Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-8322-535/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-08-30
Bylos Nr.: I-8322-535/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02880-2016-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: L. J.
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

1.16.4Tarnybinės nuobaudos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-8322-535/2016Proceso Nr. 3-61-3-02880-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4, 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui L. J., atsakovo atstovui Rišardui Jaščaninui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2016-06-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-7 „Dėl VSAT (duomenys neskelbtini) vado L. J. veiksmų“; 2) panaikinti VSAT vado 2016-06-16 įsakymą Nr. TE-196 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadui L. J.“; 3) teismui pripažinus, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, prašo atsižvelgti į jo tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skirti pačią švelniausią nuobaudą, nustatytą Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 str.

Pareiškėjas paaiškino, kad VSAT vado 2016-06-16 įsakymu Nr. TE-196 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) vadui L. J.“ jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis tarnybos metu, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, paprašė pagalbinio darbininko, pastarojo pietų metu, pakrauti į tarnybinį automobilį betonines plyteles, kurias vežė tarnybiniu automobiliu į savo gyvenamąją vietą, sudarė pagrįstas prielaidas eiliniams piliečiams įtarti, kad naudojamas valstybės turtas asmeniniams tikslams patenkinti. Savo veiksmais pakenkė VSAT reputacijai ir kitų pareigūnų autoritetui, kadangi jo veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigoms, matė VSAT (duomenys neskelbtini) pagalbinis darbininkas ir kiti valstybės tarnautojai. Jo paaiškinimus, kad tarnybinis transportas buvo naudojamas tarnybai, vykti į VSAT (duomenys neskelbtini) priskirtą valstybės sienos ruožą patikrinti valstybės sienos juostą ir sargybas „Patrulis“ tarnyba vertino kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

Pareiškėjas pabrėžė, kad krauti plyteles į tarnybinį automobilį pagalbinio darbuotojo paprašė (o ne nurodė) ir tai įvyko pietų pertraukos metu. Mano, kad poėmio veiksmas buvo atliktas nesivadovaujant jokiu teisės aktu. Paaiškina, kad planavo vykti į (duomenys neskelbtini) užkardą, o namo užsuko, nes turėjo užsimauti lauko uniformą, kuri buvo ten palikta. Pareiškėjo teigimu, kitaip nei nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, jis į užkardą vyko patikrinti sienos juostą ir patikslinti sargybos ,,Patrulis“ vietas. Atsakovė patikrinimo išvadoje teigdama, kad jis vyko tikrinti sargybų, iškraipo jo parodymus. Nurodo, kad nėra registro ar teisės aktų reikalavimų, kurie iš užkardos vado reikalautų daryti atžymą apie išvykas prie valstybės sienos. Įrašai, nurodyti Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012-01-31 įsakymu Nr. 4-116 „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 107 punkte, daromi nuvykus tikrinti sargybos vietą ir jau atlikus patikrinimą, o jo galimą pažeidimą pareigūnai užfiksavo jo namuose, t. y. dar nenuvykus į užkardą. Paaiškina, kad žymos nėra, kadangi dar nebuvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) užkardą. Pažymi, kad ten vyko tikrinti valstybės sienos juostos būklę ir sargybos vykdymo vietas, o ne tikrinti pasienio sargybos „Patrulis“.

Mano, kad teismui nusprendus, kad pažeidimas buvo padarytas, turėtų būti skirta švelniausia nuobauda. Savo poziciją grindžia jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis: gera tiesiogine charakteristika, gautais paskatinimais, tarnybinių nuobaudų neturėjimu.

Šalies argumentai

Atsakovė VSAT su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 18–20). Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tarnybos metu, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, paprašė pagalbinio darbininko, pastarojo pietų metu, pakrauti į tarnybinį automobilį betonines plyteles, kurias vežė tarnybiniu automobiliu į savo gyvenamąją vietą, sudarė pagrįstas prielaidas eiliniams piliečiams įtarti, kad naudojamas valstybės turtas asmeniniams tikslams patenkinti. Pareiškėjas, kaip pareigūnas, savo veiksmais pakenkė VSAT reputacijai ir kitų pareigūnų autoritetui, kadangi jo veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, matė VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos pagalbinis darbininkas ir kiti valstybės tarnautojai (Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Imuniteto poskyrio pareigūnai).

