją panaudojus kitų asmenų labui. Būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis yra neturėjimas asmens sutikimo skelbti, pasinaudoti ar panaudoti informaciją apie privatų jo gyvenimą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti kaltininko subjektyviąją pusę – tyčią. Taigi tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 168 str. 1 d.

Nors BK nėra pateikta sąvoka, kas tai yra privatus gyvenimas, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad privatus gyvenimas - tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti, tik jam sutikus. Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur be to asmens sutikimo kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija ir t.t.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Pateikta medžiaga patvirtina, kad N. R. dirba (duomenys neskelbtini). Taigi jos darbo pobūdis reikalauja skaidrumo ir atskaitomybės visuomenės nariams, todėl ji laikytina viešu asmeniu. Su skundu pateiktas straipsnis, kuriame visuomenė informuojama apie teisėsaugos institucijų susidomėjimą ir (duomenys neskelbtini) gautą skundą su prašymu pasidomėti kaip panaudojamos (duomenys neskelbtini) mokymams skirtos lėšos, straipsnyje cituojami (duomenys neskelbtini) A. J., (duomenys neskelbtini) J. K., N. R., V. B.. Taigi publikuotame straipsnyje keliamas (duomenys neskelbtini) mokymams skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo klausimas, iliustruotas nuotraukomis, kuriose atsispindi asmenų pramogos, tačiau nėra pateikiama jokių duomenų apie N. R. asmeninį, šeimos gyvenimą ir pan., todėl nelaikytinas privačios informacijos atskleidimu BK 168 str. prasme.

Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog N. R. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad laikraštis (duomenys neskelbtini) tyčia siekdamas savanaudiškų paskatų platino informaciją apie N. R. privatų gyvenimą ar, kad laikraštis šią informaciją gavo neleistinais būdais. Aptariamo nusikaltimo subjektyvioji pusė – tyčia, pasireiškia, tuo, kad kaltininkas suvokia, kad tam tikrais įstatyme apibrėžtais uždraustais būdais gautą informaciją apie kito žmogaus gyvenimą viešai paskelbia, ja pasinaudoja arba panaudoja kitų asmenų labui savanaudiškais ar kitokiais motyvais ir nori tai daryti. Priešingai nei nurodoma, skunde, teismas įvertinęs bylos medžiagą, visuomenės informavimo – žiniasklaidos priemonės veiklos pobūdį, publikuoto straipsnio turinį, neįžvelgia tyčios, ir daro išvadą, kad informacija nenukreipta konkrečiai į N. R., kaip į privatų asmenį, tačiau pateikiama bendrai minint (duomenys neskelbtini) pramogas, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buvo gautas skundas teigiant, jog galimai tokiu būdu panaudojamos lėšos skirtos (duomenys neskelbtini) mokymams.

Iš su skundu pateiktos medžiagos matyti, jog 2014-04-10 Kauno apygardos prokuratūroje Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl N. R. šmeižiančios informacijos paskleidimo, kuris Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. 2015-02-05 nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens, t. y. neišsiaiškinus, kas naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo paskleistos ir nagrinėjamu atveju aptariamos nuotraukos, todėl nėra jokios galimybės pagrįstai teigti, kad laikraštis jas gavo neleistinu būdu.

Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog privataus kaltinimo procesą dėl nusikalstamos veikos nurodytos BK 168 str. 1 d. pagrįstai atsisakyta pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Aplinkybių, dėl kurių turėtų būti naikinama N. R. skundžiama nutartis, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str.1 d. 1 p., 2 d.,

nutarė:

atmesti N. R. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis