Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-725-376/09

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.;

2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.

2009 m. rugpjucio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju Zenono Birštono ir Pavelo Frolovo,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, 3 klasiu išsilavinimo, nevedusio, nedirbancio, turincio 2 invalidumo grupe, gyvenancio (duomenys neskelbtini), neteisto, apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 27 d. nuosprendžio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. K. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukelimas R. M.) ir nuteistas 3 (triju) menesiu laisves atemimo bausme. Taip pat pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas V. G.) ir nuteistas 4 (keturiu) menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutine subendrinta bausme – 6 (šešiu) menesiu ir 1 dienos laisves atemimo bausme, bausme atliekant pataisos namuose. I paskirtos laisves atemimo bausmes laika R. K. iskaitytas jam taikytas laikino sulaikymo nuo 2006-08-18 iki 2006-08-19 (viena diena) ir kardomosios priemones – suemimo laikas nuo 2006-08-19 iki 2007-12-19 (šeši menesiai) ir laikytina, kad R. K. atliko šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (fizinio skausmo sukelimas R. M. ir viešosios tvarkos pažeidimas) išteisintas, neirodžius, kad jis dalyvavo padarant ši nusikaltima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p., R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (žmogaus terorizavimas) išteisintas, kaip nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad 2006-08-18 apie 16.40 val., bendrabutyje, esanciame (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendro naudojimo virtuveje sudave V. G. medine lazdele tris kartus i dešine ranka, padarydamas V. G. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi poodine kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viršutiniame trecdalyje.

Pripažindamas ji kaltu del fizinio skausmo nukentejusiajam R. M. 2006 metais gegužes menesi sukelimo, teismas ignoravo Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. itvirtinta reikalavima teismo nuosprendi pagristi tik tais irodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posedyje, o taip pat nepaise 2003-06-20 LAT senato nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkte itvirtinto reikalavimo, draudžiancio apkaltinamaji nuosprendi gristi prielaidomis.

Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio del šio nusikaltimo pripažinti ji kaltu teismui pakako tik paties R. M. parodymu bei dvieju tiesiogiai paties ivykio net nestebejusiu liudytoju, t.y. L. B. ir D. K., kurie po to dar sudalyvavo formaliuose parodymu patikrinimu vietoje veiksmuose. Šie liudytojai tiesiogiai paties ivykio nemate – abu tik iš R. M. sužinojo jo subjektyviai ir neteisingai apibudinta situacija. Minetu liudytoju parodymai vienas kitam prieštarauja, iš viso neaišku, kuris ju pirmasis iejo i prausykla, todel ju parodymus reiktu vertinti kaip prieštaringus, o ne tiesiogiai pagrindžiancius ivykio aplinkybes, kaip nepagristai teigiama nuosprendyje. R. M. parodymai negali buti pripažinti patikimais, kadangi pats R. M. net neatsimena ir negali nurodyti tikslaus ivykio laiko, todel teismo nuosprendyje jis nurodytas abstrakciai. Jo isitikinimu, tame paciame nuosprendyje analogiškose situacijose neimanoma to paties asmens parodymu vertinti dvejopai. Kaip matyti iš kitos nuosprendžio dalies, R. M. teismo apibudinamas: „vertinant kaltinamojo R. K. pateiktas ir prie baudžiamosios bylos pridetas neblaivaus, bendrabucio koridoriuje ant grindu gulincio, pusnuogio nukentejusiojo R. M. nuotraukas (t. 3., b.l. 34-35), o taip pat duomenis apie R. M. atžvilgiu iškeltas administracinio teises pažeidimo bylas (t. 3., b.l. 96-97), teismas padare išvada, kad šiuo atveju pasitvirtino R. K. parodymai apie netoleruotina nukentejusiojo R. M. elgesi“. Teismas nepagristai konstatavo, jog turi pagrinda ji pripažinti kaltu, nes jis sukele R. M. fizini skausma, kadangi jokio irodymo, kad R. M. kada nors 2006 metais buvo sukeltas fizinis skausmas, šioje baudžiamojoje byloje nera. Pripažistant jo kalte ivykdžius nusikaltima, remiamasi ir teismo medicinos ekspertes prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas privalejo motyvuotai savo nuosprendyje konstatuoti, jog liudytojos ekspertes G. K. teigiamas atsakymas i hipotetini (pagrista spejimu) klausima, ar galejo R. M. jausti skausma, yra ne kas kita, o jos subjektyvi prielaida, kadangi aišku, kad minimas asmuo skausmo galejo ir ne tik kad nepajausti, bet iš viso net ir nepatirti. Remiantis LR BPK 301 str. 1 d., išvada apie fizinio skausmo sukelima objektyviai butu galima padaryti tik ištyrus teismo medicinos specialisto išvada, kurios baudžiamojoje byloje išvis nera. Atsižvelgiant i nurodytus motyvus, remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., jis turetu buti išteisintas, kadangi nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymiu.

Pripažindamas ji kaltu del fizinio skausmo nukentejusiajam V. G. 2006-08-18 sukelimo, teismas ignoravo LR BPK 20 str. 5 d. itvirtinta reikalavima – irodymus vertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, o taip pat nepaise 2003-06-20 LAT senato nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkte itvirtinto reikalavimo, draudžiancio apkaltinamaji nuosprendi gristi prielaidomis. Pripažindamas ji kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., teismas privalejo atsižvelgti i tai, kad privalomas BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudeties požymis yra fizinio smurto panaudojimas, ir aiškiai konstatuoti, kad jo veikoje šis požymis yra. Kad jis sumuše V. G., teismas daro išvada remdamasis pirmiausia V. G. parodymais, taciau tuo ignoruoja LR BPK 20 str. 5 d. itvirtintas irodymu vertinimo taisykles, nes to paties apkaltinamojo nuosprendžio 9 lape apie liudytoja V. G. pasisako taip: „liudytojas V. G. teismo nagrinejamoje byloje yra pripažintas nuo R. K. nukentejusiu asmeniu. Akivaizdu, kad patenkinus R. K. skunda ir nugriovus V. G. pastatyta pertvara, tarp kaltinamojo R. K. ir liudytojo V. G. susidare priešiški santykiai. Apklausti teisme R. K. ir V. G. patvirtino, kad jie nesutaria. Esant tokioms aplinkybems teismas negali V. G. parodymus vertinti kaip nešališkus ir objektyvius“. Priešiškumas, kuris teismo konstatuotas, niekur nebuvo dinges ir apkaltinant ji sumušimu virtuveje, taciau kuo remdamasis teismas šiuo atveju V. G. parodymus vertina kaip patikimus ir objektyvius, nesuprantama ir nuosprendyje nenurodoma. Be to, V. G. parodymus del šio kaltinimo jam tariamai patvirtina ir tas pats liudytojas R. M., kuri teismas nuosprendyje charakterizavo kaip netoleruotina elgesi propaguojanti asmeni.

Nuosprendyje nurodyta, kad analizuojant byloje esancius irodymus, teismas daro išvada, kad tokiu budu yra paneigti jo parodymai del to, kad ji sumuše V. G., nes teismas tokiu duomenu neturi. Priešingai, nei teismas nurodo, byloje yra duomenys apie jo atžvilgiu V. G. panaudota fizini smurta, t.y. 2006-08-19 pareiškimas (t 2., b.l. 75), 2006-08-19 pranešimas (t. 2., b.l. 77) bei pažyma iš Vilniaus m. areštines (t. 2., b.l. 80) ir 2006-08-25 Lukiškiu TI-K pažyma (t. 2., b.l. 89). Minetoje 2006-08-25 pažymoje aiškiai nurodyta, kad jis buvo apžiuretas 2006-08-21 ir konstatuoti ant jo kuno pastebeti sužalojimai bei aprašytos sužalojimo aplinkybes. Šios aplinkybes visiškai paneigia teismo išvada, kad jis buvo apžiuretas praejus 7 menesiams po 2006-08-18 ivykio.

Del išdestytu priežasciu, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., jis turetu buti išteisintas, kadangi nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymiu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše nuteistojo apeliacini skunda patenkinti. Prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 27 d. apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadare. Visos bylos aplinkybes ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagristas teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, atitinkanciais BPK reikalavimus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai perkvalifikavo R. K. veiksmus i Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskyre adekvacia bausme.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentu, nuteistasis R. K. gincijo pirmosios instancijos teismo irodymu vertinima, o butent, R. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi nukentejusiuju ir liudytoju L. B. ir D. K. parodymais, atmesdamas jo paties duotus parodymus. Nuteistojo manymu, teismas nepagristai vadovavosi minetu liudytoju parodymais, kadangi ju parodymai vienas kitam prieštarauja.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus, kadangi jie prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužes menesi bendrabucio prausyklos patalpoje R. K. apliejo vandeniu R. M., po to ji pastume. Šis, neišlaikes pusiausvyros, nukrito, nugara trenkesi i prausykloje esanti unitaza. Nors byloje nera medicininiu dokumentu, patvirtinanciu R. M. padarytus kuno sužalojimus, tai, kad R. M. nukrites galejo pajusti fizini skausma, patvirtino apklausta teisme eksperte G. K., kuri paaiškino, kad R. M. nukritus ir susitrenkus galva ir nugara, jis galejo jausti fizini skausma. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalejo motyvuotai savo nuosprendyje konstatuoti, jog liudytojos ekspertes G. K. teigiamas atsakymas i hipotetini (pagrista spejimu) klausima, ar galejo R. M. jausti skausma, yra ne kas kita, o jos subjektyvi prielaida, kadangi aišku, kad minimas asmuo skausmo galejo ir ne tik kad nepajausti, bet iš viso net ir nepatirti. Kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertes G. K. pateiktu paaiškinimu teisingumu del nukentejusiojo R. M. patirto fizinio skausmo, todel sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad nukentejusysis, atsižvelgiant i jo amžiu, patyre fizini skausma. Nukentejusysis R. M. savo parodymus apie ivykio aplinkybes patvirtino parodymu patikrinimo vietoje. Apklausta teisme liudytoja L. B. patvirtino, kad mate, kaip R. K. pastume R. M. ir šis krisdamas atsitrenke i unitaza. Tokie liudytojos parodymai patvirtinti parodymu patikrinimo vietoje. Nors liudytojas D. K. ir negalejo patvirtinti, kas konkreciai ivyko bendrabucio prausykloje, jis patvirtino aplinkybe, kad jam atejus i prausykla mate ten buvusius R. K. ir R. M., kur pastarasis jam pasiskunde, kad R. K. ji pastume ir šis nukrites stipriai susitrenke nugara. Be to aplinkybe, kad R. M. išties buvo nukrites, patvirtina ir tai, kad prausykloje esantis unitazas buvo nustumtas nuo savo vietos. Taigi, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad liudytoju parodymu analize paneigia R. K. parodymus ir patvirtina nukentejusiojo R. M. parodymus apie jo pastumima ir nugaros bei galvos susitrenkima.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentejusiojo R. M. parodymai negali buti pripažinti patikimais, kadangi pats R. M. net neatsimena ir negali nurodyti tikslaus ivykio laiko, todel teismo nuosprendyje jis nurodytas abstrakciai. Kolegija sprendžia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. ir R. K. tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisake, kad : „vertinant kaltinamojo R. K. pateiktas ir prie baudžiamosios bylos pridetas neblaivaus, bendrabucio koridoriuje ant grindu gulincio, pusnuogio nukentejusiojo R. M. nuotraukas (t. 3., b.l. 34-35), o taip pat duomenis apie R. M. atžvilgiu iškeltas administracinio teises pažeidimo bylas (t. 3., b.l. 96-97), teismas padare išvada, kad šiuo atveju pasitvirtino R. K. parodymai apie netoleruotina nukentejusiojo R. M. elgesi“. Taciau vien šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie paties nukentejusiojo R. M. netoleruotina elgesi, nepaneigia R. K. atliktu nusikalstamu veiksmu R. M. atžvilgiu, nes R. K. nusikalstami veiksmai yra pagristi ne tik paties nukentejusiojo duotais parodymais, bet ir liudytoju, kuriais nera pagrindo netiketi, parodymais. Kolegija nenustate jokiu esminiu prieštaravimu tarp liudytojos L. B. ir D. K. parodymu.