Nurodo, kad Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012-01-31 įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 107 p. nustato, kad „tarnybos tikrinimo rezultatus tikrintojas įrašo į pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį (jeigu toks buvo išduotas pasienio sargybai), užkardos Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygą ar budėjimo pasienio kontrolės punkte arba kitoje tarnybos vietoje priėmimo ir perdavimo knygą“. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nei pasienio sargybos tarnybiniuose žiniaraščiuose, nei VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje įrašų, kad pareiškėjas L. J. 2016-05-31 tikrino sargybas „Patrulis“ nėra. Todėl L. J. paaiškinimus, kad tarnybinis transportas buvo naudojamas tarnybai, vykti į VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos priskirtą valstybės sienos ruožą patikrinti valstybės sienos juostą ir sargybas „Patrulis“ vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

Minėtais veiksmais pareiškėjas L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 6 p. reikalavimų nuostatas bei VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015-04-16 įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas) 6.6, 6.7, 6.9 ir 6.12 p. reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad 2016-06-22 iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - Komisija) gavo raštą Nr. S-966-(1.5) ,,Dėl L. J. veiklos patikrinimo rezultatų“, kuriame yra nurodyta, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo naudojosi tarnybiniu automobiliu ne tarnybinei veiklai, konstatuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 3 ir 6 punktų nuostatų, draudžiančių valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai pažeidimą.

Mano, kad ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo L. J. skunde išvardytų motyvų negali būti panaikintas, kadangi tiek atlikto tarnybinio patikrinimo metu, tiek Komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl VSAT vado 2016-06-16 įsakymo Nr. TE-196, kuriuo pareiškėjui už įvykdytą tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSAT (duomenys neskelbtini) Imuniteto poskyrio viršininkas 2016-05-31 tarnybiniu pranešimu Nr. 168-829 ,,Dėl galimai įvykdyto drausmės pažeidimo požymių nustatymo“ pranešė, kad 2016-05-31 apie 12.30 val. VSAT (duomenys neskelbtini) Imuniteto poskyryje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini) užkardos pagalbinis darbininkas krovė neaiškios kilmės statybines medžiagas, o užkardos vadas L. J. galimai ruošėsi jas vežti į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad gautos informacijos patikrinimui buvo pasitelkti VSAT (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie apie 13.15 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir L. J. gyvenamojo namo kieme pastebėjo tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio bagažinės dangtis buvo atidarytas, L. J. iš bagažinės krovė betonines plyteles. Nurodė, kad tikslinga dėl (duomenys neskelbtini) užkardos vado L. J. veiksmų atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 29).

Pareiškėjas 2016-06-02 pranešimu Nr. 183-359 buvo informuotas, kad VSAT vado 2016-06-01 pavedimu VSAT Štabo Teisės skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų. Buvo paprašytas atsakyti į pateiktus klausimus (b. l. 36-37).

Pareiškėjas pateikė 2016-06-03 paaiškinimą Nr. 183-360 (b. l. 38-39), kuriame nurodė, kad vykdydamas tarnybines pareigas, planavo vykti į (duomenys neskelbtini) užkardai priskirtą v/s ruožą, esantį (duomenys neskelbtini), patikrinti valstybės sienos juostą, bei patikslinti sargybos ,,Patrulis“ vykdymo vietas. Pietų pertraukos metu paprašė pagalbinio darbininko E. U. padėti pakrauti į tarnybinį automobilį 13 betoninių plytelių, o ne nurodė tai padaryti. Pažymėjo, kad tarnybinis automobilis buvo naudojamas tarnybai, vykti į (duomenys neskelbtini) užkardai priskirtą ruožą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdyti jam priskirtas tarnybines funkcijas. Nurodė, kad betoninės plytelės nepriklauso užkardai. Į VSAT Šiaulių rinktinę jos buvo atvežtos maždaug prieš 10 metų, jam dar nebūnant (duomenys neskelbtini) užkardos vadu, todėl nežino kodėl jos buvo paliktos. Mano, kad tai buvo suderinta su buvusiu Rinktinės vadu. Žinojo, kad atvežė sporto mokyklos ,,Klevas“ direktorius, kuris ir leido plyteles paimti. Mano, kad nei etikos, nei kitų teisės aktų nepažeidė, nes tarnybiniu transportu nesinaudojo specialiai savo reikmėms, o užvažiavo į namus pakeliui vykdamas į pasienio ruožą, be to norėjo užsivilkti lauko uniformą, kuri buvo palikta namuose.

