Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovei advokato padėjėjai R. S., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato atstovei L. L., išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., neturėdamas teisės vairuoti, 2015 m. gruodžio 19 d. 00 val. 02 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas J. V. Š. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į kabelinę spintą KS-71478. Eismo įvykio metu apgadinta AB Energijos skirstymo operatoriaus kabelinė spinta ir J. V. Š. automobilis. E. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 220, 221 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

E. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad draugas V. Š. paprašė padėti įstatyti kaimo vietivėje jo dėdės soodyboje langus, nes jis yra stalius ir moka dirbti tokius darbus. Į vietą t.y. Jiezną, Strazdiškių k. atvyko dviese 2015 m. gruodžio 18 d. vakare draugo V. Š. tėvui priklausančiu raudonos spalvos automobiliu VW Passat. V. Š. netrukus su draugu kitu automobiliu išvažiavo į Klaipėdą apžiūrėti mašinos. Draugui išvažiavus, jis sugalvojo iškrauti medieną, kuri buvo automobilyje VW Passat. Paaiškino, jog siekiant patogiau iškrauti medieną, V. Š. nieko nesakęs, automobilyje esant paliktiems rakteliams, nusprendė apsukti mašiną. Kadangi buvo pradurta padanga, automobilį sumėtė ir automobilis netyčia atsitrenkė į elektros skydinę, kuri buvo už kelių metrų išvažiavus iš kiemo. Suprato, kad atsitrenkė į elektros skydinę, labai išsigando. Serga šizofreniją, tuo metu turėjo perlaikyti vairuotojo teises. Elektros stulpas buvo nežymiai apgadintas, tamsoje nesimatė, bet žino, kad buvo nubrauktas visas automobilio buferis. Apsiraminęs paskambino V. Š., kuris pasakė, kad su Lesto susitvarkys ir liepė nesijaudinti. Mašiną išsigandęs paliko kitoje vietoje, nuvažiavo apie 50 metrų nuo elektros skydinės į kitą kiemą, paskui sužinojo, kad buvo iškviesta policija, kas iškvietė policiją, nežino. Po to nuėjo pas V. Š. dėdę A. ir laukė V. Š.. Paskambinęs V. Š. pasakė, kad jo ieško policija, pradžioje bijojo, bet paskui nuvažiavęs prisistatė policijoje. Mašinai padaryta žala neatlyginta, bet ją geruoju atlygins, su Lesto susitarė, Lesto pretenzijų jam neturi, viskas sumokėta. V. Š. tėvo automobilis stovi aikštelėje, todėl neturi galimybės jo pataisyti, be to, šis automobilis vienintelė jo mašina. Nurodė, kad jis pats nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, bandė pas draugą įsidarbinti, bet daktarai neleido dirbti prie stogų darbų, registruotas darbo biržoje, specialybės nėra įgijęs. Tvarkosi invalidumą, kad gautų pašalpą. Serga šizofrenija, liga pasireiškė prieš 5 metus, nuolat vartoja vaistus, dažnai tenka gulėti ligoninėje, šiuo metu su sveikata geriau. Anksčiau baustas administracine tvarka, sprogus automobilio padangai buvo įvykusi avarija, baustas kartą gal prieš 7 metus, praeityje neteistas. Dėl įvykio labai gailisi, jis niekur nepabėgo, norėjo iš karto susitarti dėl žalos, žalą atlygino. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, su viskuo sutinka. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nesutinka, iš karto skambino ir dėl žalos susitarė.

Liudytojas V. Š. parodė, kad su E. S. yra kaimynai ir draugai. Automobilis VW Passat registruotas tėvo vardu, bet juo naudojasi abu su tėvu, turi vieną automobilį, jis su šeima, kurioje trys vaikai, bei tėvu veda bendrą ūkį. Dėdei A. T. adresu (duomenys neskelbtini), norėjo padėti sudėti langus. Pas jį su E. S. atvažiavo 2015 m. gruodžio 18 d. apie 20 val. tėvo automobiliu VW Passat, automobilį tuo metu vairavo jis. Atvykęs į dėdės sodybą netrukus su kitu draugu A. išvyko link Klaipėdos pirkti mašinos. Savo automobilį paliko pas dėdę, joje paliko automobilio užvedimo raktelius. E. S. norėjo apsukti mašiną. Automobilyje buvo prikrauta įvairių medžiagų, buvo prašęs E. S. jam padėti. Kitą dieną ketino grįžti ir padėti sudėti langus. Jam išvykus, ką veikė E. S., nematė ir nežino. E. S., jo žiniomis, norėjo apsukti mašiną. Jis iš karto po įvykio apie 22-23 val. paskambinęs sakė, kad norėjo apsukti mašiną ir užkabino elektros skydinę. E. serga, todėl išsigando ir, galima sakyti, pabėgo. Elektros skydinę, esančią už sodybos gatvėje, užkabino prie pat tų namų. E. S. paliko automobilį kitame kieme, jam nepatarė taip elgtis. E. S. sakė, kad paliko automobilį kitame kieme, nes išsigando, jį ištiko efekto būsena. Jis jam sakęs nusiraminti ir, kad viskas bus gerai. Paskui, jam dar būnant Klaipėdoje, paskambino policijos pareigūnai, tą pačią dieną negalėjo nuvykti, todėl į policiją nuvyko vėliau. Kitą dieną pats skambino policijai. Automobilis beveik visai neapgadintas, kalbėjo su Lesto dėl elektros skydinės, kurie paskaičiavo apie 2600 Eur žalą, reikia tik pataisyti tą dėžę. Lesto nedavė pareiškimo į policiją, nes nuostolius jie atlygins. Pripažįsta, kad palikdamas automobilyje raktelius, pasielgė neatsakingai. Nežino, ar E. S. turi vairuotojo pažymėjimą, jis anksčiau yra turėjęs kitą mašiną, bet labai seniai. Automobilį pats sutvarkys, pretenzijų E. S. neturi, kartu su E. S. susitarė dėl žalos atlyginimo Lesto, susitarta dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad A. B. yra jo svainis - žmonos brolis, su kuriuo priešiški santykiai, todėl, manydamas kad automobilį vairuoja jis, svainis, matomai, pranešė policijai apie įvykį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovė advokato padėjėja R. S. paaiškino, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t.y. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), bei dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl pasitraukimo iš autoįvykio vietos. Dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straispsnio 2 dalyje, E. S. pilnai prisipažino, padėjo išaiškinti pažeidimą ir labai gailisi. Minėtas pažeidimai buvo padarytas ne iš blogos valios, o tik norint padėti savo draugui. E. S. norėdamas padėti savo draugui V. Š. iškrauti medieną iš jo tėvo J. V. Š. automobilio, bandydamas apsukti automobilį, atsitiktinai kliudė elektros spintą, dėl ko labai pergyvena iki šiol. Apie įvykį iš karto pranešė V. Š. ir jo tėvui J. V. Š. bei susitarė dėl žalos atlyginimo. E. S. atstovė nurodė, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Mano, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad E. S. prisipažįsta kaltas, gailisi bei susitarė dėl žalos atlyginimo. Be paminėtų lengvinančių aplinkybių prašo skiriant nuobaudą E. S. atsižvelgti į tai, kad jis turi sunkią ligą – šizoafektinius sutrikimus ir dėl savo ligos jis labiau pergyvena dėl įvykio nei sveikas žmogus, jis taip pat turi papildomų išlaidų vaistams, o šiuo metu yra bedarbis. Todėl, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, prašo teismo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą.

Dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl pasitraukimo iš autoįvykio vietos, atstovė nurodė, kad E. S. iš autoįvykio nepasišalino. Kaip jau minėta, autoįvykį E. S. sukėlė norėdamas padėti savo draugui V. Š. iškrauti medieną iš jo tėvo J. V. Š. automobilio, o, bandydamas apsukti automobilį, išvažiavo iš kiemo ir gatvėje apsukinėdamas automobilį atsitiktinai kliudė elektros spintą. Apie įvykį E. S. iš karto pranešė V. Š. ir jo tėvui J. V. Š. bei susitarė dėl žalos atlyginimo. Dėl elektros spintos pataisymo E. S. su V. Š. pagalba kreipėsi į A. L. ir elektros darbus atliekančią įmonę po išeiginių dienų. Tokiu būdu yra susitarta dėl elektros spintos patikrinimo ir su ja susijusių būtinų darbų atlikimo ir jokių pretenzijų dėl elektros spintos nėra. Akivaizdu, kad E. S. iš įvykio vietos niekur nepasišalino bei susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl E. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovė L. L. prašo skirti nuobaudas, išvardintų straipsnių sankcijos ribose mano, kad E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi buvo eismo įvykis, kai transporto priemonė apgadino kitam priklausantį turtą ar įrenginius. Buvo apgadinta elektros spinta, priklausanti AB Lesto. Byloje yra pateiktas dokumentas, kad žala buvo padaryta ir žala yra atlyginta. Žalos atlyginimas yra tik viena iš lengvinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas manyti, kad eismo įvykio sudėtis yra. ATPK 130 straipsnyje numatyto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, Kelių eismo taisyklių 22 punktas numato, kad, jeigu eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, policijai. Kaip matyti iš visų surinktų dokumentų, asmuo policijai nepranešė, iš karto po eismo įvykio su nukentėjusiu asmeniu nenusisiekė. Atvykus į policijos komisariatą protokolo surašymui, buvo tame pačiame kabinete, E. S. neneigė, kad dar nebuvo susisiekęs su AB Lesto ir apie žalos atlyginimą dar nežinojo ir klausė kur jis galėtų atlyginti žalą ir kur randai ta bendrovė. Transporto priemonės savininkas Š., atvykęs duoti paaiškinimus, nenurodė, kad automobiliu naudojosi E. S., jis tik konstatavo, kad automobiliu naudojasi jo sūnus. Todėl manytina, kad jis taip pat nebuvo informuotas apie padarytą žalą, kad automobilį vairavo E. S. ir jį apgadino. Asmuo vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir iš jo ta teisė yra atimta, E. S. neįvykdęs sąlygų, kad ta teisė būtų grąžinta. Mano, kad E. S. padarė pažeidimus numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį, todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas - tyčinis arba neatsargus veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sistemiškai vertinant šias teisės normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti įrodyta ir to asmens kaltė ir tyčia. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje 2A T-7-3-2013). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Teismo vertinimu duomenys rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Taigi, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, yra akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (Lietuvos A. T. nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transport priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio pažeidimo objektyviąją pusę sudaro KET pažeidimas ir padaryta žala nurodytam straipsnio dispozicijoje turtui bei priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir kilusios žalos.

Pažeidėjas bylos duomenimis neneigė jutęs jo vairuotos transporto priemonės sąlytį su elektros spinta, dėl to jam jokių abejonių nekilo, jis suvokė ir suprato atsitrenkęs į ją, dėl ko buvo apgadintas svetimas turtas. Tai, kad E. S., neturėdamas teisės vairuoti, suprato, kad manevruodamas ir apsukinėdamas be savininko leidimo J. V. Š. automobilį, atsitrenkė į elektros spintą, matyti iš jo paties paaiškinimo, kuriuo jis šį pažeidimą visiškai pripažino (apgadinta vairuota transporto priemonė ir AB Energijos skirstymo operatoriui priklausantui kabelinė spinta KS-71478). E. S. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, be E. S. prisipažinimo, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; rašytiniu E. S. paaiškinimu, kad 2015 m. gruodžio 18 d. apsisukant automobiliu, jį sumėtė ir jis atsitrenkė į elektros skydinę, serga defektine šizofrenija, po įvykio ištiko šokas, todėl automobilį nuvarė į kitą kiemą ir ten paliko, dėl įvykio gailisi; policijos pareigūno R. J. tarnybiniu pranešimu (b.l.2), kad pagal gautą privataus fizinio asmens pranešimą į bendrąją policijos informaciją (b.l.3), kad automobiliu VW Passat važinėja neblaivus vairuotojas, kuris ties (duomenys neskelbtini), apgadino elektros stotelę ir, kad paliktas automobilis VW Passat rastas (duomenys neskelbtini), namo kieme; eismo įvykio schema, nuotraukomis, pagal kuriuos apgadinimai sutampa (b.l.4-6); J. V. Š. rašytiniu paaiškinimu, kad automobilį buvo paėmęs jo sūnus V. Š., kas padarė eismo įvykį, nežino; V. Š. paaiškinimu, kad E. S. pripažinęs padaręs eismo įvykį; transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l.10); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, vairuotojų registro įrašo peržiūra, VĮ Regitra duomenimis dėl automobilio priklausomybės bei kita rašytine bylos medžiaga.

