Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdamas gauti turtinės naudos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) – panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, o tuo pačiu ir asmeninės naudos – geresnio įmonės vadovo įvaizdžio bei vertinimo, galimybių gauti premijas ir išmokas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:
tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), fkaundirektoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei) ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 7.1 p. (Bendrovės vadovo - direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo numatytos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme), turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini), - vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, - vadovaujantis PVM įstatymo 78 straipsnio 1 d. apskaitos tvarkymo organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti įmonės prievoles, susijusias su PVM, taip pat būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) - vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d. mokesčių įstatymų nustatytų mokesčių mokėjimą, laikantis mokesčių teisės aktuose (tame tarpe ir PVM įstatyme) nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 str. 1 d. 1 p. laiku ir tiksliai įvykdytas mokestines prievoles, 4 p. teisingai apskaičiuotus mokesčius, vadovaujantis mokesčių įstatymais (tame tarpe ir PVM įstatymu), - vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 str. 1 d. 3 p. šio įstatymo reikalaujamų PVM deklaracijų pateikimą bei nustatyta tvarka bei terminais mokėjimą į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokėtino PVM, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini), naudai išvengti turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, nesilaikydamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 12 2 str. „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vieta“ 1 d. reikalavimų, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 str. „Apmokestinimo momentas“ 1 d. reikalavimų, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 2 d. reikalavimų, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.; 5 d. reikalavimų, kad „Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju, nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekės perduodamos.“; 15 str. “Apmokestinamoji vertė“ 13 d. reikalavimų, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22, veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią, be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už ne mažiau kaip 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) Lt be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nenurodė įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų.
Tuo, kad jis, siekdamas išvengti 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM mokėjimo į Valstybės biudžetą, susidariusio iš kiaulių skerdienos pirkėjų sumokėtų faktinių sumų, neapskaitytų UAB (duomenys neskelbtini) oficialioje apskaitoje, žinomai melagingus duomenis - kiaulių skerdienos pardavimo dokumentus, kuriuose nebuvo apskaitytas 92 263,10 kg kiaulių skerdienos pardavimas, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims - laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-01-04 vyriausiajam buhalteriui - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-12-31 vyriausiajai buhalterei - UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, o pastarieji, nežinodami ir nesuprasdami G. P. nusikalstamų tikslų, melagingus duomenis įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir 2011 metų gruodžio mėn., 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas, įrašė 126 933,52 Lt mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas 2012-01-24, 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-12-27, 2013-01-23 elektroniniu paštu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tuo pažeidė PVM įstatymo 78 str. 1 d. reikalavimus, kad “Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM, dėl to didelės 36 762,49Eur (126 933,52 Lt) turtinės žalos patyrė valstybė, tokiu būdu G. P. privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino į valstybės biudžetą PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
nuo 2011-03-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir atsakingu už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingų duomenų apie pajamas pateikimą VMI, Kaune, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 4 d. reikalavimus, kad „mokesčiai turi būti apskaičiuoti sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, 8 str., reikalavimus, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 str. 1 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 str. 1 d. reikalavimus, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.; 2 d. reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.; 15 str. 13 d. reikalavimus, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31, už nemažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 39 452,43Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotajam asmeniui V. Š., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir 2012-01-24 elektroniniu paštu pateikus ją Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinantį V. Š. įrašė į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai,
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, už ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei- UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ne mažiau kaip 135 607,04Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-12-27, 2013-01-23 elektroniniu paštu pateikus jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinančią R. S. įrašė į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
nuo 2011-03-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 21 str. “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”: 1 d. reikalavimus, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2000-07-13 akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12d. reikalavimus, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 str. 2 d. 1 d. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 str. 1 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“, 14 str. 1d. reikalavimus, kad “ Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2d. reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 15 str. 13 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių mokėtojas nedeklaravo iš ES valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių vertės bei nuo jų apskaičiuotos pardavimo bei pirkimo PVM sumos.“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 XI skyriaus „Apskaitos reikalavimai“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1d. reikalavimus, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2d. reikalavimus, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“, laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22, veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nerodė buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų, ir laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims parduotą kiaulių skerdieną ir kiaulienos subproduktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose neapskaitė 175 059,47Eur (604 445,34 Lt) pardavimo pajamų bei nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims- laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-01-04 vyriausiajam buhalteriui - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-12-31 vyriausiajai buhalterei- UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai melagingus duomenis, įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas bei pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent jis po įstatymo Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) įsigaliojimo nuosavybės teise turėjo 177 169,25 Eur (611 730 Lt), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:
iki 2013-08-05 turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2010-06-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 58 698 Lt (17 000,12 Eur);
nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 turėjo 553 032 Lt (160 169,14Eur), kurie negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis.
Kaltinamasis G. P. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų balandžio mėnesį A. B.-B., kurį jis seniai pažinojo, įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė jam administruoti turgų, dirbti šios bendrovės direktoriumi. Jis sutiko ir buvo įdarbintas šios bendrovės direktoriumi. Jis surado ir įdarbino buhalterę, kontrolierius, sargus, išsinuomojo (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, nuomojo vietas prekybai, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) buvo prekiaujama drabužiais, maisto produktais daržovėmis. Žalią mėsą tiekėjai veždavo tiesiai prekeiviams, bendrovė nieko bendro su žalios mėsos tiekimu neturėjo. Kadangi bendrovei trūko pelno, 2011 metų rugsėjo mėnesio pradžioje akcininkas B. – B. pasiūlė prekiauti žalia mėsa. Iš Lietuvos gamintojų niekas mėsos nepirko, kadangi jų mėsa brangesnė. Jis pradėjo ieškoti žalios mėsos gamintojų, per internetą rado Lenkijos firmą (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į Lenkiją, firmoje (duomenys neskelbtini) jis susipažino su K. S., su kuriuo aptarė mėsos tiekimo sąlygas, aptarė kainas, sutarė, kad jie mėsą veš savo transportu. Kelis kartus jis bendravo ir su kitu šios firmos darbuotoju. Mėsos kainos keitėsi kas savaitę. 2011 metų rugsėjo mėnesį lenkai atvežė penkias kiaules pabandymui. Prieš tai buvo gautas veterinarijos leidimas įsivežti skerdieną, prieš parą reikėdavo užpildyti lentelę, nurodyti įvežamos mėsos kiekį. Jie pradėjo tiekti iš Lenkijos gautą mėsą (duomenys neskelbtini) prekeiviams. Iš pradžių vežė šviežią nešaldytą mėsą vieną kartą per savaitę, vėliau mėsą vežė du kartus per savaitę. Pradžioje atsivežtą mėsą parduodavo savo turgaus prekeiviams, buvo dar iš Jonavos žmogus, kuris pirkdavo iš jų mėsą. Lenkai leisdavo mėsą išsirinkti, kadangi jiems reikėjo liesesnės mėsos, žiemą bendrovė pirkdavo iš Lenkijos firmos ir subproduktus. 2012 metų žiemą jie pradėjo bendradarbiauti su kiaulių augintojų firma UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios pirkdavo gyvas kiaules, šios firmos darbuotojai patys kiaules papjaudavo ir atveždavo. Po to jie dirbo ir su Lenkijos firmomis ir su Lietuvos firmomis, tiekiančiomis mėsą, mėsos kainos svyruodavo. Dieną prieš mėsos atvežimą jie užpildydavo elektroninę formą veterinarijos tarnybai. Jei mėsą atveždavo lenkai, jie pateikdavo tarptautinį važtaraštį CMR ir kokybės pažymėjimą. Be to, lenkai turėdavo svėrimo protokolą, kuriame būdavo išvardinta visų kategorijų mėsa. Tada bendrovė pasirinkdavo kiek ir kokios produkcijos pirkti, ją pasverdavo ir jų veterinaras, kuris atvažiuodavo, pažymėdavo CMR. Tada lenkai atsiųsdavo PVM sąskaitą-faktūrą pagal faktiškai pirktą mėsos kiekį. Dokumentuose būdavo nurodytas įmonės adresas, tarptautiniame važtaraštyje CMR būdavo nurodyta, kad mėsą veža UAB (duomenys neskelbtini). Kartais mėsos būdavo tiek kiek būdavo sutarę, o kartais įdėdavo mėsos daugiau ir prašydavo pasiūlyti kam nors, tačiau jis tuo neužsiėmė. Jei mėsos likdavo, ją parduodavo kitoms firmoms Lietuvoje arba veždavo atgal į Lenkiją. VMI 2–3 kartus tikrino, ar užpajamuotos prekės, ar atitinka sąskaitose-faktūrose nurodytus kiekius, tačiau jokių pažeidimų ar neatitikimų nerado. Iš Lenkijos gautą mėsą jie užpajamuodavo ir parduodavo turgaus prekeiviams, kurie iš vakaro pasakydavo, kiek ir kokios mėsos reikės, parduodamą mėsą formindavo dokumentuose, kiek kas kokios mėsos paėmė. Savaitės pabaigoje jie klausdavo prekeivių, kiek maždaug ir kokios mėsos kitai savaitei reikės, tada užsakydavo paskaičiuotą kiekį mėsos, mėsą skaičiuodavo kiaulių pusėmis. Jų veterinarijos gydytojas A. G. įtraukdavo sąskaitas į žurnalą, išrašydavo prekeiviams sąskaitas, kur užrašydavo mėsos kiekį, kilmės šalį ir paduodavo sąskaitas su lapeliu prekeiviams. Pinigus už gautą mėsą paimdavo kontrolierius, kartais paimdavo pinigus ir jis pats. Gavęs pinigus, jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitą ir perduodavo jį į buhalteriją. Prekeiviai už pirktą mėsą atsiskaitydavo visada. Kartą į mėnesį atvažiuodavo veterinarijos kontrolierius, kuris patikrindavo ar pranešta apie mėsos įvežimus į Lietuvą. Parodė, kad lenkai prieš kelias dienas iki mėsos vežimo atsiųsdavo svėrimo aktus, kurie buvo komerciniai pasiūlymai, kuriuose nurodydavo, kokią mėsą lenkai turi sandėlyje ir siūlo jiems pirkti. Jie atsispausdindavo ir rinkdavosi, kokią mėsą pirks. Vėliau šiuos svėrimo aktus jie naudodavo kaip juodraščius užrašams ant švarios lapo pusės. Atvažiavę tikrintojai ieškojo UAB (duomenys neskelbtini) neužpajamuotos mėsos, tačiau tokios mėsos nesurado. Tada paėmė visus rastus dokumentus, tame tarpe ir minėtus svėrimo aktus, jie naudojami juodraščiams ir buvo padėti ant stalo. Parodė, kad jo vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) prekiavo tik mėsa, jokios neapskaitytos mėsos bendrovėje nebuvo, žala valstybei padaryta nebuvo. Neteisingų duomenų į deklaracijas jis nerašė, deklaracijų jis nepildė, jas pildė buhalterė, kuri tvarkė visus buhalterinius dokumentus. Parodė, kad dėl neteisėto praturtėjimo jis nežino net ką pasakyti. Jis turėjo automobilį, kurį įsigijo prieš tris metus, kai jis atėjo dirbti į bendrovę, turėjo butą. Kadangi reikėjo bendrovei nupirkti šaldytuvus, remontuoti aikšteles, stogą, jis skolinosi iš giminaičių ir draugų pinigus ir investavo į UAB (duomenys neskelbtini) apie 500 000 litų. Pinigus skolinosi iš V. S. 250 000,00 ar 280 000,00 tūkstančių litų, V. P. skolinosi apie 100 000,00 litų, iš savo brolio K. P. jis pasiskolino apie 30 000,00 litų, iš savo uošvienės D. M. Z. jis pasiskolino apie 10 000,00 litų, jiems sakė, kad tuos pinigus investuos į biznį, į turgų, , kad yra perspektyva uždirbti pinigų, tačiau to padaryti jam neišėjo, iki šiol jiems pinigų neatidavė. Pasiskolintus pinigus jis investavo į UAB (duomenys neskelbtini) infrastruktūrą, už juos pirko šaldytuvus, perdengė stogą, asfaltavo teritoriją, Savo automobilį jis vėliau pardavė, kadangi reikėjo grąžinti skolas. Iš kur buvo paskaičiuota 160 169,14 eurų suma, nežino Jis buvo pasiskolinęs bendrovės reikmėms apie 500 000,00 litų, iš šių paskolų jis jokios naudos, dėl procentų nesitarė, pinigus investavo turgaus remontavimui. Šiuos pinigus jis investavo į bendrovę per kelis mėnesius, taip jis skolino UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. Buhalterė jam pasakė, kad parašys paskolos sutartį, kad jis skolina UAB „(duomenys neskelbtini), tie 500 000,00 litų yra taip vadinami antiišlaidžiai, tai tie patys pinigai, jis tikrai 2012 m. gegužės 15 dieną neatnešė ir nepaskolino bendrovei pusę milijono litų. Buhalterė tuos 500 000, 00 litų sudubliavo, neteisingai juos įformino. Paaiškino, kad pradžioje jie pirko po apie penkias kiaules, vėliau pirko po dešimt kiaulių, pusių pirko po 25 kiaulių puses Daugiausiai iš lenkų bendrovė yra pirkusi 60 kiaulių pusių, tačiau tokių kartų buvo tik keli kartai, tai buvo prieš Velykas ar kitas šventes. Perkamą mėsos kiekį jis užsakydavo, tardavosi dėl kainos, mėsą atveždavo vairuotojas, jis kartu atveždavo CMR, kokybės ir svėrimo protokolus. atvežtą mėsą išsirinkdavo, kadangi būdavo atvežama ir broko ar per riebios mėsos. Mėsą priimdavo turgaus darbininkai, dalyvaudavo veterinarijos gydytojas. Pasirinkus perkamos mėsos kiekį, šį kiekį užfiksuodavo CMR, kurį galima taisyti, vienas CMR egzempliorius likdavo jiems. CMR buvo nurodyti vežamos mėsos kiekiai, jie CMR išbraukdavo vežamos mėsos kiekius ir parašydavo, kokį mėsos kiekį nupirkdavo UAB (duomenys neskelbtini). Tada lenkai atsiųsdavo sąskaitą-faktūrą su nupirktos mėsos kiekiais, todėl kiekiai CMR ir svėrimo protokoluose skirtingi, kadangi svėrimo protokolas traktuojamas kaip komercinis pasiūlymas, jie nefiksuojami buhalterinėje apskaitoje nei pas juos, nei pas lenkus. Kodėl tarp iš (duomenys neskelbtini) paimtų dokumentų nebuvo kai kurių sąskaitų-faktūrų, kurios buvo pas juos, jis nežino. Jis dirbo iki 2013 m. vasaros ar rudens, tada jis išėjo iš darbo. Parodė, kad su lenkų įmone UAB (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaityta. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi jokių nusikaltimų jis nepadarė, todėl niekam jokios žalos nepadarė. Prašo jį išteisinti, kadangi jis jokių nusikalstamų veikų jis nepadarė.
Liudytojas A. V. parodė, kad jis nuo 2011 m. lapkričio pradžios ir šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir išnuomojusi pastarajai bendrovei patalpas, kuriose UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą. Ši nuomos sutartis buvo nutraukta 2013 m. Liudytojas pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad apie metus laiko, datos tiksliai neatsimena, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Darbą jam pasiūlė vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų - N. Š.. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė šiuo adresu naudojasi vienu kabinetu. Jis dirba viename kabinete su buhaltere R. S.. Bendrovei priklauso nekilnojamas turtas - (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ar bendrovė turi daugiau nekilnojamo turto šiuo metu atsakyti negali. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra išnuomota UAB (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai buvo sudaryta nuomos sutartis nežino, kadangi ją sudarė prieš jį buvęs direktorius R. K.. Už kokią tiksliai sumą buvo išnuomota (duomenys neskelbtini) tiksliai neatsimena, tačiau ne daugiau kaip už 20 000 Lt. Už nuomą UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaito grynaisiais pinigais ar pavedimu. Grynieji pinigai būna perduodami jam arba buhalterei R. S.. Pinigus perduoda UAB (duomenys neskelbtini) direktorius vardu G., pavardės neatsimena. 2013-01-07 G. kreipėsi į jį prašydamas sumažinti nuomos mokestį už patalpų nuomą. Jis sutiko ir 2013-01-08 buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, kuria patalpos buvo išnuomotos už 14 300 Lt. Kuriam laikui sudaryta nuomos sutartis tiksliai neatsimena. Dėl naujos sutarties pasirašymo ir kainos už patalpų nuomą sumažinimo jis su bendrovės akcininkais nesitarė. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų yra daugiau negu 40 asmenų, tikslaus skaičiaus neatsimena. Bendrovės kasininkas yra jis. Šiuo metu bendrovėje dirba 2 darbuotojai, jis ir buhalterė R. S.. Jis dirba 0,25 etato, jo darbo užmokestis yra neatskaičius mokesčių 500 Lt. Darbo užmokestį moka jis, grynaisiais pinigais. Nuo pat jo darbo bendrovėje pradžios joje dirbo tie patys du darbuotojai. Bendrovė verčiasi patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuoma. Pateikus liudytojui A. V. susipažinti su 2012-12-10 kratos protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paimtus žurnalus: 1. UAB (duomenys neskelbtini) prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų apskaitos žurnalų išdavimo registras, 2. UAB (duomenys neskelbtini) prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalas, liudytojas parodė, kad nė vienas iš jam pateiktų žurnalų jam nėra matytas. Kas vedė šiuos žurnalus, pasirašinėjo kaip atsakingas prekyvietės asmuo nežino. Žurnale nurodytų produktų pardavimą jo darbo UAB (duomenys neskelbtini) metu bendrovė nevykdė. Jis nieko nėra įgaliojęs vesti pateiktus žurnalus. Ar perduodant bendrovės dokumentus jam buvo perduoti šie žurnalai tiksliai pasakyti negali. Kokiu būdu šie žurnalai atsirado UAB (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose parodyti negali. Jam nėra matytas „atsakingo prekyvietės asmens“ parašas žurnale ir kas pasirašė nurodyti negali (1 t., b. l. 68-70). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti žemė, paviljonai buvo išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) galėjo jais disponuoti, pernuomoti, kokia produkcija prekiavo UAB (duomenys neskelbtini) jis nesidomėjo. Jo paties kabinetas yra tos turgavietės teritorijoje, kiti kabinetai išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini). Jis naudojosi tuo vienu kabinetu su buhaltere. UAB (duomenys neskelbtini) neprekiauja maisto produktais, jie tik nuomoja patalpas, kitos veiklos nevykdo.
Liudytojas R. M. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 1994 m. jis su verslo liudijimu dirba (duomenys neskelbtini), prekiauja šviežia kaulės skerdiena. 2011, 2012 m. pagrinde mėsą perka iš UAB „(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) . Perkant mėsą iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą duoda direktoriui G., pavardės neatsimena, arba vet. gydytojui A., jo pavardės neatsimena. Tą pačią dieną šaldytuve jis išsirenka norimą kiaulės pusę, ją UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasveria, toliau jis ją nešasi kapoti. Maždaug po valandos jam pristato PVM sąskaitą faktūrą ir kasos orderį, pardavus mėsą, turgaus dienos gale, jis nuneša pinigus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui, dažniausiai G. Pats dirba su verslo liudijimu, visus mėsos pirkimus registruoja savo apskaitoje. Be apskaitos dokumentų jis nėra įsigijęs mėsos. Visus mėsos pardavimus fiksuoja kasos aparate. Jis pats yra įsigijęs verslo liudijimą ir dirba sau, o ne kitiems asmenims (1 t., b. l. 143-144). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jis nesidomėjo iš kur UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo mėsą. Jei įvežta mėsa iš kitos šalies, tai skiriasi tik mėsos kainos, skiriasi antspaudai. Jie pirkdavo lenkišką, belgišką skerdieną, būdavo, kad pirkdavo ir (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, yra kasos aparatas, klijuoja čekius. Yra visi mėsos įsigijimo dokumentai, atskira knyga, kurioje viskas užpajamuojama. Su verslo liudijimu prekiauja nuo 2004 m. – 2006 m. prekiaudavo ir Vilijampolės turguje, o kai atsidarė, čia prekiauja. Prekyvietę nuomojosi, pajamas mokesčių inspekcijai deklaruoja. 2011 m. prekyvietę nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini) kiek suprekiavo tais metais, neatsimena. Niekada nėra buvę atvejo, kad jis būtų įsigijęs skerdieną be apskaitos dokumentų. Kai perka skerdieną be sąskaitos - faktūros, jam pateikiamas pajamų orderis, kilmės šalis įrašoma į veterinarijos sąskaitą. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą yra atlikęs visus mokėjimus.
Liudytoja I. T. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). su verslo liudijimu, prekiauja žalią mėsą, dirba virš 20 metų, dirba viena. Parodė, kad mėsą jai tiekdavo G. P., tai yra UAB (duomenys neskelbtini). Parodė, kad mėsa būdavo užsakoma iš anksto. Kai ji ateidavo, mėsa būdavo pasverta, išrašyta sąskaita-faktūra Iš kur būdavo atvežta mėsa, matydavo, kadangi būdavo išduota sąskaita faktūra, kurioje būdavo nurodytas svoris, kilmės šalis. Kai būdavo griežtas reikalavimas, rašydavo kilmės šalį. Gaudavo popieriuką iš daktaro, kur būdavo parašyta kilmės šalis. Mėsa būdavo lietuviška arba iš Lenkijos, daugiausiai būdavo lenkiška, kitų šalių neprisimena. Pas ją pareigūnai rado sąsiuvinį, kieno jis, ji nežino. Stalo stalčius yra jos, tačiau patalpa, kurioje yra stalas, nesaugoma, prie stalo gali prieiti bet kas. Jos ranka rašytų įrašų žurnale nėra, kas galėjo padėti į stalčių žurnalą, ji nežino. Parodė, kad ji niekada iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko skerdienos be dokumentų.
Liudytoja S. Š. nurodė, kad ji prekiauja mėsa (duomenys neskelbtini), parodė, kad gali būti, jog ji 2012 m. pirko mėsą iš UAB (duomenys neskelbtini). Parodė, kad ji pirkdavo lenkišką kiaulieną, kilmės šalis būdavo įrašyta dokumentuose, už pirktą kiaulieną ji atsiskaitydavo grynais pinigais ir gaudavo pirkimo dokumentą. Tuo metu iš kitų įmonių mėsos ji nepirko. Liudytoja pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuo 1996 metų, datos tiksliai neatsimena, pardavinėja šviežią mėsą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini). Visą šį laiką prekiauja įsigijusi verslo liudijimus. Verslo liudijimą įsigyja pati, niekas kitas jai jo neperka, bei pati moka visus priklausančius mokesčius. Ji realiai dirba pagal verslo liudijimą. Mėsą perka pati iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini). 2012 metais pagrindinis tiekėjas yra UAB (duomenys neskelbtini). Mėsą iš UAB (duomenys neskelbtini) perka vidutiniškai du kartus per savaitę- nuo antradienio iki šeštadienio. Perkamos mėsos kiekis yra iki 150 kg. per savaitę. Tik labai retais atvejais, esant atskiram užsakymui, yra nupirkusi apie 200 kg. Užsakymus dėl mėsos žodžiu pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. G. kiekvienos savaitės pabaigoje. Mėsą iš šaldytuvo (duomenys neskelbtini) ji pasiima antradieniais bei ketvirtadieniais arba penktadieniais apie 4 val. Mėsą išduoda A. G.. Tuo pat metu A. G. išduoda PVM sąskaitą faktūrą. Atsiskaito už mėsą kiekvienos savaitės pabaigoje grynaisiais pinigais A. B. – B. arba A. B., o jie jai išduodavo pinigų priėmimą patvirtinantį dokumentą. Parduodamos mėsos kiekis visada atitikdavo pardavimo dokumente nurodytą mėsos kiekį. Visą parduotą mėsą ji apskaitydavo kasos aparatu. Jai niekas niekada nenurodė, kad už parduotą mėsą gautų pinigų neapskaitytų kasos aparatu (1 t., b. l. 157-158). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad kai pirkdavo mėsą iš UAB (duomenys neskelbtini), kilmės šalis būdavo nurodyta dokumentuose, būdavo pateikiama sąskaita - faktūra su antspaudu. Tuo metu, kai juos tikrino, kokia mėsa ji prekiavo, ji neatsimena, gal tai buvo lenkiška mėsa. Iš kur UAB (duomenys neskelbtini) imdavo mėsą, ji nesidomėjo, tik paklausdavo G. P. ar turės mėsos ir viskas. Kai išrašydavo sąskaitas–faktūras, jose būdavo parašyta kokia įmonė, kilmės šalis, kiekis kilogramais, kaina, tuomet pasirašydavo ir prekiaudavo. Veterinarijos pažyma būdavo pateikiama kartu su sąskaita – faktūra, mėsos galiojimo laiką nurodydavo veterinarijos daktaras. Mėsą iš G. P. ji užsakydavo žodžiu, jos buvo galima ir atsisakyti. Veterinarijos gydytojas buvo A. G.. Visas gautas pajamas ji deklaravo Mokesčių inspekcijoje. Anksčiau ji mėsą užsakydavo ne tik iš G. P., yra sąskaitos–faktūros. Gali būti, kad mėsą ji užsakinėjo ir iš A. G., šiaip dėl mėsos tiekimo ji tardavosi su G. P..
Liudytoja R. R. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuo 2007 metų, datos tiksliai neatsimena, įsigijusi verslo liudijimą prekiauja šviežia mėsa (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jos prekybos vieta yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinis šviežios mėsos tiekėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), į. k. 302469519. Kelis kartus yra įsigijusi kiaulių skerdienos ir iš UAB (duomenys neskelbtini). 2012-03-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ZAN Nr. 0000670, 2012-03-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ZAN Nr. 0000696, 2012-04-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ZAN Nr. 0000743. Dėl mėsos įsigijimo kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių G. P., kuris iš jos priėmė užsakymą. Pristačius prekes, ji eidavo į turguje esantį UAB „(duomenys neskelbtini) naudojamą sandėlį- šaldytuvą, iš kurio veterinarijos gydytojas A. G. jai išduodavo užsakytą kiekį mėsos. Kiek vėliau, tą pačią dieną, G. P. atnešdavo prekių pirkimo dokumentą- PVM sąskaitą faktūrą. Už prekes atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, dažniausiai- pardavus prekes. Pinigus priimdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P., kuris išduodavo pinigų priėmimą patvirtinantį dokumentą- pinigų priėmimo kvitą. Ji nėra įsigijusi prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų. Verslo liudijimus perka pati, niekas kitas jai jų neperka (1 t., b. l. 165-166). Liudytoja R. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir papildomai parodė, kad ji iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kiaulieną, tačiau kokia jos kilmės šalis, pasakyti negali. Kilmės šalis būdavo nurodyta ant sąskaitos–faktūros. UAB (duomenys neskelbtini) mėsą turbūt imdavo iš Lenkijos, su G. P. ji apie tai nekalbėdavo. Važtaraščiuose kilmės šalis visada nurodoma. Ji niekada nebuvo įsigijusi skerdienos be apskaitos dokumentų. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo tiekti mėsos, ji paprašė UAB (duomenys neskelbtini) tiekti jai mėsą. Ji mėsa prekiauja nuo 2007 m, visas gautas pajamas deklaravo Mokesčių inspekcijoje.
Liudytojas A. Š. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad pastaruosius dešimt metų (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prekiauja mėsa. Šiuo metu prekybą atlieka pagal verslo liudijimą, turgavietės prekybos paviljone, vietos numerio neatsimena, šioje vietoje dirba kartu su sutuoktine V. Š., retkarčiais padeda dukros Rima bei Solveiga. Prekiauja visom savaitės dienomis išskyrus pirmadienį. Nuo 2011 metų, tiksliai datos neatsimena pagrindinis skerdienos tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius G. P., veterinaras A. G., kontrolieriai A. B. ir A. B. - B. Jam reikalingą prekybai mėsos kiekį prekybos dieną anksti ryte pasveria ir iš šaldytuvo išduoda A. G.. Mėsą prieš prekybą atsiveža iš tame pačiame pastate esančio sandėlio, išsikapoja savo prekybos vietoje. Išdavimo metu A. G. į savo knygutę užsirašo koks kiekis ir kam išduotas mėsos skerdienos, vėliau, tą pačią dieną išrašoma sąskaita faktūrą už tą kiekį kurį pasiima. Išprekiavus mėsą, pagal sąskaitas faktūras vieną kartą per savaitę atsiskaito už gautą skerdieną. Pinigus sumoka kontrolieriui A. B. arba A. B. – B., kurie išrašo kasos pajamų orderį. Už darbo vietą moka kiekvieną dieną A. B. arba A. B. – B. po 40 litų, kurie išduoda kasos čekį. Per savaitę vidutiniškai išprekiauja apie 300 - 400 kg kiaulienos skerdienos. Be skerdienos prekiauja ir kiaulienos subproduktais. Verslo liudijimą jis perka pats Jurbarko apskrities VMI keliems mėnesiams, PVM mokėtoju nėra (1 t., b. l. 168-169). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jis prekiavo kiauliena, kuri būdavo lietuviška arba lenkiška. Mėsos kilmės šalis būdavo nurodyta sąskaitoje–faktūroje, dokumentai būdavo išduodami kartu su mėsa. Parodė, kad nėra buvę tokių atvejų, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) jis būtų įsigijęs mėsos be dokumentų. Jo pajamos deklaruotos mokesčių inspekcijoje.
Liudytoja O. R. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prekiavo mėsa. Prekybą vykdė pagal verslo liudijimą, turgavietės prekybos paviljone, vietos numeris 31, šioje vietoje dirbo viena. Prekybą vykdė per savaitę dvi tris dienas, pagrinde ketvirtadieniais, penktadieniais. Skerdienos tiekėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius G. P., veterinaras A. G., kontrolieriai A. B. ir Algirdas, pavardės nežino. Jai reikalingą prekybai mėsos kiekį prekybos dieną anksti ryte pasverdavo ir iš šaldytuvo išduodavo A. G., arba vienas iš minėtų kontrolierių. Mėsą prieš prekybą atsiveža iš tame pačiame pastate esančio sandėlio, išsikapoja savo prekybos vietoje. Išdavimo metu skerdieną išduodantis asmuo išrašydavo sąskaitą faktūrą už tą kiekį kurį pasiima. Išprekiavus mėsą, pagal sąskaitas faktūras vieną kartą per savaitę atsiskaito už gautą skerdieną. Pinigus sumoka kontrolieriui A. B. arba Algirdui, kurie išrašo kasos pajamų orderį. Už darbo vietą moka kiekvieną dieną A. B. arba Algirdui po 40 litų, kurie išduoda kasos čekį. Per dieną vidutiniškai išprekiauja apie 15-20 kg kiaulienos skerdienos. Verslo liudijimą ji perkasi pati Jurbarko apskrities VMI kas mėnesį, PVM mokėtoju nebuvo (1 t., b. l. 171). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įsigydama mėsą, ji kartu gaudavo sąskaitą–faktūrą. Ar joje būdavo įrašyta kilmės šalis, ji neprisimena. Ji turguje prekiavo kiauliena. Nuo to, ar mėsa lietuviška, ar lenkiška, kaina nepriklausė. Iš kur UAB (duomenys neskelbtini) imdavo mėsą, ji nežino, ji dirbo neilgai, su G. P. bendrauti jai neteko. Nėra buvę tokio atvejo, kad ji būtų pirkusi mėsą be dokumentų. Visos pajamos deklaruotos Mokesčių inspekcijoje.
Liudytojas A. B. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kontrolieriumi. Bendrovė vertėsi turgaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prekybos vietų nuoma ir prekyba mėsa. Į jo pareigas įėjo mokesčių už prekybos vietos nuomą surinkimas iš prekybininkų. Sutartys su prekybininkais sudaromos nebūdavo. Kiekvieną turgaus darbo dieną būdavo renkami mokesčiai iš prekybininkų už konkrečią tą dieną nuomojamą prekybos vietą. Gautus pinigus jis apskaitydavo kasos aparatu. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdytos prekybos mėsa jis nieko paaiškinti negali, kadangi jokios funkcijos, susijusios su prekyba mėsa, jam pavestos nebuvo. Bendrovėje atsakingu asmeniu už prekyba mėsa buvo direktorius G. P.. Kas tiekė mėsą bendrovei jis neatsimena ir jų nurodyti negali. Pirkėjų taip pat nurodyti negali. Apie įsigyjamus mėsos kiekius jis nieko paaiškinti negali, jam jie nebuvo žinomi. Kiek jam yra žinoma įsigyta mėsa buvo laikoma bendrovės šaldymo kameroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jokia kita mėsos laikymo, sandėliavimo vieta jam nebuvo žinoma. Kiek žino mėsa į bendrovę buvo pristatoma tiekėjo transportu, kadangi bendrovė krovininių automobilių neturėjo. Kas iškraudavo mėsą iš krovininio automobilio į šaldymo kamerą jis nežino, šiame procese nedalyvavo. Jam nėra žinoma atvejų, kad bendrovė įsigytų mėsą be apskaitos dokumentų. Kaip ir minėjo, bendrovės vykdyta prekyba mėsa neįėjo į jo darbo funkcijas, todėl apie ją nieko parodyti negali, už šią veiklą buvo atsakingas G. P.. Jis neatsimena atvejų, kad priimtų pinigus iš pirkėjų už bendrovės parduotą mėsą. Kas be G. P. dar buvo atsakingas už prekybą mėsa jis nežino. Apie bendrovės gautas paskolas jis nieko nežino. Kas, kada, kokią pinigų sumą paskolino UAB (duomenys neskelbtini) jis nežino ir nieko paaiškinti negali. jam niekas nesakė apie bendrovei suteiktas paskolas (2 t., b. l. 77-78). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nedirba. Iš kur G. P. vežė mėsą, jis nežino. Jis pats rinkdavo pinigus už nuomojamas vietas, pinigų iš prekybininkų už mėsą nėra ėmęs, sąskaitų – faktūrų nėra išrašęs, tik nunešdavo pasirašyti, kodėl apklausti liudytojai teisme ir ikiteisminiame tyrime sakė, kad pinigus sumokėdavo už mėsą jam ir dokumentus gaudavo iš jo, jis nežino. Už nuomą pinigus mokėdavo patys asmenys.
Liudytoja Ž. L. parodė, kad jos vyras D. S. 2007 m. spalio 19 d. paskolino G. P. 70 000,00 litų. Tie pinigai buvo jos ir vyro, paskola buvo be procentų, šią paskolą grąžino maždaug po metų. Parodė, kad jos vyras D. S. mirė 2008 m. lapkričio mėn. Ji yra dėstytoja, jokia veikla neužsiėmė. Parodė, kad daugiausiai su G. P. bendravo jos vyras. Pinigai buvo skolinami per banką, pavedimą padarė ji. Į kieno sąskaitą pervedė pinigus, ji neprisimena. Rašytinės sutarties jie nesudarė, visus pinigus G. P. grąžino dalimis maždaug po metų nuo paskolinimo. Pinigai buvo grąžinti vyrui. Tai, kad G. P. grąžino pinigus, jai sakė jos vyras. Grąžintus pinigus ji pati matė, juos jai parodė jos vyras D. S., jokių problemų nebuvo. Kiek ji žino, už šiuos pinigus buvo pirkta kažkokia technika, ją pirko vyras su G. P.. Pinigai buvo pervesti iš jos sąskaitos, nors tai buvo šeimos pinigai, jos vyras G. P. absoliučiai pasitikėjo.
Liudytojas V. S. nurodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta nuo 1984 metų, jie kartu augo, apie šešis metus jie kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bendrauja šeimomis, parodė, kad G. P. iš pradžių prekiavo techniką, o nuo 2011 metų jis pradėjo prekiauti mėsa, jis pats tame versle nedalyvavo. Parodė, kad G. P. prieš 2012 metų sutikimą jam paskambino ir paprašė paskolinti jam 250 000,00 litų, dėl palūkanų jie nesitarė. Jis G. P. pasitikėjo ir šią pinigų sumą jam paskolino 2012 m. pradžioje, skolino pinigus vieneriems metams grynais pinigais, jų turėjo namuose. Šiuo metu jam atiduota trečdalis skolos, G. P. atidavė jam 25 000,00 eurų. Su G. P. dėl pinigų paskolos buvo surašyta sutartis, pretenzijų jis nereiškia. Parodė, kad kai jis iškirto ir pardavė mišką, jis gavo 690 000,00 litų, todėl pinigų turėjo. Patikrinus mokesčių inspekcijai, dėl paskolos suteikimo G. P., pažeidimų nebuvo nustatyta.
Liudytojas V. P. nurodė, kad kaltinamąjį G. P. jis pažįsta apie 25 metus, jie yra draugai, jie kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2011 metais G. P. iš šios firmos išėjo, parodė, kad G. P. dirbo (duomenys neskelbtini), užsiėmė mėsos prekyba. G. P. prašė jo paskolinti pinigų, jis pastarajam paskolino 100 000,00 litų verslui, jis 2012-01-09 paskolino grynais pinigais, buvo pasirašyta rašytinė paskolos sutartis, gali būti, kad palūkanos buvo 0.2 proc. G. P. žadėjo grąžinti jam pinigus iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau iki šiol dar jų negražino Atliekant patikrinimą Mokesčių inspekcija dėl paskolos pažeidimų nenustatė.
Liudytoja R. Š. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad jos tėvas A. Š. apie 10 metų prekiauja mėsa (duomenys neskelbtini) turguje, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso nežino. Prieš 4 metus, datos tiksliai neatsimena, ji taip pat buvo įsigijusi verslo liudijimą apie vieną mėnesį laiko, tiksliai neatsimena, ir prekiavo (duomenys neskelbtini) mėsa. Pati prekiavo tik šeštadieniais. 2011- 2012 metais ji tik atvažiuodavo pas tėvą A. Š. į turgų jo aplankyti ir pasiimti mėsos. Jokios prekybos pati nevykdė. Iš ko šiuo laikotarpiu A. Š. pirko mėsą, kas ją pristatydavo, kokie dokumentai buvo išduodami perkant mėsą, kaip buvo atsiskaitoma už produkciją ji nežino. Ar visa jo įgyjama mėsa buvo su apskaitos dokumentais ji nežino (1 t., b. l. 71-72). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad iš kur jos tėtis gaudavo mėsą, ji nesidomėjo.
Liudytojas A. M. nurodė, kad jis apie 20 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuri prekiauja mėsa, ši įmonė užsiima kiaulių auginimu, perdirbimu, pardavimu., jis dirba šios bendrovės kokybės vadybininku, jis atsakingas už išleistos produkcijos kokybę, sąskaitas–faktūras bendrovėje išrašo buhalterė. G. P. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. jis pirkdavo iš pastarojo mėsą. Liudytojas pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba maždaug apie 15 m. Nuo 2000 m., tikslios datos nepamena, dirba bendrovės skerdykloje, kuri yra (duomenys neskelbtini), kokybės vadybininko pareigose. Į jos pareigas įeina krovinio važtaraščių išrašymas, taip pat išrašo PVM sąskaitas-faktūras už paskerdimo paslaugas, taip pat kontroliuoja skerdienos kokybę. Jis pats asmeniškai jokių sutarčių su įmonėmis, ar fiziniais asmenimis nesudarinėja, nes tokias sutartis sudarinėja įgaliotas įmonės atstovas. Kokios sutartys dėl skerdimo paslaugų pirkimo yra sudarytos su UAB (duomenys neskelbtini) jis nežino. Tik gali parodyti, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) nori pristatyti skersti gyvulius, tai jam iš vakaro pasiskambindavo šios įmonės atstovas G. P., kurio pareigų jis nežino, ir pasakydavo, kad rytą atveš skersti atitinkamą kiekį kiaulių. Iš kokios įmonės yra pirktos gyvos kiaulės jis sužino tik tada, kai jos yra atvežamos į skerdyklą. Kiek jam yra žinoma, UAB (duomenys neskelbtini) atveža skersti kiaules, kurios yra pirktos iš UAB (duomenys neskelbtini) kiaulių auginimo komplekso, tai jis mato iš jam pateiktų kelionės važtaraščių. Jis nepamena kiek kartų ir kokiais kiekiais 2012 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) vežė skersti gyvas kiaules, Tiksliai į šiuos klausimus galima atsakyti peržiūrėjus tų mėnesių išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius. Taip pat jis negali nurodyti kiek skerdienos buvo paruošta pagal UAB (duomenys neskelbtini) pristatytas gyvas kiaules, nes skerdimo paslauga yra atliekama už vienetą, o ne už skerdienos svorį. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat įmonės skerdykloje skerdžia pačios įmonės užaugintas kiaules. Kiek tokių kiaulių buvo paskersta 2012 m rugpjūčio-rugsėjo mėn. Jis nežino, tai galima sužinoti iš lydraščių, nes visi gyvuliai skerdimui atvežami su lydraščiais. Kai paskerdžiamos įmonės užaugintos kiaulės, tai skerdiena yra vežama į realizacijos sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur yra toliau realizuojama t. y. iš pačios įmonės skerdyklos mėsa nėra realizuojama. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją G. P. jis pažįsta, mano, kad jis dirba direktoriaus pareigose. G. P. pažįsta nuo 2012 m. Su juo susipažino (duomenys neskelbtini), nes jis kaip vadybininkas ieškojo skerdimo paslaugų pirkėjų. Jis G. P. pasiūlė įmonės skerdyklos paslaugas, o jam sutikus, pasakė, kad jis turi nuvykti į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), pas gen. direktorių A. U., kad galutinai suderinti paslaugų kainas, bei pasirašyti skerdimo paslaugų sutartį. Kiek pamena su UAB (duomenys neskelbtini) paslaugos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2012 m., tikslios datos jis nežino. Kadangi jis pats asmeniškai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nepasirašė jokių sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini), tai negali pasakyti kokios tiksliai sutartys su šia įmone yra sudarytos dėl gyvų kiaulių pirkimo ir skerdimo paslaugų atlikimo, nes tai į jo pareigas neįeina. Jis tik prižiūri, kaip yra atliekamos skerdimo paslaugos, vykdo jų teikimo kontrolę ir kokybės priežiūrą. Jis nežino kas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, G. P. atostogų metu 2012 m. su juo derindavo klausimus dėl skerdimo paslaugų teikimo, nes G. P. jam, prieš išeidamas atostogauti, pasakė kad jo atostogų melu dėl kiaulių skerdimo man skambins jo darbuotojas, taip pat pasakė jo vardą, tačiau jis jo dabar nepamena, todėl nurodyti su kuo bendravo negali (1 t., b. l. 137-138). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad mėsos pardavimas be apskaitymo yra neįmanomas, kiaules atveža su važtaraščiais.
Liudytojas A. G. nurodė, kad G. P. yra buvęs jo direktorius, tuo metu jis dirbo veterinarijos klinikos kontrolieriumi, (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 1993 metų, pagal valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą jis vykdė higienos praktikos taisyklių vykdymą turgavietėje. Jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoju. Liudytojas pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad laikotarpiu nuo 2011 metų balandžio iki 2013 metų kovo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vet. Gydytoju - kontrolieriumi. UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi prekybos vietų nuoma turgavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei didmenine prekyba mėsos skerdiena. Į jo pareigas įėjo skerdienos (šviežios mėsos), patenkančios į mažmeninę prekybą minėtoje turgavietėje, veterinarinis- sanitarinis įvertinimas. Pirkėjui įsigijus mėsą ir pristačius ją į prekybos vietą, jis atlikdavo organaleptinį tyrimą ir termometriją, t. y. įvertindavo mėsą. Likusios bendrovės įsigytos mėsos, kuria nebuvo prekiaujama turgavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jis netikrindavo. Jo darbo vieta buvo bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės įsigyta mėsa buvo laikoma šaldymo kameroje, kuri buvo įrengta tuo pačiu adresu- (duomenys neskelbtini). Kitų mėsos sandėliavimo vietų bendrovė neturėjo. Jokių pinigų iš bendrovės prekybos vietų klientų jis nepriimdavo, tai įėjo į kontrolierių veiklą. Kas priimdavo pinigus iš klientų už įsigytą mėsą jis tiksliai nežino, kiek žino tai darydavo bendrovės direktorius G. P.. Kas tiekė mėsą bendrovei jis neatsimena, kiek atsimena tai buvo Lenkijos įmonės. Skerdienos pirkėjus žinojo tik minėto turgaus prekeivius, kurių parduodamą mėsą jis tikrindavo. Apie įsigyjamus mėsos kiekius jis nieko paaiškinti negali, jam jie nebuvo žinomi. Kiek žino mėsa į bendrovę buvo pristatoma tiekėjo transportu, bendrovė krovininių automobilių neturėjo. Kas iškraudavo mėsą iš krovininio automobilio į šaldymo kamerą jis nežino, šiame procese nedalyvavo, kiek teko matyti tai darydavo patys tiekėjai. Jam nėra žinoma atvejų, kad bendrovė įsigytų mėsą be apskaitos dokumentų. Nebuvo atvejo, kad priimtų pinigus iš pirkėjų už bendrovės parduotą mėsą. Kas be jo dar buvo atsakingas už prekybą mėsa jis nežino. Apie bendrovės gautas paskolas jis nieko nežino. Kas, kada, kokią pinigų sumą paskolino UAB (duomenys neskelbtini) nežino ir nieko paaiškinti negali. Jam niekas nesakė apie bendrovei suteiktas paskolas (2 t., b. l. 156-157). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad G. P. mėsą pirkdavo iš Lenkijos, ar pirkdavo iš Lietuvos, jis nežino, parodė, kad iš kur mėsa pirkta jis matydavo iš antspaudų. Parodė, kad visai mėsai, kuri papuldavo į prekybos salę, buvo išrašomos sąskaitos-faktūros, be jų prekyba neįmanoma.
Liudytojas T. V. nurodė, kad kaltinamasis G. P. yra jo žmonos sesers vyras, pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad apie 20 metų pažįsta G. P.. Jis yra jo žmonos I. V. sesers L. P. vyras. Žinojo, kad G. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuri prekiauja buitine technika, todėl jis nusimanydavo buitinės technikos prekių kokybėje bei kainose. Jo šeima paprašydavo G. P., kad šis nupirktų reikalingos buitinės technikos, o jo žmona I. V. pinigus sumokėdavo bankiniu pavedimu iš jo ar savo banko sąskaitos į G. P. sąskaitą. Kiek atsimena, iš G. P. jie yra pirkę šaldytuvą ir skalbimo mašiną, daugiau neatsimena. Taip pat jis su žmona I. V. kelis kartus prašė G. P. paskolinti jiems pinigų. Šis sutiko ir kelis kartus paskolino jiems pinigų. Pinigus skolino grynais ir bankiniu pavedimu. Prieš šešis - septynis metus, datos tiksliai neatsimena, G. P. yra paskolinęs ne mažiau kaip du kartus, kiek tiksliai kartų neatsimena, po 12 000 Lt. Šeimai suteiktas paskolas grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais iš jo ir jo žmonos I. V. banko sąskaitos grąžino dalimis. Tik nedidelę dalį suteiktų paskolų grąžino grynaisiais pinigais. Kadangi įvykiai yra seno laikotarpio, tiksliai nurodyti paskolų suteikimo datų negali. Todėl jo ir G. P. banko sąskaitų išrašuose yra piniginiai pavedimai vienas kitam. Jis nesinaudoja savo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės paslaugomis, kadangi nemoka. Visas operacijas atlieka žmona I. V.. Todėl tiksliai nurodyti kada ir už ką buvo atlikti pavedimai iš jam priklausančios banko sąskaitos negali. Į klausimą: kokiu pagrindu pervedėį G. P. sąskaitą, esančią AB Swedbank šias pinigines lėšas: 2005-06-06 - 856 Lt („pinigų pervedimas"), 2005-08-03 -1 000 Lt („pinigų pervedimas"), 2006-12-27 - 3 200 Lt („pinigų pervedimas"), 2008-10-09 - 3 500 Lt („pinigų pervedimas"), 2008-10-14 - 3 500 Lt („pinigų pervedimas"), 2008-10-24 - 8 000 Lt („pinigų pervedimas"), 2009-05-07 - 1 600 Lt („sąsk. papildymas"), 2009-12-14 - 1 600 Lt (pinigų pervedimas") ir 2011-05-16 - 400 Lt („pinigų pervedimas"), jis atsakė, kad: 2005-06-06 pervedė 856 Lt, tačiau už ką neatsimena, galimai ką nors pirko žmona I. V., 2005-08-03 pervedė 1 000 Lt, tačiau už ką neatsimena, 2006-12-27 - 3 200 Lt, už ką neatsimena, galimai pirko šaldytuvą, 2008-10-09 - 3 500 Lt už ką neatsimena, 2008-10-14 - 3 500 Lt už ką neatsimena, galimai skolos grąžinimas, 2008-10-24 - 8 000 Lt skolos grąžinimas, 2009-05-07 - 1 600 Lt galimai už kaitlentę, 2009-12-14 - 1 600 Lt už ką neatsimena, 2011-05-16 - 400 Lt už ką neatsimena. Į klausimą: kokiu pagrindu jums G. P. pervedė iš sąskaitos, esančios AB Swedbank, šias pinigines lėšas: 2008-01-29 - 2 150 Lt („palangės“), jis atsakė, kad 2008 metų sausio mėnesį Alytuje, Santaikos g. esančiame prekybos centre „Bauhof“, tikslaus adreso nežino, G. P. prašymu nupirko jam palanges už 2 150 Lt. Pinigus už šią prekę G. P. jam grąžino bankiniu pavedimu (1 t., b. l. 91-93). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja I. V. nurodė, kad G. P. yra jos sesers L. P. vyras, pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad apytiksliai nuo 1990 metų pažįsta G. P., jis yra jos sesers L. P. vyras. Žinojo, kad G. P. dirbo įmonėse, prekiaujančiose buitine technika. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi Alytuje, kur ji su šeima negyvena, nebuvo didelio buitinės technikos pasirinkimo, paprašydavo G. P., kad šis nupirktų jai reikalingos buitinės technikos, o ji jam pinigus sumokėdavo bankiniu pavedimu į sąskaitą. Taip pat su vyru T. V. kelis kartus prašė paskolinti G. P. pinigų. Šis sutiko ir kelis kartus paskolino pinigų. Pinigus skolino grynais ir bankiniu pavedimu. Kiek atsimena 2008 metų pabaigoje G. P. grynaisiais pinigais jos šeimai per kelis kartus yra paskolinęs 10 000- 11 000 Lt, tiksliai neatsimena. Šią sumą pavedimais iš jos banko sąskaitos dalimis grąžino 2009 metais. Taip pat 2009 metais G. P. grynaisiais pinigais jos šeimai per kelis kartus yra paskolinęs apie 10 000 - 11 000 Lt, tiksliai neatsimena. Šią sumą pavedimais iš jos banko sąskaitos dalimis grąžino 2009 metais. Iš viso G. P. jos šeimai yra suteikęs 10 000 – 11 000 Lt paskolas du ar tris kartus, tiksliai neatsimena. Suteiktas paskolas dalimis grąžindavo pervesdami pinigus iš jos ir iš jos vyro T. V. sąskaitų banke į G. P. priklausančią sąskaitą. Kadangi įvykiai yra seno laikotarpio, tiksliai nurodyti paskolų suteikimo datų negali. Todėl jos ir G. P. banko sąskaitų išrašuose yra piniginiai pavedimai vienas kitam. Į klausimą: kokiu pagrindu pervedėt į G. P. sąskaitą, esančią AB Swedbank šias pinigines lėšas: 2004-08-18 pervedėt 3 300 Lt („pinigų pervedimas"), 2005-08-26 - 1 540 Lt („sąsk. pap.“), 2009-01-12 - 5 000 Lt („sąskaitos papildymas"), 2009-03-13 - 1 200 Lt („sąskaitos papildymas"), 2009-04-08 - 400 Lt („papildymas"), 2009-07-31 - 1 500 Lt („sąskaitos papildymas"), 2009-08-20 - 2 500 Lt („sąskaitos papildymas"), 2009-09-02 - 3 400 Lt („sąsk. papild.“), 2009-09-09 - 1 610 Lt („papildymas"), 2009-10-30 - 3 000 Lt („sąsk. papildymas“), 2009-11-10 - 4 000 Lt („papildymas"), 2010-11-09 - 830 Lt („pervedimas") ir 2010-08-27 - 85 Lt („papildymas"), ji atsakė: 2004-08-18 pervedė 3 300 Lt už šaldytuvą „AEG“, 2005-08-26 - 1 540 Lt už indaplovę ar skalbimo mašiną, tiksliai neatsimena, 2009-01-12 - 5 000 Lt skolos grąžinimas, 2009-03-13 - 1 200 Lt skolos grąžinimas, 2009-04-08 - 400 Lt seseriai L. P. už prekių pirkimą, kokių tiksliai neatsimena, 2009-07-31 - 1 500 Lt skolos grąžinimas, 2009-08-20 - 2 500 Lt skolos grąžinimas, 2009-09-02 - 3 400 Lt skolos grąžinimas, 2009-09-09 - 1 610 Lt skolos grąžinimas, 2009-10-30 - 3 000 Lt skolos grąžinimas, 2009-11-10 - 4 000 Lt skolos grąžinimas, 2010-11-09 - 830 Lt už I. V. įsigytų prekių internetinėse parduotuvėse pirkimą, kurias G. P. turėjo atsiminti ir už jas sumokėti. Ką tiksliai pirko neatsimena. 2010-08-27 - 85 Lt seseriai L. P. kosmetikos prekėms - kremui nupirkti. Į klausimą: kokiu pagrindu jums G. P. pervedė iš sąskaitos, esančios AB Swedbank, šias pinigines lėšas: 2010-11-26 - 4 000 Lt („papildymas") ir 2010-11-30 - 4 000 Lt („papildymas"), ji atsakė: 2010-11-26 pervedė 4 000 Lt kaip paskolą, 2010-11-30 - 4 000 Lt kaip paskolą. Pinigus grynaisiais grąžino apytiksliai po vienerių metų, tiksliai datos nurodyti negali (1 t., b. l. 94-97). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad buvo pavedimai nebūtinai už buitinę techniką, jie prašė paskolinti pinigų, jis paskolina, tuomet jie grąžina, kai vėl reikia, vėl prašo paskolinti, G. P. vėl paskolina, jie vėl skolą gražina.
Liudytojas A. B. – B. nurodė, kad G. P. buvo jo direktorius UAB (duomenys neskelbtini), o jis nuo 2011 metų, nuo įmonės įsteigimo iki įmonės bankroto, dirbo šios bendrovės kontrolieriumi. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė turgaus administravimu, mėsos tiekimu. Jis rinkdavo pinigus už nuomą ir prižiūrėjo tvarką, su prekyba mėsa jis nesusijęs. Įmonės direktorius buvo G. P., jis buvo vienintelis įmonės akcininkas. Kada tiksliai bankrutavo įmonė, jis neprisimena. Liudytojas A. B. – B. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo UAB (duomenys neskelbtini) įkūrimo iki bankroto paskelbimo buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas. Apie 2012 metų balandžio - gegužės mėnesį, datos tiksliai neatsimena, tarp jo ir bendrovės direktoriumi dirbusio G. P. vyko pokalbis apie finansinę įmonės būklę. Tikslių pokalbio aplinkybių neatsimena, tačiau buvo kalbamą apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir galimybes ją pataisyti. Kokiems konkrečiai asmenims, tiekėjams, įmonės darbuotojams ir kokias pinigų sumas buvo skolinga įmonė jis dabar neatsimena, tačiau viskas yra užfiksuota bendrovės buhalterijoje. Ar G. P. tuo metu buvo patyręs antiišlaidžius, jis nežino. Pokalbio metu G. P. pasakė, kad turi finansinę galimybę suteikti UAB (duomenys neskelbtini) paskolą. Įvertinus esamą įmonės skolą bei atsižvelgiant į ateities perspektyvas, buvo nutarta suteikti įmonei 500 000 Lt paskolą. G. P. dirbo direktoriumi ir pats buvo suinteresuotas sėkminga įmonės veikla, todėl sutarė, kad paskolą jis suteiks beprocentę. 2012-05-15 UAB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), skolininkas UAB (duomenys neskelbtini), kurią kaip visų akcijų savininkas, atstovavo jis ir kreditorius G. P. pasirašė paskolos sutartį Nr. 1, kuria G. P. paskolina bendrovei 500 000 Lt. Sutartyje numatyta palūkanų norma 0%, kreditorius 2012-05-15 pinigines lėšas įsipareigojo įnešti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, numatytas skolos grąžinimo terminas - 2012-12-31. Jo žiniomis remiantis šia sutartimi 2012-05-15 G. P. įnešė sutartus 500 000 Lt į bendrovės kasą. Bendrovės kasininku buvo pats G. P., todėl ir visi bendrovės kasoje esantys pinigai buvo pas jį. Fiziškai pinigų įnešimo fakto į bendrovės kasą jis nematė. Kaip buvo panaudoti kaip paskola gauti 500 000 Lt, jis tiksliai atsakyti negali, visa tai atsispindi įmonės buhalterijoje, be to atsakingu asmeniu už tinkamą pinigų panaudojimą buvo pats G. P.. Ar ši bendrovei suteikta paskola buvo grąžinta G. P. tiksliai atsakyti negali (2 t., b. l. 5-6). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. – B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad ar grąžino pinigus, jis nežino, jis su G. P. bendrauja tik darbo reikalais, jei pinigai pateko į sąskaitą, tai pateko, jam atrodo, kad G. P. pinigų iš kasos neėmė. Parodė, kad iki UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavimo 2016 metais jis buvo šios bendrovės akcininku. Iš kur atveždavo mėsą, jis nelabai domėjosi. Į įmonę jis buvo įnešęs 74 000,00 litų, tai buvo kaip paskola. Įmonės įstatinis kapitalas buvo 10 000,00 litų, kuriuos jis pats įnešė. G. P. visą laiką buvo šios bendrovės direktoriumi. Dividendų jis iš įmonės negaudavo, jis buvo akcininkas ir kontrolierius, įmonės finansinių reikalų nestebėjo. Parodė, kad skerdieną atveždavo su važtaraščiais, mėsą sverdavo veterinaras, pasirašydavo dokumentus, kartais dalyvaudavo ir jis. Parodė, kad jam neteko matyti skerdienos be dokumentų, jam nežinomi atvejai, kad G. P. būtų prekiavęs kiaulieną be dokumentų. Jis rinkdavo pinigus už nuomą, nepamena, kad jam buvo perduoti žmonių pinigai, kad jis perduotų G. P.. Būdavo, kad įmonėje pritrūksta pinigų, tuomet imdavo paskolas, reikėjo atsiskaityti už patalpų nuomą. Įmonė nuomojosi patalpas iš (duomenys neskelbtini). Jo paskolos niekas negrąžino.
Liudytojas G. B. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad maždaug nuo 2011 metų kovo mėnesio jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Į šią įmonę įsidarbino per savo pažįstamus, nes jie ieškojo dar vieno darbuotojo. Įmonės vadovų iki to laiko nepažinojo. Į darbą jį priėmė įmonės direktorius G., tačiau jo pavardės nežino. Į darbą buvo priimtas, kad tvarkyti turgaus patalpas t. y. reikėjo dirbti ir kaip statybininkui ir kaip valytojui. Visus darbus atlikinėjo turgavietės teritorijoje kuri randasi (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso neatsimena. Turgavietės pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini). G. B. ir dabar dirba visokius pagalbinius darbus t. y. jei reikia ką nors sutvarko, paglaisto, padažo bei daro viską ką nurodo tiesioginis vadovas ūkvedys R. K.. Jis dirba puse etato. Maždaug nuo šios vasaros pradžios, įmonėje dėl girtavimo buvo atleisti du darbuotojai, kurie vykdė mėsos gaminių iškrovimus į turgavietėje esančius sandėlius. Direktorius G. liepė užsiimti šiuo darbu, todėl jo nurodymu atvyksta į darbą ir iškrauna produkciją kada ją atveža. Mėsos gaminius atveža įvairiai, jei atveža iki pietų, kai būna darbe, tai iškrauna niekieno neraginamas, o jei atveža vėliau, tai direktorius G. jam paskambina ir jis atvažiuoja į darbą ir turi padėti krauti mėsą. Kartais krauti mėsą padėdavo kitas darbuotojas G. J., tačiau taip būdavo retai ir pagrinde kai atveždavo daug mėsos t. y. apie 50 kiaulių skerdienos. Šiaip G. pagrindinis darbas rytais padėti skerdieną atnešti į prekybos vietas, esančias turgavietėje. Po to jis išeidavo iš darbo. Paskutiniu metu G. matė gal tik prieš tris savaites. Mėsos skerdieną, tačiau tik kiaulienos, perka UAB (duomenys neskelbtini) ir tik ją krauna. Į turgavietės teritorijoje esančius sandėlius dar ir kiti nuomininkai krauna ir sandėliuoja įvairią mėsos produkciją, tačiau jiems niekada nepadeda nei krauti nei dar ką nors daryti, o dirba t. y. iškrauna kiaulienos skerdieną tik tą, kuri priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir kad ją reikia iškrauti nurodo direktorius G. Vidutiniškai per savaitę atveža kiaulienos skerdieną 2-3 kartus. Praeitą savaitę atvežė tris kartus. Visą laiką mėsą atveža tik darbo dienomis ir niekad nėra buvę, kad atvežtų savaitgalį. Mažiausia kiek atveža vienu kartu tai būna dešimt kiaulių t. y. 20 pusių, o daugiausia kiek atvežę, tai 50 kiaulių t. y. 100 pusių. Visą laiką kiaulės būna paskerstos ir po pusę. Vidutiniškai per vieną savaitę tenka iškrauti apie 70 kiaulių (140 pusių). Visą laiką mėsą atveža su sunkvežimiu-šaldytuvu. Jam net netenka pabendrauti su vairuotoju ar kitu vežėju, nes jis tik iškrauna produkciją ir tiek. Jam jokių apskaitos ar dar kokių nors dokumentų nepalieka. Iš kur tos kiaulės atvežtos tai taip pat nežino. Ar atveža su automobiliais kurių registracijos numeriai lietuviški ar lenkiški jis nežino, nes į numerius net nežiūri, be to, automobilis jau būna privarytas prie rampos ir numerių net nesimato. Kas apmoka ir kaip tai nežino, nes jis su tuo nereikia turėti jokių reikalų ir už atvežtą produkciją tikrai nemoka jokių pinigų. Jis tik fiziškai iškrauna kiaules į sandėlį-šaldytuvą, kuris randasi pirmame aukšte, o jei netelpa, tai kartais talpina ir viename iš rūsyje esančių šaldytuvų, tačiau ten sandėliuoja gan retai. Kiek žino, tai šiandien dienai nebuvo jokio kiaulienos likučio. Kada turi atvežti kiaulieną jis nežino, nes direktorius dar nebuvo sakęs kada reikės iškrauti. Niekada nėra buvę, kad tektų grąžinti atvežtą produkciją dėl kokybės ar dėl dar kokios nors priežasties ir jam netekę iš sandėlio atgal krauti mėsos į automobilį - šaldytuvą (1 t., b. l. 59-60). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu skaičius nurodė apytiksliai, jie net visos mašinos neiškraudavo, kiaulių neskaičiuodavo, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad maždaug tokie kiekiai kiaulių galėjo būti, iš mašinos jie ne visą skerdieną iškraudavo, jos likdavo mašinoje, mašina su likusia skerdiena išvažiuodavo. Nurodė, kad jam nebuvo jokio skirtumo, iš kur buvo atvežta mėsa, jam pasakydavo iškrauti, jis tą ir padarydavo.
Liudytojas J. S. nurodė, kad jis dirba veterinarijos tarnyboje, pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad J. S. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad dirba Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vyr. veterinaru gydytoju - inspektoriumi. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Į jo pareigas įeina įvežamų iš Europos Sąjungos šalių mėsos, mėsos gaminių veterinarinė kontrolė. Įvežančių įmonių prieš 24 val. atsakingi asmenys privalo pateikti išankstinę informaciją apie numatomą įvežti mėsos siuntą. Įvežus krovinį, pateikiami krovinį lydintys dokumentai ir jų kopijos. Viena iš įmonių importuojanti kiaulių skerdieną yra UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės už vet. kontrolę atsakingas asmuo yra A. G.. Pastarasis asmuo prieš planuojant įvežti mėsą jam pateikia išankstinį pranešimą apie planuojamą įvežti krovinį, įvežus mėsą vėliau kiekį patikslina pristatydamas krovinio dokumentus. Taip pat pateikė lentelę kurioje nurodyti kiekiai UAB (duomenys neskelbtini) įvežtos patikslintos kiaulienos skerdienos J. S. papildomai apklaustas kaip liudytojas ir susipažinęs, su pateiktomis Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) 2012-11-05 sąskaita – faktūra (Faktura) VAT Nr. 321//2012, 2012-11-06 sąskaita – faktūra (Faktura) VAT Nr. 323//2012, 2012-11-08 sąskaita – faktūra (Faktura) VAT Nr. 327//2012, 2012-11-12 sąskaita – faktūra (Faktura) VAT Nr. 330//2012, 2012-11-13 sąskaita – faktūra (Faktura) VAT Nr. 331//2012, 2012-11-15 sąskaita – faktūra (Faktura) VAT Nr. 333//2012, 2012-11-19 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 337//2012, 2012-11-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 338//2012, 2012-11-22 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 341//2012, parodė, kad visose šiose sąskaitose faktūrose yra J. S. antspaudas ir parašas. Nurodytus dokumentus J. S. pasirašė matęs sąskaitose- faktūrose nurodytą produkciją. Todėl J. S. gali patvirtinti, kad 2012-11-05 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 321//2012, nurodyti 1515 kg., 2012-11-06 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 323//2012, nurodyti 1471 kg., 2012-11-08 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 327//2012, nurodyti 949 kg., 2012-11-12 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 330//2012, nurodyti 2177 kg., 2012-11-13 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 331//2012, nurodyti 1800 kg., 2012-11-15 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 333//2012, nurodyti 2202 kg., 2012-11-19 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 337//2012, nurodyti 2068 kg., 2012-11-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 338//2012, nurodyti 2453 kg., 2012-11-22 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 341//2012, nurodyti 1901 kg. buvo pateikti jam patikrinimui į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyrių ir akivaizdaus kiekio skirtumo tarp dokumentuose nurodyto ir patikrinimui pateikto nebuvo. Tai nustatė be produkcijos svėrimo, kadangi nematė pagrindo sverti produkciją, jei dokumentuose nurodytas svoris akivaizdžiai nebuvo didesnis už patikrinimui pateiktą svorį. Iki 2012 metų spalio ar lapkričio mėnesio, datos tiksliai neatsimena, automobiliai su įvežama mėsa iš Europos Sąjungos šalių patikrai atvažiuodavo į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus filialą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). jis patikrindavo mėsos dokumentaciją, sutikrindavo gabenamą produkciją su nurodytą dokumentuose, pažiūrėdavo mėsos ženklinimą, spaudus, suskaičiuodavo skerdieną, ir uždėdavo antspaudą ant mėsos pirkimo- pardavimo dokumentų- faktūros. Kiek atsimena niekada nebūdavo atvejų, kad tiekėjai vienu automobiliu pristatytų mėsą ne vienam, o keliems klientams. Kiek teko tikrinti, mėsa būdavo gabenama vienam klientui. Jam niekada nepavyko užfiksuoti atvejų, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) gabenamos mėsos būtų daugiau, nei nurodyta dokumentuose. Niekada akivaizdaus kiekio skirtumo tarp dokumentuose nurodyto ir patikrinimui pateikto nebuvo. Visada bendrovei (duomenys neskelbtini) parduodama mėsa būdavo pateikiama transporto priemone su Lenkiškais valstybiniais numeriais. Konkrečių vairuotojų jis neatsimena. Pagal nustatytą tvarką transporto priemonė kirtusi Lietuvos Respublikos valstybinę sieną su įvežama parduoti mėsa privalo atvykti į veterinarijos patikrinimo vietą patikrai (1 t., b. l. 62–63, 65-66). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad važiavo mėsa su lenkiškais numeriais, jam lietuvišką mėsą patikrinti nepriklauso. Parodė, kad veterinarinės tarnybos užduotys yra veterinarinė kontrolė, akcentuojama sauga, kad būtų atitinkamas ženklinimas, atitiktų sanitarinės higienos sąlygos. Tranzitinė skerdiena tai jau kita kategorija. Veterinarinėje tarnyboje yra kaupiama informacija, saugoma tris metus. Apie Lenkijos tiekėjus yra fiksuojama. Kai tikrina, jie nieko nežymi. Jo kontrolė yra po skerdyklos, registruoja patenkančius kiekius. Jiems svarbiausia, kad nepatektų iš nepatvirtintų gamyklų. 2012 metais patikrą atlikdavo, jiems atveždavo skerdieną. Apie atvežamą skerdieną jiems pranešdavo elektroniniu paštu. Jiems turėdavo būti pateiktas tarptautinis važtaraštis Handlowey, sąskaitą-faktūrą, jis sutikrindavo duomenis. Kartais, kai atveždavo mėsą, jiems nebūdavo galimybės pasverti, tuomet pažiūrėdavo, ar svoris maždaug atitinka. Kai darydavo patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), jis dalyvaudavo taip pat UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. A. H. prekybos dokumento uždėdavo antspaudą ir parašą. Parašas patvirtina, kad siunta patikrinta, užfiksuota jų apskaitoje.
Liudytoja R. N. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. parodė, kad nuo 2010-11-05 ji dirba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus vyriausiąja veterinarijos gydytoja - inspektore. Iki 2012 metų spalio mėn. į jos pareigas įėjo įvežamos gyvūninės kilmės (mėsos, mėsos gaminių) patikra. Tai buvo vežimo sąlygų patikrinimas, ženklinimas. Esant būtinumui tikrindavo akivaizdžius svorio neatitikimus, jei patikrinimo metu akivaizdžiai matėsi produkcijos svorio neatitikimas nurodytas dokumentuose. Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojančią tvarką, fiziniai ir juridiniais asmenys, įvežantys produkciją (mėsą) iš Europos Sąjungos realizavimui turėjo produkciją (mėsą) su ją lydinčiais dokumentais privalėdavo pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolei. Ji įvertindavo temperatūrinius režimus, apdirbimą, sutikrindavo dokumentus, užregistruodavo pateiktus produkcijos dokumentus žurnale ir kopijas pasilikdavo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Ji darbo metu automobiliai su produkcija (mėsa) atvažiuodavo prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kur ji ją apžiūrėdavo. Pagal nustatytą tvarką transporto priemonė su produkcija (mėsa) kirtusi valstybinę sieną turėjo atvykti į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kur patikrinus produkciją toliau vykti į paskirties vietą. Susipažinusi, su R. N. pateiktomis 2011-12-08 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 235/12/2011, 2011-12-10 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 238/12/2011, 2011-12-13 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 241/12/2011, 2011-12-28 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 253/12/2011, 2011-12-29 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 255/12/2011, 2012-01-10 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 4/01/2012, 2012-01-16 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 12/01/2012, 2012-01-24 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 20/01/2012, 2012-01-31 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 27/01/2012, 2012-02-20 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 52/01/2012, 2012-02-28 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 58/02/2012, 2012-03-15 sąskaita – faktūra (Faktūra) VAT Nr. 74/03/2012, parodė, kad visose šiose sąskaitose faktūrose yra jos antspaudas ir parašas. Nurodytus dokumentus ji pasirašė mačiusi sąskaitose - faktūrose nurodytą produkciją. Todėl ji gali patvirtinti, kad 2011-12-08 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 235/12/2011, nurodyti 984 kg, 2011-12-10 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 238/12/2011, nurodyti 506 kg., 2011-12-13 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 241/12/2011, nurodyti 821 kg., 2011-12-28 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 253/12/2011, nurodyti 603 kg., 2011-12-29 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 255/12/2011, nurodyti 613 kg., 2012-01-10 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 4/01/2012, nurodyti 509,00 kg., 2012-01-16 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 12/01/2012, nurodyti 3050 kg., 2012-01-24 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 20/01/2012, nurodyti 604 kg., 2012-01-31 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 27/01/2012, nurodyti 2622 kg., 2012-02-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktšūra) VAT Nr. 52/01/2012, nurodyti 500 kg., 2012-02-28 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 58/02/2012, nurodyti 3053 kg., 2012-03-15 sąskaitoje – faktūroje (Faktūra) VAT Nr. 74/03/2012, nurodyti 413 kg., buvo pateikti patikrinimui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriui ir akivaizdaus kiekio skirtumo tarp dokumentuose nurodyto ir patikrinimui pateikto nebuvo. Tai nustatė be produkcijos svėrimo, kadangi nematė pagrindo sverti produkciją, jei dokumentuose nurodytas svoris akivaizdžiai nebuvo didesnis už patikrinimui pateiktą svorį. Būdavo atvejų, kad tiekėjai vienu automobiliu pristatydavo mėsą ne vienam, o keliems klientams. Tokiu atveju dokumentai buvo pateikiami kiekvienam klientui atskirai. Ar tokių atvejų būdavo su UAB (duomenys neskelbtini) įsigytą produkciją (mėsa), tiksliai neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini)jai patikrinimui nebuvo pateikusi produkcijos (mėsos), kur akivaizdžiai matytųsi pateiktos produkcijos svorio neatitikimas nurodytas dokumentuose (1 t., b. l. 108-110). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad krovininis automobilis prieš važiuojant pas klientą, turi važiuoti tiesiai pas juos. Jie sutikrindavo pagal sąskaitas–faktūras, viską registruodavo žurnaluose, pas juos informacija išlieka.
