- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- eI3-2503-484/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ atstovams K. G. ir advokatui R. K.,
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui L. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SCT Lubricants“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. S-2023/138 (7-2023/126); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1AE-293 (toliau – ir Muitinės departamento Sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos teritorinė muitinė) 2023 m. kovo 31 d. sprendimą, įformintą 2023 m. kovo 31 d. Pranešimu Nr. 03bebcb7-b9c2-463e-a5db-15ecd1ed3929, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas grąžinti importo mokesčius (toliau – ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas); 4) patenkinti UAB ,,SCT Lubricants“ prašymą Nr. (ARN) 22LTLM0000P9DT19312 dėl 2018 m. balandžio 24 d. deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM01C0A taisymo ir mokesčių perskaičiavimo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – Sąjungos muitinės kodekas) 116 straipsnio 1 dalies c punktu, 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos teritirinę muitinę su prašymu perskaičiuoti ir grąžinti mokesčius pagal 2018 m. balandžio 24 d. pateiktą deklaraciją Nr. 18LTLC0100IM01C0A3 (toliau – Prašymas). Klaipėdos teritorinė muitinė, pripažindama, jog egzistuoja Sąjungos muitinės kodekso 16 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas pagrindas mokesčių perskaičiavimui, Prašymą tenkinti atsisakė tuo pagrindu, kad nuo deklaracijos įforminimo yra praėjęs Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas 3 metų terminas. Klaipėdos teritorinė muitinė laikė, kad Prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia termino pratęsimo pagal Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą.
Pareiškėja paaiškina, kad Bendrovė, nesutikdama su Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1AE-293 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 31 d. sprendimą atsisakyti grąžinti mokesčio permoką. Bendrovė dėl Muitinės departamento Sprendimo, pateikė skundą MGK. MGK 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu taip pat atsisakė tenkinti Bendrovės skundą, patvirtindama Muitinės departamento Sprendimą.
Pareiškėjos teigimu, Bendrovė teikdama skundą MGK dėl Muitinės departamento Sprendimo, išsamiai pagrindė, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas 3 metų terminą pratęsti Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pagrindu, kadangi ji per nustatytą laikotarpį Prašymo negalėjo pateikti dėl nenumatytų aplinkybių.
Pareiškėja skunde nurodo, kad iš Rusijos Federacijos importavo prekę – bazinę izoparafininę alyvą TATNEFT VHVI-4 (toliau – Prekė). Nuo 2015 m. pareiškėja tokią Prekę deklaravo kodu 271019990. Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi Prekės tyrimą, 2015 m. gegužės 7 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 15L0254 šiai Prekei priskyrė kodą 2710198500. Nuo to laiko pareiškėja analogiškas importuojamas Prekes deklaravo Klaipėdos teritorinės muitinės nustatytu kodu 2710198500.
Pareiškėja skunde pažymi, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą, 2016 m. sausio 6 d. klasifikavimo aktais Nr. 16L0005 ir Nr. 16L0006 analogiškai pareiškėjos importuojamai Prekei nustatė kodą – 2710 19 85 00 X999. Būtent dėl šios priežasties ir 2018 m. balandžio 24 d. deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM01C0A3 (toliau – ir Ginčo deklaracija) Prekė buvo deklaruota TARIC kodu su papildomu nacionaliniu kodu – 2710 19 85 00 X999.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos teritorinė muitinė dar kartą atlikusi tyrimus, 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 21L0074 pakeitė analogiškų importuojamų Prekių kodą į 2710 19 99 60 X304.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, susipažinusi su 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 21L0074, Bendrovė 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į vietos mokesčių administratorių – Kauno teritorinę muitinę (toliau – Kauno teritorinė muitinė) su prašymu ištaisyti 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 nurodytą kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2170 19 99 60 X304. Prašymą grindė tuo, jog Muitinės laboratorija, ištyrusi prekių, deklaruotų deklaracijose: EID Nr. 21LTKC0100IM06CAD2 (2021 m. kovo 4 d. ) ir Nr. 21LTKC0100IM08E9A4 (2021 m. kovo 22 d.), mėginius, nustatė, kad jos klasifikuotinos kodu 2710 19 99 60 X304. Pareiškėjos teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad visos anksčiau deklaruotos prekės yra tapačios ir tokiu būdu, joms taikytinas tas pats TARIC bei papildomas nacionalinis kodas. Kauno teritorinė muitinė 2021 m. rugsėjo 24 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 1KM19/130606S pareiškėjos prašymo netenkino. Šią ataskaitą pareiškėja apskundė Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1A-26 panaikino Kauno teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 24 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130606S ir pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Šį Muitinės departamento sprendimą pareiškėjas apskundė MGK, kuri 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. S-66 (7- 36/2022) nusprendė pakeisti Muitinės departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1A-26 jį išdėstant taip: „panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2021-09-24 Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130606S ir pavesti vietos mokesčių administratoriui priimti naują sprendimą”.
Pareiškėja skunde pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM1905089, kuria nusprendė: „Taisyti UAB „SCT Lubricants“ (įmonės kodas 210502640) importuotų prekių, įformintų EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021-04-26), duomenis: prekių TARIC kodą (33 langelyje) iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304, prekių aprašymą (31 langelyje) tikslinti į „bazinė izoparafininė alyva TATNEFT VHVI-4, sudaryta iš šakotų sočiųjų angliavandenilių bei kurios klampos indeksas ne mažesnis kaip 120, sudėtyje siera sudaro ne daugiau kaip 0,03 % masės, skirta tepalinių alyvų gamybai (kaip sudėtinė dalis)“, preferencijos kodą (36 langelyje) taisyti iš „100“ į „110“, 37 langelio antroje skiltyje įrašyti procedūros požymio kodą „010“, 41 langelyje įrašyti papildomo matavimo vieneto reikšmę „77,8317 KLT“, 44 langelį papildyti, įrašant leidimą Nr. TA-T-061-100741.892090 (dokumento kodas 9LA6) bei taikyti TARIC kodu 2710 19 99 60 X304, klasifikuojamoms prekėms autonominį suspenduotą 0 % muito tarifą”, priėmė 2022 m. birželio 23 d. Ši Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM1905089 pareiškėjai buvo išsiųsta 2022 m. birželio 28 d., o įsiteisėjo - po 20 dienų. Pareiškėjos teigimu, ši aplinkybė, t. y. Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 23 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM1905089 įsiteisėjimas, lėmė ekstrapoliacijos taikymą (kada vieno tyrimo rezultatai pritaikomi netirtoms ir netikrintoms, tačiau tapačioms prekėms), dėl ko, pareiškėjos, manymu atsirado objektyvi galimybė teikti prašymus dėl visų tapačios Prekės importo deklaracijų taisymo bei mokesčių perskaičiavimo. Pareiškėjos vertinimu, ši aplinkybė sudaro neabejotiną pagrindą pripažinti aplinkybę nepaprasta ir jos pagrindu pratęsti Sąjungos muitinės kodekse numatytą 3 metų terminą prašymui dėl mokesčių grąžinimo pateikti. Todėl, pareiškėjos teigimu, MGK išvada, jog pareiškėja tariamai nenurodė jokių priežasčių ir motyvų, leidžiančių teigti, kad ji ėmėsi tinkamų priemonių ir objektyviai negalėjo laiku pateikti Prašymo dėl Ginčo deklaracijos taisymo ir atitinkamai importo mokesčių grąžinimo yra absoliučiai neteisinga bei nepagrįsta.
Pareiškėja nesutinka su MGK sprendimo išvada, jog pareiškėja Prašymą dėl Ginčo deklaracijos turėjo pateikti 2021 m. balandžio 23 d., t. y. nedelsiant po to, kai 2021 m. balandžio 23 d. buvo atliktas mėginių tyrimas ir 2021 m. balandžio 23 d. surašytas Prekių klasifikavimo aktas Nr. 21L0074. Pažymi, kad MGK daugiau jokių kitų argumentų/ pagrindų, kodėl Bendrovės atžvilgiu 3 metų terminas negalėtų būti pratęsiamas Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pagrindu skundžiamame sprendime nenurodė.
Pareiškėja tvirtina, kad ji buvo aktyvi ir, gindama savo teises, teikė eilę skundų, kol jos pirminis prašymas dėl deklaracijos Nr. EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 taisymo buvo patenkintas. Visa tai truko daugiau negu metus laiko – administracinės procedūros metu pakartotinai buvo prašoma dokumentų, kurie jau buvo pateikti muitinės įstaigai (pakartotinai buvo prašoma dokumentų vertimų), taip pat buvo reikalaujama standartizuotų dokumentų vertimo (pvz. SMGS važtaraščių). Tokie muitinės įstaigos veiksmai prailgino galutinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo priėmimo laiką. Teigia, kad vadovaudamasi ne tik teisingumo bei protingumo kriterijais, bet ir proceso ekonomiškumo principu, pagrįstai vengė formalaus bylinėjimosi, kuomet vienu metu būtų nagrinėjama eilė tapačių pareiškėjos prašymų bei skundų. Anot pareiškėjos, ji siekė gauti galutinį sprendimą, pagrindžiantį jos prašymo dėl mokesčių perskaičiavimo pagrįstumą ir tik tuomet, kai buvo galutinai išspręstas klausimas dėl pagrindo importo mokesčių perskaičiavimui, pateikė Prašymą ir dėl Ginčo deklaracijos taisymo bei importo mokesčių perskaičiavimo.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad muitinės įstaigai savalaikiai pripažinus ekstraopliavimo taikymo galimybę, Bendrovė būtų turėjusi objektyvų pagrindą salaikiai teikti prašymus ir dėl kitų tapačių prekių importo deklaracijų taisymo. Pareiškėja skunde pažymi, kad šia galimybe ji pasinauoti negalėjo išimtinai dėl Klaipėdos teritorinės muitinės atsakingų asmenų neteisėtų veiskmų.
Pareiškėjos tvirtinimu, Sąjungos muitinės kodekse nepateikta ,,nenumatytų aplinkybių“ definicija bei sąrašas, todėl mano, kad šiuo atveju tikslinga atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką: 1) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1998 m. lapkričio 26 d. sprendime byloje Covita, C-370/96 (sprendimo 31 punktas), pateiktą išaiškinimą, kuriuo teisėjų kolegija ypatingą situaciją pripažino nacionalinės valdžios institucijų suteiktą klaidingą bei neteisingą informaciją; 2) pirmosios instancijos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendime Nordspedizionieri di Danielis Livio & C. Snc ir kt. vs Komisiją T-332/02 nurodytą ypatingą situaciją – kai įrodomi Komisijos ar nacionalinės muitinės rimti pažeidimai, dėl kurių atsirado skola muitinei, pateisinančią atsisakymą išieškoti muitus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Europos komisijos gairėmis dėl mokesčių grąžinimo ir atleidimo nuo mokesčių (toliau – Gairės), muitinės teisės aktų kontekste ,,nenumatytų aplinkybių” sąvoka apima objektyvųjį elementą, susijusį su neįprastomis, nuo subjekto nepriklausančiomis aplinkybėmis, ir subjektyvųjį elementą, susijusį su subjekto pareiga apsisaugoti nuo nenumatytų aplinkybių ir imtis priemonių, siekiant išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.
Teigia, kad pareiškėja muito mokesčius nepagrįstai sumokėjo būtent dėl Klaipėdos teritorinės muitinės atsakingų asmenų, padaryto pažeidimo. Nurodo, kad, jeigu Klaipėdos teritorinės muitinės atsakingi asmenys nebūtų klaidingai klasifikavę Bendrovės importuojamų Prekių, Bendrovė nebūtų turėjusi pareigos sumokėti muito mokesčių. Tokia situacija, pareiškėjos vertinimu, turėtų būti pripažįstama išskirtine, kadangi tai yra nuo pareiškėjos valios bei veiksmų nepriklausančios aplinkybės, kurių nesant ji nebūtų turėjusi prievolės mokėti mokesčių dėl autonominio suspenduoto 0 % muito tarifo taikymo.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime MGK sutiko su Bendrovės teiginiais, kad nenumatytų aplinkybių sąvoka šiame kontekste apima ne tik objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį elementą, tačiau MGK visiškai neanalizavo Bendrovės nurodytų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtent abu kriterijai aplinkybių pripažinimui nenumatytomis: 1) Prekė klaidingai buvo klasifikuota Klaipėdos teritorinės muitinės, o ne pareiškėjos (objektyvusis elementas); 2) pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų ekstrapoliacijos taikymui (subjektyvusis elementas).
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas gerojo administravimo principas iš esmės reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).
Pareiškėja skunde pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalį Klaipėdos teritorinė muitinė per 121 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati privalėjo nustatyti eksporto muito grąžintiną sumą. Pareiškėjos tvirtinimu, Prekę klaidingu kodu klasifikavusi Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi gerojo administravimo principu, savo iniciatyva privalėjo nustatyti ir Bendrovei grąžinti muito sumą pagal visas pateiktas deklaracijas, kuriose Prekės buvo deklaruotos klaidingu Klaipėdos teritorinės muitinės nurodytu kodu. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos teritorinė šiuo atveju ne tik kad nevykdė Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos, bet ir netenkino Bendrovės prašymo dėl Ginčo deklaracijos taisymo.
Pareiškėjos nuomone, MGK neišsamiai ir netinkamai įvertino Bendrovės argumentą dėl Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalies taikymo ginčo situacijoje. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 3 dalis įpareigoja mokesčių administratorių, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Kadangi šiuo atveju per Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį pati Klaipėdos teritorinė muitinė nesivadovavo Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalimi ir savo iniciatyva importo muito pareiškėjai negrąžino, pareiškėja daro išvadą, kad pati Klaipėdos teritorinė muitinė vadovavosi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais principais ir pripažino, kad šiuo atveju yra tikslinga ir protinga sulaukti galutinio administracinės procedūros sprendimo dėl deklaracijos EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.) taisymo.
Pareiškėjos tvirtinimu, kadangi Klaipėdos teritorinė muitinė nevykdė Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnių 4 dalimi jai suteiktų teisių iš karto po 2021 m. balandžio 23 d. Muitinės atlikto mėginių tyrimo (Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo aktas Nr. 21L0074), kuomet nustatytas prekių nomenklatūros kodas 2710199960X304, pareiškėja mano, kad yra neteisinga ir neproporcinga tokio elgesio reikalauti iš Bendrovės. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos teritorinė muitinė nepagrįstai perkėlė Bendrovei neigiamas pasekmes – turtinę žalą, kurią sudaro nepagrįstai sumokėti muito mokesčiai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo ir tai, kad MGK priėmus skundžiamą sprendimą, susiklostė situacija, jog Bendovei praleidus Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą terminą, per kurį gali būti įgyvendinama teisė į be pagrindo sumokėtų muito mokesčių susigrąžinimą, dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. dėl Klaipėdos teritorinės muitinės įstaigos kaltės jai klaidingai klasifikuojant Prekes, valstybė nepagrįstai praturtėja mokesčių mokėtojo, t. y. Bendrovės sąskaita, kadangi į nepagrįstai sumokėtas pinigų sumas įgyja nuosavybės teisę kaip į privalomus mokėti mokesčius. Pareiškėja mano, kad MGK priimtas sprendimas, kuriuo nesant objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo, konstatuota, kad ginčo atveju nėra pagrindo taikyti Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos, pažeidžia Bendrovės teises ir interesus, nes iš Bendrovės atimama teisė susigrąžinti nepagrįstai sumokėtus mokesčius, ir taip dirbtinai privilegijuojama valstybė.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog, laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių: a) esant importo ar eksporto muito sumų permokoms; b) prekėms turint defektų arba neatitinkant sutarties sąlygų; c) kompetentingoms valdžios institucijoms padarius klaidą; d) siekiant teisingumo. Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punktas nustato 3 metų terminą prašymui pateikti, o minėtas terminas, vadovaujantis šios dalies 2 pastraipa, gali būti pratęsiamas, jei asmuo negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių ar force majeure. Pažymi, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktuose minėtos sąvokos nėra konkretizuojamos, tačiau jos yra aptariamos ESTT praktikoje. ESTT 2017 m. gegužės 17 d. sprendime byloje C-154/16 pasisakė, jog, atsižvelgiant į muitų teisės aktus, abi sąvokos force majeure ir „nenumatyta aplinkybė“ apima objektyvųjį elementą, susijusį su neįprastų ir nuo veiklos vykdytojo nepriklausančių aplinkybių egzistavimu, ir subjektyvųjį elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, kurios nepareikalautų pernelyg didelės aukos.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos skunde nenumatyta aplinkybe įvardijamas užsitęsęs mokestinis ginčas, ir tik jam pasibaigus, pareiškėjos teigimu, buvo patvirtintas prekių tapatumas bei ekstrapoliacijos taikymo galimybė pareiškėjos importuotoms prekėms. Muitinės departamentas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Teigia, kad pareiškėja prašymą Kauno teritorinei muitinei taisyti EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.) deklaruotų prekių TARIC kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304 pateikė dar 2021 m. birželio 10 d. Pažymi, kad minėto prašymo pateikimo metu dar nebuvo konstatuotas prekių tapatumas, tačiau pareiškėja, pasinaudodama teisės aktuose numatyta teise, veikė aktyviai ir tokį prašymą teikė nepaisydama to, kad jokio oficialaus muitinės patvirtinimo apie prekių tapatumą nebuvo. Atsakovo vertinimu, kad tiek prekės, deklaruotos Ginčo deklaracijoje, tiek ir prekės, deklaruotos EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.), yra aprašytos analogiškai, deklaruotos tuo pačiu TARIC kodu, įsigytos iš to paties gamintojo, pareiškėja tokį prašymą galėjo teikti iš karto po minėtų Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų surašymo.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių priežasčių bei motyvų, kodėl prašymą dėl EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d. ) pateikė vos tik gavusi Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus, o prašymą dėl Ginčo deklaracijos pateikė praėjus daugiau nei pusantrų metų, nepaisant to, kad, jos tvirtinimu, visos prekės buvo identiškos.
Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog muitinė savo iniciatyva, kaip tai numato Sąjungos muitinės kodekso 16 straipsnio 4 dalis, nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina arba atsisakytina išieškoti pagal Sąjungos muitinės kodekso 117, 119 arba 120 straipsnius, privalėjo grąžinti muito mokesčius. Atsakovas pripažįsta, kad muitinė yra saistoma Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, tačiau teigia, kad muitinė savo iniciatyva atitinkamą sprendimą galėjo priimti tik po prekių tapatumo konstatavimo Kauno teritorinei muitinei 2022 m. birželio 23 d surašius Supaprastinto mokestinio patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM1905089.
Atsakovas pažymi ir tai, kad paminėtos Sąjungos muitinės kodekso normos reglamentuoja muito mokesčio grąžinimą, tačiau kitų importo mokesčių grąžinimo tvarką bei pagrindus numato MAĮ, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 patvirtintos Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 patvirtintas Atvejų, kai už importuojamas prekes sumokėti pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, sąrašas. MAĮ 87 straipsnio 13 dalis reglamentuoja, jog tuo atveju, jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Vadovaujantis MAĮ 68 straipsniu, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Remdamasis šiomis teisės normomis Muitinės departamentas daro išvadą, kad nagrinėti prašymo dėl Ginčo deklaracija deklaruoto importo PVM grąžinimo taip pat nėra pagrindo, konstatavus, jog buvo praleistas prašymo padavimo terminas. Akcentuoja ir tai, kad pirmiau minėtuose nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė pratęsti prašymo padavimo terminą dėl nenugalimos jėgos, force majeure ar kitų ypatingų aplinkybių.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas Muitinės departamentas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai teismo posėdyje pareiškėjos atstovai akcentavo, kad pareiškėjos teisė į ekstrapoliaciją atsakovas iš esmės pripažįsta, tačiau laikosi pozicijos, kad Prašymas pateiktas praleidus terminą. Pareiškėjų atstovų teigimu, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalimi, paaiškėjus prekių tarifinio klasifikavimo klaidai, nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo inicijuoti mokesčio perskaičiavimą ir grąžinimą. Pareiškėjo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovo termino eigos aiškinimą, po Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo akto Nr. 21L0074 priėmimo ji turėjo tik vieną dieną Prašymui dėl permomos grąžinimo pateikti. Mano, kad Prašymas buvo pateiktas per protingą terminą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo Klaipėdos teritorinės muitinės atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti importo mokesčius, konstatavus, kad jis paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Nustatyta, kad pareiškėja importavo iš Rusijos Federacijos prekę – „Šviesioji bazinė izoparafininė alyva VHVI-4, skirta tepalinių alyvų gamybai (kaip sudėtinė dalis)“ ir deklaravo ją ginčo deklaracijoje (EID Nr. 18LTLC0100IM01C0A3 (2018 m. balandžio 24 d.). Deklaruotas TARIC kodas su papildomu nacionaliniu kodu – 2710 19 85 00 X999 .
Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 21L0074 pakeitė analogiškų importuojamų Prekių kodą į 2710 19 99 60 X304.
Pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė prašymą taisyti EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.) deklaruotų prekių TARIC kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304. Prašyme nurodė, jog Muitinės laboratorija, ištyrusi prekių, deklaruotų EID Nr. 21LTKC0100IM06CAD2 (2021 m. kovo 4 d.) ir Nr. 21LTKC0100IM08E9A4 (2021 m. kovo 22 d.), mėginius (Muitinės laboratorijos 2021 m. balandžio 9 d. tyrimo protokolai Nr. 21MLT0468 ir Nr. 21MLT0469), nustatė, kad jos klasifikuotinos kodu 2710 19 99 60 X304. Pareiškėjos įsitikinimu, visos anksčiau deklaruotos prekės yra tapačios ir tokiu būdu, joms taikytinas tas pats TARIC bei papildomas nacionalinis kodas.
Kauno teritorinė muitinė 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130606S (toliau – ir Ataskaita), kuria pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja dėl minėtos Ataskaitos inicijavo mokestinį ginčą. MGK 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. S-66 (7-36/2022) nusprendė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 24 d. Ataskaitą ir pavedė vietos mokesčių administratoriui priimti naują sprendimą.
Kauno teritorinė muitinė 2022 m. birželio 23 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kurioje ištaisė pareiškėjos importuotų prekių, įformintų EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.), duomenis (2022 m. birželio 23 d. Ataskaitos 4.1.1 punktas) bei perskaičiavo pareiškėjos už EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.) deklaruotas prekes importo mokesčius: muitą ir PVM (2022 m. birželio 23 d. Ataskaitos 4.1.2 punktas).
Pareiškėja Klaipėdos teritorinei mutinei 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą taisyti Ginčo deklaracijoje (2018 m. balandžio 24 d. deklaracija Nr. 18LTLC0100IM01C0A3) nurodytą TARIC kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304. Prašyme nurodė, kad Kauno teritoerinė muitinė pakeitė minėtos prekės TARIC kodą bei nacionalinį papildomą kodą, kuriems buvo taikomas suspenduotas tarifas bei atleidimas nuo akcizų. Vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 116-117, 119 bei 120-121 straipsniais, taip pat remdamasi ESTT 2014 m. vasario 27 d. spendimu byloje C-571/12, pareiškėja prašyme teigė, kad yra pagrindas perskaičiuoti mokesčius.
Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. kovo 31 d. sprendimu atsisakė grąžinti mokesčio permoką, konstatavusi, jog pareiškėja praleido Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą 3 metų terminą prašymui pateikti, skaičiuojamą nuo datos, kada buvo pranešta apie skolą muitinei, o pareiškėjos pateikti motyvai nepagrindžia termino pratęsimo pagal Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą.
Pareiškėja dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 31 d. sprendimo 2023 m. balandžio 27 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1AE-293 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 31 d. sprendimą atsisakyti grąžinti mokesčio permoką.
Pareiškėja dėl Muitinės departamento 2023 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1AE-293 2023 m. birželio 27 d. pateikė skundą MGK.
MGK 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. S-2023/138(7-2023-126) patvirtino Muitinės departamento 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1AE-293.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 116 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių: a) esant importo ar eksporto muito sumų permokoms; b) prekėms turint defektų arba neatitinkant sutarties sąlygų; c) kompetentingoms valdžios institucijoms padarius klaidą; d) siekiant teisingumo. Sumokėta importo ar eksporto muito suma grąžinama, jeigu atitinkama muitinės deklaracija buvo pripažinta negaliojančia pagal 174 straipsnį.
Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio (,,Grąžinimo arba atsisakymo išieškoti tvarka“) 1 dalies a punkte nustatyta, kad prašymai grąžinti muitą ar atsisakyti jį išieškoti pagal 116 straipsnį pateikiami muitinei per šiuos laikotarpius: permokėtų arba su perviršiu apskaičiuotų importo ar eksporto muito sumų, kompetentingos valdžios institucijos klaidos arba teisingumo siekimo atveju – per trejus metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos. Vadovaujantis šios dalies 2 pastraipa, nurodytas laikotarpis gali būti pratęsiamas, jei pareiškėjas pateikia įrodymų, jog per nustatytą laikotarpį jis negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure.
Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu. Sąjungos muitinės kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėtiną importo ar eksporto muito sumą tuojau pat, kai gauna būtiną informaciją, apskaičiuoja muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje atsirado arba pagal 87 straipsnį laikoma atsiradusia skola muitinei, priežiūra. To paties kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkui apie skolą muitinei pranešama vietoje, kurioje pagal 87 straipsnį atsirado arba laikoma atsiradusia skola muitinei, nustatyta tvarka. Sąjungos muitinės kodekso 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma yra lygi muitinės deklaracijoje nurodytai sumai, muitinės sprendimas išleisti prekes laikomas lygiaverčiu skolininkui pateiktam pranešimui apie skolą muitinei.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Ginčo deklaracija Nr. 18LTLC0100IM01C0A3 Klaipėdos teritorinei muitinei pateikta 2018 m. balandžio 24 d. Taigi pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, 2018 m. balandžio 24 d. laikytina pranešimo apie skolą muitinei diena, todėl 3 metų terminas pateikti prašymą grąžinti muitą pagal Ginčo deklaraciją baigėsi 2021 m. balandžio 25 d. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja prašymą taisyti Ginčo deklaracijoje nurodytą TARIC kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304 Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. žymiai praleidusi Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėja iš esmės šios aplinkybės taip pat neginčija, tačiau laikosi pozicijos, kad šis terminas turi būti atnaujintas Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pagrindu, t. y., kai pareiškėjas pateikia įrodymų, jog per nustatytą laikotarpį jis negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure.
Nenumatytų aplinkybių arba force majeure įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs, tačiau pažymėtina, kad šios sąvokos, be objektyvaus elemento, susijusio su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens, apima subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuoto asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių.
Nustatyta, kad pareiškėja nenumatytomis aplinkybėmis šiuo atveju laiko Klaipėdos teritorinės muitinės padarytą tarifinio klasifikavimo klaidą (objekyvusis faktorius) ir savo aktyvius veiksmus dėl mokesčių perskaičiavimo dėl tapačių prekių importo deklaracijos bei mokestiniame ginče priimtą galutinį sprendimą, patvirtinantį ekstrapoliacijos taikymo galimybę bei pagrindą importo mokesčių perskaičiavimui (subjektyvusis faktorius).
MGK nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja prašymą taisyti EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.) deklaruotų prekių TARIC kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2710 19 99 60 X304 Kauno teritorinei muitinei pateikė 2021 m. birželio 10 d., kuomet Klaipėdos teritorinė muitinė prekių tapatumo dar nebuvo nustačiusi. Prekės, deklaruotos Ginčo deklaracijoje ir prekės, deklaruotos EID Nr. 21LTKC0100IMOCD187 (2021 m. balandžio 26 d.), yra aprašytos analogiškai, deklaruotos tuo pačiu TARIC kodu, įsigytos iš to paties gamintojo, tačiau, kaip matyti, pareiškėja prašymą dėl Ginčo deklaracijos taisymo Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė tik 2022 m. lapkričio 23 d. Pareiškėja skunde šią aplinkybę grindžia protingumo ir ekonomiškumo kriterijais, nurodydama, kad vengė tapataus pobūdžio ginčų nagrinėjimo.
Teismas tokį pareiškėjos elgesį vertina kaip pačios pasirinktą pažeistų teisių gynimo modelį, kuris šiuo atveju jai sukėlė neigiamas pasekmes, termino kreiptis su Prašymu praleidimą. Pareiškėja savo skunde nenurodo jokių kitų priežasčių bei motyvų, leidžiančių teigti, jog ji ėmėsi tinkamų priemonių ir objektyviai negalėjo laiku pateikti prašymo dėl Ginčo deklaracijos taisymo ir atitinkamai importo mokesčių grąžinimo.
Atitinkamai pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, jog tik įsiteisėjus Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 23 d. Ataskaitai, kuomet buvo patvirtintas ir įgyvendintas ekstrapoliacijos taikymas, atsirado objektyvi galimybė teikti prašymus dėl visų tapačios Prekės importo deklaracijų taisymo bei mokesčių perskaičiavimo, teismo įsitikinimu, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą Prašymui grąžinti mokesčius pateikti. Kaip minėta, ankstesnį prašymą taisyti deklaracijas ir grąžinti mokesčius pareiškėja pateikė dar iki mokestinio ginčo iniciavimo ir klaidos klasifikuojant prekę konstatavimo.
Pareiškėjos atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad po 2022 m. birželio 23 d. akto priėmimo buvo likusi viena diena Prašymui pateikti, kad buvo būtina atlikti dokumentų vertimus, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti šias aplinkybes svarbiomis Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos aspektu, kadangi pareiškėja į Klaipėdos teritorinę muitinę kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo minėto akto priėmimo, o tai nelaikytina protingu terminu pažeistoms teisėms ginti šios bylos aplinkybių kontekste.
Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą teikti Prašymą dėl Ginčo deklaracijos taisymo ir mokesčių grąžinimo, nelaikytinos nenumatytomis ar force majore aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą pratęsti Sąjungos muitinės kodekse numatytą 3 metų terminą prašymui dėl mokesčių grąžinimo pateikti.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovai teismo posėdyje taip pat akcentavo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nesivadovavo Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina, ji tą sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti savo iniciatyva.
Kaip matyti, atsakovas nagrinėjamu atveju neginčija Sąjungos muitinės kodekse numatytos teisės, tačiau akcentuoja, kad tokia teise muitinė gali naudotis laikydamasi Sąjungos muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų. Šiuo atveju prekių tapatumas Ginčo deklaracijoje ir deklaracijoje EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (2021 m. balandžio 26 d.), dėl kurios buvo priimta 2022 m. balandžio 23 d. Ataskaita, nebuvo nustatytas, kadangi pareiškėja Ginčo deklaracijos taisymo procedūrą iniciavo tik 2022 m. lapkričio 23 d. Todėl atsakovo vertinimu, Klaipėdos teritorinė muitinė neturėjo pagrindo pagal Sąjungos muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalį savo iniciatyva spręsti klausimą dėl mokesčių pareiškėjai grąžinimo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybe ir ginčą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą grąžinti importo mokesčius pagal Ginčo deklraciją.
Tiek Muitinės departamentas, tiek MGK taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti Bendrovės skundus.
Ginčijami Klaipėdos teritorinės muitinės, Muitinės departamento ir MGK sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjos skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ skundą atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.