Kolegija pažymi, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini irodymais. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi buti pagristas tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Pirmosios instancijos teismas apklause nukentejusiji R. M., kaltinamaji R. K., liudytojus, visapusiškai ištyre byloje esancius kitus faktinius duomenis. Irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmete R. K. parodymus, teismo nuosprendyje nurodyti. Teismo išvados, kad R. K. tycia pastumdamas R. M. ir šis nukrites susitrenke nugara, t.y. patyre fizini skausma, del liudytoju parodymu, ekspertes paaiškinimu, yra pagristos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai R. K. veiksmus parkvalifikavo iš LR BK 284 str. 1 d. i LR BK 140 str. 1 d., ir paskyre jam adekvacia bausme už ši padaryta nusikaltima.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pripažindamas ji kaltu del fizinio skausmo nukentejusiajam V. G. 2006-08-18 sukelimo, teismas ignoravo LR BPK 20 str. 5 d. itvirtinta reikalavima – irodymus vertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo argumentus, kadangi jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. ne del fizinio skausmo sukelimo nukentejusiajam V. G., bet del V. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas nukentejusiojo V. G., liudytoju R. M., L. B., V. S. parodymu analize, parodymu patikrinimo vietoje ir tardymo eksperimento duomenimis, kratu protokolais, ivykio vietos apžiuros protokolu, daiktu parodymo atpažinti protokolais bei kita baudžiamosios bylos rašytine medžiaga, kuriu lieciamumas ir leistinumas nekelia abejoniu. BPK reikalauja, kad teisejai irodymus vertintu pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant irodymus teismas buvo šališkas arba pažeide BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybiu, duodanciu pagrinda abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todel kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendi nera teisinio pagrindo.

Nuteistais skunde nurodo, kad apie tai, jog jis sumuše V. G., teismas daro išvada remdamasis pirmiausia V. G. parodymais, taciau tuo ignoruoja LR BPK 20 str. 5 d. itvirtintas irodymu vertinimo taisykles, nes to paties apkaltinamojo nuosprendžio 9 lape apie liudytoja V. G. pasisako taip: „liudytojas V. G. teismo nagrinejamoje byloje yra pripažintas nuo R. K. nukentejusiu asmeniu. Akivaizdu, kad patenkinus R. K. skunda ir nugriovus V. G. pastatyta pertvara, tarp kaltinamojo R. K. ir liudytojo V. G. susidare priešiški santykiai. Apklausti teisme R. K. ir V. G. patvirtino, kad jie nesutaria. Esant tokioms aplinkybems teismas negali V. G. parodymus vertinti kaip nešališkus ir objektyvius“.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus, kadangi nors pirmosios instancijos teismas ir nustate, kad esant V. G. ir R. K. priešiškiems santykiams, V. G. parodymai negali buti vertinami kaip nešališki ir objektyvus, taciau R. K. veiksmu neteisetumo fakta prieš nukentejusiji V. G., patvirtina ir kiti byloje nustatyti faktiniai duomenys, t.y. liudytojo R. M. parodymai, kuris mate, kaip R. K. apliejo V. G. vandeniu ir sudave lazda per ranka. Eksperimento metu gauti duomenys patvirtino, kad iš liudytojo R. M. nurodytos vietos galima matyti bendrabucio bendros virtuves patalpa, jose esancius asmenis ir ju atliktus veiksmus. 2006-08-18 17.55 val. bendrabucio bendro naudojimo virtuves apžiuros metu buvo nustatyta, kad virtuves grindys šlapios nuo vandens (t. 2., b.l. 6-13), kas patvirtina R. M. parodymus apie tai, kad R. K. liejo vandeni. Be to, liudytojas V. S. patvirtino, kad 2006-08-18 R. K. ir V. G. pristacius i Vilniaus miesto VPK Vilkpedes policijos nuovada, jis mate, kad V. G. rankos buvo patinusios, ant ju buvo kraujosruvos.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad net ir kritiškai vertinant nukentejusiojo V. G. parodymus apie neteisetus R. K. veiksmus jo atžvilgiu, nes, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, V. G. parodymai negali buti vertinami kaip nešališki ir objektyvus, R. K. nusikalstamus veiksmus ir jam padaryta nežymu sveikatos sutrikdyma patvirtina liudytoju R. M., V. S. parodymai, o taip pat Specialisto išvada Nr. G 4956/ 06(01), iš kurios matyti, kad V. G. buvo nustatyta jo dešiniame dilbyje esanti kraujosruva, kuri padaryta vienu trauminiu poveikiu, nedidele jega. Šis sužalojimas galejo atsirasti ginantis, jis vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galimai padarytas 2006-08-18 apie 16.45 val. (t. 2., b.l. 17).

