Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 d. 75 MGL dydžio (3750 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 13 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d., apie 9.40 val., laikydamas rankoje peilį įsiveržė į R. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei mojuodamas peiliu bandė pataikyti į R. J. įvairias kūno vietas bei dūrė į R. J. kairės rankos delną bei krūtinės ląstą, tokiu būdu pagal specialisto išvadą Nr. G 1058/2020(01) padarydamas R. J. odos įbrėžimą krūtinės kairėje pusėje ir pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, tokiu būdu kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Ryte nubudo nuo durų skambučio. Atidarė duris ir pamatė, kad durų skambutis buvo užklijuotas lipnia juosta. Ją nulipdė ir nuėjo ilsėtis. Po kelių minučių vėl išgirdo durų skambutį. Išėjęs vėl pamatė, kad skambutis buvo užklijuotas lipnia juosta. Norėjo nuklijuoti lipnią juostą, atsisuko į kairę pusę ir pamatė kaimyną R. J. Jis buvo pravėręs savo buto duris ir stebėjo jį. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad antrą arba trečią kartą rado užklijuotą durų skambutį su lipnia juosta. Su lipnia ruda juosta buvo užklijuotas durų skambutis, kad jis nuolatos skambėtų. Tai buvo provokacija, jį provokavo, kaimynas norėjo sukelti konfliktą. Jis suprato, kad kaimynas buvo nepatenkintas, nes iš vakaro jo bute sklido muzika. Jam sakė, kad pas jį buvo atvykusi policija. Jis nebuvo bute, kai atvažiavo policija, buvo išėjęs į garažą, nes jam buvo atjungta elektra. Ryte kaimynas atėjo ir nusprendė „atsidėkoti“. Pas jį bute garsiai skambėjo televizorius, ar muzika. Po to jam išjungė elektrą bute. Jis nusileido į garažą įjungti elektrą. Kai grįžo jam pasakė, kad buvo atvažiavusi policija. Ryte kaimynas norėjo išsiaiškinti ir užklijavo lipnią juostą ant skambučio. Jis norėjo, kad išeitų į koridorių. Pamatė, kaip kaimynas, pradaręs duris, stebi jį. Po jų akių kontakto, kaimynas išėjo į laiptinę ir pavadino jį herojumi ir sudavė jam smūgį į krūtinės ląstą. Jis gynėsi rankas sudėdamas „x“ forma. To smūgio metu jis galėjo sužeisti kaimyną peiliu, kurį laikė rankoje. Su peiliu norėjo nukrapštyti lipnią juostą. R. J. į peilį susižeidė ranką. Jis irgi susižeidė, nes gynėsi nuo kaimyno. Neatsimena, kurioje rankoje laikė peilį. Tai buvo nedidelis virtuvinis peilis. Pasiėmė krėslą, kurį kaimynas metė į jį ir užsidaręs savo bute iškvietė policiją. Nutrauktame ikiteisminiame tyrime jis nurodė, kad kaimynas jį užpuolė. Pripažįsta kaltę, kad kaimynas susižeidė į jo rankoje laikytą peilį. Jam atrodo, kad tai buvo abipusė kaltė. Ankščiau yra buvę konfliktų su kaimynu. Kaimynas buvo jam smūgiavęs. Tyrėjas jį įkalbino atsiimti pareiškimą. Kaimynas pyksta, kad jis garsiai leidžia muziką. Tame name prasta garso izoliacija. Prieš pusmetį įvyko pirmasis konfliktas. Nuo 2019 m. pradžios ten gyveno. Tas butas priklauso jo močiutei. Dabar persikraustė į (duomenys neskelbtini). Močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), tame bute. Močiutė priprato prie jo muzikos. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, todėl ryte buvo neblaivus. Nutarimas (balandžio 12 d. 3 val. užfiksuotas administracinis pažeidimas) nėra galiojantis. Jis pareigūnų nematė. Nebuvo patekęs į nukentėjusiojo butą. Konfliktas įvyko laiptinėje. Jis nežino, kodėl nėra įsigaliojęs nutarimas dėl administracinio pažeidimo. Jis nebuvo apklausoje. Nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl karantino sąlygų pažeidimo. Buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam. Teistas už kanapių vartojimą. Pripažįsta iš dalies civilinį ieškinį. Pripažįsta dalį, kur reikia atlyginti medicinines išlaidas. 1250 eurų neturtinės pripažįsta. Teismų praktikoje atlyginama iki 1500 eurų tokio pobūdžio bylose. Savo veiksmų nevertina.

2021 m. gegužės 19 d. kaltinamasis D. K. nurodė, kad nuklijavo juostą su peiliu. Peilis buvo jo rankose. Paskutinį kartą nukabinėjo lipnią juostą, susidūrė jo žvilgsnis su kaimyno akimis, kai nuiminėjo tą juostą, jis į buto duris, jų žvilgsniai susitiko, sako ,,ką herojus“ ir sudavė į jo krūtinės ląstą smūgį, kaimynas tuo metu ir bus susižeidęs savo ranką. Šiuo metu neatsimena, buvo šoko būsenoje. Dėl ,,pufo“ reikėtų pažiūrėti pareiškime ieškinyje prieš kaimyną ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Jis nubudo nuo triukšmo ir nepuolė skambinti policijai, sutvarkęs skambutį nuėjo miegoti toliau.

2020 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodymus duoti atsisakė, dėl savo kaltės ar nekaltumo poziciją pareikš vėlesnių apklausų metu, kai pasikonsultuos su savo advokatu (1 t., b. l. 122-123, 131-133)

2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G1058/2020(01) nurodoma, kad R. J. nustatyta odos įbrėžimas krūtinės kairėje pusėje, pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu aštrią briauną, ašmenis ar smailumą turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 12 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 62-63).

Pateiktas liudytojos R. S. – J. susirašinėjimas su įtariamojo D. K. motina, kuriame patvirtinami liudytojos parodymai ( 1 t., b. l. 55-59).

Iš ,,Alcotes 6810“ tikrinimo Nr. 36699 matuoklio duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d., 11.09 val., D. K. nustatytas 0,60 promilės neblaivumas (b. l. 118).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d., 9.41 val. buvo gautas pranešimas, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto prieš 1 min. su peiliu sužalojo vyrui ranką (1 t., b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kraujo lašai ant rankinės (b. l. 33-36).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 15 d., apie 9.40 val. iš Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, prieš 1 min. su peiliu sužalojo vyrui ranką. Kaimynas pabėgo į savo butą. Atvykus minėtu adresu pranešėja R. S. – J. gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad į jos buto duris paskambino kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. K., gim. (duomenys neskelbtini). R. S. vyras R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atidaręs buto duris pamatė prie durų stovintį savo kaimyną, kuris turėdamas peilį rankoje bandė jam durti į pilvo sritį, tačiau R. J. bandydamas apsiginti ištiesė ranką, ko pasėkoje D. K. dūrė peiliu jam į kairė ranką. Pasibeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė D. K., kuris paaiškino, kad kaimynai jo buto durų skambutį užklijavo lipnia juostą, kad skambutis pastoviai skambėtų, todėl jis nutarė nueiti pas kaimynus ir išsiaiškinti dėl ko jie taip padarė. D. K. bijojo dėl savo saugumo todėl į rankovė įsikišo peilį. Paskambinus į kaimynų duris R. J. atidarė jas ir bandydamas pastumti D. K. ranką pats įsidūrė į turėtą jo rankoje peilį. Paklausus D. K., kur yra peilis kurį turėjo su savimi eidamas pas kaimynus, jis pats parodė, kad peilis virtuvėje padėtas ant spintelės, baltas peilis su mėlyna rankena (1 t., b. l. 37).

Medicinos išraše nurodoma, kad R. J. plaštakos delniniame paviršiuje stebima apie 1 cm. dydžio pjautine žaizda (1 t., b. l. 38).

