Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. (toliau – V. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria V. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. rugsėjo 24 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,75 promilės) girtumo laipsnis, nevažiavo arčiau dešiniojo krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 126 punkto reikalavimus.Už šio teisės pažeidimo padarymą V. B. buvo paskirta 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. B. prašymas sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi šis V. B. prašymas buvo atmestas.2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teisme vėlgi buvo gautas V. B. prašymas sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi šis V. B. prašymas buvo atmestas.Skundu apygardos teismui V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde nurodo, kad sprendžiant ar bausmės tikslai pasiekti, reikėtų vertinti asmens elgesį po paskirtos nuobaudos, o ne akcentuoti tai, kas jau buvo įvertinta asmeniui skiriant bausmę už pažeidimo padarymą. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, yra supratęs neigiamus savo elgesio padarinius. Turėjo pakankamai laiko suprasti savo netinkamą elgesį, viską apgalvoti, dėl savo ankstesnio elgesio save nuolat smerkia. Suvokia galėjusias kilti skaudžias pasekmes ir yra visiškai tikras, kad daugiau niekada nepadarys tokių pažeidimų. Jo ketinimai yra geri, savo neteisėtą elgesį yra apsvarstęs ir supratęs jo žalingus padarinius, visiškai nebevartoja alkoholio. Ateityje įsipareigoja laikytis Kelių eismo taisyklių bei kitų įstatymų.Skunde taip pat nurodoma, kad jis nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. dirbo apdailininku, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai. Iš gaunamų pajamų teikė išlaikymą savo mažametei dukrai, materialiai padėdavo savo pilnametei dukrai, aprūpindavo mamą vaistais bei maistu, tačiau 2017 m. lapkričio mėn. buvo priverstas išeiti iš darbovietės, kadangi bendrovė neturėjo užsakymų ir buvo nepajėgi mokėti jam darbo užmokestį. Jokio kito apmokamo darbo dabar neturi. Nuo 2017 m. gruodžio 5 d. yra registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškosi darbo. Šiuo metu vienintelės jo pajamos yra 230 Eur nedarbo išmoka ir ši išmoka bus mokama laikinai. Minėtos nedarbo išmokos nepakanka mažametes dukters išlaikymui, pragyvenimui bei mokesčių sumokėjimui, jis negali padėti nei pilnametei dukrai, nei savo mamai. Darbdaviai, ieškantys apdailininkų, dažniausiai ieško darbuotojų turinčių teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo metu jis turi galimybę įsidarbinti apdailininku bendrovėje, kuri vykdo statybas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši bendrovė yra suinteresuota priimti jį į darbą apdailininku, juo pasitiki ir neabejoja, kad jis laikysis įstatymų, todėl tarpininkauja ir prašo teismo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tik įsidarbinęs galės toliau teikti išlaikymą savo mažametei dukrai, padėti pilnametei dukrai ir savo mamai. Supranta, kad kilsiančias neigiamas pasekmes turėjo įvertinti padarydamas teisės pažeidimą, tačiau šiuo metu teisė vairuoti transporto priemonę yra labai svarbi, kad galėtų įsidarbinti, todėl mano, kad šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į V. B. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. B. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens teisinė padėtis negali būti sunkinama, apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis ATPK nuostatomis.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Tačiau, komentuojamame straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-4227/2011), taip pat atsižvelgti į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-992/2012) bei visas kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad, sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, duomenų apie naujai jo padarytus administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, jau yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, kas leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju jis atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant, gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, be teisės pažeidėjo atitikimo formaliesiems ATPK 329 straipsnio reikalavimams, būtina įvertinti ir tai, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors V. B. manymu administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija ir jos pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno (teismo) teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kaip buvo nustatyta ATPK 20 straipsnyje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Neabejotina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones V. B. buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, kai jam alkotesteriu nustatytas sunkus, net 2,75 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. B. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl, vien tai, kad V. B., jam atgavus teisę vairuoti transporto priemones, patirtų mažiau nepatogumų, nelaikytina išskirtine aplinkybe, suponuojančia pakankamą pagrindą skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Akivaizdu, jog tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas aukščiau iškėlė visuomenės, o ne teisės pažeidėjo interesus, todėl ir sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo V. B., visuomenės interesai neturėtų būti sumenkinami. Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su apelianto formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atitikimu (nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomus vairuotojų mokymus), nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar labiau sugriežtino atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi tokios veikos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pripažįstamos nusikalstamomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis).Skunde V. B. nurodo, kad sprendžiant ar bausmės tikslai pasiekti, reikėtų vertinti asmens elgesį po paskirtos nuobaudos, o ne akcentuoti tai, kas jau buvo įvertinta asmeniui skiriant bausmę už jo pažeidimo padarymą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, yra vertinamos visos, tiek iki pažeidimo padarymo, tiek ir po jo nustatytos aplinkybės. Negana to, nagrinėjamuoju atveju teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, atsiradusių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo metu, dėl kurių teisė vairuoti transporto priemones V. B. turėtų būti grąžinama anksčiau paskirtojo termino.Aukščiau aptartų duomenų visumoje atmetant V. B. skundą akcentuotina ir tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su apelianto darbu ir šeima, priešingai nei tai suvokia V. B., nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nors skundu apygardos teismui V. B. teigia, kad teisė vairuoti jam yra būtina darbinei veiklai vykdyti, prižiūrėti senyvo amžiaus motiną, išlaikyti dukrą, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir V. B. padarant jam inkriminuotą teisės pažeidimą, vis tik akivaizdu, kad nuo vieno šiurkščiausio ir pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo šios aplinkybės jo nesustabdė, todėl jo asmeninius interesus iškelti aukščiau visuomenės intereso nubausti dėl teisės pažeidimo kaltus asmenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad už iš esmės analogišką pažeidimą, kurio metu jam nustatytas 2,67 promilių girtumas, jis yra buvęs baustas ir 2009 m. kovo 31 d. nutarimu (b. l. 39), kas leidžia teigti, jog naujai padarytas analogiškas pažeidimas nebuvo atsitiktinis. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja apeliantą ir neleidžia manyti, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai yra pasiekti, juolab, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu jam jau buvo taikytos ATPK 329 straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti atėmimo terminas sutrumpintas, tačiau akivaizdu, jog tai jo elgesio iš esmės nepakeitė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kas leidžia spręsti, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹² straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.