Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-984-56/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2A-984-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gudžiūnienė Neringa Švedienė
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
UAB ,,Ergo Lietuva“
Trečiasis asmuo
L. M.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-984-56/2010

Teisėja J. G.-Lavrinovič Proc. sprendimo kategorijos:73.2.5.5;

121.15;121.1; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

2010 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjų Rasos GudžiūnienėsNeringos Švedienėssekretoriaujant Monikai Stankevičienei

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. R. B.

atsakovui J. J.

atsakovo atstovui adv. A. C.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo UAB ,,Ergo Lietuva“ ieškinys atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo L. M..

Kolegija išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Ergo Lietuva“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. J. 3110,97Lt žalos, 568Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 3110, 97 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. eismo įvykio Vilniuje metu, L. M. vairuojamas automobilis Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su atomobiliu VW Passat v/n (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas. Įvykio kaltininku pripažintas automobilio Subaru Forester vairuotojas L. M.. 2005 m. lapkričio 23 d. atsakovas J. J. su ieškovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-0261739, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas sumokės 456,95 Lt metinę draudimo įmoką, o ieškovas suteiks draudiminę apsaugą. Draudiminės apsaugos galiojimo terminas nuo 2005 m. lapkričio 26 iki 2006 m. lapkričio 25 d. Atsakovas iš karto visos įmokos nesumokėjo, tačiau sutartis įsigaliojo. Kadangi Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybė dėl autoįvykio metu tretiesiems asmenims padarytos žalos buvo apdrausta pas ieškovą, į jį kreipėsi žalą patyręs automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S., kuriam 2006 m. rugpjūčio 7 d. buvo išmokėta draudimo išmoka 2 612,85 Lt. 2007 m. rugpjūčio 8 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, papildomai išmokėta 498,12 Lt draudimo išmoka, kuria atlyginta dėl eismo įvykio laikinai nedarbingam V. S. išmokėta ligos pašalpa. Ieškovas įgyvendindamas jam įstatyme numatytą atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į atsakovą J. J., reikalaudamas grąžinti išmokėta draudimo išmokų sumą 3 110,97 Lt, kuris jos geranoriškai neatlygino.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas. Iš atsakovo J. J. ieškovo naudai priteista 3110,97Lt žalos, 568Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3110,97Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ir prašė ieškinį atmesti, panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių.

Nurodė, kad atsakovas apie tai, jog jo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių sužinojo tik tuomet, kai pastebėjo, kad nuo jo sąskaitos AB SEB banke yra nurašytos lėšos pagal antstolės Ingos Karalienės reikalavimą, vykdant teismo sprendimą- 2009 01 20d. Atsakovas nieko nežinojo apie tai, jog jam yra iškelta byla, kad dėl L. M. kaltės yra padaryta žala eismo įvykio metu dar 2006 07 05. Atsakovas parduodamas automobilį Subaru Forester L. M. kartu perdavė ir draudimo polisą. Ieškovas pats raštu informavo atsakovą apie draudimo sutarties nutraukimą, o L. M., įsigijęs automobilį iš atsakovo, turėjo kreiptis į draudimo bendrovę, nurodydamas apie savininko pasikeitimą, tačiau to nepadarė, todėl prašė netinkamą atsakovą byloje J. J., pakeisti L. M., kaip padariusiu žalą asmeniu.

Tretysis asmuo L. M. prašė teismo ieškinį patenkinti.

Nurodė, kad atsakovas J. J. pardavė jam automobilį Subaru Forester bei perdavė draudimo polisą neinformavęs jo apie tai, kad nėra įmokėta draudimo įmoka. Autoįvykio metu jis galvojo, kad turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos. L. M. pats nesikreipė į ieškovą ir neinformavo jo apie apdrausto automobilio savininko pasikeitimą.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 20 d nutartimi procesas atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinys atmestas. Panaikintas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m, rugpjūčio 27 d. sprendimas už akių.

Teismas pažymėjo, kad automobilį Subaru Forester atsakovas 2006 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė L. M., todėl apdrausto turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, perėjo naujajam apdrausto turto savininkui (CK 6.1011 str. 1 d.). Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, L. M. apie automobilio savininko pasikeitimą ieškovui nepranešė, tačiau apie automobilio savininko pasikeitimą, ieškovas sužinojo iš 2006 m. liepos 5 d. eismo įvykio protokolo Nr.220353, tačiau apie draudimo sutarties nutraukimą, atsakovą informavo tik 2009 m. sausio 29 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimai dėl 3110, 97 Lt žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo J. J. yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismo vertinimu, atsakovas autoįvykio metu nebuvo transporto priemonės savininkas, žala atsirado ne dėl atsakovo kaltės, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl nenustačius civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, žala negalėjo būti atlyginama. Teismas įvertinęs tai, jog tarp šalių buvo sudaryta privalomojo draudimo (įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės) sutartis sprendė, kad subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju (CK 6.1015 str. 1 d.). Nurodytais argumentais ieškinys buvo atmestas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas už akių panaikintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas, UAB ,,Ergo Lietuva“, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.1011 straipsnio nuostatomis, nes ši teisės norma taikoma apdraustam turtui, o ne draudimo sutartimi apdrausto automobilio savininko ir jo valdytojo civilinei atsakomybei. Draudėjo teisių ir pareigų perėjimą pasikeitus automobilio savininkui reglamentuoja speciali teisės norma Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 8 straipsnio 1 dalis, įpareigoja draudėją pasikeitus transporto priemonės savininkui perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, o naujasis savininkas įpareigojamas per 15 dienų raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisių į transporto priemonę pasikeitimą ir pateikti savo duomenis. Teismas neįvertino, kad sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir L. M. perduodant draudimo polisą, buvo nuslėpta, jog jis nėra apmokėtas, nebuvo perduoti visi dokumentai, patvirtinantys draudimo sutarties sudarymą ir draudiminių įmokų sumokėjimą. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog draudimo įmokos aplamai mokėtos nebuvo, todėl L. M. neperėmė draudėjo teisių ir pareigų. Teismas neįvertino, kad prievolės sumokėti draudimo įmokas terminas buvo pasibaigęs dar iki automobilio perleidimo L. M., todėl byloje turėjo būti taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 punkto bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 58 punkto nuostatos, nustatančios draudiko teisę išmokėjus draudimo išmoką, išmokos sumą susigrąžinti iš draudėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog sudarant automobilio Subaru Forester pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas L. M. perdavė draudimo liudijimą (polisą), kuriuo patvirtinas draudimo sutarties sudarymas, todėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos kuriomis reikalaujama perduoti dokumentą patvirtinantį sudarytą draudimo sutartį, buvo įvykdytos. Dokumentai patvirtinantys draudiminių įmokų mokėjimą, neįeina į dokumentų patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą sąvoką ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nereikalauja jų perduoti parduodant transporto priemonę. L. M., kaip rūpestingas ir atidus Transporto priemonės savininkas, privalėjo išsiaiškinti ar yra įvykdytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos ir transporto priemonė tinkamai apdrausta, tačiau to nepadarė, todėl L. M. tenka pareiga atlyginti dėl autoavarijos atsiradusius nuostolius.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.), sprendžia, kad Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas bei pagrįstas. (CPK 263 str.), o apeliacinis skundas netenkintinas sekančių argumentų ir išvadų pagrindu.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. lapkričio 23 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-0261739, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini) (toliau- transporto priemonė) valdytojo civilinė atsakomybė, draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2005 m. lapkričio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 25 d.

Atsakovas vienkartinės 456,95 Lt metinės draudimo įmokos nesumokėjo. 2006 m. vasario 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi transporto priemonė buvo parduota trečiajam asmeniui šioje byloje L. M., kartu perduodant transporto priemonės dokumentus bei draudimo sutartį Nr. 02-0261739, kuri įsigaliojo 2005 m. lapkričio 26 d. 00.00 valandą (b.t. 1, b.l. 6).

Bylos medžiaga neįrodo (CPK 177 str., 178 str.), kad draudikas – ieškovas šioje byloje, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta sustabdymo teise, laikydamasis šioje teisės normoje imperatyviai nustatytos tvarkos. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos arba jos dalies draudikas privalo apie tai raštu pranešti draudėjui nurodydamas, kad per nustatytą terminą nesumokėjus draudimo įmokos, apsauga bus sustabdoma, o už padarinius teks atsakyti draudėjui.

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas trečiajam asmeniui L. M. perdavė galiojančią draudimo sutartį.

Į bylą pateikta VĮ ,,Regitra“ pažyma Nr. (1.6)-S-3-379 apie transporto priemonės registraciją savininko L. M. vardu, įrodo, kad atsakovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavė L. M. transporto priemonę, kuriam buvo išduotas šios transporto priemonės savininko pažymėjimas, jis buvo įregistruotas viešąjame registre kaip transporto priemonės savininkas, patikrinus transporto priemonės registracijos, draudimo liudijimus. Taigi VĮ ,,Regitra“ atliko visas būtinas procedūras ir taip išviešino L. M. teistai įgytos nuosavybėn transporto priemonės faktą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 d.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.1011 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį pereina naujam apdraustojo turto savininkui.

Šio straipsnio 2-oje dalyje nustatyta, kad naujasis turto savininkas nedelsdamas privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą. Analogišką naujojo transporto priemonės savininko pareigą, nustato ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija galiojusi 2004-05-01-2007-06-10, toliau- įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustačiusi, kad jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savinininkas, draudėjas privalo perduoti naujam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį.

Tokiu būdu naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Jei naujasis transporto priemonės savininkas nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą.

Nurodytos aplinkybės įrodo, kad priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų nėra (CK 6.247 str.), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 11,25 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo

UAB ,,Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Ergo Lietuva“ į.k. 110012799 valstybės naudai 11,25 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėNeringa Švedienė