Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-08-22 · Byla Nr. TS-146-336/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-22
Bylos Nr.
TS-146-336/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04788-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nuteistasis
E. N.
Kategorijos
Byla Nr. TS-146-336/2022 (S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04788-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 91-184 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. N., gimęs 1997 m. gegužės 14 d., nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubaustas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis - 35 MGL, kas sudaro 1750 Eur ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo ir 35 MGL, kas sudaro 1750 Eur, dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2021 m. kovo 16 d., pabaiga – 2023 m. kovo 16 d.

Anksčiau teismo 4 kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą Nr. 91-184 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neįvykdė visų jam paskirtų rekomendacijų, buvo svarstytas dėl padaryto pažeidimo, nuobauda nebuvo skirta. Komisija įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu bei padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis E. N. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, komisija priėmė nutarimą nurodant šabloninius motyvus. Jis laikėsi nustatytų rekomendacijų ir jas įvykdė. Vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, mokėsi, gavo 12 klasės brandos atestatą, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Jis padarė visą įmanomą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 91-184 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė vieną pažeidimą, taip pat buvo paskatintas už gerą elgesį. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinėse reabilitacijos programose, tęsė mokslus (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas į priklausomybių prevencijos programą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog E. N. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytus įstaigos tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tačiau nuobauda nebuvo skirta, o apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuteistajam nebuvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju jis pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, 2021 m. 2 kartus įvertinus nuteistąjį pagal šią metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką taip pat buvo vidutinė, todėl galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos padaryta nebuvo. Nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, pasižymi maža motyvacija darbui, ankstesnis alkoholio vartojimas, dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas, agresyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nuteistasis nevykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su sunkiu sveikatos sutrikdymu broliui, anksčiau teismo ne kartą teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs savo elgesį pateisinti. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus, taip pat galima teigti, kad jo veiksmams yra būdingas spontaniškumas, nepakankamas pasimokymas iš ankstesnio savo patyrimo bei orientavimasis į savo poreikių patenkinimą, o ne galimas tolesnes savo elgesio pasekmes sau pačiam bei aplinkiniams. Pokalbio metu nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimai planuoti nebuvo, nusikalstamos veikos įvykdytos impulsyviai, o apie pasekmes pagalvota tik po nusikalstamų veikų įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nustatyta, kad nuteistasis nesikreipė į ūkio brigadą dėl įdarbinimo ą. Nuteistasis padarė teisės pažeidimą. Remiantis tuo, padaryta išvada, kad nuteistasis nevykdo lygtinio komisijos rekomendacijų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. N. neatliktos bausmės dalis (apie 7 mėnesiai), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. N. skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 91-184 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė