- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-139-449/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- G. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, M. N., E. M., J. J., A. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.
2. Be to, G. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.
3. Taip pat G. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe su A. J., suklastojo tikrą dokumentą – savo paties Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.
4. Taip pat G. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas organizuota grupe su N. V., dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto grobimą.
5. Taip pat G. B. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam G. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis G. B. gali bandyti bėgti bei slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesnių kardomųjų priemonių už suėmimą ar jų komplekso taikymas kaltinamojo G. B. atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
8. Kaltinamojo G. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį, skirti G. B. 30 000 Eur užstatą ir, esant būtinumui, kitas kardomąsias priemones.
Skunde gynėjas teigia, jog pratęsiant G. B. suėmimo, taikomo jau daugiau kaip 48 mėnesius, terminą, teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų kodėl kaltinamajam ir toliau turi būti taikoma tik išimtinė ir pati griežčiausia kardomoji priemonė. Teismas skundžiamoje nutartyje tiesiog perrašė teiginius iš ankstesnių nutarčių, visiškai nevertindamas pasikeitusios procesinės situacijos – iki šio laiko teisme nagrinėjamoje byloje buvo apklausti visi liudytojai, bylos nagrinėjimas yra baigiamajame etape. Be to, parodymų analizė rodo, jog G. B. vaidmuo nusikalstamoje veikoje, lyginant su kitais kaltinamaisiais, nebuvo pagrindinis, todėl akivaizdu, jog esant tokiam baigiamajam teisminio nagrinėjimo etapui prielaidos, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali kokiu nors būdu sutrukdyti proceso sėkmei, yra minimalios.
Gynėjas pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą, nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas bebūtų ir kaip įtikinamai atrodytų surinkti įkalčiai. Teigiama, kad suėmimo (juolab ilgalaikio) negalima pagrįsti vien remiantis galimos bausmės griežtumu, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje, grindžiant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, pagrindinis dėmesys kaip tik ir buvo skiriamas kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui, nors BPK 122 straipsnio 2 dalyje šios aplinkybės nėra paminėtos. Teismas šiuo atveju ignoravo faktus, jog G. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir teisėtas pajamas, prieš pat sulaikymą gavo kreditą būstui įsigyti, pradėjo šį projektą realizuoti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis saistomas itin tvirtais ilgalaikiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, todėl nėra net prielaidų išvadai, kad jis bandys bėgti ar slėptis. Šiuo metu G. B. buvimas su šeima yra itin reikšmingas, kadangi jo sūnui diagnozuota bambos išvarža, numatyta operacija, po kurios laukia ilga reabilitacija. G. B. sutuoktinė neturi galimybių sūnaus priežiūrai operaciniu ir reabilitaciniu periodu, dėl šios priežasties planinės operacijos datą teko atkelti jau ne vieną kartą. Gynėjas pažymi, kad užsienio valstybėse kaltinamasis jokių socialinių ryšių neturi, o tai, kad vienas inkriminuojamas nusikaltimas buvo vykdytas Nyderlanduose, niekaip nerodo, kad G. B. toje valstybėje turi ryšių. Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo stadiją, gynėjo nuomone, kaltinamojo socialiniai ryšiai yra pakankami tam, kad užtikrinti, jos paleidus iš suėmimo G. B. nesislėps nuo teismo.