Liudytoja L. P. nurodė, kad G. P. yra jos sutuoktinis, ji sutiko duoti parodymus, parodė, kad vyro versle ji nedalyvauja. Liudytoja L. P. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodė:
į klausimą: ar turite / turėjote sąskaitų užsienio šalių kredito įstaigose? Jei taip, kokiose šalyse ir kokiose kredito įstaigose bei kada šios sąskaitos atidarytos. Ar galite pateikti tai pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus, ji atsakė: neturi ir neturėjo sąskaitų užsienio šalių kredito įstaigose;į klausimą: Nurodykite apytikslius piniginių lėšų (litais ir kita valiuta) likučius laikytus ne banke, turėtus 2010-01-01, 2010-12-31, 2011-12-31 ir 2012-12-31. Iš kokių pajamų šaltinių sukauptos šios lėšos (įvertinant ankstesnių laikotarpių nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, transporto priemonių sandorius, suteiktas bei gautas paskolas iš fizinių ir juridinių asmenų), atsakė: 2010-01-01 ji turėjo apie 11 000 Lt grynųjų pinigų ne banke. Kokią sumą turėjo L. P. vyras G. P. ji nežino ir nurodyti negali. 5 000 Lt gauti iš darbo santykių dirbant UAB (duomenys neskelbtini) bei pagal verslo liudijimą ir 6 000 Lt padovanojo L. P. tėvai D. R. Zelenienė ir L. V. Zelenius. 2010-12-31 L. P. turėjo apie 5 000 Lt grynųjų pinigų ne banke. Kokią sumą turėjo L. P. vyras G. P. ji nežino ir nurodyti negali. Pinigai gauti iš darbo santykių. 2011-12-31 L. P. turėjo apie 1 000 Lt grynųjų pinigų ne banke. Kokią sumą turėjo L. P. vyras G. P. ji nežino ir nurodyti negali. Pinigai gauti iš darbo santykių. 2012-12-31 L. P. turėjo apie 4 000 Lt grynųjų pinigų ne banke. Kokią sumą turėjo L. P. vyras G. P. ji nežino ir nurodyti negali. Pinigai gauti iš darbo santykių.į klausimą: nurodykite pagrindinius pajamų gavimo šaltinius laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Ar galite pateikti minėtu laikotarpiu gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus, atsakė: L. P. pajamų gavimo šaltiniai buvo: iš darbo santykių, dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal verslo liudijimą;į klausimą: nurodykite patirtas apytiksles vartojimo ir kitas išlaidas (išlaidas, patirtas mokesčiams už būsto eksploataciją, būsto ir kitų patalpų remontą, priežiūrą, būsto apstatymą, maisto produktus, buities prekes, sveikatos priežiūrą, poilsį, kultūrą, švietimą, išlaidas, skiriamas išlaikytiniams, mokslams ir kitas nepaminėtas išlaidas) kiekvienais metais atskirai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, atsakė: nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 šeimos apytikslės vartojimo ir kitos mėnesio išlaidos buvo: 1100 Lt mokama paskola AB „Swedbank“, pagal 2007-11-10 paskolos sutartį; 700 Lt mokesčiai už būsto eksploataciją; ne mažiau kaip 700 Lt ir ne daugiau kaip 1 000 Lt už maisto produktus, buities prekes, sveikatos priežiūrą, poilsį, kultūrą, švietimą; apie 600 Lt išlaidos skiriamos išlaikytiniams, mokslams;į klausimą: nurodykite ar laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 gavote paskolų. Jei taip, konkrečiai kada ir iš ko, kokiomis sumomis, kokia valiuta ir kokiu būdu (grynaisiais, pavedimu ar kt.) paskolos gautos. Jei paskolos grąžintos, nurodykite kada ir kaip (grynaisiais, pavedimu, visa suma iš karto ar dalimis ir pan.), Ar galite pateikti paskolų gavimą ir grąžinimą bei negrąžintą paskolų likutį patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus, atsakė: laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 L. P. paskolų negavo.į klausimą: Nurodykite ar laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 esate suteikę paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims. Jei taip, nurodykite konkrečiai kada, kam, kokiomis sumomis, kokia valiuta, kokiu būdu (grynaisiais, pavedimu ar kt.) ir kur (Lietuvoje ar užsienio šalyje (konkrečiai kokioje)) šios paskolos suteiktos, Taip pat nurodykite iš kokių pajamų šaltinių buvo sukauptos šios paskolintos piniginės lėšos? Jei paskolos susigrąžintos, nurodykite kada ir kaip (grynaisiais, pavedimu, visa suma iškarto ar dalimis ir pan.). Taip pat nurodykite paskolintų ir nesusigrąžintų piniginių lėšų likučius 2010-01-01, 2010-12-31, 2011-12-31 ir 2012-12-31 datoms. Ar galite pateikti paskolų sutarčių patvirtintas kopijas, atsakė: laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 L. P. paskolų niekam nesuteikė;į klausimą: nurodykite ar laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 esate gavę / suteikę dovanų (pinigais ir nepiniginių). Jei taip, nurodykite konkrečiai kada, iš ko gauta / kam dovanota ir kas gauta / dovanota, t. y. piniginės lėšos, turtas ar kt., atsakė: laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 nėra gavusi / suteikusi dovanų (pinigais ir nepiniginių);į klausimą: jei dovanos gautos ir / ar suteiktos pinigais, nurodykite kokiomis sumomis, kokia valiuta, kokiu būdu (grynaisiais, pavedimu ar kt.) ir kur (Lietuvoje ar užsienio šalyje (konkrečiai kokioje)) šios dovanos gautos / suteiktos. Jei tiriamuoju laikotarpiu buvote padovanoję pinigines lėšas, nurodykite iš kokių pajamų šaltinių buvo sukauptos šios perteistos piniginės lėšos bei pateikite dovanų gavimą / suteikimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus, atsakė: laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 nėra gavusi / suteikusi dovanų (pinigais ir nepiniginių);į klausimą: Nurodykite kiek laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 20l2-12-31 (kiekvienais metais atskirai) patyrėte išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybomis / rekonstravimu. Jei galite pateikite patirtas išlaidas pateisinančių dokumentų kopijas, atsakė: laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 20l2-12-31 nepatyrė išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybomis / rekonstravimu;į klausimą: Nurodykite iš kokių piniginių lėšų 2006-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JV-14451 buvo įsigytas sodų paskirties žemės sklypas (duomenys neskeltini), 2006-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K3-11967 sodų paskirties žemės sklypas su nameliu, adresu (duomenys neskeltini), 2007-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-6135 dalis gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypo ir dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskeltini). Jei galite, pateikite lėšų susidarymą pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas, atsakė: 2006-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JV-14451 buvo įsigytas sodų paskirties žemės sklypas (duomenys neskeltini) už 8 000 Lt. Pinigai gauti iš darbo santykių. 2006-09-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K3-11967 buvo įsigytas sodų paskirties žemės sklypas su nameliu, adresu (duomenys neskeltini), už 55 000 Lt. Pinigai gauti AB „Swedbank“ (tuo metu AB „Hansabankas“) suteikus paskolą, tikslios sumos neatsimena. Paskolos sutarties neišsaugojo, tačiau paskolos bankinis pavedimas matysis L. P. banko sąskaitos išraše. 2007-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-6135 buvo įsigyta dalis gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypo ir dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskeltini), už 384 000 Lt. Pinigai gauti AB „Swedbank“ (tuo metu AB „Hansabankas“) 2007-11-10 suteikus 379 999,98 Lt paskolą; į klausimą ar galite konkrečiai nurodyti, kada iš savo tėvų gavote dovanų 6 000 Lt, atsakė: kada iš savo tėvų gavo dovanų 6 000 Lt tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Pinigus L. P. galėjo padovanoti apie 2010 metus, su kelių metų paklaida, t. y. nuo 2008 iki 2012 metų. Kadangi tai nebuvo paskola, o tiesiog tėvų dovana, L. P. neatsimena pinigų dovanojimo tikslios datos;į klausimą: ar galite pateikti dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas nuo veiklos pagal verslo liudijimą vykdymo pradžios iki 2010-12-31, atsakė: kaip minėjo anksčiau vykusios apklausos metu nuo 2003 iki 2007 m. spalio mėn. vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą dirbo kirpykloje, esančioje (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) mikrorajone, šalia prekybos centro (duomenys neskeltini), tikslaus adreso nurodyti negali. Nuo 2008 iki 2011 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir veiklos nevykdė. Taip pat tyrimui yra pateikusi pajamų ir išlaidų žurnalą už laikotarpį nuo 2005-08-02 iki 2008 metų gegužės mėn. Laikotarpio nuo 2002 metų iki 2005-08-02 savo veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo L. P. neišsaugojo ir jo pateikti negali. Daugiau jokių dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas vykdant veiklą pagal verslo liudijimą L. P. neturi ir tyrimui pateikti negali; į klausimą: liudytoja į klausimą ar laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2010-12-31 vykdėte veiklą? Jei taip, kur ir kiek gavote pajamų kiekvienais metais atskirai ir patyrėte išlaidų, atsakė: laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2008 metų, tikslesnio laiko nurodyti negali, vykdė veiklą pagal verslo liudijimą- dirbo kirpėja. Veiklą vykdė šiuose vietose: nuo 2002 iki 2003 metų, kirpykloje, esančioje (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) mikrorajone, prekybos centre (duomenys neskeltini) (dabartinis pavadinimas „Iki), tikslaus adreso nurodyti negali. Nuo 2003 iki 2008 m. kirpykloje, esančioje (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) mikrorajone, šalia prekybos centro „(duomenys neskeltini), tikslaus adreso nurodyti negali. Nuo 2008 iki 2011 m. dirbo UAB (duomenys neskeltini) ir veiklos nevykdė. Kiek tiksliai nurodytu laikotarpiu gavo pajamų kiekvienais metais atskirai ir patyrė išlaidų nurodyti negali, nes neatsimena. Kiekvienų metų pajamos yra matomos L. P. teiktose deklaracijose. Papildomai pateikė pajamų ir išlaidų žurnalą už laikotarpį nuo 2005-08-02 iki 2008 metų gegužės mėn. Laikotarpio nuo 2002 metų iki 2005-08-02 savo veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo L. P. neišsaugojo ir pateikti negali. Viso laikotarpio nuo 2002 m. iki 2010-12-31 vidutinis mėnesio pelnas buvo apie 1 000 Lt. Mažiausias pelnas buvo apie 500 Lt, didžiausias pelnas apie 1 800 Lt. Tačiau tikslių datų ir sumų nurodyti negali (1 t., b. l. 73–77, 78–79, 80-81). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad jos vyras G. P. dirbo turguje, vadovavo, ji prekyba nesidomėjo. Nurodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri prekiavo buitine technika. vadybininke, jos vyras anksčiau buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jai yra žinoma apie vyro paskolas, kokias sumas skolinosi, ji neprisimena, jis pinigus skolinosi iš šeimos draugų, žino, kad skolinosi iš V. S.. Kur buvo panaudotos paskolos, ji nežino, žino, kad dalis paskolų yra gražinta. Parodė, kad paskolos šeimos buityje nebuvo panaudotos, jos vyras galėjo jas panaudoti versle, ji prekyba nesidomėjo.
Liudytoja M. K. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad nuo 2011-10-22 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), pardavėja. Kiek žino bendrovė vertėsi mažmenine ir didmenine prekyba šviežia mėsa. Ji taip pat pardavinėjo šviežią mėsą bendrovės prekybos vietoje Nr. 40, esančioje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Mėsą į prekybos vietą jai pristatydavo A. G.. Jis nurodydavo mėsos kainas. A. G. jai mėsą perduodavo pagal važtaraštį. Perduodamos mėsos kiekis visada atitikdavo važtaraštyje nurodytą mėsos kiekį. Visą parduodą mėsą ji apskaitydavo kasos aparatu. Jai niekas niekada nenurodė, kad už parduotą mėsą gautų pinigų neapskaitytų kasos aparatu. Vidutiniškai per dieną parduodavo prekių už 200 - 300 litų. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) jai buvo išmokamas minimalus darbo užmokestis, apie 700 litų atskaičius mokesčius, tikslios sumos neatsimena. Atlyginimą išmokėdavo G. P. grynaisiais pinigais. Gavusi pinigus visada pasirašydavo pinigų išmokėjimą patvirtinančiame dokumente, kokiame tiksliai neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini), pardavėja dirbo iki 2012-05-07. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) su G. P. sutarė, kad pradės dirbti pagal verslo liudijimą. Nuo 2012-05-10 įsigijo verslo liudijimą. Juo taip pat prekiauja toje pačioje prekybos vietoje. Jai mėsą pristato tik UAB (duomenys neskelbtini), kadangi jai tik šis tiekėjas yra žinomas. Verslo liudijimą įsigyja pati, niekas kitas jai jo neperka. Ji realiai dirba pagal verslo liudijimą. Kratos metu jos darbo vietoje rasti įvairūs darbo dokumentai priklauso jai (1 t., b. l. 149-150). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad mėsą pristatydavo G. P., o ne A. G., kuris yra veterinarijos gydytojas. Iš kur G. P. gaudavo mėsą ji nežino. Mėsos kilmė būdavo nurodyta dokumentuose, būdavo nurodyta, kad mėsa atvežta iš Lenkijos. Iš pradžių ji buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), o po metų ji pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą.
Liudytoja A. C. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. C. parodė, kad pastaruosius vienuolika metų (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prekiauja mėsa. Šiuo metu prekybą atlieka pagal verslo liudijimą, turgavietės prekybos paviljone, vietoje pažymėtoje Nr. 59, šioje vietoje dirba viena. Prekiauja visom savaitės dienomis išskyrus sekmadienį ir pirmadienį. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. pagrindinis skerdienos tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius G. P., veterinaras A. G., kontrolierius A. B. ir Algirdas, pavardės nežino. Jai reikalingą prekybai mėsos kiekį prekybos dieną anksti ryte pasveria ir iš šaldytuvo išduoda A. G.. Mėsą prieš prekybą atsiveža iš tame pačiame pastate esančio sandėlio, išsikapoja savo prekybos vietoje. Išdavimo metu ji į savo knygutę užsirašo koks kiekis ir kam išduotas mėsos skerdienos, vėliau, tą pačią dieną išrašoma sąskaita faktūra už tą kiekį kurį pasiima. Išprekiavus mėsą, pagal sąskaitas faktūras vieną kartą per savaite, atsiskaito už gautą skerdieną. Pinigus sumoka direktoriui G. P., kuris išrašo kasos pajamų orderį. Už darbo vietą moka kiekvieną dieną A. B. arba Algirdui po 40 litų, kurie išduoda kasos čekį. Per savaitę vidutiniškai išprekiauja apie 150 - 170 kg kiaulienos skerdienos. Verslo liudijimą ji perkasi pati Kauno apskrities VMI kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 162-163). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad mėsa būdavo ir lietuviška, ir lenkiška. Kai mėsą paimdavo, antspaudai ant mėsos visada būdavo. Taip pat būdavo pridėti lapukai, kuriuos išrašydavo daktaras, kad skerdiena yra lietuviška. Be apskaitos dokumentų skerdienos iš G. P. ji nepirkdavo.
Liudytojas V. Š. nurodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2007 metų, parodė, kad jie tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ši bendrovė užsiėmė prekyba mėsos produktais, šios bendrovės apskaitą pradėjo tvarkyti nuo bendrovės įkūrimo, gal nuo 2013 m., už 2012 metus apskaitos dar netvarkė. Liudytojas pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 2005 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 dirba šioje bendrovėje direktoriumi. Bendrovė verčiasi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu. UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė veikia pagal sudarytą sutartį su klientu. Dokumentai apie įvykusius ūkinius finansinius procesus betarpiškai būdavo pateikiami kliento mūsų bendrovės patalpose. Pagal pateiktus dokumentus apskaitos registruose fiksuojamos ūkinės finansinės operacijos. Pasibaigus mėnesiui klientas su apskaitos registrais gali UAB (duomenys neskelbtini) patalpose susipažinti, tikslu nustatyti ar pateikė visus dokumentus, ar netrūksta ūkinių finansinių operacijų. PVM deklaracijos teikiamos pasibaigus mėnesiui iki sekančio mėnesio 25 dienos. Jei iki to laiko negauna jokių pastabų, pagal kliento pateiktus dokumentus teikia PVM deklaracijas per VMI EDS sistemą. Pas klientus nevažiuoja, visi dokumentai ar jų kopijos yra pristatomi adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį numatyta, kad už ūkinių operacijų tikrumą, visų dokumentų pateikimą ir laiku atsako klientas. 2011-02-22 tarp UAB (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo jis, ir UAB (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo direktorius G. P. buvo pasirašyta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. SB11-03, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini). Visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pristatydavo G. P.. Pagal su VMI sudaryta EDS sutartimi, UAB (duomenys neskelbtini) suteikė teisę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams jam ir J. B. elektroniniu būdu teikti deklaracijas per VMI EDS sistemą. Jis ir teikdavo deklaracijas VMI pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. P. pristatytus pirminius apskaitos dokumentus. Ar bendrovė gavo kitokių pajamų negu pagal jam pateiktus pirminius apskaitos dokumentus jis nežino ir negalėjo žinoti, kadangi visi dokumentai būdavo pristatomi į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas ir suvedami pagal juos apskaitos registrai. UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo vedama iki 2011-12-31 ir teikiamos deklaracijos už šį laikotarpį (1 t., b. l. 98-100). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad po 2011 metų, kai nutraukė sutartį, už 2012 - 2013 metus apskaitą vedė kita buhalterė. Paskui nuo 2013 m. spalio mėnesio sudarė sutartį ir jų buhalterė vedė apskaitą iki šių metų vidurio. Pagal jų teikiamą paslaugų apskaitos principą ir vadovaujantis įstatymu jie dokumentus priima iš direktoriaus, už saugojimą ir laikymą atsako direktorius. Jie pateikia apskaitos registrus direktoriui. Pirminiai dokumentai yra direktoriaus atsakomybė. Galėjo taip būti, kad direktorius pamiršo pateikti apskaitos dokumentą, bet problemų nebuvo. Jie negali nustatyti ar vadovas pateikia visus dokumentus, ką gauna, tą fiksuoja apskaitos registruose. Bendrovė pagal sutartį turi pateikti PVM sąskaitas –faktūras arba jei sandoriai susiję su kitomis šalimis, tai turi pateikti invoice. CMR važtaraštis nėra reikalingas dokumentas buhalteriniam įrašui. Jei įmonė pateikdavo kartu su invoice, tai įsegdavo į bylą, tai struktūros. Ar buvo pateikti svėrimo aktai, neatsimena. Tai lydintys dokumentai, jie gali būti prie sąskaitos - faktūros. Jei pateikiami svėrimo aktai, tai sutikrina ar duomenys nurodyti svėrimo aktuose atitinka duomenis sąskaitoje – faktūroje. Ar teikė duomenis apie įsigijimus iš Lenkijos, neatsimena. Intrastato sistema teikiasi per muitinę. Skolos likučius derindavo su tiekėjais. Jei ir būdavo nesutapimai, tai būdavo derinami su pirkėjais, tiekėjais, su UAB (duomenys neskelbtini)tokios situacijos nebuvo. Kasos aparato nebuvo. Bendrovėje kasininkas buvo pats direktorius. Bendrovės sandėlio apskaita buvo vedama kiekinė. Apimčių jie nekvestionuoja, nes suveda pagal pirkimus, pardavimus. PVM deklaracijas formuodavo iš apskaitos registrų. PVM deklaracijose atsispindi užfiksuotos visos išrašytos sąskaitos - faktūros. Tai yra įmonės pajamos. Sąskaitose - faktūrose neatsispindi pajamos susijusios su banko palūkanomis, kurioms neišrašomos sąskaitos - faktūros. Diduma pajamų matosi per PVM sąskaitą - faktūrą, ten yra atitinkamos eilutės, kur nurodyta, kiek apmokestinamų prekių pateikiama, kiek prekių pateikta išvežimui į Europos Sąjungą. Prekių, kurios nėra PVM objektas, nesimato.
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino, pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2012-01-04 iki 2013-05-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere. UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi prekyba kiaulių skerdiena ir prekybos vietų, esančių (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuoma. Prekybos vietas UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini), ir pernuomodavo fiziniam ir juridiniam asmenims. Jos darbo vieta buvo namuose, (duomenys neskeltini) rajone. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jai į namus pristatydavo direktorius G. P., ar ji pati nuvykdavo į UAB (duomenys neskelbtini) ir G. P. jai pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus. Ji suvesdavo iš gautų dokumentų duomenis į buhalterinę apskaitos programą (duomenys neskelbtini), spausdindavo apyvartos žiniaraščius, paskaičiuodavo atlyginimus, teikdavo deklaracijas. Apskaitos registruose fiksuojamos ūkinės finansinės operacijos buvo pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus. PVM deklaracijos buvo teikiamos pasibaigus mėnesiui iki sekančio mėnesio 25 dienos. Ji, kaip įgaliotas asmuo, PVM deklaracijas teikė pagal per VMI EDS sistemą. Ji ir teikdavo deklaracijas VMI pagal direktoriaus G. P. pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus. Realiai ji nematydavo bendrovės įsigytos ir į jos patalpas pristatytos skerdienos, subproduktų ir šių prekių kiekio. Jos darbo vieta buvo namuose, todėl apie įsigytas prekes ji žinojo tik iš jai pateiktų apskaitos dokumentų. Ar bendrovė gavo daugiau pajamų negu apskaityta apskaitoje ji nežino. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą vedė iki 2013-05-31 ir teikė deklaracijas už šį laikotarpį. Kuris UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas priimdavo mėsą, kuris perduodavo pirkėjams ji nežino. Kokias konkrečiai funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) veikoje atliko A. B., A. B. – B., A. G. ji nežino. G. P. jai pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, matydavo jo vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras (1 t., b. l. 101-103, 104-106). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad taip buvo, kad traukė į apskaitą nepasirašytus dokumentus. 2013 metų pabaigoje nutraukė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), nes apsisprendė išeiti iš darbo. G. P. pinigų, už kuriuos jis pirkdavo 2012 m. prekes savo lėšomis, ji nematė. Parodė, kad negali būti taip, kad jis už prekes apmokėtų savo lėšomis, nes jis turi pasiimti iš kasos pinigus, išlaiduoti, paimti pinigus iš įmonės ir apmokėti. Parodė, kad sąmoningai fiktyviai ji tikrai neišrašė kasos pajamų orderio, kas jį išrašė, ji neprisimena, be G. P. jo niekas negalėjo pateikti. Jei dokumentai būdavo be parašų, ji prašydavo parašų.
Liudytoja D. V. parodė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. parodė, kad esančiame (duomenys neskelbtini). Per laiką prekybos vietos keitėsi, bet paskutiniu metu prekiavo 36 prekyvietėje. Prekybai išsiperka verslo liudijimą. Verslo liudijimą perka pati, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Kaune, Aleksote, Europos prospekte. Verslo liudijimą perkasi įvairiems laikotarpiams, kartais mėnesiui, kartais trims. Prekiaujant naudoja kasos aparatą, pildo kasos aparto žurnalą, ir dar prekybos pajamų žurnalą. Dokumentus laiko prekyvietėje ir namuose. Mėsą perka iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri randasi ten pat, tame pačiame turguje, antram aukšte. Šią įmonę atstovauja šios įmonės darbuotojai, A. ir G.s, tiksliai jų pareigų nežino, bet mano, kad direktorius yra G. Jų pavardžių taip pat nežino. Žino, kad A. yra veterinarijos daktaras, jis jai ir pasveria ir išduoda mėsą, po to būtent jis atneša ir sąskaitą faktūrą, išrašytą šios įmonės. Išpardavusi mėsą pinigus neša į šios įmonės kasą, kuri yra toje pačioje halės patalpoje, kur ir jos prekyvietė. Tai tiesiog langelis, kur ir paduoda pinigus. Juos ten priiminėja tas pats A. ar G. Dažniausiai ten būna G., jam ir atiduoda pinigus. Atiduodant pinigus jai visą laiką išduoda kasos pajamų orderį. Jos pristatomų pinigų sumos visada sutampa su ant orderio nurodytomis sumomis. Niekada nėra atidavusi pinigų be kasos orderio. Pinigus atidavinėja ne kasdien, o surinkus didesnę pinigų sumą. Mėsą taip pat ima ne kasdien, o pagal suprekiautą kiekį, kai pabaigia, arba baiginėjasi, eina pas A., sako kiek ir kokios mėsos reikia, t. y. užsisako. Užsakymas išpildomas po kelių dienų, t. y. ryte, ji užeina pas A., paklausia ar yra mėsos pagal jos užsakymą, ir jeigu jos būna jai išduoda. Už išduotą mėsą pinigus atiduoda kai ją išsiparduoda. Kaip ir kur A. pasižymi užsakymus ji nežino. Žino, kad dabar mėsa yra iš Lenkijos, anksčiau yra pasitaikydavę ir lietuviškos. Kaina, kokią reikia mokėti už patiekiamą mėsą nurodyta ant važtaraščio, tokią ir turi sumokėti. Niekada iš niekur kitur jokios kitokios mėsos prekybai nėra pirkusi. Visada prekiauja tik iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigyta mėsa. Kiek pamena anksčiau tos įmonės pavadinimas buvo kažkoks kitoks, bet koks tiksliai neatsimena. Jai paskelbtame nutarime išvardintų asmenų pavardžių ji nežino, jai tokios negirdėtos. Be apskaitos dokumentų mėsos niekada nėra realizavusi, patiektai mėsai UAB (duomenys neskelbtini) visada išrašo sąskaitas, kurias duoda A. Tose sąskaitose nenurodoma mėsos rūšis, tai yra, ar tai nugarinė, ar sprandinė ir panašiai, išrašoma bendrai skerdienai viena kaina (1 t., b. l. 152-53). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu, papildomai parodė, kad ji kiaulienos skerdiena prekiauja (duomenys neskelbtini) virš 10 metų. Užsakant mėsą, ji pateikdavo užsakymą, jei reikėdavo, nueidavo ir pasakydavo kiek jai reikia mėsos. Kai gaudavo mėsą iš UAB (duomenys neskelbtini), ji būdavo pažymėta antspaudais.
Liudytoja B. M. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. parodė, kad turi išsiėmusi verslo liudijimą, kuris galioja iki 2012-12-31. Pagal verslo liudijimą, kurį pati įsigijo, ji turi teisę prekiauti mėsa. Ji iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja prekybos vietą Nr. 34/35 (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Sumoka 40 Lt už kiekvieną prekybos dieną. Paprastai pinigus sumoka minėtos bendrovės atstovui A. B., kuris jai kiekvieną kartą duoda čekį. Ji juos visus turi, kaupia, reikalui esant, gali pateikti. Mėsą – kiaulieną ji perka iš UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau pirkdavo iš UAB (duomenys neskelbtini). Ar minėta UAB (duomenys neskelbtini) veža tą mėsą iš Lenkijos (nes mėsa yra lenkiška) ar perka kur Lietuvoje, ji nežino. Iš minėtos bendrovės kiekvieną dieną perka nedidelius kiekius kiaulienos nuo 35 iki 70 kg, o savaitgaliais iki 150 kg, o atsiskaito baigus darbą. Būna, kad dieną ar dvi iš viso neperka mėsos, nes dar turi likutį. PVM sąskaitas – faktūras ji kiekvienu atveju išrašo perkant mėsą, o darbo pabaigoje sumokėjus pinigus į kasą, jai išduoda kasos pinigų orderį. Kartais būna, kad atsiskaito už kelias dienas iš karto, tai jai išrašo vieną kasos pajamų orderį. Nebuvo nė karto, kad jai nebūtų davę PVM sąskaitų – faktūrų ar neišrašę kasos pajamų orderių. Kratos metu pareigūnai jos prekybos vietoje paėmė užrašų knygeles, sąsiuvinius, kuriuose ji rašo mėsos kiekius, kainas, už kiek parduota, kiek turi sumokėti už mėsą ir kiek jai lieka pinigų. Tiksliau paaiškinti ji šiuo metu tų užrašų negali. Visi įrašai yra daryti jos ranka. Pažymėjo, kad viską, ką ji pardavė, įmušė į kasos aparatą. Apskaitą ji veda - turi kasos ir pajamų išlaidų žurnalus. Mėnesio pabaigoje, ji suveda pajamas ir išlaidas, o duomenis pateikia pildydama deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai. Jokių neapskaitytų pinigų pas ją nėra. Taip pat ji nesudarė jokių neteisėtų sandorių su minėtos UAB (duomenys neskelbtini) atstovais (1 t., b. l. 146-147). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad mėsa buvo lenkiška, nes ant sąskaitų buvo užrašyta kilmės šalis. Ant skerdienos būdavo atskiri ženklai, ar tai lenkiška ar tai lietuviška mėsa.
Liudytojas A. S. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 10 metų yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis yra įmonės pagrindinis akcininkas, turi apie 50 procentų akcijų, kiek tiksliai, neprisimena, nes viską tvarko jo žmona. Dar yra du akcininkai, turintys po mažiau akcijų. Įmonės veikla yra prekyba maisto bei alkoholio prekėmis parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą tvarko žmona E. S.. Prekių užsakymu rūpinasi pardavėjos, kurios yra dvi, t. y. D. D. ir R. B.. Iš UAB (duomenys neskelbtini) prekes dažniausiai užsakinėja jis pats. Su šia įmone pradėjo bendrauti šių metų vasarą, tiksliai neprisimena. Kas davė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus kontaktus tiksliai neprisimena. Jis pasiskambino minėtos įmonės atstovui ir sutarė, kad kai turės mėsos, jis norėtų nupirkti prekybai. Jis pastoviai skambino UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, kai reikėjo mėsos ir nurodžius, kad jos turi, jis nuvykdavo jos pasiimti į (duomenys neskelbtini) turgavietę, tikslaus adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini). Tai darė maždaug kartą į mėnesį. Vieno pirkimo metu nusipirkdavo apie 100 kilogramų mėsos, t. y. maždaug tris puseles kiaulienos. Nuvykus, mėsą išduodavo vyriškis, kurio pavardė gali būti Paulavičius. Jis iš karto visada išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, kadangi jis iš karto grynais pinigais atsiskaitydavo už perkamą mėsą. Be apskaitos dokumentų iš UAB (duomenys neskelbtini) mėsos nėra pirkęs ir nėra be dokumentų mėsos realizavęs, taip pat be apskaitos nenaudoja piniginių lėšų. Užrašus „Užsakymų sąsiuvinis“, kuris turi sunumeruotus 83 lapus vedė pardavėjos ir tik jos žinojo kas jame yra surašyta, jis paaiškinti apie šiame sąsiuvinyje esančius įrašus nieko negali. Jis jokio sąsiuvinio, kitokių užrašų popieriuje ar kompiuteryje nevedė. Kadangi sąsiuvinis yra 10 metų senumo, tai įrašai daryti net ne minėtų pardavėjų, kurios dirba (1 t., b. l. 140- 41). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad su G. P. jis susisiekdavo dėl mėsos pirkimo, jau trys ar keturi metai jis nedirba. Anksčiau mėsą jis imdavo iš Biržų komplekso, kuris užsidarė. Iš G. P. mėsą jis ėmė apie pusę metų, su G. P. įmone sutarties sudaręs nebuvo. Jų įmonė prekiavo ne tik mėsa, bet ir kitomis maisto prekėmis. Mėsa, kuri būdavo gaunama iš (duomenys neskelbtini), visuomet būdavo patikrinta, ant mėsos būdavo štampas.
Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu, apklaustas nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones, parodė, kad pažįsta G. P., prieš kelis metus, kai jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) prekiaujančia skerdiena, mėsa, G. P. buvo jų klientas. Jis įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo komercijos direktorius. Su G. P. bendravo ir kiti darbuotojai, įmonės vadovas bei asmuo, tvarkęs sąskaitas faktūras. Jo pareiga buvo suderinti tiekiamos mėsos kiekį, laiką bei kainą. Kainas reikėdavo derinti kas savaitę, nes jos kito. Dėl produkcijos su G. P. daugiausiai bendravo jis. Kartais G. P. pareikšdavo prašymą dėl kiekių, kartais įmonė pasiūlydavo. Mėsa būdavo vežama jų transportu. Būdavo išrašomi dokumentai, CMR, važtaraščiai ir HDI, svėrimo aktai, veterinarijos dokumentai, kartais išsiųsdavo pasiūlymus, surašydavo ką turi. Sąskaitos-faktūros iš karto nerašydavo, nes galėjo neatitikti svoriai. Svoris galėjo skirtis 10 - 50 kg. G. P. įmonė už perkamą mėsą atsiskaitydavo mokėdama pavedimu į banko sąskaitą. Kartais būdavo atveju, kada jie pristatydavo mėsą, o klientui mėsa nepatikdavo. Mėsa yra specifinė prekė, ji gali būti riebesnė, ar nelabai riebi. Būdavo atvejų, kad pristačius mėsą, klientas dalį mėsos grąžindavo arba visai mėsos nepriimdavo ir ją visą gražindavo. Kur dirbo G. P., jis tiksliai neatsimena. Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykiai buvo seniai, jis dirbo su daugeliu pirkėjų, todėl jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2000 metų dirba Lenkijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. S., esančioje (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriaus pareigose. Įmonė verčiasi kiaulienos ir jautienos skerdimu, išpjaustymu ir pardavimu. Į K. S. pareigas įeina bendravimas su klientais, pardavimai, sutartys, įmonės valdymas- administravimas. Prieš 4 - 5 metus, galimai sužinojęs iš reklamos, į įmonės patalpas atvyko G. P.. Jis domėjosi galimybėmis įsigyti šviežios kiaulių skerdienos. Pokalbio metu K. S., kaip Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė G. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, komercinį pasiūlymą ir abu pradėjo bendradarbiauti. Mėsos versle kainos keičiasi kas savaitę. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) užsakymų kiekis priklausydavo nuo K. S. pasiūlytos kainos. Visą laiką sandoriuose tarp šių įmonių (duomenys neskelbtini) atstovavo K. S., o UAB (duomenys neskelbtini) - G. P.. Dėl prekių užsakymo K. S. G. P. skambindavo iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į K. S. mobilųjį telefoną numerį (duomenys neskelbtini) arba į įmonę, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat norėdamas pasiūlyti prekių K. S. skambindavo G. P. anksčiau nurodytu telefono numeriu. Sutardavo kainą, kiekį, kokybės klasę, pristatymo laiką. Visada įmonė (duomenys neskelbtini) prekes UAB (duomenys neskelbtini) pristatydavo savo transportu, automobiliu Renault Midliner, valstybinio numerio neatsimena. Būdavo atveju, kai tuo pačiu automobiliu prekės būdavo pristatomos ne tik į bendrovę (duomenys neskelbtini), bet ir į kitas Lietuvos įmones, esančiose Kaune, Vilniuje, tačiau jų pavadinimų neatsimena. Kiek K. S. yra žinoma pakrovus prekes į automobilį vairuotojas jas visada pristatydavo į tas pačias UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali. Lydintys krovinio dokumentai būdavo: 1. veterinarinis dokumentas- prekybinis identifikavimo dokumentas, 2. tarptautinis krovinio važtaraštis, 3. vidinis įmonės dokumentas- prekių išdavimo dokumentas, kuriame nurodomas visas pakrautas prekių kiekis. PVM sąskaita- faktūra būdavo išrašoma tada, kai grįždavo automobilis pristatęs produkciją, kadangi pirkėjas- UAB (duomenys neskelbtini) apie 30- 40% atvejų dalį prekių grąžindavo dėl netinkamos kokybes- kaip pavyzdžiui riebios, mažo svorio produkcijos. Taip pat būdavo, kad pakraudavo daugiau prekių nei būdavo užsakyta norėdami jas parduoti. Analogiška praktika būdavo ir su kitomis Lietuvos, Lenkijos įmonėmis, su kuriomis turėjome sandorių. Kiek teko girdėti iš vairuotojų, pristatinėjusių prekės į UAB (duomenys neskelbtini), pasitaikydavo atvejų, kai su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, kokiu tiksliai nežino, pristatytos prekės būdavo pateikiamos veterinariniam patikrinimui. Tačiau šių patikrinimų aplinkybių K. S. nežino, kadangi pats veterinarinio patikrinimo metu nedalyvavo. Atsiskaitymas su UAB (duomenys neskelbtini) būdavo grynaisiais pinigais arba pavedimu. Grynaisiais pinigais įmonėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo G. P.. Atsiskaitydavo zlotais arba litais. Neatsimena atvejų, kad jau parduotą produkciją G. P. atvežtų atgal ir sandėliuotų (duomenys neskelbtini) patalpose. Per dieną įmonė (duomenys neskelbtini) pakrauna apie 20 - 30 automobilių produkcijos pardavimui. Todėl apie vidutinius parduodamos produkcijos kiekius UAB (duomenys neskelbtini) tiksliai nurodyti negali. Mano, kad vidutinis parduotos produkcijos kiekis per savaitę galėjo būti nuo 800 kg. iki 1 500 kg. Su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo iki 2013 ar 2014 metų, tiksliai datos neatsimena. Visa UAB (duomenys neskelbtini) parduota produkcija buvo apskaityta apskaitos dokumentais. K. S. nėra žinoma atvejų, kad produkcija- kiaulių skerdiena ir jos subproduktai, būtų parduoti be apskaitos dokumentų. K. S. yra pateikęs Lenkijos teisėsaugos institucijoms visų su UAB (duomenys neskelbtini) sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas. K. S. davus parodymus, jam buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) kratos metu rasti svėrimo protokolai 177811z2011-12-; 179111z2011-12-, 180911z2011-12-, 184711z2011-12-, 186611z2011-12-, 187711z2011-12-, 2012, 3012, 7212, 000-32-31, 11212, 14612, 24512, 28312, 33112, 35012, 36912, 43512, 44312, 46512, 48012, 49712, 146212, 146912, 147812, 148912, 149412, 150112, 150012, 151712, 152412, 153512; UAB (duomenys neskelbtini) gautos faktūros VAT Nr. 235/12/2011, 238/12/2011, 241/12/2011, 253/12/2011, 255/12/2011, 4/01/2012, 12/01/2012, 20/01/2012, 27/01/2012, 52/01/2012, 58/02/2012, 74/03/2012, 321//2012, 323//2012, 327//2012, 330//2012, 331//2012, 333//2012, 337//2012, 338//2012, 341//2012, telefoniniu pokalbių ir sms žinių įrašai tarp G. P. telefono Nr. +37068269142 ir K. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-02-20 14:49:25; 2012-02-28 14:32:45; 2012-03-08 14:26:12; 2012-03-12 16:57:05, 2012-03-13 11:11:41, 2012-03-15 16:18:26; 2012-03-27 12:25:02; 2012-03-28 14:54:45; 2012-11-05 11:04:18; 2012-11-06 10:23:39, 2012-11-08 10:34:21; 2012-11-12 10:32:14; 2012-11-13 10:47:56; 2012-11-19 10:34:51; 2012-11-20 10:10:09; 2012-11-22 10:37:52 ir užduoti klausimai: Į klausimą: kodėl 2011-12-07 svėrimo protokole „177811z2011-12-„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1117,00 kg. ir 2844,00 kg. mėsos, o 2011-12-08 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 235/12/2011, kad pardavėte 984 kg., atsakė: 2011-12-07 svėrimo protokole „177811z2011-12-„ nurodyti kiekiai 1117,00 kg. ir 2844,00 kg. mėsos buvo pristatyti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini) bet ir kitoms Lietuvos įmonėms, galimai įmonei (duomenys neskelbtini), tikslaus pavadinimo, adreso, šiuo metu neatsimena. Su šia įmone bendradarbiavome nuo 2008 iki 2012 metų, tikslaus laikotarpio neatsimena. Žino, kad (duomenys neskelbtini) vertėsi dešrų gamyba. Galimai galėtų pateikti šiuos sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas. Svėrimo protokolą palikdavo užsakovams, kad galėtų sutikrinti produkcijos kokybės klasę ir svorį. Bet faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini) buvo pristatyta ir parduota sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 235/12/2011 nurodytas kiekis - 984 kg. Svėrimo protokolas - tai dokumentas išduodamas vairuotojams kaip turimos įmonės „(duomenys neskelbtini) produkcijos pasiūlymas. Pasiūlymuose nurodytas tuo metu visas įmonės turimas parduodamas mėsos kiekis, kad klientas galėtų išsirinkti iš daugiau prekių grupių. Taip pat čia galėjo būti nurodyta specifiškai Lietuvos rinkai skirta visa produkcija. Kiekvienu kartu perduodant dokumentą vairuotojui buvo paaiškinama jo reikšmė. Kadangi tai yra laisvos formos, neprivalomas tik įmonės veikloje naudojamas dokumentas, kiekvienu atveju jo reikšmę reikia vertinti individualiai. O kadangi praėjo didelis laiko tarpas, kiekvieno atvejo K. S. neatsimena ir jo pakomentuoti negali. Šis mėsos kiekis galėjo būti parduotas kitoms įmonėms, o galėjo tai būti tiesiog bendro pobūdžio informacija apie įmonės (duomenys neskelbtini) turimą produkciją.
Į klausimą: kodėl 2011-02-09 svėrimo protokole „179111z2011-12-„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1324,00 kg., 1333,00 kg., 600,00 kg. mėsos, o 2011-12-10 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 238/12/2011, kad pardavėte 506 kg., atsakė: 2011-02-09 svėrimo protokole „179111z2011-12-„ nurodyti 1324,00 kg., 1333,00 kg., 600,00 kg. mėsos buvo pristatyti ne tik UAB (duomenys neskelbtini) bet ir kitoms Lietuvos įmonėms, kokioms tiksliai nurodyti negali, nes šiuo metu neatsimena. Galimai galėtų pateikti šiuos sandorius patvirtinančių dokumentų kopijas. Svėrimo protokolą palikdavo užsakovams, kad galėtų sutikrinti produkcijos kokybės klasę ir svorį. Bet faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta ir parduota sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 238/12/2011 nurodytas kiekis - 506 kg. Svėrimo protokolas- tai dokumentas išduodamas vairuotojams kaip turimos įmonės (duomenys neskelbtini) produkcijos pasiūlymas. Pasiūlymuose nurodytas tuo metu visas įmonės turimas parduodamas mėsos kiekis, kad klientas galėtų išsirinkti iš daugiau prekių grupių. Taip pat čia galėjo būti nurodyta specifiškai Lietuvos rinkai skirta visa produkcija. Kiekvienu kartu perduodant dokumentą vairuotojui buvo paaiškinama jo reikšmė. Kadangi tai yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas, kiekvienu atveju jo reikšmę reik vertinti individualiai. O kadangi praėjo didelis laiko kiekis, kiekvieno atvejo K. S. neatsimena ir jo pakomentuoti negali. Šis mėsos kiekis galėjo būti parduotas kitoms įmonėms, o galėjo tai būti tiesiog bendro pobūdžio informacija apie įmonės (duomenys neskelbtini) turimą produkciją.
Į klausimą: kodėl 2011-12-12 svėrimo protokole „180911z2011-12- „ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1360,00 kg., 2796,00 kg., mėsos, o 2011-12-13 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 241/12/2011, kad pardavėte 821 kg., atsakė: Kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Be to šiuo atveju nesutampa svėrimo protokolo ir sąskaitos - faktūros data. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 241/12/2011 nurodytas kiekis - 821 kg.
Į klausimą: kodėl 2011-12-19 svėrimo protokole „184711z2011-12- „ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 685,00 kg., 3919,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2011-12-19 svėrimo protokolas „184711z2011-12- „ atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) K. S. paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2011-12-21 svėrimo protokole „186611z2011-12- „ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1013,00 kg., 3510,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2011-12-21 svėrimo protokolas „186611z2011-12- atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) K. S. paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2011-12-27 svėrimo protokole „187711z2011-12- „ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 749,00 kg., 3888,00 kg., mėsos, o 2011-12-28 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 253/12/2011, kad pardavėte 603 kg., 2011-12-29 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 255/12/2011, kad pardavėte 613 kg., atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Be to šiuo atveju nesutampa svėrimo protokolo ir sąskaitų - faktūrų datos. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti sąskaitose – faktūrose nurodyti kiekiai.
Į klausimą: kodėl 2012-01-05 svėrimo protokole „2012„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2973,00 kg., 148,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2012-01-05 svėrimo protokolas „2012„- atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) K. S. paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2012-01-09 svėrimo protokole „3012„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 389,00 kg., 3545,00 kg., mėsos, o 2012-01-10 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 4/01/2012, kad pardavėte 509,00 kg., atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Be to šiuo atveju nesutampa svėrimo protokolo ir sąskaitos- faktūros datos. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti sąskaitoje – faktūroje nurodyti kiekiai.
Į klausimą: kodėl 2012-01-16 svėrimo protokole „7212„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2609,00 kg., 3313,00 kg. mėsos, o 2012-01-16 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 12/01/2012, kad pardavėte 3050 kg., atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti sąskaitoje – faktūroje nurodyti kiekiai.
Į klausimą: kodėl 2012-01-20 svėrimo protokole „000-32-31„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 767,00 kg., 3135,00 kg. mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2012-01-20 svėrimo protokolas „000-32-31„- atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) K. S. paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2012-01-24 svėrimo protokole „11212„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1094,00 kg., 3752,00 kg., mėsos, o 2012-01-24 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 20/01/2012, kad pardavėte 604 kg., atsakė: kaip ir minėjau svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti sąskaitoje – faktūroje nurodyti kiekiai.
Į klausimą: kodėl 2012-01-31 svėrimo protokole „14612„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 554,00 kg., 2068,00 kg., mėsos, o 2012-01-31 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 27/01/2012, kad pardavėte 2622 kg., atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti sąskaitoje – faktūroje nurodyti kiekiai.
Į klausimą: kodėl 2012-02-20, 14:49:25, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 4146 kg. mėsos, 2012-02-20 svėrimo protokole „24512„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1303,00 kg., 2843,00 kg., mėsos, o 2012-02-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 52/01/2012, kad pardavėte 500 kg., atsakė: tiksliai paaiškinti šių aplinkybių negali, galimai G. P. paprašė K. S. paskaičiuoti parduotos mėsos kiekį už kažkurį laikotarpį. Tai padarė ir informavo jį SMS žinute. Tačiau tiksliai neatsimena ir paaiškinti negali. 2012-02-20 svėrimo protokole „24512„ nurodytas mėsos kiekis 1303,00 kg., 2843,00 kg., parduotas UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, o parduotas 2012-02-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 52/01/2012 nurodytas- 500 kg. Be to svėrimo protokole ir K. S. siųstoje SMS žinutėje nurodytas mėsos kiekis skiriasi.
Į klausimą: kodėl 2012-02-28 14:32:45 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 3543 kg. mėsos ir 1 paršavedę, 2012-02-28 svėrimo protokole „28312„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 696,00 kg., 2847,00 kg., 152,00 kg., mėsos, o 2012-02-28 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 58/02/2012, kad pardavėte 3053 kg., atsakė: tiksliai paaiškinti šių aplinkybių negali. 2012-02-28 svėrimo protokole „28312„ nurodytas mėsos kiekis 696,00 kg., 2847,00 kg., 152,00 kg, parduotas UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, o parduotas 2012-02-28 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 58/02/2012 nurodytas- 3053 kg. Be to svėrimo protokole ir K. S. siųstoje SMS žinutėje nurodytas mėsos kiekis skiriasi.
Į klausimą: kodėl 2012-03-08 14:26:12 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 3829 kg. mėsos ir 2 paršavedes, 2012-03-08 svėrimo protokole „33112„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 322,00 kg., 496,00 kg., 3333,00 kg. mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-03-08 svėrimo protokole „33112„ nurodyti mėsos kiekiai 322,00 kg., 496,00 kg., 3333,00 kg. parduoti nebuvo.
Į klausimą: kodėl 2012-03-12 16:57:05, 2012-03-13 11:11:41 telefoninio pokalbio metu tarp jūsų (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (telefono Nr. +37068269142) G. P. pranešėte, kad 2013-03-13 pakrausite 80 pusių kiaulių skerdienos, 2012-03-13 svėrimo protokole „35012„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 168,00 kg., 443,00 kg., 2634,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: tiksliai paaiškinti aplinkybių negali, nes neatsimena.
Į klausimą: kodėl 2012-03-15 16:18:26 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 4844 kg. mėsos, 2012-03-15 svėrimo protokole „36912„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 209,00 kg., 1096,00 kg., 2728,00 kg., 811,00 kg., mėsos, o 2012-03-15 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 74/03/2012, kad pardavėte 413 kg., atsakė: tiksliai paaiškinti aplinkybių negali, nes neatsimena. 2012-03-15 svėrimo protokole „36912„ nurodytas mėsos kiekis 209,00 kg., 1096,00 kg., 2728,00 kg., 811,00 kg., UAB (duomenys neskelbtini) parduotas nebuvo. Buvo parduoti 2012-03-15 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 74/03/2012 nurodyti 413 kg. Galėjo UAB (duomenys neskelbtini) dalies produkcijos atsisakyti ir grąžinti.
Į klausimą: kodėl 2012-03-27 12:25:02 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 3867 kg. mėsos, 2012-03-27 svėrimo protokole „43512„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 382,00 kg., 3485,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-03-27 svėrimo protokole „43512„ nurodyti mėsos kiekiai 382,00 kg., 3485,00 kg., parduoti nebuvo.
Į klausimą: kodėl 2012-03-28 14:54:45 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 3032 ir 1333 kg. mėsos, 2012-03-28 svėrimo protokole „44312„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 3032,00 kg., 1262,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-03-28 svėrimo protokole „44312„ nurodyti mėsos kiekiai 3032,00 kg., 1262,00 kg., parduoti UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo.
Į klausimą: kodėl 2012-04-02 svėrimo protokole „46512„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2003,00 kg., 1262,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2012-04-02 svėrimo protokolas „46512„ atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) aš paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2012-04-03 svėrimo protokole „48012„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 174,00 kg., 1999,00 kg., 2559,00 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. Jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2012-04-03 svėrimo protokole „48012„ atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) aš paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2012-04-05 svėrimo protokole „49712„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1513 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo, jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2012-04-05 svėrimo protokole „49712„ atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) aš paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2012-11-05 11:04:18 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte mėsos už 38 186,50 zlotų, 2012-11-05 svėrimo protokole „146212„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 3838,00 kg., 490,00 kg., mėsos, o 2012-11-05 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 321//2012, kad pardavėte 1515 kg. už 2 499,75 zlotų, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. Galimai parašė kažkokią klaidingą sms. 2012-11-05 svėrimo protokole „146212„ nurodyti mėsos kiekiai 3838,00 kg., 490,00 kg., parduoti nebuvo.
Į klausimą: kodėl 2012-11-06 10:23:39 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte mėsos už 36 792 zlotų, 2012-11-06 svėrimo protokole „146912„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 4203 kg., mėsos, o 2012-11-06 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 323//2012, kad pardavėte 1471 kg. už 1 471 zlotų, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-06 svėrimo protokole „146912„ nurodytas mėsos kiekis 4203 kg., parduoti UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-06 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 323//2012 nurodyti 1471 kg.
Į klausimą: kodėl 2012-11-08 10:34:21 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte mėsos už 23 839,50 zlotų, 2012-11-08 svėrimo protokole „147812„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2714 kg., mėsos, o 2012-11-08 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 327//2012, kad pardavėte 949 kg. už 1 567,33 zlotų, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-08 svėrimo protokole „147812„ nurodytas mėsos kiekis 2714 kg., parduoti UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-08 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 327//2012 nurodyti 949 kg.
Į klausimą: kodėl 2012-11-12 10:32:14 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 4839 kg. mėsos, 2012-11-12 svėrimo protokole „148912„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 4664,00 kg., 175,00 kg., mėsos, o 2012-11-12 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 330//2012, kad pardavėte 2177 kg., atsakė: neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-12 svėrimo protokole „148912„ nurodytas mėsos kiekis 4664,00 kg., 175,00 kg., parduoti UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-12 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 330//2012 nurodyti 2177 kg.
Į klausimą: kodėl 2012-11-13 10:47:56 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte 4002 kg. mėsos, 2012-11-13 svėrimo protokole „149412„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2709,00 kg., 1293,00 kg., mėsos, o 2012-11-13 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 331//2012, kad pardavėte 1800 kg., atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-13 svėrimo protokole „149412„ nurodytas mėsos kiekis 2709,00 kg., 1293,00 kg. parduotas UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-13 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 331//2012 nurodyti 1800 kg.
Į klausimą: kodėl 2012-11-14 svėrimo protokole „150112„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 1665,00 kg., 93,50 kg., mėsos, o sąskaitos – faktūros šiam kiekiui nėra, atsakė: kaip ir minėjo, jei sąskaitos – faktūros nėra, mėsa parduota nebuvo. Aplinkybių, kuriomis 2012-11-14 svėrimo protokolas „150112„ atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) aš paaiškinti negali.
Į klausimą: kodėl 2012-11-14 svėrimo protokole „150012„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2255,00 kg., 1110,00 kg., mėsos, o 2012-11-15 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 333//2012, kad pardavėte 2202 kg., atsakė: kaip ir minėjo svėrimo protokolas yra laisvos formos, neprivalomas, įmonės veikloje naudojamas dokumentas. Kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį. Todėl negalima sakyti, kad jame nurodytas kiekis yra klientui parduotas kiekis. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduoti sąskaitoje – faktūroje nurodyti kiekiai.
Į klausimą: kodėl 2012-11-19 10:34:51 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte mėsos už 39 830,30 zlotų, 2012-11-19 svėrimo protokole „151712„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 3451,00 kg., 314,00 kg., 831,00 kg., mėsos, o 2012-11-19 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 337//2012, kad pardavėte 2068 kg. už 3 412 zlotų, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-19 svėrimo protokole „151712„ nurodytas mėsos kiekis 3451,00 kg., 314,00 kg., 831,00 kg., parduotas UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-19 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 337//2012 nurodyti 2068 kg.
Į klausimą: kodėl 2012-11-20 10:10:09 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte mėsos už 43 509,6 zlotų, 2012-11-20 svėrimo protokole „152412„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB „(duomenys neskelbtini) 3370,00 kg., 1637,00 kg., mėsos, o 2012-11-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 338//2012, kad pardavėte 2553 kg. už 3 815,88 zlotų, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-20 svėrimo protokole „152412„ nurodytas mėsos kiekis 3370,00 kg., 1637,00 kg., parduotas UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-20 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 338//2012 nurodyti 2553 kg.
Į klausimą: kodėl 2012-11-22 10:37:52 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. +37068269142 sms žinute G. P. pranešėte, kad pakrovėte mėsos už 37 745,2 zlotų, 2012-11-22 svėrimo protokole „153512„ nurodyta, kad pasvėrėte UAB (duomenys neskelbtini) 2415 kg., 1810 kg., mėsos, o 2012-11-22 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 341//2012, kad pardavėte 1901 kg. už 3 136,65 zlotų, atsakė: K. S. neatsimena sms siuntimo G. P. ir svėrimo protokolo atsiradimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose aplinkybių ir jų paaiškinti negali. 2012-11-22 svėrimo protokole „153512„ nurodytas mėsos kiekis 2415 kg., 1810 kg., parduotas UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Parduoti buvo 2012-11-22 sąskaitoje – faktūroje (Faktura) VAT Nr. 341//2012 nurodyti 1901 kg. (1 t., b. l. 113 - 124). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad neprisimena visų aplinkybių, kodėl nėra sąskaitų faktūrų, kadangi turėjo 20–30 tokių klientų. Kodėl rašė SMS G. P., jis neprisimena. Kodėl kainos SMS buvo vienokios, o sąskaitose - faktūrose kitos, sunku pasakyti, galėjo būti nurodyti kiekiai, kurie buvo pakrauti mašinoje, o G. P. galėjo mėsą išsirinkti. Su G. P. jis daugiau bendravo elektroniniu paštu. Parodė, kad negalėjo būti, jog G. P. būtų įsigijęs mėsos be apskaitos dokumentų už 604 445 litų.
Liudytojas K. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos VRM vyresniuoju tyrėju, parodė, kad buvo operatyvinio sekimo byla dėl kelių asmenų, kuri vėliau perėjo į ikiteisminį tyrimą. Vienintelis įtariamasis liko G. P.. Šiame tyrime jis atliko operatyvinio sekimo veiksmus, tai buvo telefoninių pokalbių pasiklausymas, sekimai, kontroliniai patikrinimai. Jis buvo įtrauktas į tyrimo grupę. Jo užduotis buvo protokoluoti surinktus duomenis operatyvinio tyrimo metu – operatyvinius, duomenis, o ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo duomenis. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą duomenys buvo išslaptinti, jie buvo siunčiami į specialią ekspertų komisiją, kuri turi duoti sutikimą išslaptinti gautus duomenis. Leidimas išslaptinti duomenis buvo gautas. Pradėjo tyrimą D. G., o paskui šią operatyvinę bylą gavo jis, ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas, kuris buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. 2012-04-15 jis rašė operatyvinius veiksmus į protokolą, kad asmenys išskaido savo verslą, jie valdo visas pajamas, moka prekiautojams. Iš dalies tai pasitvirtino. Nelegalus darbas nebuvo nustatytas, išmokamos sumos nebuvo nustatytos, asmenys, kuriems realizuojamos prekės – tai turgaus prekeiviai. Kad būtų neteisėtai realizuojama mėsos produkcija be dokumentų nustatyta nebuvo. Apie tai, kad dalis informacijos nepasitvirtino jis specialistės tiesiogiai neinformavo, jai buvo pateikti protokole surinkti duomenys, ji jais ir rėmėsi. Buvo gauta duomenų, kad pajamos buvo renkamos per realizuotą produkciją, manoma, kad tai pajamos už parduotą produkciją. Buvo tiriama, ar tame dalyvavo A. B. ir A. B.-B., bet buvo nustatyta, kad jie surinktus pinigus perduodavo G. P.. Buvo dvi atskiros rinkliavos, viena rinkliava buvo renkama už ploto turguje nuomą, kita rinkliava buvo renkama už mėsos produkciją. Buvo gauta duomenų, kad surenkamos pajamos už parduotą produkciją buvo perduodamos direktoriui, tikėtina, kad tai pajamos iš bendrovės. Jie produkcijos kiekio netyrė, buvo reti atvejai, kada dalį produkcijos grąžindavo, jei būdavo nekokybiška produkcija, buvo reiškiamos pretenzijos telefonu. Parodė, kad pokalbiai tarp K. S. ir G. P. vyko lenkų kalba, reikšmingi pokalbiai pateikti baudžiamojoje byloje, nereikšmingi byloje nepateikti, tie pokalbiai yra, jie nesunaikinti. Kuriuos pokalbius pateiktį byloje sprendė jis pats. Didesnė dalis pokalbių yra išversti į lietuvių kalbą. Išsamios buvo SMS žinutės apie mėsos kiekius pokalbių nebuvo. Apie mėsos kiekius nebuvo kalbėta nei karto, kiek buvo iškrauta mėsos nebuvo nustatyta. Pokalbiai tarp A. B. ir A. B.-B. yra nesunaikinti, dalis jų yra užprotokoluota. Įrodinėjimo dalykas buvo kad pati veika nėra nusikalstama, bet ar visi gauti pinigai buvo gauti oficialiai. Specialistė rėmėsi jo surašytais protokolais operatyvinio tyrimo metu užprotokoluotais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Jis negali pasakyti, ar buvo nustatyta nelegalių darbuotojų. Nebuvo nustatytos sumos, kurios išmokamos nelegaliems darbuotojams. Produkcija buvo realizuojama turgaus prekeiviams. Apklausti prekeiviai nepatvirtino, kad jie buvo tie darbuotojai, kurie parduodavo mėsą be apskaitos dokumentų. Nebuvo nustatyta, kad mėsa prekiavo be dokumentų. Specialistei buvo pateikti duomenys, kurie pasitvirtino ir buvo sudarytos lentelės su įvežtais kiekiais. Tie duomenys yra iš pokalbių išklotinių, sekimų. Kad duomenys nepasitvirtino iš turgaus prekeivių, specialistės neinformavo. Buvo nustatyta, kad B. – B. ir Bartkaus funkcija buvo surinkti pinigus iš prekiautojų ir priimti užsakymus. Pinigus perduodavo G. P.. Rinkliava ir pinigai surinkti už suprekiautą produkciją ir turgaus plotą buvo atskiros rinkliavos. Buvo nustatyta, kad buvo grąžinta produkcija Lenkijos teikėjui, bet tai reti atvejai. Jei būdavo nekokybiška produkcija, buvo pretenzijos pateikiamos telefonu. Nebuvo nustatoma, koks kiekis grąžinamas. Buvo pasiklausymas tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. ir G. P.. Pokalbiai vyko lenkų kalba. Visi reikšmingi pokalbiai yra pateikti byloje. Buvo išsamios K. žinutės, jis siųsdavo žinutes pakrovus automobilį su pakrautu kiekiu, pinigų suma litais ir zlotais. Nebuvo atlikti veiksmai, koks kiekis buvo iškraunamas, nes tai neįmanoma. Koks faktinis kiekis buvo iškrautas, tas nebuvo atlikta. UAB (duomenys neskelbtini) yra lietuvių įmonė, iš kurios UAB (duomenys neskelbtini) kelis mėnesius pirko mėsą, o ne iš lenkų.
Specialistė Ž. L. parodė, kad ji atliko du tyrimus ir parašė dvi specialisto išvadas dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų pagal FNTT vyresniojo tyrėjo D. Ž. 2013 m. vasario 22 užduotį. Pirma išvada buvo pateikta 2013-07-04, Nr. 5-2/125, papildoma specialisto išvada buvo pateikta 2014-07-31, Nr. 5-2/12. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma pateikti išvadą. Buvo pateikti kratos metu išimti dokumentai, kurie buvo neapskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolai. Atlikus tyrimą vertino kratos metu išimtus lenkiškus svėrimo protokolus ir VMI pažymą, kurios metu nustatyta, kad apskaitoje apskaityto mėsos likučio praktiškai nebuvo rasta. Pateikus pirmą išvadą buvo tarpusavio pagalbos užduotis Lenkijos teisėsaugai ir pateikti dokumentai vertimui. Grįžus atsakymui buvo pateikta papildoma išvada, kurios išvados truputį keitėsi ir papildė pirminę išvadą. Nustatė, kad kratos metu paimti dokumentai nurodė ūkinę operaciją - įmonės (duomenys neskelbtini) mėsos pardavimą UAB (duomenys neskelbtini). Bendras neatskaitytas kiekis sudarė 122 879, 50 kg skerdienos, nuo kurios paskaičiavo 126923,52 litų PVM. Pagal VMI pažymą nerasta apskaitytos kiaulienos 40688,594 kg skerdienos ir 189,2 kg subproduktų už 244320,76 litų, nuo kurių paskaičiavo nesumokėtą PVM 51307,35 litų. Taip pat vėlesniais VMI specialistės Kasparavičienės skaičiavimais buvo paskaičiuotas PVM, ji ėmė pardavimo kainos vidurkį - 6 litus už vieną mėsos kilogramą. Parodė, kad Lenkijos dokumentai buvo (duomenys neskelbtini) dokumentai - svėrimo protokolai ir mėsos išdavimo protokolai. Svėrimo protokoluose nebuvo originalų ir jų turinys nurodė ūkinę operaciją, ir atitiko kontrolės įrašų darymo protokolus, taip pat buvo sandėlio išdavimo dokumentai su nurodytais kiekiais, buvo nurodytos prekių išdavimo datos, laikas, kiekiai, svėrimo vieta, sveriantysis asmuo E. K., išdavusio parašas. Buvo sverta Lenkijoje. Tai buvo pardavėjo dokumentas. Dalyje dokumentų buvo nurodytas pirkėjas (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje buvo nenurodytas pirkėjas, buvo nurodytas mažmeninis pirkėjas, bet kur nenurodytas pirkėjas atitiko datos, kiekiai telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose ir kur nenurodytas pirkėjas priskyrė UAB (duomenys neskelbtini) gavėją. Buvo nurodyta tik viena UAB (duomenys neskelbtini) įmonė, kitų įmonių nebuvo. Dalis pirkimų buvo apskaityta apskaitoje, kurias surašė Lenkijos pardavėjas. Ta mėsa kur apskaityta, protokolai buvo pridėti. Prie svėrimo protokolų buvo pridėtas išdavimo protokolas. Jis būdavo su parašu, bet pavardė nebūdavo nurodyta. Ant svėrimo protokolo nurodyta E. K. ir parašas. Ant atidavimo dokumento buvo data ir parašas, bet pavardės nebuvo, kiekiai atitiko. Tačiau neatitiko UAB (duomenys neskelbtini) apskaitytuose registruose ir nebuvo išrašytos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos - faktūros. UAB (duomenys neskelbtini) užsipajamuodavo pagal PVM sąskaitas - faktūras. Išvedė skirtumą, kur nebuvo svėrimo protokolams išrašytos sąskaitos. Galutinė žala valstybei - 178240,87 litų PVM. 2012-12-10 VMI pažymoje nebuvo rasta apskaitytos skerdienos 40688,594 kg ir 189,2 kg subproduktų. Kadangi jie nebuvo rasti, tai galimai jie buvo parduoti. Užpajamuoti kaip gauti. Šitas kiekis - tai nerasta kiauliena, bet apskaityta, kaip likutis ir jos nerado. Išvada padaryta sulyginus dokumentus iš Lenkijos ir jai pateiktus telekomunikacijų pasiklausymo protokolus. Protokolai buvo paduoti vertimui, nes pokalbiai vyko lenkų kalba. Prekės, kurios buvo apskaitytos, buvo buhalterinis dokumentas įmonės (duomenys neskelbtini) specifikacija ir būdavo su sąskaita – faktūra. Kur sąskaitų - faktūrų nebuvo, kainos imtos iš svėrimo protokolų. Atlikdama specialisto išvadą rėmėsi nuostatais. Subproduktų skirtumo neskaičiavo, o skerdienos kaina paskaičiuota pagal UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos vidurkį. Tai nėra tiksli suma pagal kurią realiai buvo parduota, gal tikslesnę sumą paskaičiavo VMI specialistė, jie remiasi kita metodika. Šiuo konkrečiu atveju ji naudojosi dokumentų kryžminio tyrimo metodika, nes buvo gauti įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentai ir buvo prašyta pateikti visus dokumentus susijusius su (duomenys neskelbtini) veikla, t. y. buvo panaudota visa informacija. VMI specialistė 2015-06-09 išvadoje paskaičiavo 19665 litus ir naudojo 10 procentų antkainį prie pardavimo kainos. Įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus parodymai apie sandorius nereikšmingi, jei yra dokumentai. Svėrimo protokolai ir telekomunikacijų perduodamos informacijos protokolai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, jie neprivalomi buhalterinėje apskaitoje, tačiau yra naudojami ir papildomi dokumentai. Dokumentuose - svėrimo protokoluose įmonės UAB (duomenys neskelbtini) parašų nebuvo apie prekių gavimą. Iš gautų įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų turėjo būti įrašyta prekių grąžinimas, jei ne visas prekes paėmė, bet tokių dokumentų nebuvo. Turėjo veterinarinės tarnybos duomenis, kiek susverta, patikrinta. Jie nesutapo su tais, kas buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Buvo pateikti CMR važtaraščiai prie sąskaitų – faktūrų, CMR važtaraščiai sutapo su sąskaitomis – faktūromis. Paskaičiavimai buvo vykdomi iš skirtingų duomenų, kurie buvo apskaityti apskaitoje ir pateikti svėrimo protokolų. Kai galutinis pardavimas Lietuvoje, tai yra apskaitomas PVM. Jei pardavimas vykdomas ne Lietuvoje apskaitoma nuliniu tarifu. Tokios informacijos, kad pardavimas vykdomas ne Lietuvoje, neturėjo, nes žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) turguje. Paskutinė finansinė apyskaita buvo pildyta balandžio 30 dieną ir likutis buvo sekančiam mėnesiui. Sekantį mėnesį suforminus 500 000 paskolos gavimą, buvo padengti. Likutis įmonės įsiskolinimas G. P. už antiišlaidžius liko. Balandžio 30 d. fiksuota, kadangi tada pateikiamos finansinės apyskaitos. Jei likutis nebūtų apmokėtas, tai jis būtų ir likęs. Įmonė buvo skolinga G. P., nes jis už prekes sumokėjo daugiau pinigų, negu buvo gavęs avansu kaip atsiskaitytinis asmuo. Avansinė apyskaita sudaroma mėnesio paskutinę dieną ir jo neliko gegužės pabaigos avansinėje apyskaitoje. Buvo pateiktas kasos pajamų orderis. Buvo tirtas paskolos panaudojimas. G. P. paskolos įnešimas dengė jo įsiskolinimą, jis buvo panaudojęs tuos pinigus išlaidoms. Pinigai faktiškai buvo išleisti. Avansinėse apyskaitose yra išvardinti dokumentai kam buvo išleisti pinigai. Pagal kasos pajamų orderį nustatyta, kad Paulavičius įnešė pinigus 500 000. Yra duomenys, kad jis ir pirko už savo pinigus. Įmonė buvo skolinga G. P.. Antiišlaidžių avansinėje apyskaitoje gegužės mėnesio pabaigoje nebeliko. Pinigai buvo panaudoti iš kasos ir į kasą buvo įnešta paskola. Antiišlaidžiams padengti buvo panaudotos kasos pajamos, kuriose 500000 litų sudarė G. P. paskola. G. P. įnešė 500000 litų gegužės 15 dieną. Paulavičius neįnešinėjo pinigų, o iš karto vykdė pirkimus ir gavosi antiišlaidžiai. Jei jis būtų įnešęs pinigus į kasą, tai tada jam būtų išmokėta kaip avansiniam asmeniui ir tada jis turėtų kaip pateisinti tuos įnešimus. Prie avansų apyskaitos jis pateikė išlaidų dokumentus negaudamas avanso. Jis negavo avanso, nes matomai nebuvo kasoje pinigų. Jis išleido savo pinigus, pirko įmonei prekes ir susidarė antiišlaidžiai. Antiišlaidžiai išnyko, kadangi jiems padengti buvo naudojamos kasos pajamos, kuriose 500 000,00 litų sudarė Paulavičiaus paskola. Jei jis būtų įnešęs pinigus į kasą, tada jam būtų išmokėta kaip avansinis mokėjimas, tada jis būtų galėjęs pateisinti tuos įnešimus. Prie avanso apyskaitos jis pateikė išlaidų dokumentus, negaudamas avanso. Jis išleido savo pinigus, pirko įmonei prekes ir susidarė antiišlaidžiai, taip jis skolino pinigus įmonei. 2012-04-30 skola antiišlaidžių sudarė 364 470,21 litų. Parodė, kad ji atliko tik dokumentinį tyrimą, o ne teisinį vertinimą.
