Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-01 · Administracinė byla Nr. eI-4477-394/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
eI-4477-394/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03456-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4477-394/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03456-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo S. S. 191,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31 bei 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas S. S. nuo 1994-03-22 nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbiami), paskirtis: gamybos pramonės, 196,46 kv. m, garažų – 434,59 kv. m, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti vietinės rinkliavos įmoką nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovui kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos. Atsakovas už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31 nėra sumokėjęs pareiškėjai 191,32 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai).

LR Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu (12 str. 2 p.). Vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie neteko galios 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinus Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau vadinama ir Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir reglamentuoja Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, Vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą, taip pat iš Vietinės rinkliavos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą (Nuostatų 2 p.). Pagal Nuostatų 1 punktą Vietinė rinkliava tai dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri nustatyta Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu kaip privaloma įmoka, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Ji nustatyta visiems Jurbarko rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 6 p.) ir susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios (Nuostatų 21 p.). Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Jurbarko rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Nuostatų 21.1. punktas), o kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Jurbarko rajono savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Nuostatų 21.2. p.), kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Vietinės rinkliavos dydžius (Nuostatų 1 priedas) komunalinių atliekų turėtojams nustato Jurbarko rajono savivaldybės taryba, o už Vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimą atsakingas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsakovui Vietinės rinkliavos įmokos dydis apskaičiuotas pagal jo turimam nekilnojamam turtui nustatytus nekilnojamojo turto objekto kategorijos parametrus.

Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Jurbarko rajono savivaldybės Taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 bei 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims, bei 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-132 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka, vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje. Nuostatai numato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius yra Tauragės RATC (UAB Tauragės atliekų tvarkymo centras), kuris teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių nuostatų 21 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, pastovioji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, o kintamoji - savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovui nuo 1994-03-22 nuosavybės teise priklauso pastatai – dirbtuvės ir garažas, esantys (duomenys neskelbiami), taigi atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas pagal nustatytus parametrus, kaip asmuo, nuosavybės teise valdantis ir naudojantis nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pažymoje apie vietinės rinkliavos skolą nurodyta, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31 susidarė 191,32 Eur įsiskolinimas. Į bylą pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai, iš kurių matosi, kad apie vietinės rinkliavos mokėjimą už nurodytus nekilnojamojo turto objektus atsakovui buvo pranešta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nei vietinės rinkliavos skolos dydžio, nei jo paskaičiavimo fakto neginčija, taip pat nepateikia teismui jokių duomenų, įrodančių, kad atliekos jo nuosavybės teise valdomame nekilnojamo turto objekte nesusidarė, ir sudarančių pagrindą neskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nagrinėjamu laikotarpiu.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatyme, Atliekų tvarkymo įstatyme bei Nuostatuose, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 191,32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 8,00 Eur, prideda dokumentus, iš kurių matosi, kad šios išlaidos buvo skirtos advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais (nutartys analogiškose pagal VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ bylose žr., pvz., LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021, eTA-906-968/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti netenkinamos, nes neatitinka būtinumo kriterijaus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo S. S. 191,32 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Eur 32 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė