- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-1014-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00185-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- D. R., ir O
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas S. Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00185-2012-3
2013 m. gruodžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. gynėjos advokatės V. Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. nustatyta tvarka, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012-09-12 13 val. 45 min. iki nuosprendžio paskelbimo 2012-10-05 14.00 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuosprendžiu nuteisti ir O. K. bei V. P., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 11 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupe kartu su V. P. ir O. K., V. P. automobiliu „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus D. R. ir O. K. prie kavinės (duomenys neskelbtini), D. R. su O. K. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), ir įsibrovę pro atidarytas duris į L. A. priklausantį ūkinį pastatą, iš L. A. priklausančio traktoriaus „DEUTZ-FAHR AGROTRON 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, panaudodami guminę žarnelę, tyčia slapta išleido ir pavogė 50 litrų žymėto dyzelinio kuro (1 litro žymėto dyzelinio kuro vertė 3,42 Lt), iš viso 171 Lt vertės. Po to iš kieme stovėjusių L. A. priklausančio traktoriaus „Case IH MX135“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, panaudodami guminę žarnelę, tyčia, slapta išleido ir pavogė 10 litrų žymėto dyzelinio kuro, kurio vertė 34,2 Lt, bei iš kieme stovėjusio L. A. priklausančio traktoriaus „Belarus 800“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, panaudodami guminę žarnelę, tyčia, slapta išleido ir pavogė 20 litrų žymėto dyzelinio kuro, kurio vertė 68,4 Lt. Vogtą žymėtą dyzelinį kurą, supiltą į keturis 20 l talpos plastikinius bidonus (talpyklas), sukrovė į V. P. vairuojamą automobilį. Iš viso V. P., D. R. ir O. K. tyčia slapta pagrobė 273,6 Lt vertės L. A. priklausančio turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo D. R. gynėja advokatė prašo nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti. Gynėja skunde remiasi BK 75 str. normomis, LAT praktika (2K-P-549/2007, Apžvalga „Dėl teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą), nurodo, kad D. R. buvo tik nusikalstamos veikos vykdytojas, pavogtas dyzelinis kuras grąžintas nukentėjusiajam. Teismas privalėjo svarstyti BK 75 str. taikymo galimybę, ar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau tokio reikalavimo nesilaikė. D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi, nesistengė išvengti atsakomybės, veiksmai nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė, mokosi, mokslo baigimo data 2013-06-30. Nors D. R. nusikalto turėdamas teistumą už analogiškus nusikaltimus, tačiau gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, realus bausmės atlikimas nutrauktų esamus socialiai vertingus nuteistojo ryšius (mokymąsi profesinėje mokykloje, todėl neįgis vidurinio išsilavinimo ir specialybės). Yra pakankamas pagrindas manyti, jog resocializacija ir bausmės tikslai galimi be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, gali būti taikomos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nesilaikė reikalavimo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl mano, jog D. R. nebegali būti pataisytas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti dar kartą atidedant bausmės vykdymą. D. R. praeityje jau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2012-06-18 nuosprendžiu D. R. skirtas laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, o 2012-08-10 bei 2012-09-06 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiais skirtų bausmių vykdymas, pritaikius BK 75 str., atidėtas. Nepaisant to, netrukus po ankstesnių nuosprendžių priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu D. R. padarė naują, vėlgi tyčinį savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl visiškai pagrįstai buvo pripažintas recidyvistu. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju savo elgesiu D. R. aiškiai rodo, jog jokių išvadų iš savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nedaro, taisytis nenori, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisina, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir už padarytą naują nusikaltimą skyrė jam sankcijos numatytą realią laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, naują nusikaltimą D. R. padarė apie 22 val., t. y. faktiškai tuo laikotarpiu, kai jis, vykdydamas 2012-06-18 nuosprendžiu skirtą įpareigojimą, turėjo būti namuose.
Apeliaciniame skunde minima nemažai aplinkybių, teigiamai apibūdinančių nuteistąjį: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi, nesistengė išvengti atsakomybės, veiksmai nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė, mokosi, tačiau to nepakanka, jog bausmės skyrimo klausimu būtų galima daryti kitokias išvadas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis jau buvo pripažinti D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai buvo pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 178 str. 2 d., pagal kurią nuteistas apeliantas, sankcijos vidurkis. Nors nusikaltimas ilgalaikių neigiamų padarinių nesukėlė, pagrobtas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nusikaltimas paaiškėjo ne dėl D. R. pastangų, o visiškai atsitiktinai, pareigūnams sustabdžius automobilį, kuriame ir buvo gabentas pavogtas dyzelinis kuras (b. l. 20). Apeliaciniame skunde minimi D. R. mokslai, kuriuos jis turėtų baigti 2013-06-30, akivaizdu, jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skirdamas bausmę D. R., apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas, tarp jų ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui reikšmingas bylos aplinkybes. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. R. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.