Tuo tarpu jau eilėje skundų buvo išdėstyti teisiniai argumentai, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-19-317/2022 ribas apibrėžia 2019-10-02 surašytas kaltinamasis aktas pabaigus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00028-19 bei jo pagrindu priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 str. 1 d. yra griežtai apibrėžtos teisminio nagrinėjimo ribos - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečioje baudžiamojoje byloje priimami teismo procesiniai sprendimai gali būti grindžiami tik tais duomenimis, kurie yra tos bylos duomenys, ir su kuriais betarpiškai susipažino teismas. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje, Kauno apygardos teismas vėl nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame G. B. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, galimai neteisėtai veikusiu Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, todėl anot teismo galima daryti išvadą, jog kaltinamais gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje ir pasinaudodamas jais gali mėginti bėgti ar slėptis nuo teismo.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje priimami teismo procesiniai sprendimai gali būti grindžiami tik tais duomenimis, kurie yra tos bylos duomenys, ir su kuriais betarpiškai susipažino teismas. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje, Kauno apygardos teismas vėl nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame G. B. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, galimai neteisėtai veikusiu Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, todėl anot teismo galima daryti išvadą, jog kaltinamais gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje ir pasinaudodamas jais gali mėginti bėgti ar slėptis nuo teismo. Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-1049/2022, kuria remiantis jau eilėje nutarčių buvo grindžiamas G. B. taikomo suėmimo pagrindų buvimas, 2022-04-05, parengiamojo teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjantis teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas dėl ko yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo ekonomiškai, greitai ir operatyviai nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio teismo nutartimi ši nutartis buvo panaikinta, tačiau akivaizdu, jog nurodytos bylos nagrinėjimas dar nėra pradėtas ir iki bylos nagrinėjimo teisme praeis dar ilgas laiko tarpas. Visa tai akivaizdžiai parodo, kad tiek ankstesnėmis teismų nutartimis, tiek ir skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi, kaltinamajam G. B. taikomo suėmimo termino pratęsimo motyvavimas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, buvo ir yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. nėra kaltinamas dalyvavęs nei nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei ginkluoto nusikalstamos susivienijimo veikloje.
Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo skunde pažymima, kad paskutinį kartą G. B. teistas 2006 m. sausio 23 d., prieš 15 metų. Už BK 214 straipsnyje numatytos veikos padarymą jam buvo skirta bauda, kurią G. B. sumokėjo laiku. Asmens nuteisimas kaip praeityje, kaip faktas, nekita visą likusį teisto žmogaus gyvenimą, netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo.
Gynėjas skunde argumentuoja ir švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę, pažymi, jog tokia galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Tačiau teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti G. B. kitas kardomąsias priemones. Nors už G. B. 2021 m. liepos 7 d. buvo sumokėtas 30 000 Eur užstatas, šio fakto teismas nevertino. Teismo posėdyje svarstant suėmimo pratęsimo klausimą G. B. nurodė, kad už jį galėtų būti papildomai sumokėtas dar 10 000–20 000 Eur užstatas, tačiau teismas dėl šios aplinkybės taip pa nieko nepasisakė. Už kaltinamąjį sumokėta užstato suma, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos turtinę padėtį, baigiamąjį bylos etapą, yra didelė suma, pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtu adekvati inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų kaltinamojo teisių labiau, nei tai yra būtina.
Dėl suėmimo taikymo trukmės skunde pažymima, jog pratęsus suėmimą dar trims mėnesiams, pati griežčiausia kardomoji priemonė būtų taikoma jau 52 mėnesius. Suėmimo tęsimas negali būti naudojamas taip, kad iš anksto pakeistų bausmę. Pirmuosius šešis suėmimo taikymo mėnesius G. B. nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais. Po to virš metų laiko dėl COVID pandemijos suimtiesiems buvo uždrausta turėti bet kokius susitikimus su artimaisiais. Tokios aplinkybės jau ilgą laiką esmingai apribojo G. B. privatų gyvenimą, jo socialinius ryšius. Taikomas suėmimas neproporcingai riboja kaltinamojo teises, sukelia sunkias pasekmes G. B. šeimos nariams (dėl jau minėtos būtinos operacijos kaltinamojo sūnui).
9. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaltinamojo G. B. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija atmeta dalį skundo argumentų dėl kaltinamojo G. B. suėmimo termino pratęsimo pagrindų nustatymo ir daro išvadą, kad abu suėmimo pratęsimo pagrindus pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad jau ilgiau negu ketverius metus taikomo griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas šiuo metu jau tampa neproporcingu tiems kaltinimams, kurie pareikšti G. B. šioje baudžiamojoje byloje ir tai jau iš esmės pažeidžia šio kaltinamojo teises. Todėl skundžiama teismo nutartimi G. B. pratęstas suėmimo terminas trumpinamas iki tokio, kurio pakaktų išspręsti atitinkamus ne tik šios, bet ir dar vienos (pagrindinės) baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamas G. B., organizacinius klausimus, išspręsti klausimą dėl komplekso švelnesnių kardomųjų priemonių, tačiau pakankamų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų užtikrinimui, paskyrimo, taip pat klausimo dėl kardomosios priemonės ar priemonių paskyrimo kitoje jau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje išsprendimui.
11. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam G. B. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje.
12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo argumentais, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad kaltinamojo G. B. gynėjo skunde išdėstyti argumentai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų, kuriais kaltinamajam buvo paskirtas suėmimas, o vėliau ir tęsiamas suėmimo terminas, nebuvimo yra nepagrįsti.
13. Kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Be kitų jam inkriminuotų nusikaltimų G. B. kaltinamas galimai padaręs labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos įstatymai numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui. Sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją EŽTT konstatavo, kad suėmimas negali būti tęsiamas tik abstrakčiai remiantis nusikaltimų sunkumu, tačiau tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenų matyti, kad G. B. galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, inkriminuotos veikos buvo iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, galimai jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius, dalis inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai padaryta Nyderlandų Karalystėje, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą, įvertino, kad kaltinamasis G. B. yra saistomas socialiniais ir šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika (iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, vedęs, turi vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, kaltinamasis turi sveikatos problemų turintį tėvą), tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad kaltinamojo turimi ryšiai Lietuvoje nėra pabėgimo tikimybę eliminuojantis faktorius, nes vertinant jo pasislėpimo riziką būtina pastebėti, kad galimai jo padarytų nusikaltimų aplinkybės leidžia spręsti, jog G. B. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį, jam gresia griežta bausmė. Kita vertus, skunde akcentuojami ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
14. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs G. B. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, padaryti veikiant organizuota grupe, kaltinamojo vaidmuo juose galimai buvo aktyvus. Nors paskutinį kartą G. B. teistas daugiau nei prieš penkiolika metų, šioje byloje jam inkriminuojamų veikų pobūdis (kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti ne vienerius metus iki pat sulaikymo ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje) leidžia daryti išvadą dėl didesnio jo asmenybės bei veiksmų pavojingumo, taigi ir dėl pagrįstai didesnės naujų nusikalstamų veikų darymo rizikos paleidus G. B. iš suėmimo. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog G. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
15. Vis dėlto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam G. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jau daugiau negu ketverius metus, vertinant šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra neproporcinga nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu. Nors ši byla yra didelės apimties – ją sudaro daugiau kaip 80 tomų, nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami 17 asmenų, nagrinėjamos veikos, kurios galimai buvo įvykdytos veikiant organizuota grupe, ir ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip matyti iš ankstesnių apygardos teismo nutarčių ir iš skundžiamos nutarties, pratęsiant suėmimo terminą ypač akcentuojama aplinkybė, kad kitame ikiteisminiame tyrime, kuris šiuo metu jau yra irgi perduotas teismui su kaltinamuoju aktu, G. B. kaltinamas dar sunkesnių nusikaltimų, galinčių užtraukti net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarymu. Pažymėtina, kad toje pagrindinėje byloje G. B. jokia kardomoji priemonė nėra paskirta. EŽTT daugumoje savo sprendimų yra konstatavęs, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas be išimties kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad taikomo suėmimo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgas suėmimo termino tęsimas jau gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir ankstesnėse teismo nutartyse, kuriomis būdavo pratęsiamas ne tik G. B., bet ir kitų kaltinamų asmenų šioje byloje suėmimo terminas, būdavo minimas kitas ikiteisminis tyrimas dar didesnės apimties baudžiamojoje byloje, kurioje G. B. ir kiti asmenys įtariami dar sunkesniais nusikaltimais, už kuriuos jiems gresia netgi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Svarbu pažymėti, kad šis ikiteisminis tyrimas šiuo metu jau užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį perduoti šią bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi ši byla, kurioje G. B. pareikšti dar sunkesni kaltinimai, šiuo metu yra Kauno apygardos teismo žinioje. Dar kartą pažymėtina, kad šioje, vadinamoje pagrindine, baudžiamojoje byloje G. B. nepaskirta iš viso jokia kardomoji priemonė. Teisėjų kolegija šiuo atveju nedėsto jokios nuomonės dėl kardomųjų priemonių taikymo kitoje byloje. Kita vertus, kolegija pažymi, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, ir ypač tokį ilgą laiką, išskirtoje byloje, tuo siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus kitoje byloje, kurioje tie patys asmenys kaltinami sunkesnių nusikaltimų padarymu, negali būti pateisinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo G. B. gynėjo skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam G. B. 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą pakeisti ir sutrumpinti jį iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.