- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2-4822-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45922-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- A. L.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 441,47 Eur negrąžintos paskolos, 18,71 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino, 76,14 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. sausio 17 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2018 m. vasario 17 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. L. ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014-12-24 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovui 72,41 Eur sumą 30 dienų terminui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2015-01-02 atsakovas pateikė prašymą papildomai 50,00 Eur kredito sumai, 2015-04-26 dar papildomai – 250,00 Eur sumai ir 2015-04-27 – 100,00 Eur. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2015-05-23. Ieškovas teigia, kad dalį skolos atsakovas sumokėjo, tačiau liko skolingas 441,47 Eur negrąžintos paskolos, 18,71 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino ir 76,14 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino.
Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2016 m. spalio 25 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su International risk Management OU, kuria perleido reikalavimo teisę į skolininką A. L., o International Risk Management OU 2017 m. vasario 23 d. perleido reikalavimą į atsakovą ieškovui UAB „Finansų administravimas“. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Apie reikalavimo perleidimą skolininkas informuotas siunčiant pranešimą apie reikalavimo perleidimą, taip pat įteikus ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo kopijas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Taigi, iš byloje esančių duomenų teismas konstatuoja, kad atsakovas nesilaikė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatyto vartojimo kredito grąžinimo grafiko, todėl laikytina, kad jis pažeidė prievolę (CK 6.873 straipsnio 1 dalį), ir todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 441,47 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 18,71 Eur palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino ir 76,14 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo susitarta mokėti kredito mokestį bei palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikytina, jog šalys susitarė dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kadangi Sutartyje numatytas kredito mokestis ir palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą atlieka būtent pelno ir kompensuojamųjų palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs kredito mokesčio, kuris atlieka kompensuojamųjų palūkanų funkciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 18,71 Eur kompensuojamųjų palūkanų (kredito mokesčio) bei 76,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 536,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovo.
Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 441,47 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro, 47 ct) skolos, 18,71 Eur (aštuoniolikos eurų, 71 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 76,14 Eur (septyniasdešimt šešių eurų, 14 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (536,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.