Tarnybinio tyrimo metu Imuniteto poskyris surinko medžiagą, kuria remdamasis parengė 2016-06-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-7. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad 2016-05-31 tarnybos metu laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 13.15 val. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) iš VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijos į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), L. J. vežė įvairaus dydžio betonines plyteles (14 vienetų). Tyrimo metu nenustatė, kad plytelės priklausytų VSAT. VSAT konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) užkardos vadas L. J. tarnybos metu, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, paprašė pagalbinio darbininko, pastarojo pietų metu, pakrauti į tarnybinį automobilį betonines plyteles, kurias vežė tarnybiniu automobiliu į savo gyvenamąją vietą, taip sudarė pagrįstas prielaidas eiliniams piliečiams įtarti, kad naudojamas valstybės turtas asmeniniams tikslams patenkinti. Juolab pareigūnas savo veiksmais pakenkė VSAT reputacijai ir kitų pareigūnų autoritetui, kadangi jo veiksmus, nesusijusius su tarnybinėm pareigom, matė VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos pagalbinis darbininkas ir kiti valstybės tarnautojai (Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Imuniteto poskyrio pareigūnai). Tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad nei pasienio sargybos tarnybiniuose žiniaraščiuose, nei VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos Budėjimo priėmimo ir perdavimo knygoje įrašų, kad L. J. 2016-05-31 tikrino sargybas „Patrulis“ nėra. Todėl L. J. paaiškinimus, kad tarnybinis transportas buvo naudojamas tarnybai, vykti į VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos priskirtą valstybės sienos ruožą patikrinti valstybės sienos juostą ir sargybas „Patrulis“ vertino kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Išvadoje konstatavo, kad VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vadas L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 6 p. nuostatas bei Etikos kodekso 6.6 p., 6.7 p., 6.9 p. ir 6.12 p. reikalavimus, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pasiūlyta VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vadui L. J., vadovaujantis Statuto 33 str. 2 d., skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, įpareigoti VSAT vadą organizuoti L. J. betoninių plytelių (14 vnt.) grąžinimą ir pavesti VSAT vadui pasiūlyti L. J. sumokėti 3,72 Eur už patirtą žalą VSAT.

VSAT vadas 2016-06-16 įsakymu Nr. TE-196 (b. l. 65) ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadui L. J.” skyrė L. J., VSAT PAR tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

ABTĮ 5 straipsnis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, asmuo skundu į teismą kreipiasi, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Teisminėje praktikoje yra suformuotas aiškinimas, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne dėl visų jų gali būti paduoti skundai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų. Administraciniais aktais, dėl kurių galima paduoti skundą, laikomi visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, ir veiksmai (neveikimas), darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. sukeliantys tam tikras teisines pasekmes (2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Pagal suformuotą teisminę praktiką, aiškinant tarnybinius ginčus reguliuojančių teisės normų nuostatas, savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio patikrinimo išvados. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi, o tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas (2004-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004; 2007-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012; 2010-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-728/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad VSAT 2016-06-14 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-7 „Dėl VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vado L. J. veiksmų“ pareiškėjui teisiškai reikšmingų pasekmių nesukuria, todėl nėra individualus teisės aktas, skundžiamas administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VSAT 2016-06-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-7 nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 d.).

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu įsakymu ir prašo jį panaikinti arba pakeisti, skirti švelnesnę nuobaudą. Jis neneigia to, kad 2016-05-31 betoninės plytelės buvo pakrautos į jo vairuojamą tarnybinį automobilį, tačiau mano, kad teisės aktų nepažeidė, nes tarnybiniu transportu savo reikmėms nesinaudojo, o vyko į pasienio ruožą ir norėjo užsukti į namus užsivilkti ten paliktą lauko uniformą.

Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas.

Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute ir kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.).

Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012).

Teismas, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, turi nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu padarė atitinkamas (konkrečias) veikas, kuriomis pažeidė Statuto ir kitų teisės aktų nustatytą tarnybos tvarką (konkrečias normas), neatliko tarnybos pareigų ar jas atliko netinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (LVAT 2013-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013, 2015-01-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2270/2014, 2015-05-15 nutartis administracinėje byla Nr. A-1934-146/2015 ir kt.).

Kaip nustatyta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 6 p. ir Etikos kodekso 6.6 p., 6.7 p., 6.9 p., ir 6.12 p. pažeidimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Etikos kodekso 6.6 p. nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų. Etikos kodekso 6.7 p. nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. 6.9 p. nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo vengti elgesio, kuris galėtų būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, informuoti tiesioginį vadovą apie daromą neteisėtą įtaką. 6.12 p. nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo vengti viešų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai.

Iš byloje esančios medžiagos ir aukščiau išdėstyto, neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė tarnybinėje išvadoje ir įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų reikalavimų.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo pasitelkti VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie apie 13.15 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo gyvenamojo namo kieme pastebėjo tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini) kurio bagažinės dangtis buvo atidarytas, L. J. iš bagažinės krovė betonines plyteles (b. l. 30). Pareigūnams L. J. paaiškino, kad plytelės yra jo ir kad jis jas gavo iš sporto klubo „Klevas“. Įvairaus dydžio betoninių plytelių buvo 14 vienetų.

Taip pat buvo peržiūrėtos VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, iš kurių nustatė, kad 2016-05-31 laikotarpyje nuo 12.19 val. iki 12.42 val. VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos pagalbinis darbininkas E. U. VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje kažką krauna į tarnybinį automobilį ir pastatęs jį garaže nueina į užkardos pastatą. Laikotarpyje nuo 12.47 val. iki 12.53 val. iš užkardos pastato išeina uniformuotas užkardos vadas L. J., prieina prie savo asmeninio automobilio, kažką pasiima iš jo salono ir grįžęs į pastatą, vėl išeina persirengęs civiliais drabužiais, nueina į automobilio garažą ir tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš garažo (b. l. 29).

Tarnybinio tyrimo metu buvo apklaustas VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos pagalbinis darbininkas E. U. paaiškino, kad 2016-05-31 jam dirbant VSAT (duomenys neskelbtini) užkardoje pagalbiniu darbininku, pietų pertraukos metu apie 12.30 val. prie jo priėjo užkardos vadas L. J. ir paprašė pakrauti į tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini) betonines plyteles, kurios buvo sukrautos lauke prie malkų. Jis per pietų pertrauką sukrovė į tarnybinį automobilį 14 vienetų įvairaus dydžio betoninių plytelių ir tarnybinį automobilį pastatė garaže. Apie 13.00 val. tarnybinio automobilio raktelius nunešė užkardos vadui L. J. (b. l. 32).

Kaip nustatyta, pareiškėjas buvo informuotas apie tarnybinį patikrinimą, paprašytas atsakyti į pateiktus klausimus (b. l. 36-37, 38-39). Pareiškėjo pateikto paaiškinimo turinys, leidžia daryti išvadą, kad ir pats pareiškėjas neneigė vežęs jam priklausančias plyteles tarnybiniame automobilyje ir jas iškrovė namų kieme, nors turėjo vykti atlikti tarnybines funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis važiavo tikrinti valstybės sienos juostos būklę ir sargybos vykdymo vietas, o ne tikrinti pasienio sargybos „Patrulis“, kaip teigiama išvadoje, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu vežė jam priklausančias plyteles į savo gyvenamąją vietą.

Tarnybinio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad plytelės nepriklauso VSAT, todėl išvadoje nurodyta jas grąžinti pareiškėjui.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina išvadoje suformuluotą teiginį, jog VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vadas L. J. tarnybos metu, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, paprašė pagalbinio darbininko, pastarojo pietų metu, pakrauti į tarnybinį automobilį betonines plyteles, kurias vežė tarnybiniu automobiliu į savo gyvenamąją vietą ir tokiais veiksmais sudarė pagrįstas prielaidas eiliniams piliečiams įtarti, kad naudojamas valstybės turtas asmeniniams tikslams patenkinti.

Atsižvelgus į byloje nustatytą faktinių aplinkybių visetą, daroma išvada, kad tarnybinėje išvadoje pagrįstai konstatuota, jog L. J. savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 6 p. ir Etikos kodekso 6.6 p., 6.7 p., 6.9 p., ir 6.12 p. nuostatų, taigi nėra pagrindo panaikinti VSAT vado 2016-06-16 įsakymą Nr. TE-196 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užkardos vadui L. J.“ priimtą teisėtos ir pagrįstos išvados pagrindu.

Byloje pateiktas Komisijos 2016-06-22 raštas Nr. S-966-(1.5) ,,Dėl L. J. veiklos patikrinimo rezultatų“, leidžia daryti išvadą, kad patikrinusi VSAT tarnybinio patikrinimo medžiagą, Komisija pritarė VSAT išvadai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 3 ir 6 punktų nuostatas. Komisija nurodė, kad pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo naudojosi tarnybiniu automobiliu ne tarnybinei veiklai, konstatuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 3 ir 6 punktų nuostatų, draudžiančių valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui naudotis pareigomis asmeniniai naudai gauti bei naudotis ir leisti naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai pažeidimą (b. l. 68).

Pareiškėjas prašo teismo, pripažinus ginčijamą įsakymą pagrįstu, atsižvelgti į jo teigiamą charakteristiką, gautus apdovanojimus ir padėkas, ir skirti mažiausią Statuto 33 str. nustatytą nuobaudą.

Iš tarnybinės išvados turinio matyti, kad pareiškėjui nuobauda paskirta atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta lengvinančių aplinkybių, į teigiamą tiesioginio vadovo charakteristiką, kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų. Tačiau byloje pateikta medžiaga, patvirtina, kad kitų Statuto 34 str. nustatytų lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra, be to pareiškėjas nesumokėjo VSAT patirtos 3,72 Eur žalos, kas vertintina kaip sunkinanti aplinkybė, pareiškėjas savo kaltę iš dalies neigia. Teismas sprendžia, kad VSAT vado 2016-06-16 įsakymu Nr. TE-196 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – laikytina proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Atkreiptinas dėmesys, kad statutiniams pareigūnams Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa sistema ir ją kompromituoja. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2009-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-352/2009, 2010-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-236/2010, 2010 -06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010, 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl pareiškėjo L. J. reikalavimo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-06-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-7 „Dėl VSAT (duomenys neskelbtini) užkardos vado L. J. veiksmų“ nutraukti.

Kitą pareiškėjo L. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič