Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-433-88/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
1-433-88/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Virbalas
Nukentėjusysis
M. Č., R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-433-88/2012Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02115-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,sekretoriaujant Virginijai Gronštaitei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,nukentėjusiesiems M. Č., R. Č.,gynėjui adv. Ramūnui Vanagui,vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T, B,, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., t. y. kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent, kad jis 2011-09-26, apie 8.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje šalia Šeškinės poliklinikos, Vilniuje, Šeškinės g. 24, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad dėl menkavertės priežasties, o būtent dėl neva užstatyto jo automobilio, jis pradėjo reikšti pretenzijas M. Č. ir išprovokavo konfliktą, dėl ko įvyko susistumdymas, ir jis galva vieną kartą trenkė M. Č. į nosį, tuo padarydamas M. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, ir tokiu įžūliu elgesiu, sukeldamas nesaugumo jausmą M. Č. žmonai R. Č. bei šalia buvusiems ir įvykį mačiusiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje T. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-09-26 ryte jis su žmona atvažiavo į Šeškinės polikliniką. Grįžę iš poliklinikos pamatė, kad stovi kitas automobilis, kuris pažeidė taisykles. Kadangi buvo darbo diena, jis t. y. T. B., turėjo nuvežti žmoną į darbą, vėlavo, prie automobilio palaukė 20 minučių, kadangi negalėjo išvažiuoti. Pasirodė Čiviliai su vaiku, kuriuos jis informavo, kad jie pažeidė kelių ėsimo taisykles, užblokavo automobilį ir pasiūlė jiems atsiprašyti, kad sugaišino laiką, užstatė ne tik jo, bet ir greitosios pagalbos automobilį. Jie pasakė, kad atsiprašyti neketina. Jis, t. y. T. B., pasakė, kad jeigu jie neatsiprašys, teks kviesti policiją. M. Č. išlipo iš automobilio ir pradėjo jį, t. y. T. B., stumdyti į pilvą, krūtinę, neleido surinkti numerio. Jo, t. y. T. B., žmona buvo arti ir bandė juos nuraminti, susinervino, po to staiga M. Č. griebė jį, t. y. T. B., už kaklo, pradėjo smaugti. Jis, t. y. T. B., bandė ištrūkti, nenorėjo smūgiuoti tyčia, nieko nedarė dėl chuliganiškų paskatų, jam tik norėjosi paaiškinti žmogui, kad yra pilietinė, civilinė atsakomybė. Jiems grumiantis priėjo garbaus amžiaus moteriškė ir ji matė, kaip M. Č. vartojo smurtą. Jis, t. y. T. B., atsistodamas pataikė M. Č. į galvą, bet tik dėl to, kad norėjo atsikratyti jo smaugimo, nes M. Č. jį palenkė ir „užrakino kaklą“. Jis, t. y. T. B., M. Č. nė karto nesmūgiavo. M. Č. pirmas jį pastūmė, o jis, t. y. T. B., tik gynėsi, neturėjo jokių ketinimų, nenorėjo sulaužyti nosies. Jo, t. y. T. B., žmona stengėsi pritraukti aplinkinių dėmesį, kad kažkas sureaguotų (b. l. 172-173).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Č. parodė, kad T. B. pažįsta, tai žmogus, kuris jį sužalojo. 2011-09-26, apie 8.30 val., jis, t. y. M. Č., atvyko su žmona ir vaiku į Šeškinės polikliniką, eilių nebuvo, užėjo tiesiai pas gydytoją, užtruko apie 15 min. Grįžęs prie automobilio sutiko T. B., sulaukė iš jo priekaištų, kad neteisingai pastatė automobilį. T. B. automobilis galėjo išvažiuoti, jo, t. y. M. Č., automobilis stovėjo taip, kaip leidžiama aikštelėje statyti. Kadangi T. B. toliau agresyviai lindo jis, t. y. M. Č., padėjo vaiką į automobilį ir T. B. liepė sėsti į savo mašiną. T. B. siūlė kviesti policiją, tuomet jis, t. y. M. Č., nuėjo į savo automobilį, T. B. neleido jam uždaryti durų. Jis, t. y. M. Č., pasakė, kad jeigu jis pageidauja kviesti policiją, tegu kviečia, tada T. B. pasakė, kad buvo blogai jam, t. y. M. Č., ir jo vaikui. T. B. buvo įsistvėręs į automobilį ir į stogą, jis, t. y. M. Č., kaire ranka apglėbė T. B. galvą ir pasakė, kad pasitrauktų, tuomet, berods, T. B. pasakė, kad dabar jam, t. y. M. Č., bus ir trenkė galva į nosį. Jis, t. y. M. Č., stengėsi T. B. stumti, jis priešinosi. Kai T. B. nusiėmė akinius, jis, t. y. M. Č., paėmė T. B. sulenkta ranka per krūtinę, jis tuo metu galėjo puikiai judėti. Kai T. B. jam, t. y. M. Č., sudavė smūgį jo galva buvo apimta. Greitoji pagalba atvažiavo iš karto, konstatavo, kad yra lūžis, T. B. pasišalino iš įvykio vietos, po 15 min. atvažiavo policija. Policiją iškvietė jo, t. y. M. Č., žmona. Įvykio metu žmona buvo automobilyje. Po įvykio liudytojas Jeronimas išlipo ir pradėjo šaukti, kad jis viską matė ir jis, t. y. M. Č., jo paprašė dokumentų. Reiškia 1000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, į ją įeina negautos pajamos, 5000 Lt – neturtinei. Neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad patyrė stresą, buvo operuotas, vartojo vaistus (b. l. 173-174).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Č. parodė, kad 2011-09-26, apie 8.30 val. su vyru ir kūdikiu atvyko į Šeškinės polikliniką trumpam vizitui. Pas gydytoją užtruko 10 minučių. Išėję iš poliklinikos pastebėjo link jų einantį T. B., kuris klausė, kur ji, t. y. R. Č., pasistatė automobilį. Ji pasakė, kad negali išvažiuoti, kad nepatirtų nepagrįsto streso staigiai sėdosi į automobilį. Tuo tarpu M. Č. atsisėdo į vairuotojo vietą, ji pamatė, kaip T. B. atėjęs paklausė jos vyro, kur jis važiuos ir laikydamas telefoną pasakė, kad iškvies policiją. Jos vyras į tai pasakė – „kviesk“. Ji, t. y. R. Č., tai išgirdusi apsidžiaugė, bet T. B. išgirdęs sutikimą iškviesti policiją susinervino. Tada pradėjo verkti jos vaikas, todėl ji negirdėjo ką šnekėjo, pro langą matė, kad vyksta fizinis kontaktas. Ji atsidarė langą, šalia lango buvo T. B., ji paprašė supratingumo, nes verkė kūdikis, tačiau T. B. laikėsi labai artimo kontakto ir ji išsigando veiksmų jos atžvilgiu, puolė raminti kūdikį ir atsisukusi pamatė vyrą kraujuojančia nosimi, aiškiai pamatė, kad yra kreivumas, lūžis, T. B. sakė, kad reikėjo atsiprašyti. Atbėgo žuvų pardavėjas iš kioskelio ir pasakė, kad gali viską paliudyti. Ji, t. y. R. Č. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, pasakė T. B. automobilio numerius, specialiai pavažiavo atgal, kad T. B. negalėtų išvažiuoti. Tada atvažiavo greitoji, apžiūrėjo jos vyrą, ji atsisėdo į automobilį. Policija atvažiavo vėliau. T. B. įvykio vietoje jau nebuvo. Susistumdymo ji, t. y. R. Č., nematė, nes ramino kūdikį. Po įvykio ji automobilio netraukė, patraukė vyras, nes to paprašė greitoji, ji norėjo apsisukti. Turtinę žalą reiškia tokią pačią, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, šeima patyrė finansinių nuostolių, nes vyras buvo ligoninėje (b. l. 174-175).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. B. parodė, kad T. B. yra jos vyras. 2011 metais, rugsėjo mėn. ji su vyru buvo Šeškinės poliklinikoje. Kai grįžo iš poliklinikos vyras bandė išvažiuoti, bet negalėjo, kliudė priešais stovintis automobilis, todėl jie laukė to automobilio savininko, bandė padaryti, kad suveiktų jo signalizacija, tačiau nepavyko. Paskui atėjo vyras su moterimi ir vaiku. Moteris su vaiku įsėdo į automobilį. T. B. nuėjo pasikalbėti su tuo vyru, kad jis atsiprašytų, nes pažeidė kelių eismo taisykles, pastatė automobilį ant geltonos linijos. M. Č. pasakė, kad savo kaltės nemato ir jam nėra ko atsiprašyti, T. B. pasakė, kad iškvies policiją, viena ranka jis laikė automobilio dureles, kita – telefoną ir norėjo surinkti numerį. Tuo metu M. Č. išlipo iš automobilio ir T. B. pastūmė, prasidėjo kova, stūmimai. Pirmasis pastūmė M. Č., jis apglėbė T. B. kaklą ranka, T. B. bandė ištrūkti, ji, t. y. M. B., bandė juos išskirti. Stumdantis T. B. slydo akiniai, todėl jis juos padavė jai, t. y. M. B.. T. B. išsisukinėjo, kažkuriuo momentu M. Č. pradėjo bėgti kraujas, matomai buvo sulaužyta nosis, kurią sulaužė T. B. gindamasis. Tai buvo ištrūkstant iš apačios į viršų suduodamas smūgis. Tada M. Č. ir T. B. išsiskyrė. Greitąją, mano, iškvietė R. Č.. Ji, t. y. M. B., ant vyro veido pamatė kraują. Atvykus greitajai ji, t. y. M. B., su vyru į ją nesikreipė, nes vyrui buvo nežymus įdrėskimas kaktoje. Greitoji suteikė medicininę pagalbą M. Č. ir visi susėdo į automobilius ir išvyko (b. l. 175-176).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. A. parodė, kad T. B. nepažįsta ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad datos neatsimena, apie 8.30 val., su automobiliu prekiavo žuvimi šalia automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Šeškinės poliklinikos. Jo automobilis stovėjo maždaug 6-8 metrų atstumų nuo automobilių aikštelės. Automobilyje įrengtas prekystalis, kuris buvo į aukštelės pusę. Nuo ko prasidėjo konfliktas aikštelėje tarp dviejų vyrų pasakyti negali, nes nematė. Vienas iš vyrų buvo aukštesnis ir jo automobilis stovėjo šalia ženklo, o kito žemesnio vyro automobilis stovėjo priešais. Kaip suprato žemesnis vyras negalėjo išvažiuoti iš aikštelės, o gal ir atvirkščiai. Tik pastebėjo, kad aukštesnis vyras atsisėdo į savo automobilį ir tada prie pastarojo automobilio priėjo žemesnio ūgio vyras, kuris neduodavo aukštesniam uždaryti automobilio duris. Prie automobilio tarp vyrų įvyko kažkoks susistumdymas , tačiau kas ten konkrečiai vyko jis neatkreipė dėmesio. Tik po kurio laiko pamatė, kad aukšto vyro veidas kruvinas, vėliau atvažiavo greitosios pagalbos brigada ir suteikė vyrui pagalbą. Kas iš minėtų vyrų iš aikštelės išvažiavo pirmas nematė, kadangi susirinko daug žmonių, kurie stovėjo ant šaligatvio ir žiūrėjo kas vyko. Su kuo aukštesniam vyrui buvo suduotas smūgis nematė. Taip pat nematė, kad aukštesnis vyras apglėbęs žemesnį vyrą už kaklo pastarąjį smaugtų. Tik gali pasakyti, kad žemesnis vyras konflikto metu daugiau triukšmavo, šokinėjo, buvo labai nepatenkintas. Aukštesnis bendravo ramiai (b. l. 55-56).

Papildomai teisiamajame posėdyje J. A. parodė, kad aukštesnis vyras yra M. Č., žemesnis - T. B. (b.l. 176)

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad T. B. pažįsta. Apžiūrint schemas (b. l. 40, 69) parodė, kad jis, t. y. D. V., buvo aikštelėje, M. Č. teigė, kad automobilis stovėjo kaip pavaizduota schemoje (b. l. 69).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. G. parodė, kad M. Č. pažįsta nelabai, T. B. yra mačiusi, ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2011-09-26, apie 8.00 val., ėjo į Šeškinės polikliniką. Praeidama šalia automobilio stovėjimo aikštelės pamatė, kad mušasi du vyrai, t.y. vienas kitam suduodavo kumščiais į veidą ir į nosį. Vienas iš jų aukštesnis ir vyresnis, kitas vyras buvo mažesnis su akinukais. Jai pasirodė, kad vaikinas su akinukais buvo ligotas nes visas drebėjo. Aukštesnis vyras buvo agresyvus, nes stipriau mušė vyrą su akiniais. Matė, kad aukštesnis vyras ranka sugriebė žemesnį už kaklo. Aukštas vyras pasakė, kad jis negali išvažiuoti. Ji sustojo ir aukšto vyro žmonai pasakė, kad jie pasitrauktų į šoną ir duotų kitiems išvažiuoti, nes ten laisvai galima buvo išvažiuoti. Automobilio stovėjimo aikštelyje buvo daug laisvų vietų, užstatytų automobilių nebuvo. Tačiau aukštas vyras atsakė, kad niekur nevažiuos ir kvies policiją. Kadangi ji neturėjo laiko ir skubėjo pas gydytoją nuėjo į polikliniką. Vyrai taip ir liko automobilio stovėjimo aikštelėje toliau aiškintis. Jai atrodo, kad jie ir toliau mušėsi, bet kas toliau tarp jų vyko jau nežiūrėjo. Kol buvo sustojusi prie jos buvo pribėgęs vyras su akinukais ir paklausė, ar ji galės paliudyti, kad jį mušė. Ji atsakė, kad galės ir davė savo telefono numerį. Nuo ko prasidėjo konfliktas ir kas iš vyrų sudavė pirmą smūgį pasakyti negali, nes nematė. Vyro su akiniais veidas buvo kruvinas. Kad būtų sumuštas aukšto vyro veidas nematė. Kas kiek sudavė smūgių nurodyti negali. Kaip atrodė aukštesnis vyras neįsidėmėjo (b. l. 51-52).

Papildomai teisiamajame posėdyje L. G. parodė, kad jos nurodytas aukštesnis vyras yra M. Č., o žemesnis - T. B.. Kas pirmas sudavė smūgius ji, t. y. L. G., nepastebėjo, tačiau matė, kad T. B. buvo kruvinas (b. l. 217-218).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2929/11 (01) matyti, kad M. Č. padaryta odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos akių vokuose nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23).

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

T. B. kaltinamas tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, galva vieną kartą trenkęs M. Č. į nosį, taip nesunkiai sutrikdydamas M. Č. sveikatą.

Kaltinamasis T. B. pripažino, kad konflikto metu atsistodamas pataikė M. Č. į galvą, bet neigia smūgiavęs jam tyčia, nurodo atsitrenkęs į M. Č. galvą, nes norėjo išsilaisvinti iš M. Č., pastarasis jį buvo palenkęs ir „užrakinęs kaklą“. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jam apglėbus kaire ranka T. B. galvą, pastarasis su galva trenkė į nosį. Nukentėjusioji R. Č. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, jog susistumdymo ji nematė, nes ramino kūdikį, tik atsisukusi pamatė vyrą kraujuojančia nosimi, aiškiai pamatė, kad ji kreiva, yra lūžis. Liudytoja M. B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Č. apglėbė T. B. kaklą, pastarasis bandė ištrūkti ir kažkuriuo momentu M. Č. pradėjo bėgti kraujas, matomai, tai buvo T. B. suduotas smūgis ištrūkstant iš apačios į viršų. Liudytojas J. A. jokių aplinkybių negalėjo tiksliai nurodyti, nei kaip T. B. sudavė nukentėjusiajam, nei kaip pastarasis kaltinamąjį laikė už kaklo, nematė. Liudytoja L. G. nurodė, kad matė, kaip M. Č. laikė T. B. sugriebęs už kaklo, kas pradėjo konfliktą ir kiek buvo suduota smūgių nurodyti negali, tik nurodo, kad mušėsi du vyrai.

Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad T. B. atsitrenkti į M. Č. nosį galėjo visiškai netyčia, jam suduoti nenorėjo, nesiekė sutrikdyti jo sveikatos, tik norėjo išsilaisvinti iš nukentėjusiojo. Tai, kad nukentėjusysis M. Č. laikė apglėbęs T. B. pripažino jis pats bei patvirtino liudytojos M. B. ir L. G..

Esant abejonėms kad T. B. sudavė nukentėjusiajam M. Č. į nosį tyčia, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“), todėl kaltinamasis T. B. iš kaltinimo, kad iš chuliganiškų paskatų sutrikdė M. Č. sveikatą, išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BPK 284 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad 2011-09-26 įvykiai vyko viešoje vietoje – Vilniuje, šalia Šeškinės poliklinikos, kad įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo M. Č. ir T. B., kuris baigėsi smurto pavartojimu. Tačiau ne visuomet pakanka vien pavartoto smurto prieš kitą asmenį fakto tam, kad asmens, pavartojusio tokius veiksmus, elgesį, vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą, ypač tais atvejais, kai smurto panaudojimas abipusis. T. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiojo laukė prie automobilio, kadangi pastarojo automobilis trukdė jam, pravažiuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis nukentėjusiojo laukė siekdamas sukelti konfliktą, pažeisti viešąją tvarką. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji patvirtina tai, kad M. ir R. Č. atėjus prie automobilio prie jų priėjo T. B. ir pasakė, kad jie pažeidė kelių eismo taisykles bei pasiūlė atsiprašyti. Tada tarp T. B. ir M. Č. kilo konfliktas. Nors nukentėjusysis teigia, kad jo automobilis netrukdė išvažiuoti T. B., tačiau teismas šiuo atveju tiki ir vadovaujasi liudytojos L. G. parodymais, iš kurių matyti, kad ji pati priėjusi prie M. Č. žmonos paprašė pasitraukti, duoti kitiems išvažiuoti, taip pat liudytojas J. A. nurodė, kad suprato, jog T. B. negalėjo išvažiuoti. Teismui nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl juos vertina kaip objektyvius. Taigi, remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad jei nukentėjusysis nebūtų užstatęs kaltinamajam išvažiavimo tarp jų konflikto nebūtų įvykę.

Spręsdamas kaltinamojo T. B. vaidmenį jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme teismas remiasi teisiamojo posėdžio metu išklausytais parodymais. Kaltinamasis neneigia turėjęs kontaktą su nukentėjusiuoju, bet nurodo, kad tyčia smurto nevartojo, nukentėjusysis teigia priešingai, liudytojų parodymai prieštaringi. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kad T. B. tyčia sudavė smūgį M. Č. ir taip tyčia pažeidė viešąją tvarką.

Apklaustas teisme liudytojas J. A. nurodė, kad konflikto metu T. B. daugiau triukšmavo, šokinėjo, M. Č. buvo ramesnis. Kaltinamojo T. B. reakciją į tai, kad buvo užstatytas jo automobilis, į vykstančią konfliktinę situaciją triukšmaujant ir šokinėjant teismas vertina kaip impulsyvų elgesį ir kultūros stoką, tačiau ne kaip veiksmą užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę. Šioje situacijoje T. B. veiksmai konfliktuojant su M. Č. nesuteikia pagrindo išvadai, kad smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktas vyko trumpai, liudytojas J. A. nurodė, kad į tai, kas konkrečiai vyko jis neatkreipė dėmesio, nors buvo visai šalia, vos už 6-8 metrų, kas rodo, jog kaltinamojo veiksmai nebuvo šokiruojantys ar trikdantys. Minėtas liudytojas taip pat nurodo, kad atvažiavus greitajai pagalbai įvykio vietoje susirinko daug žmonių, tačiau aplinkybė, kad žmonės susirinko jau po įvykio, tik atvažiavus specialiosioms tarnyboms, leidžia teigti, kad jų dėmesį atkreipė ne pats konfliktas, o jo sukeltos pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinant visumą nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad T. B. veiksmai nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos, todėl T. B. iš kaltinimo, kad jis pažeidė viešąją tvarką išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Č. pareiškė 1000 litų civilinį ieškinį turtinei ir 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Č. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 866,36 litų civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti. Civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-302, 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4, 7 d., 308 str.

nusprendžia:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Kardomąją priemone T. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

M. Č., R. Č. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Antanas Virbalas