Taigi, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad byloje esantys irodymai paneigia R. K. parodymus ir patvirtina nukentejusiojo V. G. parodymus apie jo sumušima. Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai R. K. veiksmus perkvalifikavo iš LR BK 284 str. 1 d. i LR BK 140 str. 1 d. ir paskyre R. K. adekvacia jo padarytam nusikaltimui bausme.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai padare išvada, kad byloje nera duomenu, jog ji sumuše V. G.. Priešingai, byloje yra duomenys apie jo atžvilgiu V. G. panaudota fizini smurta, t.y. 2006-08-19 pareiškimas (t. 2., b.l. 75), 2006-08-19 pranešimas (t. 2., b.l. 77) bei pažyma iš Vilniaus m. areštines (t. 2., b.l. 80) ir 2006-08-25 Lukiškiu TI-K pažyma (t. 2., b.l. 89). Minetoje 2006-08-25 pažymoje aiškiai nurodyta, kad jis buvo apžiuretas 2006-08-21 ir konstatuoti ant jo kuno pastebeti sužalojimai bei aprašytos sužalojimo aplinkybes. Šios aplinkybes visiškai paneigia teismo išvada, kad jis buvo apžiuretas praejus 7 menesiams po 2006-08-18 ivykio.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padare pagrista išvada, kad byloje nera duomenu, patvirtinanciu, jog V. G. buvo užpuoles R. K. ir peiliu jam sužalojes ranka. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje yra duomenu, patvirtinanciu, kad jis V. G. buvo sužalotas, butent tai patvirtina jo rašytas pareiškimas bei pažyma iš Vilniaus m. areštines (t. 2., b.l. 80), taciau kolegija laiko šiuos nuteistojo argumentus kaip prieštaraujancius faktiniams bylos duomenims. Vien nuteistojo 2006-08-19 pranešimas policijai apie jam V. G. padarytus sužalojimus, nepatvirtina fakto, kad jis išties buvo sužalotas. Be to, kaip matyti iš minetos 2006-08-28 pažymos (t. 2., b.l. 90), 2006-08-18 R. K. buvo konvojuotas i Vilniaus m. VPK VP VTT Areštines ir konvojaus skyriu, kur asmens kratos protokole (t. 2., b.l. 91) pats pažymejo, kad del savo sveikatos bukles pretenziju neturi. Medicinos pagalbos suteikimo knygoje taip pat nera irašu del Greitosios medicinines pagalbos iškvietimo šiam asmeniui. R. K. nuomone, jo nurodytos aplinkybes visiškai paneigia teismo išvada, kad jis buvo apžiuretas praejus 7 menesiams po 2006-08-18 ivykio. Šis nuteistojo argumentas, kolegijos nuomone, laikytinas visiškai nepagristu, nes išties R. K. specialisto buvo apžiuretas 2007-05-09, kur jis pats nurode, kad 2007-03-15 apie 17 val. ji sužeide metaliniu daiktu i veida ir ranka V. G.. Specialistas nustate, kad R. K. kairio antakio srityje, dešineje rankoje išoriniu sužalojimu žymiu nera. R. K. padarytas paviršinis ibrežimas kaires akies srityje, galimai nukentejusiojo nurodyti laiku (2007-03-15), paveikus kietu buku daiktu (t. 3., b.l. 177-178).

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, šis R. K. sužalojimas, atsižvelgiant i ivykio laika, negali buti siejamas su jo veiksmais, atliktais V. G. atžvilgiu 2006-06-18.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama R. K. kalte pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukelimas R. M. ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. G.) yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, todel naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, išteisinant R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i kaltinamojo padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni (nusikaltimai priskiriami prie nesunkiu), kaltes forma (tyciniai), R. K. asmenybe – praeityje neteistas, serga psichine liga, buvo baustas administracine tvarka, atsižvelge i tai, kad jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, pirmosios instancijos teismas ivertino R. K. asmenybe, tikslus ir motyvus, kuriu vedamas jis ivykde jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todel, ivertines šiu aplinkybiu visuma, pirmosios instancijos teismas pagristai parinko sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima, paskirdamas artima minimaliai laisves atemimo bausmes trukme.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. K. už abu nusikaltimus padarytas bausmes, Lietuvos Respublikos BK 63 str. nustatytu bausmiu bendrinimo taisykliu nepažeide bei bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudejimo budu, paskirdamas jam galutine subendrinta bausme – 6 (šešiu) menesiu ir 1 (vienos) dienos laisves atemimo bausme, i kurios laika pagristai iskaite jo sulaikyme ir suemime išbuta laika ir pagristai laike R. K. atlikus jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. K. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (du epizodai), jo kalte visiškai irodyta byloje esanciu faktiniu duomenu visuma, o jam paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus.

Esant nurodytoms aplinkybems, nuteistojo R. K. apeliacinis skundas, jame nurodytu motyvu pagrindu, atmestinas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. K. apeliacini skunda atmesti.