Specialistė J. R. parodė, kad ji atliko UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir pateikė specialisto išvadą pagal tyrėjo D. Ž. užduotį. Ji surašė specialisto išvadą dėl G. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Tyrimas buvo atliktas pateiktais FNTT pateiktais dokumentais: bankų išrašais, įmonių, įstaigų pateikta informacija, įtariamojo, liudytojų apklausos protokolais. Tyrimo metu buvo atlikta Paulavičiaus šeimos nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto piniginių lėšų, gautų pajamų, patirtų išlaidų analizė. Buvo vertintos 2010-2012 metais G. P. ir jo sutuoktinės gautos pajamos ir išlaidos. 2010 m. buvo nustatytas neigiamas piniginių lėšų balansas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. P. ir sutuoktinės L. P. išlaidos viršijo gautas jų pajamas. Už 2011 metus atlikus finansinį tyrimą nustatyta, kad G. P. gavo 85872 litus iš nenustatytų šaltinių. Nustatyta, kad 2012-05-15, tai yra 500 000 litų paskolos suteikimo UAB (duomenys neskelbtini) dienai, G. P. pinigus gavo iš nenustatytų šaltinių. Buvo surašytos dvi išvados, viena dėl G. P., kita – dėl L. P.. Buvo nustatyta, kad G. P. pajamos buvo šiek tiek didesnės, nes to laikotarpiu buvo ne tik darbo santykiai. Buvo gautos tėvystės ir motinystės išmokos, bendra su darbo santykiais suma buvo ne didelė. Čia abiejų sutuoktinių pajamos. Analizavo gautas paskolas. Pagal pateiktus dokumentus paskola suteiktą UAB (duomenys neskelbtini). G. P. grindė gautomis pajamomis iš V. S., V. P. ir susidariusiomis šeimos pajamomis. Buvo atlikti tyrimai V. S. ir V. P. atžvilgiu ir nustatyta, kad V. P. neturėjo galimybės suteikti paskolos, o V. S. galėjo suteikti paskolą, jis 150 000 turėjo. Buvo padaryta išvada, kad suteikiant paskolą ir įnešant pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, G. P. neturėjo įstatymo apmokestinta tvarka gautų pajamų. G. P. padaryta biudžetui žala sudaro 9 9110 litų. Kokia L. P. padaryta žala, negali pasakyti. Žalą sudaro gyventojų pajamų mokestis. Paskola Ž. L. buvo vertinta. V. P. paskolos nepripažino, nes buvo nustatyta, kad jis neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą. Buvo nustatyta, kad paskolos suteikimo dienai pinigai iš banko nebuvo išimti ir 125842,65 litai buvo banko sąskaitoje. 2010 metais nustatytas trūkumas - 62448 litai, 2011 metais – 85572,16 litų, 2012 metais - 553,32 litų. Išlaidos susidarė dėl automobilio BMW įsigijimo 2010-06-10 už 17 000 litų. Žala valstybei 2010 metais - 4554 litai. 2011 metais atsirado žala, kad G. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudojo savo pinigines lėšas. 2012 metais žala susidarė dėl suteiktos paskolos. Jei būtų neįnešta 500 000,00 litų, skaičiai išvadoje keistųsi. Pagal gautus dokumentus iš FNTT nustatyta, kad paskola 2012-05-12 įnešta į UAB (duomenys neskelbtini) kasą įforminant pagal orderį. 2012-05-16 jie buvo G. P. grąžinti kaip skola, susidariusi pagal avansines apyskaitas. Tai rodo įrašai kasos knygoje. G. P. už darbus ir pirktas prekes atsiskaitė savo asmeniniais pinigais. Skola galėjo tęstis iki 15 dienos. Įnešus pinigus gegužės 15 dieną į kasą, kasos likutis padidėjo 500 000 litų. Tada buvo galima atsiskaityti su G. P.. Jam atidavė pinigus pagal kasos išlaidų orderį ir sumažino skolą. Dėl šių pinigų G. P. paaiškinimai nebuvo pateikti. Išvada surašyta pagal pateiktus dokumentus. Kasa tai dienai buvo papildyta 500 000 litų. Ji nematė dokumentų, kad buvo ištaisyta klaida. Buvo atliktas mokestinis tyrimas ir dėl V. P., įvertintos jo gautos pajamos ir išlaidos, ir buvo nustatyta, kad jis tai dienai turėtų ir apmokestintų pajamų suteikti paskolai neturėjo. Tai, kad V. P. suteikė paskolą, vertino kaip gynybinę poziciją, daug aplinkybių nesutapo. Buvo nustatytos aplinkybės, kad paskolos sutartis sudaryta 2012-01-09. paskola įnešta į kasą po keturių - penkių mėnesių, be palūkanų. G. P. turėjo deklaruoti gautas pinigines lėšas, tačiau jos deklaruotos nebuvo. Pagal taisykles, šiomis pasiskolintomis lėšomis pajamų gavimo šaltinių grįsti negalima. Taisyklės buvo priimtos 2003 metais, bet galiojo ir 2012 metais.
2013-03-01 UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaraciją „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma FR0711) už 2012 metus, kurioje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012-05-15 gavo 500 000 Lt paskolą iš G. P.. 2012-11-14 grąžinta paskolos dalies suma - 85 316 Lt (3 t., b. l. 165-167).
2014-03-31 VĮ „Regitra“ raštu Nr. 0-6138 pateikė duomenis, kad 2010-05-17 G. P. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (Invoice No. MS- 2010/052A) už 17 000,00 € įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį užregistravo savo vardu 2010-06-22 ir valdė iki 2013-08-05 (5 t., b. l. 15-18).
2014-12-09 G. P. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad 2011 m. ir 2012 m. pagal paskolos sutartis UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteikęs paskolas. Šios dienos duomenimis negrąžintos skolos likutis iš viso sudaro 261 317,90 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, prašo įtraukti jį į BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą su 261 317,90 Lt finansiniu reikalavimu (5 t., b.l. 33-34).
2015-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi G. P. patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriumi - 712,06 € 1 - os eilės reikalavimas ir 75 682,90 € 3-ios eilės reikalavimas (5 t., b. l. 35-36).
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini)patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) skerdienos pardavimo dokumentai (5 t., b. l. 176-177; 9 t., b. l. 3-131).
2012-04-16 protokole dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnas K. G. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. 2 p., 7 str., 10 str., 17 str. 1 d. nuostatomis, panaudojo technines priemones specialia tvarka, bei technines priemones bendra tvarka, siekiant gauti duomenų apie:
R. K., dirbantį UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);G. P., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);A. B.-B., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);A. B., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini).
Protokole nurodyta, kad buvo vykdomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (toliau: TPNST) pagal LR operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. 2 p., 7 str., 10 str. ir 17 str. 1 d., buvo panaudotos techninės priemonės specialia tvarka bei techninės priemonės bendra tvarka, t.y. buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas:
R. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento 8-686-08886, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-05-16 nutartis Nr. 639;G. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-10-07 nutartis Nr. 1005;A. B.-B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-12-02 nutartis Nr. 1131;A. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-12-02 nutartis Nr. 1131.
Protokole dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių nurodyta, kad:
- operatyvinio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys, versliškai stambiu mastu vykdydami ūkinę finansinę veiklą ir siekdami nuslėpti save, kaip neteisėtos veiklos organizatorius ir darbdavius, išskaido veiklos apimtis ir apyvartą, šiam tikslui samdydami asmenis, kurių vardu įgyja verslo liudijimus. Darbdaviai asmeniškai vadovauja minėtiems asmenims, rūpinasi prekių tiekimu, derina tarpusavyje parduodamų prekių kainas, nustato, kokia dalis prekių gali būti realizuojama be pardavimų dokumentų, valdo visas gautas pajamas už turgavietėse realizuotus maisto produktus, moka prekiautojams neoficialius atlyginimus, nuo kurių jokie mokesčiai nesumokami.
- operatyvinio tyrimo metu nustatyta, kad mėsos skerdiena į (duomenys neskelbtini) tiekiama iš Lenkų tautybės asmens vardu K. (tel. (duomenys neskelbtini)), atstovaujančio PPUH (duomenys neskelbtini). Mėsa, adresu (duomenys neskelbtini), pristatoma PPUH (duomenys neskelbtini) transportu. Mėsos tiekimo klausimais su PPUH (duomenys neskelbtini) atstovu vardu „K.“ bendrauja G. P.. Pastarasis telefonu susitaria pristatymo data, kiekį, kainą, nurodo kokį kiekį įrašyti sąskaitoje – faktūroje. Gautais duomenimis, PPUH (duomenys neskelbtini) pristatomos mėsos gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2011-02-15 UAB (duomenys neskelbtini)), gautos mėsos kiekis minėtos įmonės apskaitoje nurodomas ženkliai mažesnis nei gaunamas faktiškai. Pristatyta iš PPUH (duomenys neskelbtini) mėsa realizuojama (duomenys neskelbtini) pagal išpirktus verslo liudijimus prekiaujančių asmenų, kuriems R. K., G. P., A. B., A. B. – B. nustatytomis sąlygomis mokamas atlyginimas nuo parduoto mėsos kiekio. Gautais duomenimis, iš PPUH (duomenys neskelbtini) pristatomos mėsos UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2011-02-15 UAB (duomenys neskelbtini)) savaitės laikotarpyje pristatoma apie 5000 kg kiaulienos skerdienos, iš šio kiekio bendrovės buhalterijoje apskaitoma apie 1000 kg.
- laikotarpyje, nuo 2011-03-01 iki 2012-02-01 iš PPUH (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pristatyta apie 220 tonų kiaulienos skerdienos, kurios vertė apie 1 210 000 litų. Turimais duomenimis tik penktadalis gauto produkcijos kiekio apskaitoma bendrovių buhalterinėje apskaitoje.
- vykdant techninių priemonių naudojimą specialia tvarka nustatyta, kad 2011-11-03 G. P. telefonu susitarė su K. (pokalbis lenkų kalba) dėl 35 vienetų paskerstų kiaulių pristatymo. Apie 11 val. išvyko į Lenkiją atsiskaityti už mėsą, 15 val. 30 min. grįžęs iš Lenkijos telefonu pranešė A. B., kad krovinys atvyks po 16 valandos.
- 2011-11-03 vykdant slaptą sekimą (vykdė vyr. tyrėjas K. G.) nustatyta, kad 16 val. 30 min. į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo „Renault“ krovininis automobilis, Lenkijos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Iš teritorijos minėtas automobilis išvažiavo 17 val. 20 min.
- 2011-11-05, 13 val. 09 min., G. P. telefonu paskambino K. (tel. (duomenys neskelbtini)), G. P. pranešė kad pas K. bus pirmadienį, t.y. 2011-11-07, K. nurodė atvykti 13 val. (Lietuvos laiku 14 val.), taip pat paklausė ar mokės litais, G. P. atsakė kad pirmadienį K. praneštų kokiu valiutų kursu skaičiuos, pokalbio pabaigoje G. P. užsakė 35 vienetus kiaulių (pokalbis lenkų kalba).
- 2011-11-07, 09 val. 29 min., G. P. telefonu skambina A. B. (tel. 8-698-07562), praneša kad blogos sveikatos, į darbą neatvyks, klausia kiek G. P. reikės pinigų, pinigus paliks namuose. G. P. atsako kad tuojau paskaičiuos. 09 val. 32 min. A. B. atskambina G. P., praneša kad jam reikės 15 (tikėtina kad tai 15 000 litų) ir pasako kad už 10 min. atvyks pasiimti.
- 2011-11-07, 11 val. 14 min., G. P. siunčia SMS K. (lenkų kalba)), kad bus 13 valandą.
- 2011-11-07, 16 val. 21 min., G. P. skambina Justui (tel. 8-672-20289, kiti asmens duomenys nenustatyti) ir praneša kad mašina pas juos bus už pusvalandžio.
- 2011-11-07 vykdant slaptą sekimą (vykdė vyr. tyrėjas K. G.) nustatyta, kad 16 val. 40 min. į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo „Renault“ krovininis automobilis, Lenkijos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Slapto sekimo metu naudota vaizdo kamera „Sony DCR-HC47E“.
- 2011-11-08, 14 val. 32 min., G. P. siunčia SMS K. (tel. (duomenys neskelbtini)), „ketvirtadienį 25 kiaulės“ ( lenkų kalba).
- 2011-11-10, 10 val. 13 min., G. P. siunčia SMS K. (tel. (duomenys neskelbtini)), klausia koks yra zloto kursas, 10 val. 44 min. K. atrašo „1.255“ (Lenkų kalba).
- 2011-11-10, 11 val. 12 min., G. P. skambina K. (tel. (duomenys neskelbtini)), klausia kada atvažiuos, G. P. sako, kad pats neatvažiuos. K. klausia ar už mėsą bus atsiskaityta litais, G. P. patvirtina kad litais. G. P. klausia kelintą valandą išvažiuos mašina, K. atsako 13 val. Lietuvos laiku. Taip pat praneša, kad išvažiavus mašinai, K. G. P. parašys SMS kur nurodys mėsos kiekį bei sumą litais ir zlotais. G. P. K. nurodo į sąskaitą faktūrą įrašyti 200 kg, taip pat pirmadieniui užsako 35 kiaules (pokalbis lenkų kalba).
- 2011-11-10, 14 val. 47 min., G. P. siunčia SMS K. (tel. (duomenys neskelbtini)) „11211 Lt. 14070 pln. 1876 kg“ ( lenkų kalba).
- 2011-11-10, 15 val. 31 min., G. P. skambina asmuo vardu Algis (tel. (duomenys neskelbtini), kiti duomenys nenustatyti) ir klausia kada atveš (tikėtina kad mėsą iš Lenkijos), G. P. atsako, kad jau išvažiavo prieš maždaug 40 minučių. G. P. atsako, kad tuoj grįš į turgų, paskaičiuos ir pasakys kiek reikia, liepia atsivežti apie dešimt (tikėtina kad 10 000 litų).
- 2011-11-10, 17 val. 39 min., G. P. paskambina asmeniui vardu Justas (tel. 8-672-20289, kiti asmens duomenys nenustatyti) ir praneša kad jau atvažiavo (tikėtina kad mėsa iš Lenkijos).
- 2011-11-14, 11 val. 52 min., G. P. skambina K. (tel. (duomenys neskelbtini)), praneša kad šiandien neatvažiuos, sąskaitoje faktūroje nurodo įrašyti 500 kg, K. sako kad išvažiavus mašinai, G. P. parašys SMS kiek kilogramų bei kokia litų suma (lenkų kalba).
- 2011-11-14, 14 val. 30 min., G. P. K. (tel. (duomenys neskelbtini)) siunčia SMS „2585 kg, 19387,50 pln., 15448 Lt.“.
- 2011-11-14, 14 val. 42 min., G. P. skambina A. B.-B. (tel. (duomenys neskelbtini)), G. P. praneša, kad jam reikės šešiolikos (tikėtina kad 16 000 litų), A. B.-B. praneša, kad dvidešimt paliko pas E. (tikėtina E. G. a.k. (duomenys neskelbtini) G. P. pasako, kad likusius grąžins.
- 2011-11-18, 11 val. 19 min., G. P. tel. (duomenys neskelbtini) skambina Lenkijos pilietė vardu Evelina, praneša kad K. iki pirmadienio išvažiavęs, G. P. praneša kad atvažiuos, klausia kelinta valandą atvyks mašina, Evelina atsako kad 12 val. pradės krautis, G. P. nurodo į sąskaitą faktūrą įrašyti 700 kg. Praneša kad apie 12 val. 30 min. bus Lenkijoj.
- Atliekant veiksmus kartu su muitinės pareigūnais, 2011-11-18, 15 val. 20 min., Kalvarijų pasienio praleidimo punkte buvo sustabdyta „Renault“ markės automobilis v/n BS 23910, nukopijuota automobilio, vairuotojo, bei krovinio dokumentai. CMR Nr. 232986 kiaulienos skerdienos nurodyta 2336 kg.
- Tyrimo metu, atliekant veiksmus kartu su muitinės pareigūnais, 2011-11-22, apie 14 val. 50 min., Kalvarijų pasienio praleidimo punkte tarp Lietuvos bei Lenkijos, muitinės mobilios grupės pareigūnų, buvo sustabdyta „Renault“ markės automobilis v/n BS 23910, nukopijuota automobilio, vairuotojo, bei krovinio dokumentai. Krovinio dokumentuose (CMR Nr. 232993) nurodytas vežamas krovinys 3594 kg kiaulienos skerdienos, krovinio gavėjas „UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), krovinio siuntėjas PPUH (duomenys neskelbtini), Polska.
- 2011-12-14, 15 val. 17 min., G. P., tel. (duomenys neskelbtini), skambina Lenkijos pilietis vardu K., praneša, kad penktadienį ims 35 vnt. kiaulių. 2011-12-15, 15 val. 57 min., G. P. tel. (duomenys neskelbtini) skambina K., praneša kad rytoj atvažiuos (tikėtina kad atsiskaityti už kiaulienos skerdieną, bei nurodyti kokį kiekį įrašyti į sąskaitą).
- 2011-12-29, 12 val. 43 min., G. P. skambina K. tel. (duomenys neskelbtini), G. P. praneša, kad penktadienį ims 30 vnt. kiaulių. 2011-12-30, 11 val. 42 min., G. P. siunčia SMS tel. (duomenys neskelbtini), kad antradienį 40 vnt. kiaulių. 2012-01-03, 11 val. 18 min., G. P. skambina tel. (duomenys neskelbtini) K.,, praneša, kad pas jį bus už pusantros valandos (tikėtina kad atsiskaityti už kiaulienos skerdieną, bei nurodyti kokį kiekį įrašyti į sąskaitą), K. sako, kad vairuotojas išvažiuos už pusvalandžio.
- Bendradarbiaujant su Muitinės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, 2011-12-16 bei 2012-01-03 Kybartų pasienio poste, įvažiuojant iš Lenkijos į Lietuvos teritoriją, buvo sustabdytas automobilis Renault v/n BS 23910, bei padaryta krovinio bei automobilio dokumentų kopijos. Pažymėtina, kad dauguma dokumentų kopijų visai neperskaitomos, beveik nesimato teksto, tekstai lenkų kalba neišversti į lietuvių kalbą (6 t., b. l. 5-27).
2014-07-07 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, kad „...G. P. bei (duomenys neskelbtini) atstovu K. S. telefoniniai pokalbiai bei SMS apie pristatomos kiaulienos skerdienos laiką, kiekį bei kainą Lenkijos zlotais arba Lietuvos litais.
2012-02-16 4334 kg 35478 zl
2012-02-20 4146 kg 31307,5 zl; 26089,58 Lt
2012-02-22 80 vnt. x 35 kg = 2800 kg
2012-02-28 3543 kg 29519,7 zl; 24702 Lt
2012-03-02 10 vnt. x 35 kg = 350 kg
2012-03-05 100 vnt. x 35 kg = 3500 kg
2012-03-08 3829 kg 27900,59 Lt
2012-03-13 80 vnt. x 35 kg = 2800 kg
2012-03-15 4844 kg 31531,53 Lt
2012-03-19 50 vnt. x 35 kg = 1750 kg
2012-03-22 90 vnt. 3440 kg 27473,20 zl
2012-03-23 3213 kg 21449,41 Lt
2012-03-27 3867 kg 26153,31 Lt
2012-03-28 4365 kg 35148,95 zl
2012-04-12 2693 kg 21091 zl; 17575,83 Lt
2012-05-23 3133 kg
2012-05-31 2952 kg 24108,88 Lt
2012-06-05 3417 kg 22044 Lt
2012-06-11 2846 kg 19049,18 Lt
2012-06-26 30 vnt. S klasė, 50 vnt. E klasė, 2 paršavedės 22060,33 Lt
2012-07-02 80 vnt. 2993 kg 23644,70 zl
2012-07-03 40 vnt. E klasė – 1469 kg 11605 zl
2012-07-09 8 vnt. paršavedės – 758 kg, 60 vnt. E klasė – 2240 kg 18696,69 Lt
2012-07-24 75 vnt., 1 paršavedė 18436,83 Lt
2012-07-31 75 vnt., 2 paršavedės 22922,90 zl
2012-08-07 21036,70 zl, 18135,09 Lt
2012-09-11 8 vnt. pusės paršavedės – 701 kg, 52 vnt. – 1798 kg 15591,19 Lt
2012-09-24 80 vnt. – 3247 kg 27274,80 zl; 22920 Lt
2012-09-25 70 vnt. – 2640 kg 18635,29 Lt
2012-10-01 80 vnt. – 2757 kg 23158,80 zl; 19626,10 lt
2012-10-02 100 vnt. – 3547 kg 25249,83 Lt
2012-10-03 2814,2 kg
2012-10-08 Paršavedės – 313 kg, 110 vnt. – 4468 kg 40521,90 zl
2012-10-15 80 vnt. x 35 kg = 2800 kg
2012-10-24 24550,50 zl
2012-10-26 50 vnt. 17233,60 zl
2012-10-29 90 vnt. 29721 zl
2012-11-05 38186,50 Lt
2012-11-06 100 vnt. 36792 zl
2012-11-08 23839,50 zl
2012-11-12 4839 kg 42260,90 zl
2012-11-13 4002 kg 34526,20 zl
2012-11-19 8 vnt. – S klasė, 92 vnt. – E klasė, 20 vnt. – U klasė 39830,30 zl
2012-10-20 43509,60 zl
2012-11-22 100 vnt. 37745,20 zl
2012-11-26 31205,90 zl
2012-11-27 38859,30 zl,
(6 t., b. l. 189-191).
2013-07-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/125 nurodyta, kad „...Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos 2 paskolos:
A. B.-B. – 73.715,21Lt,
G. P. – 500.000,00Lt.
2012-05-15 pagal paskolos sutartį Nr.1 G. P. suteikė 500.000,00Lt paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininkas A. B.- B. (skolininkas) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P. (kreditoriumi), sudarė šią paskolos sutartį:
1. UAB (duomenys neskelbtini)direktorius G. P. suteikia įmonei tikslinę beprocentinę paskolą. Paskolos tikslas – sumokėti einamuosius mokėjimus už suteiktas paslaugas.
4. Kreditorius 2012 m. gegužės mėnesio 15dieną pinigines lėšas įneša į UAB (duomenys neskelbtini) kasą.
6. Skolininkas pilnai grąžina skolą, kurią jis yra skolingas kreditoriui pagal šią sutartį, ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. Terminas gali būti pakeistas abiejų šalių susitarimu.
Pagal 2012-05-15 KPO serija ZAN Nr.0000404 ir pagal įrašą 2012-05-15 kasos knygoje, G. P. įmokėjo paskolą 500.000,00Lt į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą grynais pinigais.
Iš kasos lėšos buvo išmokėtos G. P. grynais pinigais (dalis lėšų įnešta į sąskaitą banke).
Pagal tyrimui pateiktas G. P. avanso apyskaitas 2012-05-31, 2012-04-30, 2012-03-30, kasos dokumentus, banko išrašus, paskola buvo panaudota:
Paskolos panaudojimas
Eil. Nr. Panaudojimas Suma Pastaba
Lenkijos bendrovėms sumokėta už skerdieną 379.804,32 Grynais pinigais
2 . PVM biudžetui 13.000,00 Per banko sąskaitą
3 . Nuoma UAB (duomenys neskelbtini) 74.729,33 Per banko sąskaitą
4 . Įv. medžiagos bei ūkio išlaidos 32.466,35 Grynais pinigais
Viso: 500.000,00
Bendrovė (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi 2004-10-29 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-172 buvo patvirtintos juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklėmis 2013-03-21 pateikė Kauno apskrities VMI deklaraciją FR0711, kurioje nurodė G. P. 2012 metais suteiktą paskolą (9 t., b. l. 154-158).
2014-07-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121 nurodyta, kad „... laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 bendrovė (duomenys neskelbtini) neapskaitė 92263,10kg kiaulių skerdienos už 604445,34 Lt įsigytų iš Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini), neapskaitė ir nedeklaravo šių prekių pardavimo ir nemokėjo mokesčių nuo prekių pardavimo pajamų.
Dėl dokumentų gautų iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą, 3, 6 klausimų išvados keičiasi, nes papildomo tyrimo metu pripažįstama, kad visi kratos metu išimti „svėrimo protokolai“ išrašyti prekių gavėjui – bendrovei (duomenys neskelbtini).
Buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas subproduktų gavimas (neskirstant pagal rūšis) 404kg už 669,57Lt. Neapskaityta 3038 kg (3442-404) subproduktų už 4867,99 Lt (5537,56-669,57).
Nustatyti visų subproduktų pagal rūšis pardavimo kainos nėra galimybės, nes 2012 lapkričio mėnesį neapskaitytos įvairių subproduktų rūšių pardavimo kainos. Pateiktoje bendrovės (duomenys neskelbtini) 2012-01-01- 2012-12-31 pardavimų knygoje (ikiteisminio tyrimo medžiaga) 2012 m. 11 mėn. nurodomos subproduktų pardavimo rūšys ir kaina:
Subproduktai - kaina be PVM 1,00 Lt,
galvos - kaina be PVM 1,00 Lt, 1,50 Lt, 2,18 Lt,
kojos - kaina be PVM 1,00 Lt.
Subproduktų pardavimo kaina – 1 Lt kelia abejonių, nes atskirų subproduktų rūšių įsigijimo kaina yra didesnė. Pvz. galvos – 1,25 Lt, kiaulių viduriai – 2,16 Lt, jaučių liežuviai – 10,88 Lt.
Pagal pateiktus dokumentus tyrimo metu nustatyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) prekių (kiaulių skerdienos) įsigijo nefiksuojant ūkinių operacijų arba fiksuojant mažesnius kiekius; prekių pardavimo neįformino dokumentais, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pardavimo pajamų, nepriskaičiavo PVM, neteisingai sudarė finansinę atskaitomybę:
1. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2012-12-10 faktiškai nebuvo rasta apskaityto 40688,594 kg kiaulienos skerdienos ir 189,2 kg. kiaulienos subproduktų likučio, todėl daroma išvada, kad skerdiena ir subproduktai buvo parduoti.
2. Pagal išimtus 2012-12-10 kratos metu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus kabineto Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus bei 2014-07-07 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą, bendrovė (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 įsigijo iš minėtos bendrovės 92263,10kg kiaulių skerdienos ir subproduktų už 604445,34 Lt, kurių įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Pagal 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 (su papildymais ir pakeitimais):
Bendrovė (duomenys neskelbtini) neapskaitė ir nedeklaravo:
1. Prekių pardavimo už 244320,76 Lt (skaičiuojant vidutine pardavimo kaina),
2. Prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo PPUH (duomenys neskelbtini) nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 už 604445,34 Lt ir jų pardavimo.
Kratos metu paimti Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini) „svėrimo protokolai“ nurodo prekių – kiaulienos skerdienos ir subproduktų pardavimą pirkėjui bendrovei (duomenys neskelbtini). Kai kuriuose „svėrimo protokoluose“ nurodyta sumokėta suma ir suma kurią reikia sumokėti.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad Lenkijos įmonė PPUH (duomenys neskelbtini) 2011-12-07 – 2012-04-05 ir 2012-11-05 - 2012-11-22 Lietuvos įmonei (duomenys neskelbtini) teikė prekes - kiaulių skerdieną ir subproduktus. Tačiau (duomenys neskelbtini) savo įmonės buhalterinėje apskaitoje 92263,10 kg įsigytos kiaulių skerdienos už 604445,34Lt įsigijimų neapskaitė, nedeklaravo įsigijimų PVM deklaracijose.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė (duomenys neskelbtini) 2011 metų gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 604445,34 Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių sumos papildomai priskaičiuojama 21% - 126933,52 Lt (36 762,49 €) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių.
Nurodyta, kad „...Bendrovė (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo:
2. prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo PPUH (duomenys neskelbtini) už 604445,34Lt ir jų realizacijos.
Įvertinus šiuos pažeidimus, bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje ir mokestinėse deklaracijose.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė (duomenys neskelbtini)2011 metų gruodžio mėn, 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 604445,34Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo ir neskaičiavo 126933,52Lt (36 762,49€) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių. Detaliau šios išvados 1 klausime (2 lentelė).
Deklaracijos buvo teikiamos elektroniniu būdu, todėl nustatyti, kas pateikė deklaracijas, dokumentinio tyrimo metu nėra galimybės.
Nurodyta, kad „...Tyrimo metu iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, 2012-12-10 kratos metu išimtų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrimo metu iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto:
Bendrovė (duomenys neskelbtini) dalies prekių gavimo ir pardavimo neįformino dokumentais. Tokiu būdu neapskaitytos iš prekių pardavimo gautos pajamos.
Tyrimo metu iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
Galimai prekės (kiaulienos skerdiena, subproduktai) buvo perkamos ir parduotos nefiksuojant ūkinių operacijų, neįforminant jų dokumentais. Tokiu būdu neapskaitytos iš prekių pardavimo gautos pajamos, nepriskaičiuoti mokesčiai valstybės biudžetui, nenurodyti debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai už prekes (10 t., b. l. 129-149, 9 t., b. l. 158-162).
2015-06-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. FR0680-422 nurodyta, kad „UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė aukščiau išvardintų prekių (kiaulienos skerdienos ir subproduktų) įsigijimo ir pardavimo pajamų, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas, pažeidė LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 14 str. „Apmokestinimo momentas" 2 d. nuostatas, nepaskaičiavo 140751,37 Lt pardavimo PVM.
UAB (duomenys neskelbtini) buvusio direktoriaus G. P. 2015-05-19 rašytiniu paaiškinimu prekės (skerdiena) parduodamos, taikant apie 5-15 proc. antkainį, o subproduktai, kaip nurodė, buvo įsigyjami iki 1 Lt kaina, o parduodami apie 1,5 Lt, tačiau priklausomai nuo galiojimo termino, esant termino pabaigai, parduodami įsigijimo kainomis. Patikrinimo metu neapskaitytoms įsigytoms iš PPUH (duomenys neskelbtini) prekėms (skerdienai ir subproduktams), nustatant pardavimo kainą, pritaikytas vidutinis 10 proc. antkainis nuo įsigijimo vertės ir įvertinant, kad skerdienos ir subproduktų realizavimo terminas 3-6 dienos. Nustatyta, kad prekės, kurių vertė 609313,33 Lt (įsigijimo kaina), taikant 10 proc. antkainį, kas sudaro 60931,33 Lt, parduotos už 670244,64 (609313,33+60931,33) Lt. Mokėtojas 2011 -2012 m. iš prekių pardavimo gavo 670244,64 Lt pajamų, kurios buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, kaip gautos pajamos, ir nuo jų nepaskaičiuotas ir nedeklaruotas 140751,37 Lt (670244,64x21 proc.) pardavimo PVM, t.y.: 2011 m. 12 mėn. - 31467 Lt (149843,5x21 proc.); 2012 m - 109284 Lt (520401,14x21 proc.) PVM: 01 mėn. - 25337 Lt (120652,32x21 proc.), 02 mėn. - 6351 Lt (30241,21x21 proc.), 03 mėn. - 24746 Lt (117839,41x21 proc.), 04 mėn. -14393 Lt (68539,74x21 proc.), 11 mėn. - 38457 Lt (183128,46x21 proc.).
Pagal surinktą informaciją nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), pažeisdama LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 PVM įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 14 str. 2 d. nuostatas, už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio-balandžio ir lapkričio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo nei pajamų, nei pardavimo PVM: už 2011 m. 12 mėn. - 31467 Lt, 2012 m. 01 mėn. - 25337 Lt, 2012 m. 02 mėn. - 6351 Lt, 2012 m. 03 mėn. - 24746 Lt, 2012 m. 04 mėn. -14393 Lt, 2012 m. 11 mėn. - 38457 Lt ir šiomis sumomis sumažino deklaruotą pardavimo PVM bei mokėtinas į biudžetą PVM sumas.
Mokėtojas pažeidė 2004-03-01 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 (2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) patvirtintą „PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės" tvarką, kadangi pirminių 2011 m. 12 mėn.; 2012 m. 01, 02, 03, 04 ir 11 mėn. PVM deklaracijų 21 laukeliuose „IS ES įsigytos prekės" neįtraukė prekių įsigijimo sandorių apmokestinamosios vertės atitinkamai: 12 mėn. -136221 Lt; 01 mėn. -109684 Lt, 02 mėn. - 27492 Lt; 03 mėn. -107127 Lt, 04 mėn. - 62309 Lt, 11 mėn. - 166480 Lt; 25 laukeliuose „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" neįtraukė iš ES įsigytų prekių pirkimo PVM sumų atitinkamai: 12 mėn. - 28606 Lt; 01 mėn. - 23034 Lt, 02 mėn. - 5773 Lt; 03 mėn. - 22497 Lt, 04 mėn. - 13085 Lt, 11 mėn. - 3939 Lt ir 34 laukeliuose „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM" šiomis sumomis sumažino minėtų 12; 01, 02, 03, 04 ir 11 mėn. pardavimo PVM, bei 35 laukeliuose „Atskaitomas PVM" deklaruotą atskaitomą PVM. Šis pažeidimas įtakos PVM mokestinei prievolei neturėjo.
UAB (duomenys neskelbtini) dėl neapskaitytų prekių, įsigytų iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini), pardavimo PVM už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio-balandžio ir lapkričio mėn. didinamas 140751 Lt, t.y.: 2011 m. 12 mėn.- 31467 Lt; 2012 m. 01 mėn. -25337 Lt, 02 mėn. - 6351 Lt, 03 mėn. - 24746 Lt, 04 mėn. - 14393 Lt, 11 mėn. - 4756 Lt (3733,25+1022,28).
Nurodyta, kad „..Tikrinamuoju laikotarpiu mokėtojo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX 574 (galioja nuo 2002-01-01):
- 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai" - ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams - pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tikrinamuoju laikotarpiu neįformino dokumentais dalies įsigytų prekių (kiaulienos skerdienos ir subproduktų) bei jų pardavimo, neatvaizdavo jų apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje. Buhalterinės apskaitos registruose, nustačius kiaulienos skerdienos ir subproduktų trūkumą, nepatikslino duomenų, taip pat nepagrįstai padidindama prekių likutį ir neapskaitant jų realizacijos.
6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas" - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - mokėtojas buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo prekių įsigijimų 2011 m. - už 136221 Lt ir 2012 m - už 473092 Lt iš Lenkijos įmonės PPUH „(duomenys neskelbtini). Taip pat šiems įsigijimams neįformino prekių realizavimo dokumentų.
16 str. „Apskaitos registrai" 1 d. - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius - UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė dalies buhalterinės apskaitos registrų už 2011 m.
