- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 1-805-926/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69273-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013-10-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2015-11-09 bausmę atlikęs, teistumui išnykus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2015 m. gruodžio 11 d., apie 18 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 1,92 % promilių girtumas, smurtaudamas prieš artimą giminaitį savo šeimos narį mažametį brolį M. R., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia vieną kartą abiem rankomis pastumdamas mažametį į kairį petį bei sugriebęs už kaklo ir smaugdamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui šeimos nariui mažamečiui M. R..
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-11, apie 18:00 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio susipyko su taip pat neblaiviu patėviu I. L.. Tiesiog jiedu su juo susiginčijo kartu gerdami alkoholį. Besibarant susistumdė, tada kartu buvęs jaunesnis jo brolis M. R., kuriam 13 metų sakydamas, kad baigtų muštis jį tempė ar traukė iš šono, norėdamas išskirti, kad nesimuštų. Jis rankomis broliui M. R. pastūmė į kairį petį. Taip galėjo jį pastumti pora kartų. Kadangi brolis neatstojo, tai jam rankomis sugriebė už kaklo, bet jo nesmaugė, akimirkai sugriebė broliui už kaklo ir paleido, norėjo, kad jis nesikištų. Vieną kartą tikrai jis mažametį brolį M. R. pastūmė rankomis į kairį petį, o antrą kartą jį stūmė taip pat į tą patį kairį petį, bet kadangi buvo girtas, supykęs stumdėsi tuo metu ir su patėviu, tai gal tiksliai neatsimena ir brolį M. R. galėjo pastumti kažkur į krūtinę ties kaklu, o paskui jam sugriebti rankomis už kaklo. Sutinka, kad tokie jo veiksmai galėjo jaunesniam broliui M. R. sukelti fizinį skausmą. Pastūmęs brolį M. R. girdėjo, kad trinktelėjo durys ir jis išbėgo į lauką. Daugiau su patėviu nesimušė. Apie tai, kad brolis M. R. sakęs kvies policiją, negirdėjo. Tik paskui išėjęs į lauką pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išvežė kartu su broliu M. R.. Kadangi jam niekas jokių pretenzijų neturėjo, tai policijos pareigūnai išleido. Dar važiuojant į policiją jis brolio M. R. atsiprašė, atleido. Buvo nuvykęs brolio aplankyti ir į Pagynės vaikų namus, kur jo dar kartą atsiprašė, atsiprašė ir dabartinės jo globėjos, jie jam atleido, net pareiškimą surašė, kad dovanoja ir jokių pretenzijų jam daugiau dėl šio įvykio neturi. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi (b. l. 109-110).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiojo mažamečio M. R. parodymais, kad 2015-12-11, apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), patėvis I. L. susipyko su jo broliu D. R.. Jiedu kartu gėrė alkoholį ir susipykę susimušė kambaryje. D. R. pirmas pradėjo kibti prie patėvio, todėl jis broliui sakė, kad apsiramintų, baigtų. D. R. tada rankomis pastūmė jį į kairį petį, jis kažkiek nuo jo atsitraukė. Jis tikrai brolio D. R. nei tempė, nei jį stūmė, jis tik žodžiu sakė, kad jis apsiramintų ir baigtų. Po to, kai D. R. jį pastūmė rankomis į kairį petį, tai iš karto atsisukęs rankomis iš priekio sugriebė jam už kaklo ir spustelėjo. D. R. kaklą jam suspaudė tik akimirką ir paleido. Kai brolis D. R. rankomis jam suspaudė kaklą, jam oro netrūko, nejautė, nes tai truko labai trumpai, jautė nedidelį skausmą. Brolis jį smaugdamas nieko nesakė. Kai paleido jo kaklą, tai jis iš karto išbėgo iš namų, nubėgo pas savo krikšto tėvą, kuris gyvena tame pačiame name ir iškvietė policiją. Tuo metu jis buvo išsigandęs, nes brolis D. R. buvo labai girtas ir įpykęs. Kai brolis D. R. sugriebęs už kaklo smaugė, tai patėvis I. L. jį kažkaip traukė nuo jo ir tada brolis iš karto paleido jo kaklą. Mama A. R. girta miegojo, o kai jį brolis smaugė, tai matė, kad ji lovoje gulėjo atsimerkusi, ji galėjo pabusti nuo kambaryje kilusio triukšmo. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į ligoninę, kur buvo savaitę (b. l. 42-43).
Mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą V. V. N. parodymais, kad 2015-12-17 Kauno r. savivaldybėje vyko vaiko atvejo peržiūra, posėdyje dalyvavo A. R., jos sugyventinis, buvo sprendžiamas klausimas dėl M. R., gim. (duomenys neskelbtini), apgyvendinimo. Jo laikinoji globa nustatyta Kauno r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015-12-17 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2322, šiuo metu ji yra atstovė pagal įstatymą. Vaiko laikinoji globa nustatyta po įvykio, kuomet 2015-12-11, apie 18 val. M. R. paskambino bendruoju pagalbos telefonu pranešdamas, kad jo brolis D. R. jį smaugė. Tuo metu tėvai ir brolis girtuokliavo namuose. Jis atbėgo pas krikšto tėvo žmoną, kad jam iškviestų pagalbą. Tarp vaiko motinos sugyventinio ir M. brolio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu abu vyrai vartojo necenzūrinius žodžius. Apie 18:00 val. žodinis konfliktas peraugo į muštynes. M. R., būdamas savo kambaryje, bandė raminti brolį, sakydamas: „baik apsiramink“, tačiau brolis atsisukęs į jį rankomis griebė už kaklo, smaugė jį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šis veiksmas, vaiko teigimu, truko labai trumpai, ne ilgiau kaip 2-3 sekundes. M. R. sugebėjo išsilaisvinti iš brolio rankų ir iš karto nubėgo pas krikšto tėvo D. R. sugyventinę L., kuri gyvena tame pačiame name, bet turi atskirą įėjimą. Iš minėtos moters telefono bendruoju pagalbos telefonu iškvietė pagalbą. M. R. policijos pareigūnų buvo pristatytas į Kauno apskrities Klinikinę ligoninę, kadangi motina ir jos sugyventinis buvo neblaivūs (b. l. 40).
Liudytojo I. L. parodymais, kad 2015-12-11 vakare parėjo iš darbo neblaivus, atsigulė. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Apie 18 val. jis dėl kažko susipyko su sugyventinės A. R. sūnumi D. R., kuris taip pat buvo neblaivus. Jis su D. R. susikibo, kad jis daugiau nesimuštų. Tada prie jų pribėgo M. R., kuris sakė, kad baigtų muštis, jis ramino savo brolį D. R.. Tada D. R. puolė ant M. R.. Jis gerai nematė kaip viskas buvo, bet abu broliai kažkaip susikibo. D. R. brolį M. R. pastūmė. Kur tuo metu buvo jo sugyventinė A. R. nežino. Kažkur išbėgo ir M. R., ar jis kažką sakė nežino, neatsimena. Jis buvo girtas ir nežino kas toliau buvo. Pamena, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie jo klausė, ar jis rašys pareikšimą, jog buvo sumuštas, bet jis pareiškimo nerašė ir D. R. jokių pretenzijų neturi. Pretenzijų niekam jokių neturi. Dėl sumušimo į medikus niekur nesikreipė (b. l. 51-52, 53-54).
Liudytojos L. R. parodymais, kad 2015-12-11 apie 18 val. pas ją atbėgo jos sugyventinio D. R. krikšto sūnus M. R.. Jis gyvena tame pačiame name, tik kitame kambaryje. Jie visi yra to namo gyventojai, naudojasi bendra virtuve, o gyvena skirtinguose kambariuose. M. R. yra 14 metų, atbėgo verkiantis, buvo susinervinęs ir įbėgęs į kambarį, kuriame ji buvo kartu su sugyventiniu D. R., prašė jam duoti telefoną kviesti policiją. Ji klausė jo kas atsitiko, tai jis kūkčiodamas sakė, kad smaugė brolis, jis buvo išsigandęs, susinervinęs, verkė, tai iš karto nelabai ir suprato kas yra atsitikę. D. R. jam padavė mobilaus ryšio telefoną, net neprisimena kuris skambino į policiją, bet kalbėti jis davė jai, prašė, kad ji kalbėtų. Ji kalbėjo už M. R., net nežinojo ką kalbėti, nes pati nieko nematė, o kadangi visa skambinimo į policiją situacija gavosi labai greitai, tai ji ir pati pasimetusi nesuprato ką sakyti telefonu, nes ji net gerai nesuprato kas tenai buvo atsitikę. Paskui operatorė liepė perduoti telefoną M. R., kuris toliau kalbėjosi pats. Kol atvyko policijos pareigūnai, M. R. liko pas juos kambaryje. M. R. buvo tik apsiverkęs, supykęs, susinervinęs ir sakė, kad brolis, tai suprato, kad D. R., nes daugiau jis brolių neturi, jį smaugė. M. R. yra (duomenys neskelbtini) namuose (b. l. 56-58).
Liudytojo D. R. parodymais, kad 2015-12-11 apie 18 val. pas jį į kambarį atbėgo jo sesers A. R. sūnus M. R., verkdamas pasakė, kad jį D. R. smaugė, jis prašė duoti telefoną paskambinti į policiją. Jis jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną. Atrodo, kad į policiją skambino pats M. R.. Pas M. R. į namus jis nuėjęs nebuvo ir nežino kas tenai buvo įvykę. Nežino, kas tenai su kuo ir dėl ko mušėsi. Anksčiau niekada nėra matęs, kad D. R. muštų jaunesnį brolį M. R. (b. l. 60-61).
2015-12-11 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kad 2015-12-11, apie 18.12 val. buvo gautas pranešimas, (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis smaugia nepilnametį brolį, tėvai namuose girtauja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė M. R., g. (duomenys neskelbtini), gyvenantis tuo pačiu adresu. Pastarasis nurodė, kad brolis D. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus mušė bei smaugė nepilnametį brolį M. R., kuris namuose bijojo pasilikti, kadangi tėvai girtuokliauja, neprižiūri. Vaiko motina A. K., g. (duomenys neskelbtini), buvo girta ir miegojo, kurios dėl girtumo patikrinti alkotesteriu buvo neįmanoma. Vaiko patėvis I. L., g. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo neblaivus ir girtumą pasitikrinti atsisakė. Kadangi M. R. pasirūpinti nebuvo kam, jis buvo pristatytas į vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)“. Ant M. R. išorinių smurto požymių nesimatė (b. l 9-12).
2015-12-18 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mūrinis dviejų aukštų namas su šlaitiniu stogu. Į namą patekus pro duris yra koridorius, kurio dešinėje pusėje yra durys į virtuvę, po kairei pusei yra durys į patalpas, kur įrengtas miegamasis. Kambarys apstatytas baldais, kambaryje jokių grumtynių pėdsakų nenustatyta. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 13-17).
2016-02-15 apžiūros protokolu, apžiūrėtas CD su įrašu skambutis BPC ir pateikta garso įrašo stenograma. Įraše girdimas pokalbis tarp dviejų balsų, aiškiai išsiskiria 112 dispečerės moteriškas balsas, su ja bendrauja neaiškiai ir nerišliai kalbantis balsas. Pokalbio eigoje vietoje jo kalba vaikiškas (galimai verkiančio berniuko) balsas. Įraše girdisi tekstas (b. l. 20-24).
2015-12-11 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3356 užfiksuota, jog 2015-12-11 19:03:10 D. R. nustatyta 1,92 proc. promilių girtumas (b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie D. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 3 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu su patėviu I. L., juos beskiriantį mažametį brolį M. R. pastūmęs sugriebė už kaklo ir smaugė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (b. l. 120-121).
D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis D. R. teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 68, 70-72, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 89, 91), (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl D. R. elgesio ar jo vedamo gyvenimo būdo negavusi (b. l. 93), dirba. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime pasiūlyto dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-114), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktinis įrodymas: kompaktinis diskas su 2015-12-11 17.56 val. telefoninio skambučio garso įrašu bendrajam pagalbos centrui (b. l. 24), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir nuteisti 9 MGL (338,94 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti D. R. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, įrodantį kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Daiktinį įrodymą: kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
Išaiškinti D. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.