Dėl D. K. veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas, kad galėjo sužaloti nukentėjusįjį netyčia, nes laikė peilį lipniai juostai nuo durų skambučio nupjauti. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis bandė jį provokuoti, prilipdydamas lipnią juostą ant durų skambučio, kad šis ištaisai skambėtų. Tačiau šis kaltinamojo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, nes nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu D. K. pateiktos nuotraukų kopijos nepatvirtina fakto, kad nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį, lipdydamas lipnią juostą ant durų skambučio, tai patvirtina tik faktą, jog lipni juosta apskritai buvo prilipdyta. Kita vertus, lipnios juostos prilipdymas prie durų skambučio, net jei ši aplinkybė būtų pasitvirtinusi, nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo peiliu žaloti nukentėjusįjį, nes efektyviai gintis nuo tokių galimai padarytų veiksmų būtų galima teisėtais būdais, lipnios juostos klijavimas nesukeltų jokios grėsmės D. K. sveikatai ar gyvybei ar garbei ir orumui, kas galimai galėtų išprovokuoti ūmų pyktį, staigų emocijų antplūdį.

Svarbi yra aplinkybė, kad pats kaltinamasis viso proceso metu patvirtino, kad turėjo peilį ir nukentėjusysis R. J. pats galėjo juo susižaloti. Teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad ,,To smūgio metu jis galėjo sužeisti nuo peilio, kurį laikė rankoje. Neatsimena, kurioje rankoje laikė peilį. Tai buvo virtuvinis peilis, jis nebuvo didelis“. Kad R. J. iš tiesų buvo sužalotas peiliu, patvirtina tiek 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. G1058/2020(01), kurioje nurodoma, kad R. J. nustatyta odos įbrėžimas krūtinės kairėje pusėje, pjautinė žaizda kairėje plaštakoje; sužalojimai padaryti kietu aštrią briauną, ašmenis ar smailumą turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-04-12 (b. l. 62-63), tiek medicinos išrašas, kuriame aprašyta, kad R. J. plaštakos delniniame paviršiuje stebima apie 1 cm. dydžio pjautine žaizda (1 t., b. l. 38). Nukentėjusysis nurodė, jog būtent kaltinamasis jam dūrė. Taigi, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusysis R. J. konflikto metu galėjo susižaloti pats, o tik patvirtina, kad sužalojimus sukėlė kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Kaltinamojo D. K. teiginys, kad konfliktas vyko laiptinėje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas byloje esančia rašytine medžiaga. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo R. J. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis į jo buto vidų buvo užėjęs, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ,,pamatęs peilį jo rankoje jis atsitraukė atgal į buto vidų, tuo pačiu metu jis (kaltinamasis) padarė žingsnį į priekį, tuo įeidamas į jo butą bei dūrė jam į kairės rankos plaštaką“ (1t., b. l. 1). Tokius jo parodymus patvirtina ir liudytoja R. S. – J., bei padarytos įvykio vietos nuotraukos, iš kurių matyti, kad kraujo lašai buvo tik bute, o laiptinėje kraujo lašų nebuvo aptikta.

Įvertinus minėtų duomenų visumą teismas pripažįsta, kad D. K. tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį ir sąmoningai siekdamas nusikalstamų pasekmių, sužalojo krūtinės kairę pusę, bei kairę plaštaką, dėl ko nukentėjusysis R. J. patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinęs tokius veikos kvalifikacijai reikšmingus požymius, asmenines paskatas, objektyviai atliktus veiksmus ir kilusias pasekmes teismas pripažįsta, kad D. K. yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad D. K. nuo 2020 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini). Diagnozė (duomenys neskelbtini) sutrikimas (b. l. 92, 103). 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-393/2020 nurodoma, kad D. K. skirti teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 110), todėl teismas neturi abejonių dėl D. K. pakaltinamumo, dėl ko šis būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (1 t., b. l. 118), bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 113), nedirbantis (1 t., b. l. 114). teistas (1 t., b. l. 115-117), paskutiniu nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, t.y. veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Šios D. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausia savo pobūdžiu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi veika padaryta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė iš dalies subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nuosprendžio neatlikta bausme, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir skirtina galutinė 2 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Nors teismas pažymėjo, kad D. K. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, kita vertus, teismo vertinimu, kaltinamojo pasirinktas gyvenimo būdas yra sąlygotas dar nebrandžios jo asmenybės ir atsainaus požiūrio į socialines normas, bet ne dėl galutinai susiformavusių teisei priešingų nuostatų, todėl teismas svarstė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Pažymėtina, kad veikos atlikimo metu galiojusios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (keista 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653, galiojusi nuo 2017-10-06 iki 2020-07-01) numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamajam jau du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo jauną amžių, atsižvelgus į nukentėjusiojo interesą kuo greičiau gauti realų žalos atlyginimą, o tai įmanoma tik kaltinamajam dirbant ir uždirbant, teismas sprendžia, jog tikslinga dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, atitinkamai nustatant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį 39,69 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 66-75). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti (1 t., b.l.160), byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t. b. l. 66-75), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl D. K. padaryto sveikatos sužalojimų. Nors prokuroras nurodė, kad žala apmokėta, tačiau duomenys dėl žalos PSDF biudžetui apmokėjimo (1 t., b.l. 70) nepatvirtina, kad žala apmokėta, tai tik banko sąskaitos numeris ir priteistina suma. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Nukentėjusysis R. J. pareiškė 223,51 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