E. S. nesutinka dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės nuomone, nenustatyta, kad jis iš įvykio vietos pasitraukė sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, priešingai, E. S. apie įvykį pranešė automobilio savininkui ir elektros spintos savininkui bei atsižvelgtina į tai, kad jis susitarė su jais dėl žalos atlyginimo ir jokių pretenzijų neturi.

ATPK 130 straipsnio 1 dalimi numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ie ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti katininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskeidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgėsi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiam, neneigia savo savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys rodo, kas asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Taigi, Lietuvos A. T. praktikoje, sprendžiant dėl asmens veiklos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t.y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t.y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, ksi eismo įvykio metu kiludi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labia svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad iš įvykio vietos E. S. pasišalino tyčia, suvokdamas, kad šalinasi iš įvykio vietos kaip tokios, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, ką patvirtina ir tas faktas, kad E. S. transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, be tikrojo automobilio savininkmo J. V. Š. žinios ir leidimo. Tą faktą patvirtina ir tai, kad E. S. nuvažiavo tolyn, palikdamas apgadintą transporto priemonę stovėti ne įvykio vietoje, o kitoje gatvėje esančio gyvenamojo namo kieme, ką patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, bet ir teismo posėdyje ištirti duomenys. Beje, pažymėtina ir tai, kad elektros spinta radosi ne A. T. sodybos kiemo, kuriame neturėdamas teisės vairuoti apsisukinėjo pažeidėjas, neva tai siekdamas pastatyti transporto priemonę, kad būtų patogiau iškrauti medžiagas remontui, teritorijoje, o gerokai už jos, asfaltuotu keliu nusileidus gatve nuo kalno bei užsukus apie 50 metrų atstumu Žvejų g. (b.l.42). Atkreptinas dėmesys ir į tai, kad tiek iš pareigūno tarnybinio pranešimo, tiek ir į bendrąjį policijos telefoną gauto pranešimo turinio matyti, kad 2015-12-19 00.13 val. po Strazdiškių kaimą automobiliu VW Passat važinėjasi neblaivus vairuotojas, kuris buvo atsitrenkęs į elektros būdelę, rasti apgadintas automobilis ir elektros pastotė, vairuotojas pasišalinęs (b.l.3). Todėl aptartų duomenų kontekste kritiškai vertintini tokie gynybiniai E. S. parodymai, kas beje taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina pažeidėjo motyvą išvengti gresiančios atsakomybės, juolab, kad neužilgo, pasak pažeidėjo, jis turėjo atgauti vairuotojo teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokiu būdu buvo siekiama paslėpti padaryto nusižengimo pėdsakus, kaip neginčijamus įrodymus. Beje, bylos duomenimis, nuo pažeidėjo atvykimo į sodybą (duomenys neskelbtini), dėti langų iki eismo įvykio praėjo daugiau nei 4 val. iki įvyko eismo įvykis, tuo tarpu E. S. draugas V. Š., liudijęs pažeidėjo naudai, iš karto išvykęs ir palikęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nežinojo ką pastarasis jo dėdės sodyboje veikė nuo 20 val. iki 00 val. nakties bei kokios būklės vairavo jo tėvo transporto priemonę, todėl jo parodymai apie tai, kad iš karto jam buvo paskambinta ir pranešta, nežinant tikslių įvykio aplinkybių, vertintini kaip suinteresuoto asmens siekis padėti išvengti sunkesnės administracinės atsakomybės. Tokių aplinkybių deja nepatvirtino ir transporto priemonės savininkas J. V. Š., kuriam žala, pasak jo, nors ir nedidelė, deja iki šiol nėra atlyginta ir, kurios suremontavimo jis tikisi sulaukti garbės žodžiu. Garbaus amžiaus, rimtų sveikatos problemų turinčiam J. V. Š. transporto priemonė neišvengiamai reikalinga dėl neįgalumo, susijusio su judėjimo problemomis. Nors byloje duomenų, kad kas nors turi turtinių pretenzijų E. S. dėl autoįvykio, pastaruoju metu, nėra, tačiau tai nepašalina aplinkybių, kad žala fiziniam ir juridiniam asmeniui dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų buvo padaryta, kurių viena AB Lesto buvo atlyginta tik teismui, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, atidėjus bylos nagrinėjimą ir savo iniciatyva pareikalavus papildomų duomenų (b.l.43-47). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad įvykio metu elektros spinta buvo apgadinta neženkliai, buvo tamus paros metas, buvo matyti automobilio apgadintas buferis, taip pat, kadangi jam buvo šokas, V. Š. sakė, kad dėl žalos susitars. Taigi, netgi laikant pagrįsta, kad E. S. apie įvykį pranešęs automobilio savininkui, elektros spintos savininkui to nenurodė, jo neieškojo ir neatsiskaitė nuo 2015-12-19 (eismo įvykio momentas) iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos (2016-01-05), tai padarė tik teismui pareikalavaus bylos nagrinėjimo eigoje papildomų duomenų (b.l.48), kas nepaneigia E. S. padaryto pažeidimo sudėties. O tai, kad žala dėl apgadintos kabelinės spintos KS-71478, esančios (duomenys neskelbtini), atlyginta 2016-01-13 tiesiogiai rangovinei organizacijai ir pretenzijų jam neturi, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to buvo pranešta pagal įstatymo reiklavaimus žalą patyrusiam juridiniam asmeniui iš karto po įvykio, ši aplinkybė, teismo manymu, svarbi tik individualizuojant bausmę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, E. S. baustinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad transporto priemonė nekonfiskuojama, kai ja pažeidėjas pasinaudoja prieš savininko valią (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2011). Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į automobilio savininko teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant E. S. administracinę nuobaudą, neskirtinas priklausančio kitam asmeniui automobilio konfiskavimas, kadangi neįrodyta, jog jis pasinaudojo automobiliu teisėto savininko sutikimu ir valia. Automobilio savininkas J. V. Š. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad E. S. jam priklausančiu automobiliu naudojosi be jo žinios ir sutikimo.

E. S. ir jo atstovė advokato padėjėja R. S. prašė atsižvelgti į tai, jog E. S. serga psichine liga, dėl įvykio labai pergyvena, yra bedarbis ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija.

Tačiau teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, jog taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas E. S. atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1396-07, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teismas, įvertinęs pažeidėjo paaiškinimą ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurioms esant, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėtų pažeidėjui šioje byloje taikyti švelnesnę nuobaudą nenustatyta, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos netaikytos. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad jis yra bedarbis ir jam nustatytas šizoafektinis sutrikimas, nesudaro teisinio pagrindo švelninti jam skirtinos administracinės nuobaudos. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pažeidėjui tik individualizuoti bausmę ir skirti jam straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudas, tačiau nesudaro pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes nors pažeidėjas pateikė įrodymus, kad jis serga šizoafektiniu sutrikimu, tačiau kad būtų nedarbingas, ar būtų nustatytas koks nors procentas netekto darbingumo lygis, byloje tokių duomenų nepateikta, o pateikti duomenys, kad negali dirbti aukštyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad E. S. visiškai negali dirbti ir gauti pajamų. Taip pat E. S. pateikė įrodymus, kad vartoja vaistus, tačiau kaip matyti iš pateiktų įrodymų, E. S. skirti kompensuojami vaistai, o, kad už juos E. S. būtų mokėjęs, byloje įrodymų nepateikta.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S. yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimos neturi, turi diagnozuotų susirgimų, neįgalumo neturi, vartoja vaistus, registruotas darbo biržoje. Jis praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus t.y. 2007 metais atimta specialioji teisė vairuoti automobilį už ATPK 127 staripsnio 1 dalies pažeidimą, t.y. autoįvykio padarymą esant neblaiviam, nors paskirta nuobauda negalioja, vykdymas nutrauktas suėjus senaties terminui, tačiau tai charakterizuoja pažeidėją, kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, taip pat 2007 metais ir 2011 metais E. S. skirtos administracinės nuobaudos už ATPK 129 straipsnio pažeidimą, tai yra vairavimą be teisių ir esant neblaiviam. E. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų, aptartos aplinkybės rodo, kad E. S. nesilaiko įstatymų bei negerbia bendro gyvenimo taisyklių, daro tos pačios rūšies teisės pažeidimus, nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, E. S. skirtinos straipsnių, numatančių atsakomybę, sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos, nekonfiskuojant transporto priemonės. Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi.

Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

E. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje skirti 379 (trijų šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą.

E. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje skirti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą, nekonfiskuojant transporto priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir E. S. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą, nekonfiskuojant transporto priemonės.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.