19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka" - patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentą saugojimo terminų- mokėtojo pateiktoje 2011-12-01 - 2012-01-01 kasos knygoje 2011-12-29 atvaizduotos kasos pajamos pagal kasos pajamų orderį Nr.0263 - 73715,21 Lt -A. B. – B. suteikta paskola pagal sutartį Nr. 2011/12/29, tačiau kasos pajamų orderis Nr. 0263 patikrinimui nepateiktas. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos VNVT skyriui ir bankroto administratoriui nepateikti visi dokumentai.
Nurodyta, kad „Įvertinus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos VŪFVT skyriaus specialisto išvadose pateiktą informaciją, pagal patikrinimo metu surinktą medžiagą, bei iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautą informaciją nustatyta, kad Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2011-12-07 - 2012-04-05 bendrovei (duomenys neskelbtini) patiekė 83842 kg kiaulių skerdienos, iš kurios 14278 kg apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Likusios iš Lenkijos bendrovės PPUH (duomenys neskelbtini) įsigytos 69564 kg kiaulių skerdienos, kurios įsigijimo kaina - 442832,90 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, t.y.: 2011 m. 12 mėn.- 21611 kg įsigijimo kaina - 136221,36 Lt; 2012 m.- 47953 kg įsigijimo kaina - 306611,54 Lt (01 mėn. - 17562 kg, įsigijimo kaina - 109683,93 Lt, 02 mėn. - 4288 kg, įsigijimo kaina -27492,01 Lt, 03 mėn. - 16593 kg, įsigijimo kaina - 107126,74 Lt, 04 mėn. - 9510 kg, įsigijimo kaina - 62308,86 Lt). Minėtų įsigijimų nedeklaravo atitinkančių mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose bei nuo jų nepaskaičiavo pardavimo PVM.
- per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus (protokol wazen), kuriuose nurodytas gavėjas - (duomenys neskelbtini) išdavė 39037,50 kg kiaulių skerdienos (19 atvejų), nurodyti kiaulių skerdienos kiekiai (kg) bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityti, arba apskaityti mažesni.
Įvertinus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos VŪFVT skyriaus specialisto išvadose pateiktą informaciją, pagal patikrinimo metu surinktą medžiagą, iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautą informaciją nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini)patiekė 39037,50 kg kiaulienos skerdienos, iš kurios 16338,40 kg įsigijimų apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, o likusios 22699,10 (39037,50-16338,40) kg kiaulių skerdienos, kurios įsigijimo vertė - 161612,44 Lt, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nedeklaravo PVM deklaracijoje bei nuo jų nepaskaičiavo pardavimo PVM, per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus išdavė 3442 kg subproduktų. Pagal pateiktą vertimą, išdavimo iš sandėlio dokumente subproduktų kiekiai ir kaina nurodyta pagal jų rūšis.
UAB (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini)viso gavo 3442 kg. subproduktų, kurių įsigijimo kaina 5537,31 Lt, t.y.; galvų- 1841 kg už 2302,31 Lt (vidutinė pirkimo kaina 1,25 Lt), kojų- 373 kg už 403,93 Lt (vidutinė pirkimo kaina 1,10 Lt), vidurių - 1208 kg už 2613,47 Lt (vidutinė pirkimo kaina 2,16 Lt), jaučių liežuvių - 20 kg už 217,60 Lt (vidutinė pirkimo kaina 10,88 Lt). Iš gauto subproduktų kiekio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė 404 kg subproduktų, įsigijimo vertė - 669,57 Lt, o likusio 3038 kg (3442-404) subproduktų kiekio, kurių įsigijimo vertė - 4867,99 Lt (5537,56-669,57) bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė.
Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, kuriuos pateikė Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos, ne visais atvejais sutampa su bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje apskaitytais duomenimis. Lenkijos pareigūnams įmonė PPUH (duomenys neskelbtini) nepateikė dalies sąskaitų faktūrų, kurios yra apskaitytos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nors pateiktame lenkų pareigūnų 2013-07-26 daiktų poėmio protokolo vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad bendrovės PPUH (duomenys neskelbtini) atstovas K. S. pateikė visus 2011-03-01 - 2012-12-10 laikotarpio dokumentus susijusius su bendradarbiavimu su bendrove (duomenys neskelbtini).
Nurodyta, kad „..Tikrinamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitytos 2 paskolos gautos iš: bendrovės akcininko A. B.-B. - 73725,21 Lt ir bendrovės direktoriaus G. P. - 500000,00 Lt, t.y.:
- pagal 2012-05-15 Paskolos sutartį Nr. 1 bendrovės direktorius G. P. (Kreditorius) ir UAB (duomenys neskelbtini) (Skolininkas) susitarė, kad Kreditorius suteikia bendrovei 500000,00 Lt tikslinę beprocentinę paskolą. Paskolos tikslas - sumokėti einamuosius mokėjimus
už suteiktas paslaugas. Paskolos gražinimo terminas - 2012-12-31 (abiejų šalių susitarimu gali keistis). G. P. suteikta paskola įforminta UAB „(duomenys neskelbtini) kasos knygoje įrašu pagal 2012-05-15 kasos pajamų orderį serija ZAN Nr. 0000404 - 500000,00 Lt. Dalis paskolos - 85316 Lt grąžinta pagal 2012-11-14 kasos išlaidų orderį Nr. 186.
Už 2012 m. mokėtojas Kauno AVMI 2013-03-21 pateikė formą FR0711 "Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas" apie iš G. P. gautą 500000 Lt ir grąžintą 85316 Lt paskolą (11 t., b. l. 3-17).
2015-07-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (13.2) FR0680-459 nurodyta, kad „...Mokesčių mokėtojas tikrinamuoju laikotarpiu pažeidė:
...LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 14 str. „Apmokestinimo momentas" 1 d. (Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje-tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip); 2 d. (Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.", 89 str. „Už mokestinį Laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas" nuostatas - UAB (duomenys neskelbtini) nuo faktiškai parduotų prekių, kurių realizacija buhalterinėje apskaitoje neatvaizduota, vertės bei nuo iš Lenkijos PVM mokėtojo gautų, tačiau neapskaitytų prekių vertės neapskaičiavo ir nedeklaravo 196065 Lt (56784,35 €) pardavimo PVM: už 2011 m. 12 mėn. - 31467 Lt, 2012 m. 01 mėn. - 25337 Lt, 2012 m. 02 mėn. - 6351 Lt, 2012 m. 03 mėn. - 24746 Lt, 2012 m. 04 mėn. - 14393 Lt, 2012 m. 11 mėn. -38457 Lt, 2012 m. 12 mėn. - 55314 Lt.
VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) patvirtintą „PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės" tvarką - pirminių 2011 m. 12 mėn., 2012 m. 01, 02, 03, 04 ir 11 mėn. PVM deklaracijų 21 Laukelyje „Iš ES įsigytos prekės" neįtraukė prekių įsigijimo sandorių apmokestinamosios vertės, atitinkamai: 12 mėn. - 136221 Lt; 01 mėn. - 109684 Lt, 02 mėn. - 27492 Lt; 03 mėn. - 107127 Lt, 04 mėn. - 62309 Lt, 11 mėn. - 166480 Lt; 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM", 34 laukelyje „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM", 35 laukelyje „Atskaitomas PVM" - Iš ES įsigytų prekių pirkimo PVM sumų, atitinkamai: 12 mėn. - 28606 Lt; 01 mėn. - 23034 Lt, 02 mėn. - 5773 Lt; 03 mėn. - 22497 Lt, 04 mėn. - 13085 Lt, 11 mėn. - 3939 Lt. Šis pažeidimas įtakos PVM mokestinei prievolei neturėjo.
Nurodyta, kad „...Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir Specialisto išvadose užfiksuota, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), tiriamuoju laikotarpiu įsigijo prekių - kiaulienos ir subproduktų, tačiau ne visus kiekius apskaitė buhalterinėje apskaitoje (įtraukė mažesnius kiekius arba visai neapskaitė). Kaip nurodyta FNTT specialisto išvadose, dalies prekių pardavimo neįformino dokumentais, neapskaitė gautų pardavimo pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į Valstybės biudžetą.
FNTT kratos metu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorius kabineto išimtuose PPUH (duomenys neskelbtini) skerdienos tiekimo (svėrimo protokolus, išdavimo iš sandėlio) dokumentuose už laikotarpius nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 nurodytas prekių gavėjas -„0000001 Mažmeninis gavėjas" ir (duomenys neskelbtini). Prekių priklausymą bendrovei (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenys. „Svėrimo protokolai" nurodo prekių išdavimą pirkėjui. Minėtuose dokumentuose nurodyta kokį kiekį ir kokios rūšies mėsos skerdienos ir subproduktų Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei (duomenys neskelbtini):
- per laikotarpį nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus nurodytas gavėjas - Mažmeninis gavėjas) tikrinamajai bendrovei (duomenys neskelbtini) išdavė 83842 kg kiaulienos, iš kurios bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 69564 kg 442832,90 Lt verte.
- per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus (protokol wazen), kuriuose nurodytas gavėjas - (duomenys neskelbtini), išdavė 39037,50 kg kiaulienos (19 atvejų), iš kurių bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 22699,10 kg 161 612,44 Lt verte, ir 3442 kg subproduktų, iš kurių neapskaityta 3038 kg 4867,99 Lt verte.
Bendra neapskaitytų prekių įsigijimo vertė – 609 313,33 Lt.
Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateikti duomenys apie Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) vykdytus tiekimus, ne visais atvejais sutampa su bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje apskaitytais duomenimis. Lenkijos pareigūnams įmonė PPUH (duomenys neskelbtini) nepateikė dalies sąskaitų faktūrų, kurios yra apskaitytos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nors pateiktame Lenkijos pareigūnų 2013-07-26 daiktų poėmio protokolo vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad bendrovės PPUH (duomenys neskelbtini) atstovas K. S. pateikė visus 2011-03-01 - 2012-12-10 laikotarpio dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimu (11 t., b. l. 18-21).
2015-09-29 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje dėl G. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. AU22-12 nurodyta “...Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus sutuoktinių gautas pajamas (143413 Lt) ir patirtas išlaidas (215622 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2010-01-01 – 656,73 Lt ir 2010-12-31 – 84,01 Lt bei ne banke – apie 9188 Lt, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu 2010-12-31 apskaičiuojamas neigiamas piniginių lėšų balansas apie - 62448 Lt, t.y. G. P. ir L. P. šeimos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu konstatuojama, kad sutuoktiniai G. P. ir L. P. gavo apie 62448 Lt kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų. Vadovaujantis LR CK nuostatomis apskaičiuojama, kad G. P. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 31224 Lt (62448 Lt /2 asm.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vertinama, kad piniginių lėšų likutis 2010-12-31 – 0 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad piniginių lėšų trūkumą („minusą“) tame tarpe įtakojo ir G. P. patirtos išlaidos transporto priemonės įsigijimui – transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įsigyta 2010-06-21 už 17000 Eur (58698 Lt).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus G. P. apmokestinamąsias su darbo santykiais susijusias pajamas – 802,71 Lt, ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpą – 40493,45 Lt, apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas (gyvybės draudimo ir kredito palūkanų išlaidas – 10740,87 Lt, gautas kitas, iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių, pajamas – 31224 Lt, apskaičiuojamas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 3173 Lt. Įvertinus G. P. deklaruotą grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio sumą – 1381 Lt, už
2010 m. apskaičiuojamas 4554 Lt (3173 Lt + 1381 Lt) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, tai yra nustatyta G. P. padaryta žala - 4554 Lt.
Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 sutuoktinių gautas pajamas (361098 Lt) ir patirtas išlaidas (994795 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2012-01-01 – 212,23 Lt ir 2012-05-15 – 922,7 Lt bei ne banke 2012-01-01 – 81375 Lt, ūkinės finansinės analizės metu 2012-05-15 apskaičiuojamas neigiamas pajamų-išlaidų balansas – (-553032) Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. P. ir L. P. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 553032 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2012-05-15 piniginių lėšų trūkumą („minusą“) įtakojo G. P. patirtos išlaidos paskolos suteikimui
UAB (duomenys neskelbtini) ir G. P. apmokėtos UAB (duomenys neskelbtini) išlaidos, panaudojant lėšas, neišduotas jam avansu iš UAB (duomenys neskelbtini). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš pateiktų ir turimų duomenų mokesčių administratorius negali nustatyti iš kokių pajamų šaltinių G. P. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas bei suteikė
UAB (duomenys neskelbtini) paskolą.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. P. atsiskaitinėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo ir jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, avansinės apyskaitos patvirtintos atskaitingo asmens parašu. Taip pat nustatyta, kad G. P. teikdamas paskolą UAB (duomenys neskelbtini) kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius,
2012-05-15 paskolos sutartį sudarė ir pasirašė savo vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta jokių G. P. sutuoktinės L. P. aktyvių veiksmų, teikiant minėtą paskolą UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdant atsiskaitymus už UAB (duomenys neskelbtini).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio nuostatomis konstatuojama, kad G. P. gavo 553032 Lt kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų (11 t., b. l. 43-92).
2015-09-29 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje dėl L. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. AU22-11 nurodyta “...Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus sutuoktinių gautas pajamas (143413 Lt) ir patirtas išlaidas
(215622 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2010-01-01 – 656,73 Lt ir 2010-12-31 – 84,01 Lt bei ne banke – apie 9188 Lt, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu 2010-12-31 apskaičiuojamas neigiamas piniginių lėšų balansas apie - 62448 Lt, t.y. G. P. ir L. P. šeimos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus sutuoktinių laikotarpiu nuo 2010-01-01 – 2010-12-31 gautas pajamas (143413 Lt) bei patirtas išlaidas (215622 Lt), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktinių G. ir L. P. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 62448 Lt, tai yra konstatuojama, kad sutuoktiniai G. P. ir L. P. gavo apie 62448 Lt kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų. Vadovaujantis CK nuostatomis apskaičiuojama, kad L. P. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 31224 Lt (62448 Lt /2 asm.). Vertinama, kad piniginių lėšų likutis 2010-12-31 – 0 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad piniginių lėšų trūkumą („minusą“) įtakojo patirtos išlaidos transporto priemonės įsigijimui – transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įsigyta 2010-06-21 už 17000 Eur (58698 Lt).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus L. P. apmokestinamąsias su darbo santykiais susijusias pajamas – 13763,64 Lt, ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpą – 420,89 Lt, gautas kitas, iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių, pajamas – 31224 Lt, apskaičiuojamas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 5402 Lt. Įvertinus L. P. deklaruotą mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą – 10 Lt, už 2010 m. apskaičiuojamas 5392 Lt (5402 Lt - 10 Lt) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, tai yra nustatyta L. P. padaryta žala biudžetui - 5392 Lt.
....Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 sutuoktinių gautas pajamas (361098 Lt) ir patirtas išlaidas (994795 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2012-01-01 – 212,23 Lt ir 2012-05-15 – 922,7 Lt bei ne banke 2012-01-01 – 81375 Lt, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu 2012-05-15 apskaičiuojamas neigiamas pajamų-išlaidų balansas – (-553032) Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. P. ir L. P. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 553032 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2012-05-15 piniginių lėšų trūkumą („minusą“) įtakojo L. P. sutuoktinio G. P. patirtos išlaidos paskolos suteikimui UAB (duomenys neskelbtini) ir L. P. sutuoktinio G. P. apmokėtos UAB (duomenys neskelbtini) išlaidos, panaudojant lėšas, neišduotas jam avansu iš UAB (duomenys neskelbtini). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš pateiktų ir turimų duomenųmokesčių administratorius negali nustatyti iš kokių pajamų šaltinių sutuoktinis G. P. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas bei suteikė paskolą UAB (duomenys neskelbtini).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad L. P. sutuoktinis G. P. atsiskaitinėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo ir jo, kaip
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, avansinės apyskaitos patvirtintos atskaitingo asmens parašu. Taip pat nustatyta, kad G. P. teikdamas paskolą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, sutartį sudarė ir pasirašė savo vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta jokių G. P. sutuoktinės L. P. aktyvių veiksmų, teikiant minėtą paskolą UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdant atsiskaitymus už UAB (duomenys neskelbtini).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vadovaujanti LR CK 3.88 straipsnio nuostatomis konstatuojama, kad L. P. sutuoktinis G. P. gavo kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų – 553032 Lt, nuo kurių ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu sutuoktiniui G. P. apskaičiuojamas 82368 Lt (81969 Lt + 399 Lt) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, tai yra sutuoktinio G. P. padaryta žala biudžetui - 82368 Lt (11 t., b. l. 93-142).
2016-05-18 apžiūros protokole nurodyta „Pagal pateiktus apžiūrai dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 2012-05-15 apskaityta G. P. įmokėta paskolą 500000,00Lt. Paskolos lėšų judėjimui apskaityti naudota buhalterinės apskaitos sąskaita 4422-2 „Kitos skolos – G. P.“. Apskaičius paskolos grąžinimą 2012-11-14 - 85316,00 Lt, 2013-06-09 – 2013-10-03 - 126370,90 Lt ir paskolos lėšų ir avanso lėšų sudengimą 26995,20 Lt, G. P. paskolos likutis 2013-10-03 sudarė 261317,90Lt (500000,00-85316,00-126370,90-26995,20). 2015-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat buvo pakartotinai patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame G. P. 3-ios eilės reikalavimas sudarė 75682,90 € (261317,92 Lt) (11 t., b. l. 197-200).
2011-02-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus nutarime dėl operatyvinio sekimo bylos pradėjimo nurodyta, kad operatyvinio sekimo byla pradėta siekiant nustatyti R. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 ir 300 straipsniuose numatytus požymius (18 t., b. l. 139).
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, turtas yra didelės vertės (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį), kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kas atitinka 9415 Eur.
Sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę.
Turtinės prievolės panaikinimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais ar sumažinimas į biudžetą mokėtinas PVM)
Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas -faktūras (pvz., PVM sąskaita - faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą. PVM sąskaitos - faktūros gali būti klastojamos ir siekiant įforminti prekes, kurios buvo įgytos nemokant PVM, kad vėliau jas realizuojant būtų išvengta pareigos sumokėti PVM. Šiais tikslais gali būti steigiamos ir įvairios fiktyvios įmonės. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje (kaip ir apskritai už sukčiavimą), būtina nustatyti, kurią iš alternatyvių sukčiavimą apibūdinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys. Veikos, susijusios su PVM išvengimu, gali būti vertinamos ir kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).
Teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas - faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų - faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalyje išaiškinta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.
Privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik einamų pareigų formalų atitikimą BK 230 straipsnyje nurodytus požymius, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Akcinės bendrovės, vykdančios komercinę-ūkinę veiklą, kuriai nebuvo suteiktos viešojo administravimo funkcijos, vadovo sudaryti sandoriai su kitais privačiais asmenimis dėl produkcijos, šiuo atveju mėsos produktų, pirkimo ir kita ūkinė veikla negali būti vertinama pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus, vien tik formalus privataus juridinio asmens vadovo įstatyme apibrėžtas prilyginimas valstybės tarnautojui negali atitikti nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams prasmės ir šias nusikalstamas veikas reglamentuojančių normų paskirties. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą.
Kaltinamasis G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdamas gauti turtinės naudos vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini)“ – panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, o tuo pačiu ir asmeninės naudos – geresnio įmonės vadovo įvaizdžio bei vertinimo, galimybių gauti premijas ir išmokas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:
G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. (Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei) ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 7.1 p. (Bendrovės vadovo - direktoriaus kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo numatytos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme), turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini), - vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, - vadovaujantis PVM įstatymo 78 straipsnio 1 d. apskaitos tvarkymo organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti įmonės prievoles, susijusias su PVM, taip pat būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini), - vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 1 d. mokesčių įstatymų nustatytų mokesčių mokėjimą, laikantis mokesčių teisės aktuose (tame tarpe ir PVM įstatyme) nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 str. 1 d. 1 p. laiku ir tiksliai įvykdytas mokestines prievoles, 4 p. teisingai apskaičiuotus mokesčius, vadovaujantis mokesčių įstatymais (tame tarpe ir PVM įstatymu), - vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 str. 1 d. 3 p. šio įstatymo reikalaujamų PVM deklaracijų pateikimą bei nustatyta tvarka bei terminais mokėjimą į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto mokėtino PVM, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini), naudai išvengti turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, nesilaikydamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 12 2 str. „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vieta“ 1 d. reikalavimų, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 str. „Apmokestinimo momentas“ 1 d. reikalavimų, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 2 d. reikalavimų, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.; 5 d. reikalavimų, kad „Neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju, nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekės perduodamos.“; 15 str. “Apmokestinamoji vertė“ 13 d. reikalavimų, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22, veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią, be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims už ne mažiau kaip 175 059,47Eur (604 445,34 Lt) Lt be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nenurodė įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų-faktūrų.
Be to jis, siekdamas išvengti 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM mokėjimo į Valstybės biudžetą, susidariusio iš kiaulių skerdienos pirkėjų sumokėtų faktinių sumų, neapskaitytų UAB (duomenys neskelbtini) oficialioje apskaitoje, žinomai melagingus duomenis - kiaulių skerdienos pardavimo dokumentus, kuriuose nebuvo apskaitytas 92 263,10 kg kiaulių skerdienos pardavimas, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims - laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-01-04 vyriausiajam buhalteriui - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-12-31 vyriausiajai buhalterei - UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, o pastarieji, nežinodami ir nesuprasdami G. P. nusikalstamų tikslų, melagingus duomenis įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir 2011 metų gruodžio mėn., 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas, įrašė 126 933,52 Lt mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą bei šias deklaracijas 2012-01-24, 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-12-27, 2013-01-23 elektroniniu paštu pateikė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tuo pažeidė PVM įstatymo 78 str. 1 d. reikalavimus, kad “Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 36 762,49 Eur (126 933,52 Lt) PVM, dėl to didelės 36 762,49Eur (126 933,52 Lt) turtinės žalos patyrė valstybė, tokiu būdu, G. P. privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino į valstybės biudžetą PVM apskaičiavimą bei sumokėjimą, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Pats kaltinamasis G. P. savo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo neigia, parodė, kad jis mėsą iš Lenkijos pirko tik oficialiai ir tik su visais reikiamais dokumentais, šie dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Kratos metu ant jo stalo rasti svėrimo ptoyokolai tėra Lenkijos įmonės pasiūlymai, kokios ir kiek produkcijos jie gali patiekti, šie protokolai buvo naudojami kaip juodraščiai, todėl nebuvo kaip nors paslėpti, o buvo padėti ant stalo. Lenkams atvežus mėsą, bendrovė ne visada visą užsakytos mėsos kiekį pirkdavo, kadangi mėsa kartais būdavo per riebi ar netenkino jos kokybė. Tvirtina, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir jokios žalos niekam nepadarė.
Valstybinis kaltintojas kaltinamojo G. P. kaltę grindė liudytojų G. B., J. S., A. V., R. Š., R. N., K. S.,A. M., A. S., Remigijaus matikovo, B. M., M. K., D. V., I. T., S. Š., A. C., R. R., A. Š., A. B. ir A. G. parodymai, 2012-04-16 protokolu dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių, 2014-07-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-09 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)422 ir 2015-07-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo.
Liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. parodė, kad jo vadovaujama bendrovė buvo išnuomojusi UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, kurioje pastaroji bendrovė vykdė veiklą, kokia produkcija prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini) jis nesidomėjo.
Liudytojai turgaus prekeiviai R. M., I. T., S. Š., R. R., A. Š., O. R., M. K., A. C., D. V., B. M. parodė, kad jie pirkdavo mėsą iš UAB (duomenys neskelbtini), mėsa būdavo pasverta, išrašyta sąskaita-faktūra, kurioje buvo nurodytas mėsos kiekis ir kilmės šalis, parduodamos mėsos kiekis visada atitikdavo pardavimo dokumente nurodytą mėsos kiekį, sumokėjus už nupirktą mėsą visada gaudavo pinigų priėmimo kvitą, niekada nebuvo pirkę mėsos be apskaitos dokumentų.
Liudytoja turgaus prekeivio A. Š. duktė R. Š. parodė, kad jos tėvas A. Š. prekiavo (duomenys neskelbtini) mėsa, iš kur jis pirko mėsą ir ar visa įgyjama mėsa buvo su apskaitos dokumentais ji nežino, pati joios prekybos nevykdė, tik atvažiuodavo pas tėvą mėsos.
Liudytojas G. B. parodė, kad jis bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo pagalbinius darbus, jis iškraudavo atvežtą kialių skerdieną, visą laiką kiaulės atvežamos po puse, jis kiaulių kiekio neskaičiuodavo, iš automobilio ne visada visą atvežtos miesos kiekį iškraudavo, likusią mėsą tiekėjas išsiveždavo.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini)kontrolieriumi, jis rinkdavo mokesčius už nuomojamas prekybos vietas, gautus piniigus apskaitydavo, jokios funkcijos, susijusios su prekyba mėsa, jam pavestos nebuvo, jam nėra žinoma atveju, kad bendrovėje būtų gauta mėsa be apskaitos dokumentų
Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) kokybės vadybininku, su UAB (duomenys neskelbtini) 2012 metais buvo sudaryta skerdimo paslaugų sutartis, pagal kurią jų bendrovė paskersdavo UAB (duomenys neskelbtini) atvežtas gyvas kiaules, parodė, kad mėsos pardavimas be apskaitymo yra neįmanomas, kiaules visada atveža su važtaraščiais.
Liudytojas A. G. parodė, kad jis 2011-2013 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoju-kontrolieriumi, į jo pareigas įėjoo šviežios mėsos, patenkančios į mažmeninę prekybą turgavietėje veterinarinis-sanitarinis įvertinimas, jis nežino, iš kur G. P. pirkdavo mėsą, apie gaunamos mėsos kiekius jis nieko nežino, kiek žino, mėsa būdavo pristatoma tiekėjo transportu.
Liudytojai J. S. ir R. N. parodė, kad jie dirba Kauno valstybinėe maisto ir veterinarijos tarnyboje vyr. veterinarijos gydytojais-inspektoriais, į jų pareigas įeina įvežamų iš Europos sąjungos šalių mėsos ir mėsos gaminių veterinarinė kontrolė, viena iš įmonių, importuojančių kiaulienos skerdieną buvo UAB (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prieš važiuojant pas klientą krovininis automobilis pirmiausiai turi važiuoti pas juos, parodė, kad niekada nebuvo atvejų, jog bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) gabenamos mėsos būtų daugiau, nei nurodyta dokumentuose.
Liudytojas A. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad apie pusė metų iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko mėsą, perkamai mėsai iš karto buvo išrašoma PVM sąskaita-faktūra, sumokėjus už perkamą mėsą iš karto būdavo išduodamas kasos pajamų orderis, mėsa visada buvo patikrinta, be dokumentų niekada nėra pirkęs mėsos.
Liudytojas K. S. parodė, kad jis dirbo Lenkojos Respublikos įmonėje PPUH (duomenys neskelbtini), tiekdavo mėsą UAB (duomenys neskelbtini), mėsą veždavo į Lietuvą savo transportu, vairuotojui paduodavo svėrimo aktus, kuriuose buvo informaciją apie jų turimą ir siūlomą pirkti mėsos produkciją. Kada pirkėjas išsirinkdavo mėsą, tuomet jis išrašydavo pirktam mėsos kiekiui sąskaitą-faktūrą, tvirtina, kad svėrimo protokolas tai laisvos formos neprivalomas įmonės veikloje naudojamas dokumentas, kuriame yra bendri duomenys apie įmonės turimą mėsos kiekį ir rūšį, išduodamas vairuotojui, kaip turimos produkcijos pasiūlymas, tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, jame nurodyti kiekiai nereiškia, kad tiek mėsos buvo parduota konkrečiai įmonei. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne visada nupirkdavo visą mėsos kiekį nupirkdavo, tada mėsos likutį stengdavosi parduoti Lietuvoje kitoms įmonėms. Tvirtina, kad niekada mėsos be dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) neparduodavo, už patiektą mėsą UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo banko pavedimu į sąskaitą, už visą patiektą mėsą su įmone atsiskaityta.
2011-02-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus nutarime dėl operatyvinio sekimo bylos pradėjimo nurodyta, kad operatyvinio sekimo byla pradėta siekiant nustatyti R. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 ir 300 straipsniuose numatytus požymius (18 t., b. l. 139).
2012-04-16 protokole dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo (6 t., b. l. 5-8) nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnas K. G. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. 2 p., 7 str., 10 str., 17 str. 1 d. nuostatomis, panaudojo technines priemones specialia tvarka, bei technines priemones bendra tvarka, siekiant gauti duomenų apie:
R. K., dirbantį UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);G. P., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);A. B.-B. dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);A. B., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Šiame protokole nurodyta, kad buvo vykdomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (toliau: TPNST) pagal LR operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. 2 p., 7 str., 10 str. ir 17 str. 1 d., buvo panaudotos techninės priemonės specialia tvarka bei techninės priemonės bendra tvarka, t.y. buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas:
R. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini), nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-05-16 nutartis Nr. 639;G. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-10-07 nutartis Nr. 1005;A. B.-B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-12-02 nutartis Nr. 1131;A. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, nurodyta Kauno apygardos teismo 2011-12-02 nutartis Nr. 1131.
2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (toliau – ir OVĮ) su pakeitimais, galiojęs byloje nagrinėjamų įvykių metu, numatė operatyvinės veiklos subjektams teisę vykdyti operatyvinį tyrimą. Pagal OVĮ 9 straipsnį, operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį; 2) yra informacijos apie kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą; 3) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; 4) dingsta be žinios asmuo; 5) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 6) vykdoma valstybės paslapčių apsauga; 7) turima informacijos apie veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams. Pradėjus operatyvinį tyrimą, operatyvinės veikos subjektai turi teisę atlikti operatyvinius veiksmus, taip pat ir tuos, kuriems reikalinga teismo sankcija. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Vykdant operatyvinį tyrimą operatyvinės veiklos subjektai gali naudoti technines priemones bendrąja ir specialia tvarka, gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, medžiagas, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei paimti kitus objektus (OVĮ 10, 11 straipsniai). Tačiau visiems minėtiems veiksmams, atliekamiems iki ikiteisminio tyrimo pradžios, reikalingas teismo leidimas (sankcija). Tokį leidimą turi teisę duoti apygardų teismų pirmininkai, šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai ir (ar) apygardos teismo pirmininko pavedimu du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Tuo klausimu įgaliotas teisėjas priima motyvuotą nutartį. Nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese, tačiau tam yra būtina sąlyga - tai tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis.
OVĮ įstatymo 3 straipsnio 10 punkte apibrėžtas techninių priemonių naudojimas bendra tvarka, nustatyta, kad techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 9 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 9 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui ir imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat pokalbių telefonu kontrolę.
Duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais tik patikrinus operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumą. Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro šiuos veiksmus neteisėtus.
Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti aiškiai nurodoma turima informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu bus tiriama, ar atitinka ši informacija tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymas buvo nesankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų.
Techninių priemonių panaudojimas bendrąja tvarka buvo neteisėtas, kadangi 2011-02-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus nutarime dėl operatyvinio sekimo bylos pradėjimo nurodyta, kad operatyvinio sekimo byla pradėta siekiant nustatyti R. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 ir 300 straipsniuose numatytus požymius. Apie tai, kad rengiamasi sekti G. P. ir dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo šiame nutarime jokios informacijos nėra. 2012-04-16 protokole dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo nurodyta, kad buvo vykdomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, 2011-10-07 Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 1005 pagrindu buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas. Tačiau toliau nutarimo tekste nurodyta, kad buvo vykdomas G. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, tačiau ne mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas, kaip kad tame pačiame nutarime buvo apibrėžtas R. K. informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad atlikti kaltinamojo G. P. operatyvinio tyrimo veiksmai, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas - neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Kauno apylinkės teismas 2012-02-13 (nutartyje įsivėlė akivaizdi klaida, nutarimo priėmimo data nurodyta 2011-02-13, nors prokuroras kreipėsi į teismą tik 2012-02-10, todėl akivaizdu, kad nutarties data 2012-02-13) nutartimi leido nuo 2012-02-13 iki 2012-05-10 klausytis G. P. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus, kontroliuoti visą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (6 t., b. l. 178-180). 2012-05-07 nutartimi Kauno apylinkės teismas leido nuo 2012-05-10 iki 2012-08-10 klausytis G. P. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus, kontroliuoti visą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (6 t., b. l. 179-180). 2012-05-07 nutartimi Kauno apylinkės teismas leido nuo 2012-05-10 iki 2012-08-10 klausytis G. P. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus, kontroliuoti visą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (6 t., b. l. 182-183). 2012-08-24 nutartimi Kauno apylinkės teismas leido nuo 2012-08-27 iki 2012-11-27 klausytis G. P. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus, kontroliuoti visą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (6 t., b. l. 187-188). Visas šias nutartis teismas priėmė remdamasis operatyvinio sekimo, kuris, kaip jau buvo pasisakyta, buvo vykdomas neteisėtai, neturint nei teisinio nei faktinio pagrindo, medžiaga, todėl darytina išvada, kad visi G. P. operatyvinio sekimo veiksmai, tame tarpe ir telefoninių pokalbių, jų įrašų darymas, visos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas, yra neteisėti. Tokia ilga nerezultatyvi žmonių kontrolė negali būti pateisinama, nes neatitinka teisinėje valstybėje galiojančių principų ir laikytina esminiu žmogaus teisių pažeidimu. Slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas. Pažymėtina, kad operatyvinis sekimas buvo pradėtas 2011-02-21, tačiau 2012-04-16 protokole dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo, įrašytas pirmasis veiksmas – Lenkijos Respublikos automobilio „Renault“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavimas į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją - buvo užfiksuotas tik 2011-11-03, o pirmasis G. P. pokalbis su K. S. buvo užfiksuotas tik 2011-11-05, kas patvirtina, kad pradėti sekti G. P. nuo 2011-02-21 nebuvo jokio faktinio pagrindo.
Pažymėtina, kad žmogaus teisių, tarp jų ir teisės į privatų gyvenimą, apsauga yra viena iš fundamentalių piliečio teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BK, BPK ir kituose įstatymuose. Ši nuostata pažymėta ir OVĮ 6 straipsnyje (Žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga vykdant operatyvinę veiklą), kurio 1 dalis skelbia, kad operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad, atlikdami operatyvinius veiksmus, operatyvinės veiklos subjektų pareigūnai turi atsižvelgti į nusikalstamų kėslų pavojingumą asmeniui, visuomenei ir valstybei. Šią nuostatą atkartoja ir dabar galiojantis KŽĮ 5 straipsnis. Taigi operatyvinio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos metu, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina ir tai, kad net ir slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, pavyzdžiui tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą ar padarys kitus nusikaltimus. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos buvo pradėtas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, buvo pradėtas tik 2012 metų vasario 8 d.
Šioje baudžiamojoje byloje Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius pateikė 2013-07-04 specialisto išvadą ir 2014-07-31 papildomą specialisto išvadą dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų.
2014-07-31 specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121 nurodyta, kad „... laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 bendrovė (duomenys neskelbtini) neapskaitė 92263,10kg kiaulių skerdienos už 604445,34Lt įsigytų iš Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini)“, neapskaitė ir nedeklaravo šių prekių pardavimo ir nemokėjo mokesčių nuo prekių pardavimo pajamų.
Dėl dokumentų gautų iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą, 3, 6 klausimų išvados keičiasi, nes papildomo tyrimo metu pripažįstama, kad visi kratos metu išimti „svėrimo protokolai“ išrašyti prekių gavėjui – bendrovei (duomenys neskelbtini).
Buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas subproduktų gavimas (neskirstant pagal rūšis) 404kg už 669,57Lt. Neapskaityta 3038kg (3442-404) subproduktų už 4867,99Lt (5537,56-669,57).