R. J. civilinis ieškinys dėl 223,51 Eur turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė 67,88 Eur išlaidas dėl sužalojimo gydymo ir 155,63 Eur prarasto darbo užmokesčio. Neturtinė žala yra grindžiama tuo, kad nusikalstama veika buvo padaryta žmonos ir vaiko akivaizdoje, kas sukėlė didelius išgyvenimus ir išgąstį, o tas sukėlė žmonos nualpimą. Šiuos teiginius patvirtina pagalbos skambučio išrašas. Taip pat jo žmona bijojo išeiti viena ir ją nuolat nukentėjusysis turėjo lydėti. Taip pat vaikas pasidarė irzlus, prastai miegojo naktimis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. nurodė, kad pripažįsta iš dalies civilinį ieškinį, pripažįsta dalį, kur reikia atlyginti medicinines išlaidas ir 1250 Eur neturtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad R. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas įrodymais (vaistų pirkimo kvitais, Sodros pažyma, paskaičiavimu dėl nedarbingumo netekto darbo užmokesčio dalies). Ta aplinkybė, kurią nurodė D. K. gynėjas, kad įmonė, kurioje dirba nukentėjusysis galimai priklauso šeimos nariui ar artimam giminaičiui, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusiajam nepagrįstai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nepagrįstai paskaičiuota nedarbingumo išmoka ar ši išmoka paskaičiuota netinkamo dydžio. Kaltinamasis neginčijo ir paskaičiavimo netekto dėl nedarbingumo darbo užmokesčio dalies. Prašoma priteisti suma reali, be nukentėjusiojo paaiškinimų, taip pat pagrįsta kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas, R. J. patirta turtinė 223,51 Eur žala priteistina iš kaltinamojo D. K.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimo nėra pagrįstas visa apimtimi: suprantama, kad nukentėjusysis ir jo šeima patyrė pergyvenimų dėl D. K. veiksmų ir nepatogumų dėl ikiteisminio tyrimo, be to pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis jau po nusikalstamos veikos padarymo nusprendė parduoti būstą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis skelbimas dėl būsto pardavimo įdėtas 2020-06-30, nors kaltinamojo gynėjas kėlė abejones, kad galimai būstą buvo sumanyta parduoti dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Vienok nukentėjusysis labai abstrakčiai nurodė patyręs neturtinę žalą, nes dėl įvykio žmona bijojo eiti į parduotuvę, o vaikas tapo irzlus naktimi, nepateikė jokių įrodymų, kad jam ar jo šeimos nariui buvo teikiama medicininė pagalba dėl streso pasekmių. Įvertinęs tai, jog nusikaltimas visgi padarytas nukentėjusiojo sveikatai, kaip vienam svarbiausių gintinų gėrių, teismas sprendžia, jog priteistinos iš kaltinamojo D. K. neturtinės žalos suma mažintina iki 2000 Eur.

Byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltinamojo 167,56 Eur proceso išlaidų už Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktą specialisto išvadą. Teismas pažymi, kad BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju objektų tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertas. Taigi nėra pagrindo objektų tyrimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su biologiniais pėdsakais saugomais byloje (1 t., b. l. 9) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (3 mėnesius) ir skirti galutinę 2 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi D. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. K.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti 39,69 eurus turtinei žalai atlyginti.

R. J. (R. J.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. K. priteisti 223,51 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 2223,51 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su biologiniais pėdsakais esantis byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje, o realiu bausmės atlikimo atveju – D. K. sulaikymo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.