Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Teismas nustatė, kad B. P. L. ir A. L. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: sūnaus G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), sūnaus (pareiškėjo) A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)Pareiškėjo motina A. L. mirė (duomenys neskelbtini)Pareiškėjo tėvas B. P. L. mirė (duomenys neskelbtini)

VĮ Registrų centro duomenų bazės (duomenys neskelbtini)duomenimis, B. P. L. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini)žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame esantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centre B. P. L. vardu registruotas gyvenamasis namas su visais priklausiniais buvo pastatyti (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine A. L. gyvenant santuokoje, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki motinos mirties (duomenys neskelbtini)Po motinos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkio pastato (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)Prieš mirtį A. L. testamento sudariusi nebuvo, tačiau, A. L. palikimą priėmė jos sutuoktinis B. P. L. faktiniu valdymu. B. P. L. mirus sutuoktinei A. L. liko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, jam liko visi sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. Sutuoktinei mirus, B. P. L. organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą jis pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su priklausiniais pradėjo valdyti kaip savo, rūpinosi malkų bei anglių įsigijimu namo šildymui šaltuoju metų sezonu, kurą sandėliavo viename iš ūkio pastatų, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, komunalinių atliekų surinkimą, taip pat mokėjo žemės mokestį.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas B. P. L. tuoj po (duomenys neskelbtini)mirusios savo sutuoktinės A. L. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos 2000 m. civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini)mirus A. L., priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo tėvas B. P. L. po savo sutuoktinės mirties A. L. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtina paties pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kurios įstatymo nustatyta tvarka laikomos viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013), bei pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), kurie patvirtina, kad B. P. L. ir A. L. deklaravo savo gyvenamąją vietą, o taip pat ir gyveno tuo pačiu adresu. Mirus sutuoktinei, B. P. L. liko gyventi jų kartu statytuose namuose, kuriose gyveno iki pat savo mirties. Todėl pastarajam liko visi jo sutuoktinės A. L. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktinei mirus, B. P. L. rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu: rūpinosi kuru ir gyvenamojo namo šildymu, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, komunalinių atliekų surinkimą, taip pat mokėjo žemės mokestį, prižiūrėjo pastatus ir juos remontavo, pakeitė viso namo langus, lauko duris, (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva bei lėšomis užsakė gyvenamojo namo bei visų ūkio pastatų kadastro bylą, įregistravo pastatus bei nuosavybės teises VĮ Registrų centre, taip pat iš valstybės nusipirko namų valdą, kurioje yra gyvenamas namas su priklausiniais.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo tėvo B. P. L. veiksmų pradėjus valdyti po jo sutuoktinės A. L. mirties likusį palikimą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, nenurodė pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų bei nepateikė jokių kitų įrodymų, tvirtinančių priešingai nei, kad teigė pareiškėjas, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime išdėstytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais kaip patikimais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo tėvas paveldėjo faktiniu valdymu mirusios sutuoktinės turtą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pareikime pareiškėjo išdėstytus paaiškinimus bei argumentus, konstatuotina, jog po (duomenys neskelbtini)mirusios A. L. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, mirusiosios sutuoktinis B. P. L., kadangi jis likusį po palikėjos mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas visų bylos duomenų kontekste, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, tenkinamas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi visi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems asmenims buvo siunčiami per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.