Nustatyti visų subproduktų pagal rūšis pardavimo kainos nėra galimybės, nes 2012 lapkričio mėnesį neapskaitytos įvairių subproduktų rūšių pardavimo kainos. Pateiktoje bendrovės (duomenys neskelbtini) 2012-01-01- 2012-12-31 pardavimų knygoje (ikiteisminio tyrimo medžiaga) 2012 m. 11 mėn. nurodomos subproduktų pardavimo rūšys ir kaina:
Subproduktai - kaina be PVM 1,00Lt,
galvos - kaina be PVM 1,00Lt, 1,50Lt, 2,18Lt,
kojos - kaina be PVM 1,00Lt.
Subproduktų pardavimo kaina – 1 Lt kelia abejonių, nes atskirų subproduktų rūšių įsigijimo kaina yra didesnė. Pvz. galvos – 1,25Lt, kiaulių viduriai – 2,16Lt, jaučių liežuviai – 10,88Lt.
Pagal pateiktus dokumentus tyrimo metu nustatyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) prekių (kiaulių skerdienos) įsigijo nefiksuojant ūkinių operacijų arba fiksuojant mažesnius kiekius; prekių pardavimo neįformino dokumentais, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pardavimo pajamų, nepriskaičiavo PVM, neteisingai sudarė finansinę atskaitomybę:
1. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2012-12-10 faktiškai nebuvo rasta apskaityto 40688,594 kg kiaulienos skerdienos ir 189,2 kg. kiaulienos subproduktų likučio, todėl daroma išvada, kad skerdiena ir subproduktai buvo parduoti.
2. Pagal išimtus 2012-12-10 kratos metu iš bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus kabineto Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus bei 2014-07-07 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą, bendrovė (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 įsigijo iš minėtos bendrovės 92263,10kg kiaulių skerdienos ir subproduktų už 604445,34Lt, kurių įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Pagal 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 (su papildymais ir pakeitimais):
Bendrovė (duomenys neskelbtini) neapskaitė ir nedeklaravo:
1. Prekių pardavimo už 244320,76Lt (skaičiuojant vidutine pardavimo kaina),
2. Prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo PPUH (duomenys neskelbtini) nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 už 604445,34Lt ir jų pardavimo.
Kratos metu paimti Lenkijos bendrovės (duomenys neskelbtini) „svėrimo protokolai“ nurodo prekių – kiaulienos skerdienos ir subproduktų pardavimą pirkėjui bendrovei (duomenys neskelbtini). Kai kuriuose „svėrimo protokoluose“ nurodyta sumokėta suma ir suma kurią reikia sumokėti.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad Lenkijos įmonė PPUH (duomenys neskelbtini) 2011-12-07 – 2012-04-05 ir 2012-11-05 - 2012-11-22 Lietuvos įmonei (duomenys neskelbtini) teikė prekes - kiaulių skerdieną ir subproduktus. Tačiau (duomenys neskelbtini) savo įmonės buhalterinėje apskaitoje 92263,10kg įsigytos kiaulių skerdienos už 604445,34Lt įsigijimų neapskaitė, nedeklaravo įsigijimų PVM deklaracijose.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė (duomenys neskelbtini) 2011 metų gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 604445,34Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių sumos papildomai priskaičiuojama 21% - 126933,52Lt (36 762,49€) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių (10 t., b. l. 129-149).
Specialistė Ž. L. parodė, kad atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, ji tyrimui jai buvo pateikti kratos metu iš bendrovės paimti dokumentai ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais. Atlikusi tyrimą, be kitų pateiktų buhalterinė apskaitos dokumentų, ji vertino ir svėrimo protokolus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolus, ir VMI pažymą, padarė išvadą, kad bendras neapskaitytas mėsos kiekis sudarė 122 879,50 kilogramų, tokiu būdu, ne visa gauta produkcija buvo fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, į biudžetą nebuvo sumokėta 126 933,52 litų PVM mokesčio. Nurodė, kad CMR važtaraščiuose nurodyti mėsos kiekiai sutapo su sąskaitomis-faktūromis.
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir pateikė 2016-06-09 patikrinimo aktą Nr. FR0680-422, kuriame nurodė, kad įvertinus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos VŪFVT skyriaus specialisto išvadose pateiktą informaciją, pagal patikrinimo metu surinktą medžiagą, bei iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautą informaciją nustatyta, kad Lenkijos bendrovė PPUH „(duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2011-12-07 - 2012-04-05 bendrovei (duomenys neskelbtini) patiekė 83842 kg kiaulių skerdienos, iš kurios 14278 kg apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Likusios iš Lenkijos bendrovės PPUH (duomenys neskelbtini) įsigytos 69564 kg kiaulių skerdienos, kurios įsigijimo kaina - 442832,90 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, t.y.: 2011 m. 12 mėn.- 21611 kg įsigijimo kaina - 136221,36 Lt; 2012 m.- 47953 kg įsigijimo kaina - 306611,54 Lt (01 mėn. - 17562 kg, įsigijimo kaina - 109683,93 Lt, 02 mėn. - 4288 kg, įsigijimo kaina -27492,01 Lt, 03 mėn. - 16593 kg, įsigijimo kaina - 107126,74 Lt, 04 mėn. - 9510 kg, įsigijimo kaina - 62308,86 Lt). Minėtų įsigijimų nedeklaravo atitinkančių mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose bei nuo jų nepaskaičiavo pardavimo PVM.
- per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus (protokol wazen), kuriuose nurodytas gavėjas - (duomenys neskelbtini) išdavė 39037,50 kg kiaulių skerdienos (19 atvejų), nurodyti kiaulių skerdienos kiekiai (kg) bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityti, arba apskaityti mažesni.
Įvertinus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos VŪFVT skyriaus specialisto išvadose pateiktą informaciją, pagal patikrinimo metu surinktą medžiagą, iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautą informaciją nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) patiekė 39037,50 kg kiaulienos skerdienos, iš kurios 16338,40 kg įsigijimų apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, o likusios 22699,10 (39037,50-16338,40) kg kiaulių skerdienos, kurios įsigijimo vertė - 161612,44 Lt, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nedeklaravo PVM deklaracijoje bei nuo jų nepaskaičiavo pardavimo PVM, per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus išdavė 3442 kg subproduktų. Pagal pateiktą vertimą, išdavimo iš sandėlio dokumente subproduktų kiekiai ir kaina nurodyta pagal jų rūšis.
UAB (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) viso gavo 3442 kg. subproduktų, kurių įsigijimo kaina 5537,31 Lt, t.y.; galvų- 1841 kg už 2302,31 Lt (vidutinė pirkimo kaina 1,25 Lt), kojų- 373 kg už 403,93 Lt (vidutinė pirkimo kaina 1,10 Lt), vidurių - 1208 kg už 2613,47 Lt (vidutinė pirkimo kaina 2,16 Lt), jaučių liežuvių - 20 kg už 217,60 Lt (vidutinė pirkimo kaina 10,88 Lt). Iš gauto subproduktų kiekio UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė 404 kg subproduktų, įsigijimo vertė -669,57 Lt, o likusio 3038 kg (3442-404) subproduktų kiekio, kurių įsigijimo vertė - 4867,99 Lt (5537,56-669,57) bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, kuriuos pateikė Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos, ne visais atvejais sutampa su bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje apskaitytais duomenimis. Lenkijos pareigūnams įmonė PPUH (duomenys neskelbtini) nepateikė dalies sąskaitų faktūrų, kurios yra apskaitytos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nors pateiktame lenkų pareigūnų 2013-07-26 daiktų poėmio protokolo vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad bendrovės PPUH (duomenys neskelbtini) atstovas K. S. pateikė visus 2011-03-01 - 2012-12-10 laikotarpio dokumentus susijusius su bendradarbiavimu su bendrove (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 11-13).
2015-07-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (13.2) FR0680-459 nurodyta, kad „...Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir Specialisto išvadose užfiksuota, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), tiriamuoju laikotarpiu įsigijo prekių - kiaulienos ir subproduktų, tačiau ne visus kiekius apskaitė buhalterinėje apskaitoje (įtraukė mažesnius kiekius arba visai neapskaitė). Kaip nurodyta FNTT specialisto išvadose, dalies prekių pardavimo neįformino dokumentais, neapskaitė gautų pardavimo pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į Valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
FNTT kratos metu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorius kabineto išimtuose PPUH (duomenys neskelbtini) skerdienos tiekimo (svėrimo protokolus, išdavimo iš sandėlio) dokumentuose už laikotarpius nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 nurodytas prekių gavėjas -„0000001 Mažmeninis gavėjas" ir (duomenys neskelbtini). Prekių priklausymą bendrovei (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos G. P. apklausiamas kaip įtariamasis dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad dėl sukčiavimo kaltu neprisipažįsta. Jis nesiekė išvengti 36 762,49 €. PVM mokėjimo į valstybės biudžetą. Buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims pateikė visus reikiamus finansinius dokumentus, kuriuose buvo užfiksuotos visos realios įmonės ūkinės-finansinės operacijos. UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios prekybos neapskaitytais mėsos produktais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neapskaitytais įmonės buhalterijoje mėsos produktais laiko tuos, kurie buvo nurodyti pasiūlymuose įsigyti mėsos produktus, o ne realiai įsigytus produktus. Dėl šios priežasties mano, kad jokia žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, o nusikalstama veika nebuvo padaryta. Dėl piktnaudžiavimo kaltu neprisipažįsta. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi pažeisdamas viešąjį interesą. Nesiekė jokios naudos sau ar UAB (duomenys neskelbtini), panaikinant UAB (duomenys neskelbtini) didelę turtinę prievolę – privalomas PVM įmokas į Valstybės biudžetą. G. P. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini) sumokėjo visus privalomus mokesčius nuo realiai įvykusių ūkinių-finansinių operacijų (15 t., b. l. 165-167, 173-174).
FNTT kratos metu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorius kabineto išimtuose PPUH (duomenys neskelbtini) skerdienos tiekimo (svėrimo protokolus, išdavimo iš sandėlio) dokumentuose už laikotarpius nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 nurodytas prekių gavėjas -„0000001 Mažmeninis gavėjas" ir (duomenys neskelbtini). Prekių priklausymą bendrovei (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenys. „Svėrimo protokolai" nurodo prekių išdavimą pirkėjui. Minėtuose dokumentuose nurodyta kokį kiekį ir kokios rūšies mėsos skerdienos ir subproduktų Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei (duomenys neskelbtini):
- per laikotarpį nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus nurodytas gavėjas - Mažmeninis gavėjas) tikrinamajai bendrovei (duomenys neskelbtini) išdavė 83842 kg kiaulienos, iš kurios bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 69564 kg 442832,90 Lt verte.
- per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 Lenkijos bendrovė PPUH (duomenys neskelbtini) (pagal lenkiškus svėrimo protokolus (protokol wazen), kuriuose nurodytas gavėjas - (duomenys neskelbtini), išdavė 39037,50 kg kiaulienos (19 atvejų), iš kurių bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 22699,10 kg 161612,44 Lt verte, ir 3442 kg subproduktų, iš kurių neapskaityta 3038 kg 4867,99 Lt verte.
Bendra neapskaitytų prekių įsigijimo vertė - 609313,33 Lt.
Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateikti duomenys apie Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) vykdytus tiekimus, ne visais atvejais sutampa su bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje apskaitytais duomenimis. Lenkijos pareigūnams įmonė PPUH (duomenys neskelbtini) nepateikė dalies sąskaitų faktūrų, kurios yra apskaitytos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nors pateiktame Lenkijos pareigūnų 2013-07-26 daiktų poėmio protokolo vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad bendrovės PPUH (duomenys neskelbtini) atstovas K. S. pateikė visus 2011-03-01 - 2012-12-10 laikotarpio dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimu (11 t., b. l. 19).
Akivaizdu, kad tiek atliekant Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, po kurio buvo pateikta 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada tiek atliekant Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimą, po kurio buvo pateikta 2014-07-31 specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121, atliekant šiuos patikrinimus buvo remtasi kratos metu iš bendrovės paimti dokumentais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais bei kita pateikta medžiaga.
Kadangi buvo nustatyta, kad atlikti kaltinamojo G. P. operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo, UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ūkinės veiklos patikrinimas, kuriame specialistai rėmėsi operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksuota medžiaga, Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-07-31 specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121, nepripažintini šioje baudžiamojoje byloje įrodymais.
G. P. buvo kaltinimas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, kad jis be apskaitos dokumentų įsigijęs iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) kialienos skerdieną re apskaitos dokumentų, tiksliai nenustatytu metu ir vietoje pardavė šią kiaulieną nenustatytiems asmenims už ne mažiau, kaip 175 059,47 eurų be jokių apskaitos dokumentų ir pardavimo operacijų, nenurodė įmonės buhalterinėje apskaitoje, buvo grindžiamas išvardintų liudytojų parodymais, tačiau visi apklausti išvardinti liudytojai, tai liudytojai A. V., turgaus prekeiviai R. M., I. T., S. Š., R. R., A. Š., O. R., M. K., A. C., D. V., B. M., turgaus prekeivio A. Š. duktė R. Š., G. B., A. B., A. M., A. G., J. S., R. N., A. S. ir K. S. parodė, kad niekada nėra patys nupirkę iš UAB (duomenys neskelbtini) mėsos be apskaitos dokumentų arba matę, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko ar pardavė mėsą iš Lenkijos įmonės be apskaitos dokumentų ar kad G. P. pardavė mėsą nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų.
Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik einamų pareigų formalią atitiktį BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.
Nagrinėjamoje byloje piktnaudžiavimu tarnyba buvo kaltinamas privataus ūkio subjekto vadovas – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P.. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kad G. P. turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas, todėl darytina išvada, kad G. P. nėra nusikaltimo tarnybai subjektas.
Šioje baudžiamojoje byloje pateikti operatyvinio tyrimo duomenys, FNTT specialisto išvada, VMI patikrinimo aktas ir VMI sprendimas dėl patikrinimo akto dėl išvardintų priežasčių nepripažintini įrodymais.
Kadangi nesurinkta jokių įrodymu, kad kaltinamasis G. P. sukčiavimo būdu apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, ar kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, darytina išvada, kad jo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį atsiranda, jei nustatoma, kad mokesčių mokėtojas žino ir supranta, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo ir siekia tų padarinių. Taigi, nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties – subjektyviųjų požymių, būtina įvertinti visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, atskleidžiančių mokesčių mokėtojo suvokimą apie paties vykdomą veiką, ar asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.
G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
nuo 2011-03-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir atsakingu už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingų duomenų apie pajamas pateikimą VMI, Kaune, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 4 d. reikalavimus, kad „mokesčiai turi būti apskaičiuoti sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, 8 str., reikalavimus, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 str. 1 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“; 14 str. 1 d. reikalavimus, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.; 2 d. reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.; 15 str. 13 d. reikalavimus, kad „Prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju.“, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31, už nemažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 39 452,43Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotajam asmeniui V. Š., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir 2012-01-24 elektroniniu paštu pateikus ją Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinantį V. Š. įrašė į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, už ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be jokių apskaitos dokumentų bei šių prekių pardavimo operacijų nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų- faktūrų, nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei- UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ne mažiau kaip 135 607,04Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nežinant ir nesuprantant G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. PVM deklaracijas 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) mažesnę UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2012-02-27, 2012-03-26, 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-12-27, 2013-01-23 elektroniniu paštu pateikus jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinančią R. S., įrašė į 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
Kaltinamasis G. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė ir deklaracijas teikė įmonės buhalterė, kuri pildė ir pateikė deklaracijas VMI pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Jo vadovaujama bendrovė nevykdė jokios prekybos neapskaityta mėsa, pateikė visus reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose atsispindi visos ūkinės finansinės operacijos.
Valstybinis kaltintojas kaltinamojo G. P. kaltę grindė liudytojų V. Š. ir R. S. parodymais, 2014-07-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, 2015-06-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. FR0680-422 ir 2015-07-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo.
Liudytojas V. Š. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2011-02-22 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, kupagal kurią jo vadovaujama įmonė tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip pat elektroniniu būdu teikė deklaracijas per VMI EDS sistemą pagal G. P. pristatytus buhalterinius dokumentus, ar bendrovė gavo kitokių pajamų, nei pagal pateiktus buhalterinius dokumentus, jis nežino.
Liudytoja R. S. parodė, kad ji nuo 2012-01-04 iki 2013-05-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyriausia buhaltere, tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas teikdavo pasibaigus mėnesiui iki kito mėnesio 25 dienos, deklaracijas pateikdavo pagal turimus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus.
2014-07-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121 nurodyta, kad „...Bendrovė (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo PPUH (duomenys neskelbtini) už 604445,34Lt ir jų realizacijos.
Įvertinus šiuos pažeidimus, bendrovė (duomenys neskelbtini)pateikė neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje ir mokestinėse deklaracijose.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė (duomenys neskelbtini) 2011 metų gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 604445,34Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo ir neskaičiavo 126933,52Lt (36 762,49€) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių. Detaliau šios išvados 1 klausime (2 lentelė).
Deklaracijos buvo teikiamos elektroniniu būdu, todėl nustatyti kas pateikė deklaracijas dokumentinio tyrimo metu nėra galimybės (10 t., b. l. 141-143).
Specialistė Ž. L. parodė, kad atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, ji tyrimui jai buvo pateikti kratos metu iš bendrovės paimti dokumentai ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais. Atlikusi tyrimą, be kitų pateiktų buhalterinė apskaitos dokumentų, ji vertino ir svėrimo protokolus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolus, ir VMI pažymą, padarė išvadą, kad bendras neapskaitytas mėsos kiekis sudarė 122 879,50 kilogramų, tokiu būdu, ne visa gauta produkcija buvo fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, į biudžetą nebuvo sumokėta 126 933,52 litų. Nurodė, kad CMR važtaraščiuose nurodyti mėsos kiekiai sutapo su sąskaitomis-faktūromis.
2015-06-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. FR0680-422 nurodyta, kad „UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė aukščiau išvardintų prekių (kiaulienos skerdienos ir subproduktų) įsigijimo ir pardavimo pajamų, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas, pažeidė LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 14 str. „Apmokestinimo momentas" 2 d. nuostatas, nepaskaičiavo 140751,37 Lt pardavimo PVM.
UAB (duomenys neskelbtini) buvusio direktoriaus G. P. 2015-05-19 rašytiniu paaiškinimu prekės (skerdiena) parduodamos, taikant apie 5-15 proc. antkainį, o subproduktai, kaip nurodė, buvo įsigyjami iki 1 Lt kaina, o parduodami apie 1,5 Lt, tačiau priklausomai nuo galiojimo termino, esant termino pabaigai, parduodami įsigijimo kainomis. Patikrinimo metu neapskaitytoms įsigytoms iš PPUH (duomenys neskelbtini) prekėms (skerdienai ir subproduktams), nustatant pardavimo kainą, pritaikytas vidutinis 10 proc. antkainis nuo įsigijimo vertės ir įvertinant, kad skerdienos ir subproduktų realizavimo terminas 3-6 dienos. Nustatyta, kad prekės, kurių vertė 609313,33 Lt (įsigijimo kaina), taikant 10 proc. antkainį, kas sudaro 60931,33 Lt, parduotos už 670244,64 (609313,33+60931,33) Lt. Mokėtojas 2011 -2012 m. iš prekių pardavimo gavo 670244,64 Lt pajamų, kurios buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, kaip gautos pajamos, ir nuo jų nepaskaičiuotas ir nedeklaruotas 140751,37 Lt (670244,64x21 proc.) pardavimo PVM, t.y.: 2011 m. 12 mėn. - 31467 Lt (149843,5x21 proc.); 2012 m - 109284 Lt (520401,14x21 proc.) PVM: 01 mėn. - 25337 Lt (120652,32x21 proc.), 02 mėn. - 6351 Lt (30241,21x21 proc.), 03 mėn. - 24746 Lt (117839,41x21 proc.), 04 mėn. -14393 Lt (68539,74x21 proc.), 11 mėn. - 38457 Lt (183128,46x21 proc.).
Pagal surinktą informaciją nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), pažeisdama LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 PVM įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 14 str. 2 d. nuostatas, už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio-balandžio ir lapkričio mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo nei pajamų, nei pardavimo PVM: už 2011 m. 12 mėn. - 31467 Lt, 2012 m. 01 mėn. - 25337 Lt, 2012 m. 02 mėn. - 6351 Lt, 2012 m. 03 mėn. - 24746 Lt, 2012 m. 04 mėn. -14393 Lt, 2012 m. 11 mėn. - 38457 Lt ir šiomis sumomis sumažino deklaruotą pardavimo PVM bei mokėtinas į biudžetą PVM sumas.
Mokėtojas pažeidė 2004-03-01 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 (2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) patvirtintą „PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės" tvarką, kadangi pirminių 2011 m. 12 mėn.; 2012 m. 01, 02, 03, 04 ir 11 mėn. PVM deklaracijų 21 laukeliuose „IS ES įsigytos prekės" neįtraukė prekių įsigijimo sandorių apmokestinamosios vertės atitinkamai: 12 mėn. -136221 Lt; 01 mėn. -109684 Lt, 02 mėn. - 27492 Lt; 03 mėn. -107127 Lt, 04 mėn. - 62309 Lt, 11 mėn. - 166480 Lt; 25 laukeliuose „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" neįtraukė iš ES įsigytų prekių pirkimo PVM sumų atitinkamai: 12 mėn. - 28606 Lt; 01 mėn. - 23034 Lt, 02 mėn. - 5773 Lt; 03 mėn. - 22497 Lt, 04 mėn. - 13085 Lt, 11 mėn. - 3939 Lt ir 34 laukeliuose „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM" šiomis sumomis sumažino minėtų 12; 01, 02, 03, 04 ir 11 mėn. pardavimo PVM, bei 35 laukeliuose „Atskaitomas PVM" deklaruotą atskaitomą PVM. Šis pažeidimas įtakos PVM mokestinei prievolei neturėjo.
UAB (duomenys neskelbtini) dėl neapskaitytų prekių įsigytų iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio-balandžio ir lapkričio mėn. didinamas 140751 Lt, t.y.: 2011 m. 12 mėn.- 31467 Lt; 2012 m. 01 mėn. -25337 Lt, 02 mėn. - 6351 Lt, 03 mėn. - 24746 Lt, 04 mėn. - 14393 Lt, 11 mėn. - 4756 Lt (3733,25+1022,28) (11 t., b. l. 13-14).
2015-07-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (13.2) FR0680-459 nurodyta, kad „...Mokesčių mokėtojas tikrinamuoju laikotarpiu pažeidė:
...LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 14 str. „Apmokestinimo momentas" 1 d. (Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje-tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip); 2 d. (Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.", 89 str. „Už mokestinį Laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas" nuostatas - UAB (duomenys neskelbtini) nuo faktiškai parduotų prekių, kurių realizacija buhalterinėje apskaitoje neatvaizduota, vertės bei nuo iš Lenkijos PVM mokėtojo gautų, tačiau neapskaitytų prekių vertės neapskaičiavo ir nedeklaravo 196065 Lt (56784,35 €) pardavimo PVM: už 2011 m. 12 mėn. - 31467 Lt, 2012 m. 01 mėn. - 25337 Lt, 2012 m. 02 mėn. - 6351 Lt, 2012 m. 03 mėn. - 24746 Lt, 2012 m. 04 mėn. - 14393 Lt, 2012 m. 11 mėn. -38457 Lt, 2012 m. 12 mėn. - 55314 Lt.
VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) patvirtintą „PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės" tvarką - pirminių 2011 m. 12 mėn., 2012 m. 01, 02, 03, 04 ir 11 mėn. PVM deklaracijų 21 Laukelyje „Iš ES įsigytos prekės" neįtraukė prekių įsigijimo sandorių apmokestinamosios vertės, atitinkamai: 12 mėn. - 136221 Lt; 01 mėn. - 109684 Lt, 02 mėn. - 27492 Lt; 03 mėn. - 107127 Lt, 04 mėn. - 62309 Lt, 11 mėn. - 166480 Lt; 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM", 34 laukelyje „Iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM", 35 laukelyje „Atskaitomas PVM" - Iš ES įsigytų prekių pirkimo PVM sumų, atitinkamai: 12 mėn. - 28606 Lt; 01 mėn. - 23034 Lt, 02 mėn. - 5773 Lt; 03 mėn. - 22497 Lt, 04 mėn. - 13085 Lt, 11 mėn. - 3939 Lt. Šis pažeidimas įtakos PVM mokestinei prievolei neturėjo (11 t., b. l. 20-21).
Akivaizdu, kad tiek atliekant Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, po kurio buvo pateikta 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada tiek atliekant Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimą, po kurio buvo pateikta 2014-07-31 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121, atliekant šiuos patikrinimus buvo remtasi kratos metu iš bendrovės paimtais dokumentais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais bei kita pateikta medžiaga.
Kadangi buvo nustatyta, kad atlikti kaltinamojo G. P. operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo, UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ūkinės veiklos patikrinimas, kuriame specialistai rėmėsi operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksuota medžiaga, Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-07-31 specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121, nepripažintinos šioje baudžiamojoje byloje įrodymais.
Kadangi nesurinkta jokių įrodymu, kad kaltinamasis G. P. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, darytina išvada, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).
Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.
Šioje baudžiamojoje byloje G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
nuo 2011-03-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 21 str. “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”: 1 d. reikalavimus, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2000-07-13 akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12d. reikalavimus, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą;“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, reikalavimus, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 3 str. 2 d. 1 d. reikalavimus, kad „PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks;“ 122 str. 1 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje;“, 14 str. 1d. reikalavimus, kad “ Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2d. reikalavimus, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 15 str. 13 d. reikalavimus, kad „prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių mokėtojas nedeklaravo iš ES valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių vertės bei nuo jų apskaičiuotos pardavimo bei pirkimo PVM sumos.“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 XI skyriaus „Apskaitos reikalavimai“ 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1d. reikalavimus, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2d. reikalavimus, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“, laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 ir nuo 2012-11-05 iki 2012-11-22, veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei atstovaudamas įmonę, iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini) S. S. be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47Eur (604 445,34 Lt) bei šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nerodė buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų, ir laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims parduotą kiaulių skerdieną ir kiaulienos subproduktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose neapskaitė 175 059,47Eur (604 445,34 Lt) pardavimo pajamų bei nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims- laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-01-04 vyriausiajam buhalteriui - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-12-31 vyriausiajai buhalterei- UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai melagingus duomenis, įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, PVM deklaracijas bei pateikti jas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31.
savo kaltės nepripažino, parodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė ir deklaracijas teikė įmonės buhalterė, kuri pildė ir pateikė deklaracijas VMI pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Jo vadovaujama bendrovė nevykdė jokios prekybos neapskaityta mėsa, pateikė visus reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose atsispindi visos ūkinės finansinės operacijos.
Valstybinis kaltintojas kaltinamojo G. P. kaltę grindė 2014-07-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/121dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos.
2014-07-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121 nurodyta, kad „...Tyrimo metu iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, 2012-12-10 kratos metu išimtų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrimo metu iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto:
Bendrovė (duomenys neskelbtini) dalies prekių gavimo ir pardavimo neįformino dokumentais. Tokiu būdu neapskaitytos iš prekių pardavimo gautos pajamos.
Tyrimo metu iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
Galimai prekės (kiaulienos skerdiena, subproduktai) buvo perkamos ir parduotos nefiksuojant ūkinių operacijų, neįforminant jų dokumentais. Tokiu būdu neapskaitytos iš prekių pardavimo gautos pajamos, nepriskaičiuoti mokesčiai valstybės biudžetui, nenurodyti debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai už prekes (t. 10, b.l. 145-149).
2015-06-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. FR0680-422 nurodyta, kad „..Tikrinamuoju laikotarpiu mokėtojo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX 574 (galioja nuo 2002-01-01):
- 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai" - ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams - pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatų, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tikrinamuoju laikotarpiu neįformino dokumentais dalies įsigytų prekių (kiaulienos skerdienos ir subproduktų) bei jų pardavimo, neatvaizdavo jų apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje. Buhalterinės apskaitos registruose, nustačius kiaulienos skerdienos ir subproduktų trūkumą, nepatikslino duomenų, taip pat nepagrįstai padidindama prekių likutį ir neapskaitant jų realizacijos.
6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas" - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - mokėtojas buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo prekių įsigijimų 2011 m. - už 136221 Lt ir 2012 m- už 473092 Lt iš Lenkijos įmonės PPUH (duomenys neskelbtini). Taip pat šiems įsigijimams neįformino prekių realizavimo dokumentų.
16 str. „Apskaitos registrai" 1 d. - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius - UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė dalies buhalterinės apskaitos registrų už 2011 m.
19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka" - patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentą saugojimo terminų- mokėtojo pateiktoje 2011-12-01 - 2012-01-01 kasos knygoje 2011-12-29 atvaizduotos kasos pajamos pagal kasos pajamų orderį Nr.0263 - 73715,21 Lt -A. B. – B. suteikta paskola pagal sutartį Nr. 2011/12/29, tačiau kasos pajamų orderis Nr. 0263 patikrinimui nepateiktas. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos VNVT skyriui ir bankroto administratoriui nepateikti visi dokumentai (11 t., b. l. 6).
Kaltinamasis G. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė ir deklaracijas teikė įmonės buhalterė, kuri ir pildė deklaracijas pagal turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Jo vadovaujama bendrovė nevykdė jokios prekybos neapskaityta mėsa, pateikė visus reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus , kuriuose atsispindi visos ūkinės finansinės operacijos.
Specialistė Ž. L. parodė, kad atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, ji tyrimui jai buvo pateikti kratos metu iš bendrovės paimti dokumentai ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais. Atlikusi tyrimą, be kitų pateiktų buhalterinė apskaitos dokumentų, ji vertino ir svėrimo protokolus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolus, ir VMI pažymą, padarė išvadą, kad bendras neapskaitytas mėsos kiekis sudarė 122 879,50 kilogramų, tokiu būdu, ne visa gauta produkcija buvo fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, į biudžetą nebuvo sumokėta 126 933,52 litų. Parodė, kad įmonė buvo skolinga G. P. 500 000,00 litų, kadangi pastarasis sumokėjo už prekes, nes sumokėjo daugiau pinigų, negu buvo gavęs avansu kaip atsiskaitytinis asmuo. Nustatyta, kad pinigai buvo faktiškai išleisti, antiišlaidžiams padengti buvo panaudotos kasos pajamos. Jis išleido savo pinigus, pirko įmonei prekes ir susidarė antiišlaidžiai, taip jis skolino įmonei prekes.
Akivaizdu, kad atliekant Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, po kurio buvo pateikta 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada buvo remtasi kratos metu iš bendrovės paimtais dokumentais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais bei kita pateikta medžiaga. Pažymėtina, kad G. P. tvirtino, jog svėrimo protokolai yra tik lenkų pasiūlymas pirkti siūlomą produkciją, liudytojas K. S. tai patvirtino ir nurodė, kad svėrimo protokolą pildydavo kaip pasiūlymą pirkti išvardintą produkciją, kad šis dokumentas yra laisvos formos ir naudojamas tik įmonės veikloje naudojamas dokumentas, skirtas tam, kad pirkėjas galėtų išsirinkti siūlomą produkciją, buhalterinėje apskaitoje nenaudojamas, jokių tai paneigiančių duomenų ar įrodymų nagrinėjant šią baudžiamąją bylą negauta.
Kadangi buvo nustatyta, kad atlikti kaltinamojo G. P. operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo, UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ūkinės veiklos patikrinimas, kuriame specialistai rėmėsi operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksuota medžiaga, Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada nepripažintini šioje baudžiamojoje byloje įrodymais.
Kadangi nesurinkta jokių įrodymu, kad kaltinamasis G. P. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, darytina išvada, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014). Pabrėžtina ir tai, kad, remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 17 d. nutarime, spręsdamas, ar nustatytasis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios draudimui, pažymėjo, kad šis teisinis reguliavimas aiškintinas kaip taikytinas tik tokiems atvejams, kai didesnės negu nurodytos vertės (500 MGL) turtą asmuo nuosavybes teise įgijo ne anksčiau negu BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.). Taip pat konstatuota, kad asmuo tais atvejais, kai tokį turtą įgijo iki to straipsnio įsigaliojimo ir turėjo jau po jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹ straipsnį.
G. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent jis po įstatymo Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11) įsigaliojimo nuosavybės teise turėjo 177 169,25 Eur (611 730 Lt), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:
iki 2013-08-05 turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą 2010-06-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 58 698 Lt (17 000,12 Eur);
nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 turėjo 553 032 Lt (160 169,14Eur), kurie negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis.
Kaltinamasis G. P. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis automobilį (duomenys neskelbtini) pirko 2010 metų birželio 22 d. iš savo lėšų, o 553 032 Lt jis sukaupė iš savo draugų ir giminių pasiskolinęs pinigų, kuriuos panaudojo bendrovės (duomenys neskelbtini) reikmėms, prekių įsigijimui ir remonto darbams.
Valstybinis kaltintojas šį kaltinimą grindė liudytojų L. P., V. P., V. S., Ž. L., T. V., I. V., R. S., A. B.-B. parodymais, mokesčių deklaracija, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimą ir pardavimą, Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nutartimi bankroto byloje, 2013-07-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-09 ir 2015-09-29 specialisto išvadomis, 2016-05-18 apžiūros protokolu.
Liudytoja L. P. nurodė, kad ji yra G. P. sutuoktinė, parodė, kad ji ir jos vyras G. P. dirbo, gaudavo darbo užmokestį, ji žino, kad jos sutuoktinis skolinosi pinigų turgaus veiklai, tačiau kaip jis juos naudoji ji nežino, kadangi jo verslu nesidomėjo.
Liudytoja Ž. L. parodė, kad jos velionis sutuoktinis D. S. 2007-10-19 paskolino G. P. 70 000,00 Lt, kurie vėliau buvo dalimis gražinti.
Liudytojas V. S. parodė, kad jis 2012 metų pradžioje paskolino G. P. 250 000,00 litų, jis turėjo pinigų pardavęs mišką. Paulavičius gražino dalį pinigų - 25 000,00 eurų, VMI tikrino šį pinigų skolinimo faktą, bet pažeidimų nenustatė.
Liudytojas V. P. parodė, kad jis 2012-01-09 G. P. paskolino verslui 100 000,00 litų, skolos iki šiol negražino, VMI tikrino šį pinigų skolinimo faktą, bet pažeidimų nenustatė.
Liudytojas T. V. nurodė, kad G. P. yra jo žmonos sesers vyras, parodė, kad kartais jis prašydavo G. P. nupirkti jam buitinę techniką, po to gražindavo jam pinigus, kartais jis skolindavo G. P. pinigus. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir jo sutuoktinė I. V..
Liudytojas A. B.-B. parodė, kad G. P. jam sakė, kad galėtų suteikti įmonei paskolą, kadangi dirbo direktoriumi ir buvo suinteresuotas įmonės veikla, jis sutiko, todėl jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir G. P. pasirašė paskolos sutartį, kuria G. P. paskolino bendrovei 500 000,00 litų
Liudytoja R. S. parodė, kad ji pagal 2012-05-15 kasos pajamų orderį bendrovės kasą įtraukė 500 000,00 litų, ji dirbo namuose ir nematė G. P. pinigų, už kuriuos jis pirkdavo bendrovei prekes.
2013-03-01 UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaraciją „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ (forma FR0711) už 2012 metus, kurioje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012-05-15 gavo 500 000 Lt paskolą iš G. P.. 2012-11-14 grąžinta paskolos dalies suma- 85 316 Lt (t. 3, b.l. 165-167).
2014-03-31 VĮ „Regitra“ raštu Nr. 0-6138 pateikė duomenis, kad 2010-05-17 G. P. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (Invoice No. MS- 2010/052A) už 17 000,00 € įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį užregistravo savo vardu 2010-06-22 ir valdė iki 2013-08-05 (5 t., b. l. 15-18).
