- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- I1-2575-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00144-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 500 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 2), kad Alytaus PN 2019 m. birželio 17 ir 18 dienomis neišdavė pareiškėjui priklausančio vaisto (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktai bei pareiškėjo teisės. Atsakovas nesugebėjo užtikrinti pastovų nepertraukiamą vaisto gavimą, sukeldamas pareiškėjui kančias, abstinencijos sindromą, kaulų, raumenų skausmą, galvos svaigimą, jautė silpnumą, agresiją, kamavo nemiga ir viduriavimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė, jog sutartis su vaistų tiekėju „Armila“ sudaryta 2018-12-31. Vaistininkė elektroniniu paštu 2019-06-13 užsakė vaisto (duomenys neskelbtini) 16 vnt. geriamo tirpalo, kurį kaip numatyta sutarties 4.2 punkte tiekėjas privalėjo pristatyti per 2 dienas, tačiau įstaiga jų negavo, nes tiekėjas pareiškė pretenzijas, kad nebuvo apmokėta turima skola. Pareiškėjui trumpalaikis vaisto neskyrimas neturėjo įtakos sveikatos būklei, nes siekiant išvengti abstinencijos sindromo jam buvo užtikrinta psichiatro pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui 2019 m. birželio 17 ir 18 dienomis gydytojo paskirto vaisto.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Sveikatos priežiūros skyrius yra įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų asmens sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2019-01-30 įsakymu Nr. 1-36 patvirtintų Sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 p. (b. l. 15–16). Sveikatos priežiūros skyrius tiesiogiai pavaldus įstaigos direktoriui, o sveikatos priežiūros organizavimo klausimais – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros skyriaus funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.).
Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-02-26 įsakymu Nr. V-101 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a)
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros skyrių – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui nuo 2018 m. vasario mėnesio skirtas pakaitinis gydymas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). 2019 m. birželio 17 ir 18 dienomis vaistas kaip nurodo pareiškėjas bei patvirtina atsakovės atstovas nebuvo išduotas. Atsakovė nurodė, jog sutartis su vaistų tiekėju „Armila“ sudaryta 2018-12-31 (b. l. 18–22). Vaistininkė elektroniniu paštu 2019-06-13 užsakė vaisto (duomenys neskelbtini) 16 vnt. geriamo tirpalo, tačiau įstaiga jų negavo, nes tiekėjas pareiškė pretenzijas, kad nebuvo apmokėta turima skola (b. l. 14).
Iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog vaistas buvo užsakytas tik 2019-06-13, kai pagal teisės aktus vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikį. Pareiškėjui nebuvo išduoti vaistai 2019 m. birželio 17 ir 18 dienomis. Tai, kad vaistai nebuvo pateikti dėl neapmokėtų skolų, negali būti aplinkybė šalinanti atsakovės atsakomybę.
Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros skyriaus padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (2 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai). Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas išvardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 2 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinus tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktą pareiškėjo psichiatro įrašą (b. l. 13), atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr.A520-2791-12), teismas sprendžia, kad 30 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Z. (A. Z.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.