- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-1226-317/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 81/04-824 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendis, R. K. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 3 d., pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d. (2020 m. sausio 1 d.). Komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 81/04-924 priimtas sprendimas nuteistajam R. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 81/04-924 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..Nuteistasis R. K. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį, prašo jo lygtinio paleidimo klausimą svarstyti iš naujo, panaikinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados nebuvo pakankamai pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 8 ir 9 straipsniais, 157 straipsnio 1 dalimi, nepakankamai įvertinti materialieji lygtinio paleidimo taikymo pagrindai, kurie sudaro galimybę R. K. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo manymu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę ir teistumus, neatsižvelgė į tai, kad, nors jis yra teistas aštuonis kartus, tačiau realiai bausmę pataisos namuose atlieka tik antrąjį kartą ir savo ankstesnius teistumus vertina neigiamai. Pažymi, kad paskutinis jo nusikaltimas buvo atsitiktinis, jo gyvenimo būdas nėra susijęs su nusikaltimų darymu.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, nors apylinkės teismo nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės dalies, tačiau ši nutartis buvo panaikinta ir jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, todėl negalima daryti išvados, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, vėl nusikalto.R. K. pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnių jo teistumų duomenis ir nepakankamai įvertino esamų aplinkybių, kad jis pataisos namuose 2011 m. sausio 14 d. sukūrė šeimą, nuo to laiko nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o buvo skatintas, kas rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Skunde pažymima, kad likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su atliktąja, yra nedidelė, todėl jį paleidus lygtinai, nebūtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, lygtinio paleidimo sąlygomis bausmė jam būtų tęsiama, paskyrus įpareigojimus. Nuteistojo teigimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, buvo nepagrįstai vertinamas faktas, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta apkaltinamajame teismo nuosprendyje. Be to, jis pataisos įstaigoje lankė socialinės reabilitacijos, Anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir padarė tvirtas išvadas nevartoti alkoholio.Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (75 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.R. K. yra teistas aštuonis kartus, paskutinė jo padaryta veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams bei sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju R. K. paskutiniojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be to, kaip teisingai nurodoma apylinkės teismo nutartyje, nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė ir vėl nusikalto. Nors ankstesnio lygtinio paleidimo metu Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikinus apylinkės teismo nutartį, kuria R. K. buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusios neatliktos bausmės dalies, buvo konstatuota, kad lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo R. K. nepadarė, tačiau po šio lygtinio paleidimo jo atžvilgiu buvo priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai, be kita ko ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl nepritartina nuteistojo skunde nurodytiems motyvams, kad negalima daryti išvados, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, vėl nusikalto.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – jis pataisos namuose sudarė santuoką, dėl ko sumažėjo jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminių balų skaičius nuo 65 iki 50. R. K. atlikdamas bausmę palaiko ryšius su motina ir žmona, buvo šešis kartus skatintas, lankė socialinės reabilitacijos programas, Komisijos rekomendacijų laikėsi nepriekaištingai. Tačiau atlikdamas bausmę, nuteistasis buvo net devynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau rodo, kad nuteistasis į bausmės atlikimo tvarką ir pataisos įstaigoje nustatytas taisykles žiūri su tam tikromis nuostatomis ir jo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Pažymėtina, kad nuteistasis be kita ko buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, kas atsižvelgiant į jo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas neblaivus) vertintina itin kritiškai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis be kita ko buvo įtariamas ir organizavęs permestų mobilaus ryšio telefonų paėmimą pataisos namuose. Iš šių duomenų matyti, kad R. K. nuostatos palaiko kriminalinį elgesį, kas paneigia nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, jog jis griežtai nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų. Vertinant R. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai abejonių kelia taip pat ir jo mąstymas bei elgesys. Šiuo metu jis nedirba ir nesimoko, o pinigines perlaidas gauna iš žmonos ir motinos. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas, taip pat nurodoma, kad, nuteistojo teigimu, jis ir anksčiau yra įvykdęs nusikaltimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl darytina išvada, kad pavartojus alkoholio nuteistojo impulsų kontrolė stresinėse situacijose silpna, nuteistasis iki šiol neatpažįsta probleminių savo gyvenimo sričių, kurios turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui, jo savivertė kiek aukštoka, ir, nors jis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kaltina aplinką ir aplinkinius, mano, kad įtakos jo nusikalstamam elgesiui galėjo turėti skyrybos su pirmąja žmona. Nors nuteistasis šiuo metu yra sukūręs šeimą, turi išsikėlęs tikslų, tačiau jie nėra konkretūs, R. K. neatpažįsta visų nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių veiksnių, kartoja tas pačias klaidas. Atsižvelgiant į visumą R. K. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais, pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 81/04-824 netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.