2014-12-09 G. P. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad 2011 m. ir 2012 m. pagal paskolos sutartis UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteikęs paskolas. Šios dienos duomenimis negrąžintos skolos likutis iš viso sudaro 261 317,90 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, prašo įtraukti jį į BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą su 261 317,90 Lt finansiniu reikalavimu (5 t., b. l. 33-34).
2015-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi G. P. buvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriumi - 712,06 € 1-os eil. reik. ir 75 682,90 € 3-ios eilės reik. (5 t., b. l. 35-36).
2013-07-04 specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/125 nurodyta, kad „...Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos 2 paskolos:
A. B.-B. – 73.715,21 Lt,
G. P. – 500.000,00 Lt.
2012-05-15 pagal paskolos sutartį Nr.1 G. P. suteikė 500.000,00Lt paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininkas A. B.- B. (skolininkas) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P. (kreditoriumi), sudarė šią paskolos sutartį:
1. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P. suteikia įmonei tikslinę beprocentinę paskolą. Paskolos tikslas – sumokėti einamuosius mokėjimus už suteiktas paslaugas.
4. Kreditorius 2012 m. gegužės mėnesio 15dieną pinigines lėšas įneša į UAB (duomenys neskelbtini) kasą.
6. Skolininkas pilnai grąžina skolą, kurią jis yra skolingas kreditoriui pagal šią sutartį, ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. Terminas gali būti pakeistas abiejų šalių susitarimu.
Pagal 2012-05-15 KPO serija ZAN Nr.0000404 ir pagal įrašą 2012-05-15 kasos knygoje, G. P. įmokėjo paskolą 500.000,00Lt į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą grynais pinigais.
Iš kasos lėšos buvo išmokėtos G. P. grynais pinigais (dalis lėšų įnešta į sąskaitą banke).
Pagal tyrimui pateiktas G. P. avanso apyskaitas 2012-05-31, 2012-04-30, 2012-03-30, kasos dokumentus, banko išrašus, paskola buvo panaudota:
Paskolos panaudojimas
Eil. Nr. Panaudojimas Suma Pastaba
1 Lenkijos bendrovėms sumokėta už skerdieną 379.804,32 Grynais pinigais
2 PVM biudžetui 13.000,00 Per banko sąskaitą
3 Nuoma UAB (duomenys neskelbtini) 74.729,33 Per banko sąskaitą
4 Įv. medžiagos bei ūkio išlaidos 32.466,35 Grynais pinigais, Viso: 500.000,00 Lt
Bendrovė (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi 2004-10-29 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-172 buvo patvirtintos juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklėmis 2013-03-21 pateikė Kauno apskrities VMI deklaraciją FR0711, kurioje nurodė G. P. 2012 metais suteiktą paskolą (9 t., b. l. 154-158).
Specialistė Ž. L. parodė, kad atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, ji tyrimui jai buvo pateikti kratos metu iš bendrovės paimti dokumentai ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais. Atlikusi tyrimą, be kitų pateiktų buhalterinė apskaitos dokumentų, ji vertino ir svėrimo protokolus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolus, ir VMI pažymą. Parodė, kad įmonė buvo skolinga G. P. 500 000,00 litų, kadangi pastarasis sumokėjo už prekes, nes sumokėjo daugiau pinigų, negu buvo gavęs avansu kaip atsiskaitytinis asmuo. Nustatyta, kad pinigai buvo faktiškai išleisti, antiišlaidžiams padengti buvo panaudotos kasos pajamos. Jis išleido savo pinigus, pirko įmonei prekes ir susidarė antiišlaidžiai, taip jis skolino įmonei prekes.
Akivaizdu, kad atliekant Finansinių nusikaltimų prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje, po kurio buvo pateikta 2013-07-04 specialisto išvada ir 2014-07-31 papildoma specialisto išvada buvo remtasi kratos metu iš bendrovės paimtais dokumentais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokolais bei kita pateikta medžiaga. Pažymėtina, kad G. P. tvirtino, jog svėrimo protokolai yra tik lenkų pasiūlymas pirkti siūlomą produkciją, liudytojas K. S. tai patvirtino ir nurodė, kad svėrimo protokolą pildydavo kaip pasiūlymą pirkti išvardintą produkciją, kad šis dokumentas yra laisvos formos ir naudojamas tik įmonės veikloje naudojamas dokumentas, skirtas tam, kad pirkėjas galėtų išsirinkti siūlomą produkciją, buhalterinėje apskaitoje nenaudojamas, jokių tai paneigiančių duomenų ar įrodymų nagrinėjant šią baudžiamąją bylą negauta.
Kadangi buvo nustatyta, kad atlikti kaltinamojo G. P. operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksavimas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo, UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ūkinės veiklos patikrinimas, kuriame specialistai rėmėsi operatyvinio tyrimo veiksmais, tame tarpe ir mobilaus ryšio abonento perduodamos ar gaunamos informacijos turinio ir kontrolės fiksuota medžiaga, 2013-07-04 specialisto išvada nepripažintina šioje baudžiamojoje byloje įrodymu.
2015-06-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. FR0680-422 nurodyta, kad „..Tikrinamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitytos 2 paskolos gautos iš: bendrovės akcininko A. B.-B. - 73725,21 Lt ir bendrovės direktoriaus G. P. - 500000,00 Lt, t.y.:
- pagal 2012-05-15 Paskolos sutartį Nr. 1 bendrovės direktorius G. P. (Kreditorius) ir UAB (duomenys neskelbtini) (Skolininkas) susitarė, kad Kreditorius suteikia bendrovei 500000,00 Lt tikslinę beprocentinę paskolą. Paskolos tikslas - sumokėti einamuosius mokėjimus už suteiktas paslaugas. Paskolos gražinimo terminas - 2012-12-31 (abiejų šalių susitarimu gali keistis). G. P. suteikta paskola įforminta UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje įrašu pagal 2012-05-15 kasos pajamų orderį serija ZAN Nr. 0000404 - 500000,00 Lt. Dalis paskolos - 85316 Lt grąžinta pagal 2012-11-14 kasos išlaidų orderį Nr. 186.
Už 2012 m. mokėtojas Kauno AVMI 2013-03-21 pateikė formą FR0711 "Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas" apie iš G. P. gautą 500000 Lt ir grąžintą 85316 Lt paskolą (11 t., b. l. 4).
2015-09-29 specialisto išvadoje dėl G. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. AU22-12 nurodyta “...Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus sutuoktinių gautas pajamas (143413 Lt) ir patirtas išlaidas (215622 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2010-01-01 – 656,73 Lt ir 2010-12-31 – 84,01 Lt bei ne banke – apie 9188 Lt, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu 2010-12-31 apskaičiuojamas neigiamas piniginių lėšų balansas apie - 62448 Lt, t.y. G. P. ir L. P. šeimos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu konstatuojama, kad sutuoktiniai G. P. ir L. P. gavo apie 62448 Lt kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų. Vadovaujantis LR CK nuostatomis apskaičiuojama, kad G. P. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 31224 Lt (62448 Lt /2 asm.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vertinama, kad piniginių lėšų likutis 2010-12-31 – 0 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad piniginių lėšų trūkumą („minusą“) tame tarpe įtakojo ir G. P. patirtos išlaidos transporto priemonės įsigijimui – transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įsigyta 2010-06-21 už 17000 Eur (58698 Lt).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus G. P. apmokestinamąsias su darbo santykiais susijusias pajamas – 802,71 Lt, ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpą – 40493,45 Lt, apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas (gyvybės draudimo ir kredito palūkanų išlaidas – 10740,87 Lt, gautas kitas, iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių, pajamas – 31224 Lt, apskaičiuojamas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 3173 Lt. Įvertinus G. P. deklaruotą grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio sumą – 1381 Lt, už
2010 m. apskaičiuojamas 4554 Lt (3173 Lt + 1381 Lt) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, tai yra nustatyta G. P. padaryta žala - 4554 Lt.
Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 sutuoktinių gautas pajamas (361098 Lt) ir patirtas išlaidas (994795 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2012-01-01 – 212,23 Lt ir 2012-05-15 – 922,7 Lt bei ne banke 2012-01-01 – 81375 Lt, ūkinės finansinės analizės metu 2012-05-15 apskaičiuojamas neigiamas pajamų-išlaidų balansas – (-553032) Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. P. ir L. P. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 553032 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2012-05-15 piniginių lėšų trūkumą („minusą“) įtakojo G. P. patirtos išlaidos paskolos suteikimui
UAB (duomenys neskelbtini) ir G. P. apmokėtos UAB (duomenys neskelbtini) išlaidos, panaudojant lėšas, neišduotas jam avansu iš UAB (duomenys neskelbtini). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš pateiktų ir turimų duomenų mokesčių administratorius negali nustatyti iš kokių pajamų šaltinių G. P. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas bei suteikė
UAB (duomenys neskelbtini) paskolą.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. P. atsiskaitinėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo ir jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, avansinės apyskaitos patvirtintos atskaitingo asmens parašu. Taip pat nustatyta, kad G. P. teikdamas paskolą UAB (duomenys neskelbtini) kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius,
2012-05-15 paskolos sutartį sudarė ir pasirašė savo vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta jokių G. P. sutuoktinės L. P. aktyvių veiksmų, teikiant minėtą paskolą UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdant atsiskaitymus už UAB (duomenys neskelbtini).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio nuostatomis konstatuojama, kad G. P. gavo 553032 Lt kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų (11 t., b. l. 75-92).
2015-09-29 specialisto išvadoje dėl L. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. AU22-11 nurodyta “...Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus sutuoktinių gautas pajamas (143413 Lt) ir patirtas išlaidas
(215622 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2010-01-01 – 656,73 Lt ir 2010-12-31 – 84,01 Lt bei ne banke – apie 9188 Lt, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu 2010-12-31 apskaičiuojamas neigiamas piniginių lėšų balansas apie -62448 Lt, t.y. G. P. ir L. P. šeimos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus sutuoktinių laikotarpiu nuo 2010-01-01 – 2010-12-31 gautas pajamas (143413 Lt) bei patirtas išlaidas (215622 Lt), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktinių G. ir L. P. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 62448 Lt, tai yra konstatuojama, kad sutuoktiniai G. P. ir L. P. gavo apie 62448 Lt kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų. Vadovaujantis CK nuostatomis apskaičiuojama, kad L. P. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 31224 Lt (62448 Lt /2 asm.). Vertinama, kad piniginių lėšų likutis 2010-12-31 – 0 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad piniginių lėšų trūkumą („minusą“) įtakojo patirtos išlaidos transporto priemonės įsigijimui – transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įsigyta 2010-06-21 už 17000 Eur (58698 Lt).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus L. P. apmokestinamąsias su darbo santykiais susijusias pajamas – 13763,64 Lt, ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpą – 420,89 Lt, gautas kitas, iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių, pajamas – 31224 Lt, apskaičiuojamas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 5402 Lt. Įvertinus L. P. deklaruotą mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą – 10 Lt, už 2010 m. apskaičiuojamas 5392 Lt (5402 Lt - 10 Lt) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, tai yra nustatyta L. P. padaryta žala biudžetui - 5392 Lt.
....Turimos informacijos duomenimis (pagal pateiktus dokumentus bei VMI trečiųjų šaltinių duomenimis), įvertinus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 sutuoktinių gautas pajamas (361098 Lt) ir patirtas išlaidas (994795 Lt), piniginių lėšų likučius banke 2012-01-01 – 212,23 Lt ir 2012-05-15 – 922,7 Lt bei ne banke 2012-01-01 – 81375 Lt, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu 2012-05-15 apskaičiuojamas neigiamas pajamų-išlaidų balansas – (-553032) Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad G. P. ir L. P. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-15 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 553032 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2012-05-15 piniginių lėšų trūkumą („minusą“) įtakojo L. P. sutuoktinio G. P. patirtos išlaidos paskolos suteikimui UAB (duomenys neskelbtini) ir L. P. sutuoktinio G. P. apmokėtos UAB (duomenys neskelbtini) išlaidos, panaudojant lėšas, neišduotas jam avansu iš UAB (duomenys neskelbtini). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš pateiktų ir turimų duomenų mokesčių administratorius negali nustatyti iš kokių pajamų šaltinių sutuoktinis G. P. apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas bei suteikė paskolą UAB (duomenys neskelbtini).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad L. P. sutuoktinis G. P. atsiskaitinėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingas asmuo ir jo, kaip
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, avansinės apyskaitos patvirtintos atskaitingo asmens parašu. Taip pat nustatyta, kad G. P. teikdamas paskolą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, sutartį sudarė ir pasirašė savo vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyta jokių G. P. sutuoktinės L. P. aktyvių veiksmų, teikiant minėtą paskolą UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdant atsiskaitymus už UAB (duomenys neskelbtini).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu vadovaujanti LR CK 3.88 straipsnio nuostatomis konstatuojama, kad L. P. sutuoktinis G. P. gavo kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų – 553032 Lt, nuo kurių ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu sutuoktiniui G. P. apskaičiuojamas 82368 Lt (81969 Lt + 399 Lt) mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, tai yra sutuoktinio G. P. padaryta žala biudžetui - 82368 Lt (11 t., b. l. 125-142).
Specialistė J. R. parodė, kad atlikus sutuoktinių G. P. ir L. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad pats G. P. neturėjo įstatymo apmokestinta tvarka gautų pajamų. Tiriant G. P. suteiktas paskolas buvo nustatyta, kad V. S. galėjo jam paskolinti 150 000,00 litų V. P. turėjo banke 125 842,65 Lt, tačiau jie nebuvo paimti, todėl padarė išvadą, kad šis asmuo negalėjo paskolinti pinigų G. P.. Pagal gautus iš FNTT dokumentus nustatyta, kad G. P. paskola buvo įnešta 2012-05-12, tai rodo įrašai knygoje. G. P. turėjo deklaruoti gautas pinigines lėšas bet jų nedeklaravo.
2016-05-18 apžiūros protokole nurodyta „Pagal pateiktus apžiūrai dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 2012-05-15 apskaityta G. P. įmokėta paskolą 500000,00Lt. Paskolos lėšų judėjimui apskaityti naudota buhalterinės apskaitos sąskaita 4422-2 „Kitos skolos – G. P.“. Apskaičius paskolos grąžinimą 2012-11-14 - 85316,00Lt, 2013-06-09 – 2013-10-03 - 126370,90Lt ir paskolos lėšų ir avanso lėšų sudengimą 26995,20Lt, G. P. paskolos likutis 2013-10-03 sudarė 261317,90Lt (500000,00-85316,00-126370,90-26995,20). 2015-03-09 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat buvo pakartotinai patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame G. P. 3-ios eilės reikalavimas sudarė 75682,90€ (261317,92Lt) (11 t., b. l. 197-200).
Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigytas 2010 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 58 698 Lt, kas sudaro 17 000,12 eurų. Kadangi G. P. šį automobilį įsigijo iki Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio įsigaliojimo 2010 metais gruodžio 11 d.
Ištyrus įrodymų visetą dėl kaltinimo, kad G. P. nuo 2012-01-01 iki 2012-05-05 turėjo 553 032 Lt, kurie negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, nustatyta, kad apklausti liudytojai V. P., V. S., Ž. L., T. V. ir I. V. patvirtino, kad paskolino G. P. pinigų verslui, netikėti jų parodymais nėra pagrindo, tuo labiau, kad kai kurių iš jų, o būtent V. S., kuris skolino itin reikšmingą sumą, tai yra 250 000,00 litų, ir V. P., kuris paskolino 100 000,00 litų, nurodė, kad VMI tikrino paskolos suteikimo G. P. atvejus ir pažeidimų nenustatė. Netikėti liudytojų parodymais, kurie patvirtina G. P. parodymus, kad jis iš šių asmenų skolinosi pinigus, nėra pagrindo
Teismas konstatuoja, kad G. P., negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹ straipsnį, todėl baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 189 ¹ straipsnį nutrauktina, nesant nusikaltimo įvykio.
Kadangi nesurinkta jokių įrodymu, kad kaltinamasis G. P. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisinėmis priemonėmis, darytina išvada, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareiškė 51 622,12 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kadangi kaltinamasis G. P. išteisintinas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, darytina išvada, kad žala Lietuvos Respublikai nepadaryta, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą:
(duomenys neskelbtini) pastatui - gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantčiam (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini) asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 29 780 Lt ir 540 Lenkijos zlotų.
1, 2 ir 3 punktuose nurodytam turtui paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, šio turto saugotoju paliekant G. P.. 4 punkte nurodytam turtui paliekant visišką nuosavybės teisų apribojimą, šio turto saugotoju paliekant FNTT prie LR VRM, Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. liepos 8 d. paliktas galioti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
I.
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje pastate - pavilijone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
1. Stacionarus kompiuteris Asus Core 2,
2. Stacionarus kompiuteris Magnum,
3. Kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 2, 146 psl.;
4. Segtuvas „Įvairūs dokumentai“, 20 lapų,5. Segtuvas „Įvairūs dokumentai“, 75 lapai,6. Segtuvas „Įvairūs dokumentai“, 32 lapai,
7. Apskaitos žurnalų išdavimo registras, užpildyti 2 lapai;
8. Kasos operacijų žurnalas Nr. 2, 73 lapai;
9. Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalas, 23 lapai;
10. Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalas, 43 lapai;
11. Prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalas Nr. 1, 31 lapas;
12. Valymo/dezinfekavimo darbų žurnalas, 21 lapas;
13. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 25 lapai;
14. Apskaitos žurnalas, 51 lapas;
15. Prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalas Nr. 1, 31 lapas;
16. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 25 lapai;
17. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 25 lapai;
18. Kasos operacijų žurnalas Nr. 1, 146 lapai;
19. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 29 lapai;
20. Valymo/dezinfekavimo darbų žurnalas, 30 lapų;
21. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 27 lapai;
22. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 28 lapai;
23. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 27 lapai;
24. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 23 lapai;
25. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 26 lapai;
26. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 28 lapai;
27. Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalas, 31 lapas;
28. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas, 27 lapai;
29. Prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalas Nr. 1, 42 lapai;
30. Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalas, 41 lapas;
31. Kasos operacijų žurnalas Nr. 3, 147 psl.;
32. Kasos operacijų žurnalas Nr. 1, 146 psl.;
33. Kasos operacijų žurnalas Nr. 1, 146 psl.;
34. Segtuvas Kasa 2012 m. 3-4 mėn., 382 lapai,
35. Segtuvas Kasa 2012 m. 01-02 mėn., 347 lapai,
36. Segtuvas kasa 2012 m. 5-6 mėn., 401 lapas,
37. Segtuvas Kasa 2012 m. 9-10 mėn., 514 lapų,
38. Segtuvas Kasos aparato žurnalų kopijos, 111 lapų,39. Segtuvas įvairūs dokumentai, 37 lapai,40. Segtuvas įvairūs dokumentai, 88 lapai,
41. Segtuvas krovinio važtaraščiai, 86 lapai,
42. Segtuvas 2011 m. EKA Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 237 lapai,
43. Segtuvas Pardavimai 2011 m. 12 mėn, 140 lapų,
44. Segtuvas Pirkimai 2011 m., 248 lapai,45. Segtuvas Darbo užmokestis, bankas 2011 m, 214 lapų,
46. Segtuvas 2011 m. Avansinė apyskaita, 297 lapai,
47. Segtuvas Kasa 2011 m. 12 mėn, 195 lapai,
48. Segtuvas Pardavimai 2011 m. 04-11 mėn, 434 lapai,
49. Segtuvas Kasa 2011 m. 09-11 mėn, 407 lapai,
50. Segtuvas Kasa 2011 m. 02-08 mėn, 436 lapai,
51. Segtuvas Kasa 2012 m. 7-8 mėn., 403 lapai,
52. Segtuvas Kasa 2012 m. 11-12 mėn., 184 lapai,
53. Segtuvas Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 01-04 mėn., 401 lapas,
54. Segtuvas atskaitingi asmenys 2012 m. 1-6 mėn., 579 lapai,
55. Segtuvas Darbo sutartys 2012 m., 155 lapai,
56. Segtuvas VMI deklaracijos 2012 m., 78 lapai,
57. Segtuvas Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 05-08 mėn., 493 lapai,
58. Segtuvas įvairūs dokumentai, 219 lapų,
59. Segtuvas įvairūs dokumentai, 143 lapai,
60. Segtuvas Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m., 512 lapų,
61. Segtuvas Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 11-12 mėn., 139 lapai,
62. Segtuvas Sutartys, 10 lapų,
63. Segtuvas atskaitingi asmenys 2012 m. 7-12 mėn., 334 lapai,
64. Segtuvas SODROS ataskaitos 2012 m., 136 lapai,65. Segtuvas įvairūs dokumentai, 50 lapų,66. Segtuvas įvairūs dokumentai, 58 lapai,67. Segtuvas Bankas 2012 m., 103 lapai,
68. Segtuvas Gautos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 1-8 mėn., 309 lapai,
69. Segtuvas Gautos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 9-12 mėn., 219 lapų
(5 t., b. l. 176- 177, 8 t., b. l. 143-144).
II.
2012-12-11 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 11-1-22-26608 pateikti:
1. Segtuvas „Apyvartos žiniaraščiai 2012 m. 01-06 mėn., 324 lapai,
2. Segtuvas „Apyvartos žiniaraščiai 2012 m. 07-10 mėn., 232 lapai,
3. Segtuvas Įvairūs dokumentai, 3 lapai (t. 3, b.l. 111)
III
2013-05-10 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-9335 pateikti:
1. Vyr. buhalterio pareigybiniai nuostatai, 1 lapas,
2. Sutartis su buhalterines paslaugas teikusia įmone, 5 lapai,
3. Apyvartos žiniaraščiai 134 lapai,
4. Prekių likučiai 2012-12-10d. 1 lapas,
5. Sąskaitų planas, 5 lapai (3 t., b. l. 188).
IV.
2013-06-19 AB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-12427 pateikti:
1. Didžioji knyga, 4 lapai,
2. Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis 2011-03-01- 2011-12-31, 2 lapai,
3. Didžioji knyga, 30 lapų (3 t., b. l. 113).
V
2013-01-11 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-660 pateikti:
1. Segtuvas įvairūs dokumentai, 67 lapai,
2. Kasos aparato juostos, 235 vnt. (3 t., b. l. 109).
VI
2013-07-22 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-14377 pateikti:
1. Pirkimų knyga- kiauliena, 18 lapų,
2. Pirkimų knyga- kiauliena bendra, 78 lapai,
3. Pirkimų knyga- kiauliena A. B., 1 lapas,
4. Pirkimų knyga- kiauliena A. B.- B., 4 lapai,
5. Pirkimų knyga- mėsos sandėlis M. K., 8 lapai (3 t., b. l. 114).
VII
2014-11-04 UAB „Įmonių bankroto ir administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ raštu Nr. 0-19958 pateikti:
1. Gautos PVM sąskaitos faktūros 2012 m., 112 lapų,
2. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m., 134 lapai,
3. Atskaitingi asmenys 2012 m., 30 lapų (3 t., b. l. 122).
VIII
2014-11-07 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-20256 pateikti:
1. Bankas už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31, 14 lapų,
2. Kasos aparato kasos operacijų žurnalas, už laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2013-04-02,
3. Metinis balansas, 2012 m., 13 lapų,
4. Kasos knyga, už laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2012-12-31, 107 lapai,
5. Prekių judėjimas, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, 36 lapai (t. 3, b.l. 120).
IX
2012-12-10 kratos metu G. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
1. Segtuvas įvairūs dokumentai, 218 lapų,
2. Užrašų knygelė, 19 lapų (5 t., b. l. 172- 173).
X
2012-12-10 kratos metu A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
1. Segtuvas UAB (duomenys neskelbtini) įvairūs dokumentai, 13 lapų,
2. Lapeliai su rankraštiniais įrašais, 19 lapų (5 t., b. l. 184- 186).
XI
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini)veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu Jonava, Vilniaus g. 27, rasti ir paimti:
Sąsiuvinis, 83 lapai (5 t., b. l. 197- 198).
XII
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose I. T. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
1. PVM sąskaita faktūra ZZT Nr. 000352, 1 lapas,2. PVM sąskaita faktūra ZZT Nr. 000371, 1 lapas,3. KPO kvitas ZAN Nr. 0000772, 1 lapas,4. KPO kvitas ZAN Nr. 0000781, 1 lapas,
5. užrašų knyga žalios spalvos viršeliu su užrašu „2012“ kurioje sunumeruoti 176 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XIII
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini)patalpose M. K. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
Segtuvas įvairūs dokumentai, 49 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XIV
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose B. M. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
1. Sąsiuvinis „Pictures“, 1 vnt.,2. Sąsiuvinis žalios spalvos, 1 vnt.,3. Užrašų knygelė baltos spalvos, 1 vnt.,
4. Užrašų knygelė rudos spalvos, 1 vnt.,
5. Užrašų knygelė įvairiaspalvė, 1 vnt.,
6. Kasos pajamų orderiai, 12 lapų
7. PVM sąskaitos – faktūros, 21 lapas,
8. 2 rankraštiniai lapeliai, 2 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XV
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose D. V. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
1. Sąsiuvinis „Windmill“, 96 lapai,2. Kasos operacijų apskaitos žurnalas, 48 lapai,
3. Segtuvas įvairūs dokumentai, 262 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XVI
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose S. Š. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti:
Segtuvas įvairūs dokumentai, 13 lapų (5 t., b. l. 176- 177).
XVII
2013-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. C. pateikti:
Segtuvas įvairūs dokumentai, 502 lapai (5 t., b. l. 40).
XVIII
2013-01-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. R. pateikti:
Segtuvas įvairūs dokumentai, 6 lapai (5 t., b. l. 41).
XIX
2013-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateikti:
Segtuvas įvairūs dokumentai, 72 lapai (5 t., b. l. 42).
XIX
2013-04-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O. R. pateikti:
Segtuvas įvairūs dokumentai, 52 lapai (5 t., b. l. 43), saugomi FNTT,
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
XX
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 64 lapai, pateikti su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje (9 t., b. l. 3-131, 5 t., b. l. 176-177), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 ir 305 straipsniais bei 307 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendė:
G. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 189¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą:
135/1000 pastato - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);2012-12-10 asmens kratos metu rastus ir paimtus 29 780 Lt ir 540 Lenkijos zlotų.
1, 2 ir 3 punktuose nurodytam turtui paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, šio turto saugotoju paliekant G. P., 4 punkte nurodytam turtui paliekant visišką nuosavybės teisų apribojimą, šio turto saugotoju paliekant FNTT prie LR VRM, Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. liepos 8 d. paliktam galioti iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
I.
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje pastate - pavilijone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus:
1. Stacionarų kompiuterį Asus Core 2,2. Stacionarų kompiuterį Magnum,
3. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą Nr. 2, 146 psl.;
4. Segtuvą „Įvairūs dokumentai“, 20 lapų,5. Segtuvą „Įvairūs dokumentai“, 75 lapai,6. Segtuvą „Įvairūs dokumentai“, 32 lapai,
7. Apskaitos žurnalų išdavimo registrą, užpildyti 2 lapai;
8. Kasos operacijų žurnalą Nr. 2, 73 lapai;
9. Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalą, 23 lapai;
10. Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalą, 43 lapai;
11. Prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalą Nr. 1, 31 lapas;
12. Valymo/dezinfekavimo darbų žurnalą, 21 lapas;
13. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 25 lapai;
14. Apskaitos žurnalą, 51 lapas;
15. Prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalą Nr. 1, 31 lapas;
16. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 25 lapai;
17. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 25 lapai;
18. Kasos operacijų žurnalą Nr. 1, 146 lapai;
19. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 29 lapai;
20. Valymo/dezinfekavimo darbų žurnalą, 30 lapų;
21. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 27 lapai;
22. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 28 lapai;
23. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 27 lapai;
24. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 23 lapai;
25. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 26 lapai;
26. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 28 lapai;
27. Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalą, 31 lapas;
28. Maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalą, 27 lapai;
29. Prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalą Nr. 1, 42 lapai;
30. Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalą, 41 lapas;
31. Kasos operacijų žurnalą Nr. 3, 147 psl.;
32. Kasos operacijų žurnalą Nr. 1, 146 psl.;
33. Kasos operacijų žurnalą Nr. 1, 146 psl.;
34. Segtuvą Kasa 2012 m. 3-4 mėn., 382 lapai,35. Segtuvą Kasa 2012 m. 01-02 mėn., 347 lapai,36. Segtuvą kasa 2012 m. 5-6 mėn., 401 lapas,37. Segtuvą Kasa 2012 m. 9-10 mėn., 514 lapų,38. Segtuvą Kasos aparato žurnalų kopijos, 111 lapų,39. Segtuvą įvairūs dokumentai, 37 lapai,40. Segtuvą įvairūs dokumentai, 88 lapai,41. Segtuvą krovinio važtaraščiai, 86 lapai,42. Segtuvą 2011 m. EKA Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, 237 lapai,43. Segtuvą Pardavimai 2011 m. 12 mėn, 140 lapų,44. Segtuvą Pirkimai 2011 m., 248 lapai,45. Segtuvą Darbo užmokestis, bankas 2011 m, 214 lapų,46. Segtuvą 2011 m. Avansinė apyskaita, 297 lapai,47. Segtuvą Kasa 2011 m. 12 mėn, 195 lapai,48. Segtuvą Pardavimai 2011 m. 04-11 mėn, 434 lapai,49. Segtuvą Kasa 2011 m. 09-11 mėn, 407 lapai,50. Segtuvą Kasa 2011 m. 02-08 mėn, 436 lapai,51. Segtuvą Kasa 2012 m. 7-8 mėn., 403 lapai,52. Segtuvą Kasa 2012 m. 11-12 mėn., 184 lapai,53. Segtuvą Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 01-04 mėn., 401 lapas,54. Segtuvą atskaitingi asmenys 2012 m. 1-6 mėn., 579 lapai,55. Segtuvą Darbo sutartys 2012 m., 155 lapai,56. Segtuvą VMI deklaracijos 2012 m., 78 lapai,57. Segtuvą Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 05-08 mėn., 493 lapai,58. Segtuvą įvairūs dokumentai, 219 lapų,59. Segtuvą įvairūs dokumentai, 143 lapai,60. Segtuvą Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 m., 512 lapų,61. Segtuvą Išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2012 11-12 mėn., 139 lapai,62. Segtuvą Sutartys, 10 lapų,63. Segtuvą atskaitingi asmenys 2012 m. 7-12 mėn., 334 lapai,64. Segtuvą SODROS ataskaitos 2012 m., 136 lapai,65. Segtuvą įvairūs dokumentai, 50 lapų,66. Segtuvą įvairūs dokumentai, 58 lapai,67. Segtuvą Bankas 2012 m., 103 lapai,68. Segtuvą Gautos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 1-8 mėn., 309 lapai,
69. Segtuvą Gautos PVM sąskaitos faktūros 2012 m. 9-12 mėn., 219 lapų
(5 t., b. l. 176- 177, 8 t., b. l. 143-144).
II.
2012-12-11 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 11-1-22-26608 pateikus:
1. Segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai 2012 m. 01-06 mėn., 324 lapai,2. Segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai 2012 m. 07-10 mėn., 232 lapai,3. Segtuvą Įvairūs dokumentai, 3 lapai (t. 3, b.l. 111)III
2013-05-10 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus:
1. Vyr. buhalterio pareigybinius nuostatus, 1 lapas,2. Sutartį su buhalterines paslaugas teikusia įmone, 5 lapai,3. Apyvartos žiniaraščius 134 lapai,4. Prekių likučius 2012-12-10d. 1 lapas,
5. Sąskaitų planą, 5 lapai (3 t., b. l. 188).
IV.
2013-06-19 AB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus:
1. Didžiąją knygą, 4 lapai,2. Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį 2011-03-01- 2011-12-31, 2 lapai,
3. Didžiąją knygą, 30 lapų (3 t., b. l. 113).
V
2013-01-11 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-660 pateiktus:
1. Segtuvą įvairūs dokumentai, 67 lapai,
2. Kasos aparato juostas, 235 vnt. (3 t., b. l. 109).
VI
2013-07-22 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-14377 pateiktus:
1. Pirkimų knygą - kiauliena, 18 lapų,2. Pirkimų knygą - kiauliena bendra, 78 lapai,3. Pirkimų knygą - kiauliena A. B., 1 lapas,4. Pirkimų knygą - kiauliena A. B.- B., 4 lapai,
5. Pirkimų knygą - mėsos sandėlis M. K., 8 lapai (3 t., b. l. 114).
VII
2014-11-04 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-19958 pateiktus:
1. Gautas PVM sąskaitas faktūras 2012 m., 112 lapų,2. Išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2012 m., 134 lapai,
3. Atskaitingus asmenis 2012 m., 30 lapų (3 t., b. l. 122).
VIII
2014-11-07 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 0-20256 pateiktus:
1. Banką už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31, 14 lapų,2. Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, už laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2013-04-02,3. Metinį balansą, 2012 m., 13 lapų,4. Kasos knygą, už laikotarpį nuo 2012-12-12 iki 2012-12-31, 107 lapai,
5. Prekių judėjimą, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, 36 lapai (t. 3, b.l. 120).
IX
2012-12-10 kratos metu G. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus:
1. Segtuvą įvairūs dokumentai, 218 lapų,
2. Užrašų knygelę, 19 lapų (5 t., b. l. 172- 173).
X
2012-12-10 kratos metu A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus:
1. Segtuvą UAB (duomenys neskelbtini) įvairūs dokumentai, 13 lapų,
2. Lapelius su rankraštiniais įrašais, 19 lapų (5 t., b. l. 184- 186).
XI
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą sąsiuvinį, 83 lapai (5 t., b. l. 197- 198).
XII
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose I. T. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus:
1. PVM sąskaitą faktūrą ZZT Nr. 000352, 1 lapas,2. PVM sąskaitą faktūrą ZZT Nr. 000371, 1 lapas,3. KPO kvitą ZAN Nr. 0000772, 1 lapas,4. KPO kvitą ZAN Nr. 0000781, 1 lapas,
5. užrašų knygą žalios spalvos viršeliu su užrašu „2012“ kurioje sunumeruoti 176 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XIII
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose M. K. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą segtuvą su įvairiais dokumentais, 49 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XIV
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose B. M. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus:
1. Sąsiuvinį „Pictures“, 1 vnt.,2. Sąsiuvinį žalios spalvos, 1 vnt.,3. Užrašų knygelę baltos spalvos, 1 vnt.,4. Užrašų knygelę rudos spalvos, 1 vnt.,5. Užrašų knygelę įvairiaspalvė, 1 vnt.,6. Kasos pajamų orderius, 12 lapų7. PVM sąskaitas – faktūras, 21 lapas,
8. 2 rankraštinius lapelius, 2 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XV
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose D. V. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus:
1. Sąsiuvinį „Windmill“, 96 lapai,2. Kasos operacijų apskaitos žurnalą, 48 lapai,
3. Segtuvą su įvairiais dokumentais, 262 lapai (5 t., b. l. 176- 177).
XVI
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose S. Š. prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą segtuvas įvairūs dokumentai, 13 lapų (5 t., b. l. 176- 177).
XVII
2013-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. C. pateiktą segtuvą su įvairiais dokumentais, 502 lapai (5 t., b. l. 40).
XVIII
2013-01-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. R. pateiktą segtuvą su įvairiais dokumentais, 6 lapai (5 t., b. l. 41).
XIX
2013-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateiktą segtuvą su įvairiais dokumentais, 72 lapai (5 t., b. l. 42).
XIX
2013-04-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O. R. pateiktą segtuvą į su vairiais dokumentais, 52 lapai (5 t., b. l. 43), saugomi FNTT,
nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
XX
2012-12-10 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus 64 lapus, pateiktus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir laikomus baudžiamojoje byloje (9 t., b. l. 3-131, 5 t., b. l. 176-177), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Tatjana Butkienė