- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-222-628/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00231-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė, Albinas Bielskis, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albino Bielskio, Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-195/2017 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 7 punktu, V. A., J. Š., R. J. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, o būtent:
V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo bei parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis; V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą; nurodė L. K. nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš (duomenys neskelbtini), ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos; nurodė V. A. susitikti su jo, V. G., atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje; J. Š. V. A. nurodė iš sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartą vietą padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; nurodė R. J., kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į (duomenys neskelbtini).
Taigi V. G. kaltinamas tuo, kad 2013-03-23 nuo 17.18 val. iki 19.28 val. telefonu ir per elektroninio pašto „Gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną, apie 20.15 val., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), V. A. jo, V. G., nurodymu perdavė 28 000 Lt (8 109,36 EUR) už narkotinę medžiagą. Po to, V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną – 2013-03-23 21.38 val. jis, V. G., telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21.42 val. V. A. nurodymu J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013-03-25 14.04 val.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, V. G., 2013-03-25 nuo 11.12 val. iki 12.35 val. telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 EUR) atlygį, kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) nuvyks į (duomenys neskelbtini) bei parodys vietą, kur bus palikta jo, V. G., užsakyta narkotinė medžiaga, o taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš (duomenys neskelbtini). Jis, V. G., 11.34 val. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13.34 val. V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą - prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14.04 val. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, 2013-03-25, apie 21.10 val. R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) miesto automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), kur prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė L. K.. L. K. apie 21.16 val. pranešė telefonu jam - V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į (duomenys neskelbtini), o pokalbio metu jis, V. G., L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K., kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.55 val. įvažiavo į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį - 74,510 g narkotinės medžiagos - heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to, apie 23.15 val. L. K. pranešė jam, V. G., apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko (duomenys neskelbtini), o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini), kai 2013-03-26 apie 00.40 val. policijos pareigūnai kelyje (duomenys neskelbtini), 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius, R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti, po ko 2013-03-26 apie 03.45 val., kelio (duomenys neskelbtini) automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km), atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka V. G. sulaikytas 2014 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. G. pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (įskaitytinai), nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. G. skunde nurodė, kad apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. Teismas deklaratyviai, nevertindamas byloje nustatytų aplinkybių, nurodė suėmimo pratęsimo pagrindus. Nutartis nemotyvuota, todėl priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Teismas rėmėsi vien prielaidomis darydamas išvadą, kad jis, V. G., bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus. Nors šiame straipsnyje suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai suformuluoti kaip spėjimas, kad įtariamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad ši prognozė būtų pagrįsta. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai nurodyti nusikalstamos veikos sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą, bet būtina pateikti realius faktus, kurie leistų manyti, kad įtariamasis iš tiesų bėgs, slėpsis. Teismas turi įvertinti visas BPK 121 straipsnio 4 dalyje ir 122 straipsnio 2, 4 dalyse nurodytas aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta.
Pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas jam, V. G., taikomas jau 42 mėnesius, kas parodo teismo šališkumą. Apygardos teismas nepagrįstai kaip argumentą nurodė tai, jog byla yra didėlės apimties, nes ją sudaro 12 tomų. Kaltinamojo teigimu, tik 4 tomai yra reikalingi nusikalstamai veikai ištirti. Visą kitą baudžiamosios bylos medžiagą sudaro procesiniai dokumentai, susiję prašymų ir skundų dėl kardomųjų priemonių nagrinėjimu. Todėl galima teigti, kad teismo nurodyti argumentai yra tik teismo siekis jam taikyti suėmimą maksimalų įstatyme numatytą laiką, tuo pažeidžiant 122 straipsnio 7 dalį, kur nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų (ultima ratio). Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per kuo trumpesnį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teise būti paleistas proceso metu.
Be to, kaltinamojo teigimu, toks ilgas bylos nagrinėjimas prieštarauja ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio nuostatoms, suteikiančioms asmeniui teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama, kiek tai įmanoma, per trumpiausią laiką. Tokia pozicija atsispindi ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose, kaip pavyzdžiui Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnyje, 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija patvirtintuose ,,Visų asmenų, esančių bet kokių formų suėmime ar įkalinime, apsaugos principuose. Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Byloje Balčiūnas prieš Lietuvą (EŽTT 2010-07-20 sprendimas, pareiškimo Nr. 17095/02) EŽTT konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad įtariamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau ir atidžiau turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime.
Skunde taip pat teigiama, kad kuo ilgiau asmuo yra suimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad suimtasis bėgs, slėpsis, darys nusikaltimus, be to, turi būti įvertintas ir proporcingumo principas. Šiuo atveju, kaltinamojo teigimu, taikoma jam pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama, tačiau, bėgant laikui, kai nuo kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo praėjo daugiau nei 42 mėnesiai, nėra pagrindo manyti, kad jis, V. G., būdamas nesuimtas bėgs, slėpsis nuo teismo. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą kaltinamojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (EŽTT sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Tokių aplinkybių byloje nėra. Šiuo metu pritaikius antrą pagal griežtumą kardomąją priemonę – intensyviąją priežiūrą ar kitas kelias švelnesnes kardomąsias priemones galima būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, nes toks ilgas kalinimas be apkaltinamojo nuosprendžio yra nepateisinamas.
Kaltinamojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis turi registruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę gali patvirtinti Kėdainių probacijos tarnyba. Iki sulaikymo jis buvo vedęs, tačiau vėliau išsiskyrė. Tai buvo padaryta šeimos interesais, su šeima bendrauja telefonu ir laiškais, kas rodo, kad jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Be to, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimo matyti, kad jis galėtų būti įdarbintas šioje bendrovėje ir turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Nors praeityje buvo teistas, tačiau dalį nusikaltimų jis padarė būdamas nepilnametis, kiti padaryti nusikaltimai priskiriami lengvų nusikaltimų kategorijai ir nesusiję su finansais. Dėl to akivaizdu, kad teismas padarė nepagrįstą prielaidą, jog lėšų pragyvenimui jis gaudavo nusikalstamu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis sistemingai pažeidinėjo įstatymus, pelnėsi iš nuskalstamų veikų.
Pažymi, jog teismas, darydamas išvadą dėl jo polinkio nusikalsti, nepagrįstai atsižvelgė į jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, jų organizuotumą. Pagal teismų praktiką įtarimas sunkių nusikalstamų veikų padarymu dar savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus (Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apžvalga, patvirtinta LAT Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50, LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr.22, p. 330).
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. G. skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę - suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.
Skiriant V. G. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.
Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos V. G. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.
Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų L. K., A. V., R. M., J. B. bei kitų kaltinamųjų V. A., R. J. parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje dėl narkotinių medžiagų kiekio ir rūšies, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.
Suėmimas V. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Būtina pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.
V. G. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų). Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas V. G. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės, o būtent, V. G. pagal bylos duomenis kelis kartus teistas. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, svarbu ir tai, kad V. G. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimo, galimai susijusio su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu veikiant organizuota grupe, padarymu, jis buvo aktyvus organizuotos grupės dalyvis, subūręs organizuotą grupę ir organizavęs neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą, nusikaltimas savanaudiškas ir galimai padarytas siekiant nusikalstamai praturtėti. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.
Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Esant šį pagrindą nepaneigia šeimyninės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.
Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad V. G. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, bet ir tai, kad jam inkriminuotas nusikaltimas, kaip matyti iš kaltinimo ir bylos duomenų, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo daromas pakankamai ilgą laikotarpį, yra savanaudiško pobūdžio, buvo gerai organizuotas, padarytas antra pagal pavojingumą bendrininkavimo forma – veikiant organizuota grupe, o pats V. G. buvo aktyvus šios grupės dalyvis ir jos vadovas. Be to, kaip minėta, praeityje jis jau buvo teistas kelis kartus, o tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės padeda daryti atitinkamas išvadas apie kaltinamojo gyvenimo būdą, pastangas laikytis įstatymų, taigi ši aplinkybė pagrįstai įvertinta visų kitų reikšmingų aplinkybių kontekste.
Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. G. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
Kaltinamojo V. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą V. G. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina apygardos teismo išvadai, jog paskyrus V. G. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Baudžiamoji byla, kurioje V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 25 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas V. G. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d.
Nors kaltinamasis V. G. skunde nurodo, kad jis yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, veikiant organizuota grupe.
Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. G. pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi bei sudėtingumu (byloje yra 4 kaltinamieji, atlikta nemažai ekspertizių ir kitų veiksmų) kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Skundą nagrinėjanti kolegija neturi pagrindo pilnai sutikti su skundo argumentais, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai užsitęsė tik dėl neefektyvaus, nepakankamai sklandaus teismo darbo organizavimo. Byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Nors procesas byloje nevyksta nuo 2016 m. rugsėjo 9 d., iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. A. dėl ligos neatvyko į teismą laikotarpiu, kuomet buvo suderintas teismo posėdis, 2017 m. balandžio 12 d. kaltinamajam V. A. buvo paskirtas specialus tyrimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos V. A. išduotų medicininių pažymų pagrįstumo, į teisiamąjį posėdį vykusį 2017 m. gegužės 9 d. neatvyko kaltinamasis J. Š. Byloje nustatytos kitos teisiamojo posėdžio datos – 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. rugsėjo 18 d.
Pažymėtina, kad teisiamieji posėdžiai vyko pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką, atsižvelgiant būtent į kaltinamųjų gynėjų, kurių yra keturi, užimtumą kitose bylose. Iš esmės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl kaltinamųjų V. A. ir J. Š. neatvykimo į teismą ir paskirto ir vykdyto specialaus tyrimo, kuris paskirtas, nes dėl V. A. ligos iš anksto paskirti teisiamieji posėdžiai buvo atidedami ir taip užsitęsė bylos nagrinėjimas, buvo siekiama išsiaiškinti, ar pagrįstai V. A. išduodamos medicininės pažymos apie jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose.
Kaltinamasis skunde prašo pakeisti jam suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę –intensyvią priežiūrą ir (ar) kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Kaip matyti iš 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, pripažinęs esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, apygardos teismas taip pat konstatavo, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl skunde cituojamos EŽTT praktikos, pažymėtina, jog konkrečioje byloje suformuota teismo pozicija nereiškia tos pačios pozicijos automatinio taikymo kitos bylos atžvilgiu.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, jog šioje konkrečioje byloje viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas V. G., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokius asmenis nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių disponavimu.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam V. G. suėmimas pratęstas trims mėnesiams nuo 2017-04-21 iki 2017-07-21 (įskaitytinai). Taigi, skundžiama nutartimi V. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 21 d. Šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis tikslinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. G. skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, nurodant, kad kaltinamajam V. G. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2017 m. rugsėjo 20 d., šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 21 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.